- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2-2533-1012/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- A. T. P.
- Advokatai
- Edmundas Mikučiauskas, Aleksandra Filipavičiūtė Komar
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui A. T. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas S. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. P. 23 643,72 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2014 m. kovo 3 d. ieškovas grynaisiais pinigais paskolino atsakovui 30 000 Lt (ekvivalentas 8 688,60 Eur). Vekselio davėjo (atsakovo) piniginei skolai vekselio gavėjui (ieškovui) patvirtinti (įforminti), atsakovas tą pačią dieną 2014 m. kovo 3 d. išdavė ieškovui Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1/2014, kuriuo atsakovas kaip skolininkas įsipareigojo besąlygiškai ieškovui kaip kreditoriui iki šio pareikalavimo sumokėti skolos sumą – 30 000 Lt ir mokėti ne mažesnes nei 1,5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį.
1.2. 2014 m. kovo 26 d. ieškovas grynaisiais pinigais paskolino atsakovui 10 000 Lt (ekvivalentas 2 896,20 Eur). Vekselio davėjo (atsakovo) piniginei skolai vekselio gavėjui (ieškovui) patvirtinti (įforminti) atsakovas tą pačią dieną 2014 m. kovo 26 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2/2014, kuriuo atsakovas kaip skolininkas įsipareigojo besąlygiškai ieškovui kaip kreditoriui iki šio pareikalavimo sumokėti skolos sumą – 10 000 Lt ir mokėti ne mažesnes nei 1,5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį.
1.3. Kaip numatyta abiejuose 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 26 d. vekseliuose, atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjus pagrindinės skolos ar jos dalies pagal vekselį, papildomai mokėti kreditoriui už kiekvieną uždelstą dieną 0,02 proc. netesybas už negrąžintą sumą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus kreditoriaus dėl tokio uždelsimo patirtus nuostolius.
1.4. Ieškovui susirgus onkologine liga ir esant pinigų būtinumui vaistų pirkimui bei gydymui, ieškovas žodžiu prašė atsakovą, kuris yra ieškovo sutuoktinės žentas, grąžinti skolą pagal atsakovo išduotus 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 26 d. vekselius. Kadangi atsakovas geranoriškai pinigų nesutiko grąžinti, ieškovas 2019 m. sausio 14 d. raštu pareikalavo atsakovą iki 2019 m. sausio 28 d. grąžinti skolą pagal minėtus vekselius, tačiau atsakovas iki šiol skolos ieškovui negrąžino ir vengia skolą grąžinti.
1.5. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti notaro vykdomuosius įrašus pagal 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 26 d. vekselius dėl skolos iš atsakovo išieškojimo, tačiau Vilniaus m. 2-asis notarų biuras 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S-314/2019 išduoti vykdomuosius įrašus atsisakė, nurodydamas, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą vekseliai, kurių apmokėjimo terminas yra iki kreditoriaus pareikalavimo, turėjo būti pateikti apmokėjimui per 1 metus nuo vekselio išdavimo dienos. Kadangi šiuo atveju 1 metų terminas praleistas, notaras nurodė neturintis teisinio pagrindo atlikti notarinį veiksmą – išduoti notaro vykdomuosius įrašus.
1.6. Atsakovo skolą ieškovui 2019 m. lapkričio 8 d. datai sudaro:
1.6.1. pagal 2014 m. kovo 3 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1/2014: 8 688,60 Eur negrąžinta skola, 8 862,44 Eur nesumokėtos palūkanos, 181,74 Eur netesybos (8 688,60 Eur x 0,02% x 180 d.(6 mėn.));
1.6.2. Pagal 2014 m. kovo 26 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2/2014: 2 896,20 Eur negrąžinta skola, 2 910,48 Eur nesumokėtos palūkanos, 104,26 Eur netesybos (2 896,20 Eur x 0,02% x 180 d.(6 mėn.));
1.7. Iš viso atsakovas skolingas ieškovui 23 4643,72 Eur skolą.
1.8. Nesant galimybės atgauti skolą supaprastinto proceso tvarka pagal notaro vykdomuosius įrašus, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos grąžinti ieškovui vekseliuose nurodytą skolos sumą, todėl ieškovas, vadovaudamasis CK 1.138 straipsnio 6 punktu, kreipiasi į teismą dėl skolos iš atsakovo – skolininko pagal vekselius kaip skolos raštelius priteisimo.
1.9. Abu atsakovo ieškovui išduoti 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 26 d. vekseliai buvo parengti paties atsakovo kaip teisininko (advokato padėjėjo) ir yra pasirašyti atsakovo. Vekseliuose atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškęs savo valią kaip skolininkas besąlygiškai sumokėti ieškovui iki pareikalavimo vekseliuose nurodytas skolos sumas, t. y. 2014 m. kovo 3 d. vekselio atveju – 30 000 Lt skolos sumą, 2014 m. kovo 26 d. vekselio atveju – 10 000 Lt skolos sumą. Taip pat, kaip numatyta vekseliuose, atsakovas įsipareigojo mokėti Ieškovui ne mažesnes kaip 1,5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį, o laiku nesumokėjus pagrindinės skolos ar jos dalies pagal vekselius, atsakovas kaip skolininkas įsipareigojo papildomai mokėti kreditoriui (ieškovui) už kiekvieną uždelstą dieną 0,02 proc. dydžio netesybas už negrąžintą sumą bei atlyginti visus kreditoriaus dėl tokio uždelsimo patirtus nuostolius.
1.10. Atsakovas yra teisininkas – advokato padėjėjas, todėl akivaizdu, kad jo valia sumokėti Ieškovui skolą jo paties rengtuose ir išduotuose vekseliuose yra suformuota ir išreikšta aiškiai, skolos negrąžinimo pasekmės – neabejotinai žinomos, todėl atsakovo teisinis įsipareigojimas grąžinti ieškovui skolą, kuris įformintas atsakovo išduotais Paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais Nr. 1/2014 ir Nr. 2/2014, nagrinėjamu atveju nekvestionuotinas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. T. P. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad minėtais paskolos dokumentais, atsakovui buvo suteikta paskola. Tačiau atsakovas pagal byloje pateikiamus mokėjimo pavedimo išrašus ir kitus dokumentus gražino ieškovui suteiktą paskolą.
2.2. Po lėšų paskolos – ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl teisinių paslaugų teikimo keliose bylose. Ko pagrindu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartys ir laikotarpyje nuo 2014 iki 2018 m. ieškovui buvo suteikta teisinių paslaugų pagal sąskaitas-faktūras, skirtingose bylose.
2.3. 2014 m. gruodžio 30 d. suteiktos teisinės paslaugos – 2 330,00 Eur, 2015 m. gruodžio 22 d. suteiktos teisinės paslaugos – 2895,00 Eur, 2016 m. birželio 9 d. suteiktos teisinės paslaugos – 3 638,00 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d. suteiktos teisinės paslaugos – 2 980,00 Eur, 2018 m. gruodžio 4 d. suteiktos teisinės paslaugos – 2 640,00 Eur.
2.4. Per 2017-2018 m. grynaisiais pinigais ir pavedimais gražinta ieškovui: 2017 m. lapkričio 7 d. grynais gražinta 1 500,00 Eur, 2018 m. lapkričio 10 d. pavedimu gražinta 1 080,00 Eur, 2018 m. lapkričio 12 d. pavedimu gražinta 1000,00 Eur, 2018 m. lapkričio 27 d. pavedimu gražinta 400,05 Eur, 2018 m. gruodžio 27 d. pavedimu gražinta 1000,00 Eur. Visa ieškovui grąžinta lėšų suma sudaro 19 463,05 Eur.
2.5. Ieškovas minėtų duomenų tinkamai ir išsamiai nepatikrino bei neįvertino, dėl ko pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį. Realiai egzistuojančio įsipareigojimo iš atsakovo pusės ieškovas niekaip neįrodė, tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tarp šalių iki nurodyto laikotarpio buvę paskoliniai santykiai tarpusavyje buvo pilnai pasibaigę ir atsakovas buvo pilnai atsiskaitęs – paskola buvo gražinta. Todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.
2.6. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
3. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir šalių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:
3.1. Atsakovas A. T. P. 2014 m. kovo 3 d. išdavė ieškovui S. B. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1/2014, kuriuo atsakovas kaip skolininkas įsipareigojo besąlygiškai ieškovui kaip kreditoriui iki šio pareikalavimo sumokėti skolos sumą – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) ir mokėti ne mažesnes nei 1,5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį (1 t., e. b. l. 7).
3.2. Atsakovas 2014 m. kovo 26 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2/2014, kuriuo atsakovas kaip skolininkas įsipareigojo besąlygiškai ieškovui kaip kreditoriui iki šio pareikalavimo sumokėti skolos sumą – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir mokėti ne mažesnes nei 1,5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį (1 t., e. b. l. 8).
3.3. Atsakovas pripažįsta ir neginčija, kad aukščiau minėtas pinigų sumas skolinosi iš ieškovo ir faktiškai gavo pinigus iš ieškovo.
3.4. Ieškovas 2019 m. sausio 14 d. raštu pareikalavo atsakovą iki 2019 m. sausio 28 d. grąžinti skolą pagal 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 26 d. vekselius (1 t., e. b. l. 9).
3.5. Ieškovo sutuoktinė yra atsakovo uošvienė, šiuo metu atsakovas ir ieškovo sutuoktinės dukra skiriasi, todėl asmeniniai santykiai yra pašliję. Giminystės ryšių tarp ginčo šalių nėra, juos sieja asmeninio pobūdžio santykiai.
3.6. Vilniaus m. 2-asis notarų biuras 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S-314/2019 atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus, nurodydamas, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą vekseliai, kurių apmokėjimo terminas yra iki kreditoriaus pareikalavimo, turėjo būti pateikti apmokėjimui per 1 metus nuo vekselio išdavimo dienos, o šiuo atveju vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą pateikimo terminą (1 t., e. b. l. 10-11).
3.7. Atsakovas A. T. P. 2018 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31 sumokėjo ieškovui S. B. 1 080,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 52), 2018 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 32 – 1 000,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 51), 2018 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 39 – 400,05 Eur (1 t., e. b. a. l. 50). Šiuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta „Paskolos grąžinimas“, t. y. 2480,05 Eur.
3.8. Atsakovas pateikė į bylą raštelį, patvirtinantį, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 7 d. grąžino ieškovui 1500,00 Eur grynais pinigais (1 t., e. b. l. 54).
3.9. Atsakovo motina M. P. 2018 m. gruodžio 27 d. pavedimu paskolino ieškovui 1000,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 53). 2018 m. gruodžio 27 d. susitarimu dėl reikalavimo teisės perleidimo M. P. perleido savo sūnui atsakovui reikalavimo teisę į 2018 m. gruodžio 27 d. paskolintą sumą (1 t., e. b. a. l. 94).
3.10. Tarp ginčo šalių 2014 m. vasario 18 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovui, kai advokato padėjėjui, ieškovas pavedė ginti jį ikiteisminiame tyrime, atstovauti baudžiamojoje byloje (1 t., e. b. a. l. 85-86). Šios sutarties 6 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už teisines paslaugas nustatomas atskiru susitarimu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atskiro rašytinio susitarimo dėl apmokėjimo už teisines paslaugas su ieškovu nebuvo sudaręs.
3.11. Atsakovas išrašė ieškovui šias sąskaitas už teisines paslaugas:
3.11.1. 2014 m. gruodžio 30 d. serija ATP Nr. 2014/12-145 – teisinės paslaugos, 1 vnt., kaina 8045,02 Lt (2330,00 Eur) (1 t., e. b. a. l. 93);
3.11.2. 2015 m. gruodžio 22 d. serija EU15 Nr. 2015/12-56 – teisinės paslaugos – atstovavimas, dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 2895,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 89);
3.11.3. 2016 m. birželio 9 d. serija EU16 Nr. 2016/06-79 – teisinės paslaugos – atstovavimas, dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 3638,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 90);
3.11.4. 2017 m. gruodžio 12 d. serija EU17 Nr. 2017/12-57 – teisinės paslaugos – atstovavimas, dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 2980,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 91);
3.11.5. 2018 m. gruodžio 4 d. serija EU18 Nr. 2018/12-59 – teisinės paslaugos – dokumentų parengimo ir kitos paslaugos, 1 vnt., kaina 2640,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 92);
4. Atsakovas teigia, kad iš viso ieškovui suteikė teisinių paslaugų už 14 483,00 Eur, sąskaitas už teisines paslaugas ieškovui pateikė kartu su 2018 m. gruodžio 31 d. Pakartotiniu pranešimu (1 t., e. b. a. l. 88-89), kuriuo įskaitė šias ieškovo jam mokėtinas sumas į grąžintinas paskolas, taip pat iš motinos perimtą priešpriešinį 1000,00 Eur reikalavimą, o, be to, pavedimais ir grynais pinigais yra grąžinęs ieškovui dar 3980,05 Eur. Taigi iš viso atsakovo teigimu, jis ieškovui yra sumokėjęs 19 463,05 Eur. Be to, ieškovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą palūkanoms.
5. Ieškovas teigia, kad jokių sąskaitų už teisines paslaugas iki šios bylos nagrinėjimo pradžios iš atsakovo nėra gavęs, taip pat nėra gavęs pranešimo apie įskaitymą. 2019 m. sausio mėn. pradžioje atsakovas jam atsiuntė buto raktus, ką patvirtina EPP priede esantis nedidelio paminkštinto formato vokas, jame nebuvo jokių sąskaitų ir pranešimo apie įskaitymą. Ieškovas šią savo poziciją įrodinėja ir 2019 m. sausio 15 d. atsakovo el. laišku ieškovui (1 t., e. b. a. l. 99). Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovui buvo periodiškai skolinama ir daugiau pinigų, todėl visi atsakovo pateikti pavedimai patvirtinta tų kitų paskolų grąžinimą. Ieškovas taip pat nurodo, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos mainais už tai, kad ieškovas leido atsakovui ir jo šeimai naudotis ieškovo butu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskolos teisiniuose santykiuose
6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš paskolos teisinių santykių, nes praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019), todėl įrodinėjimo našta šiuo atveju paskirstoma pagal paskolos teisinių santykių kategorijos ginčų taisykles.
8. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
9. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo (atsakovas pripažįsta), kad pagal ginčo vekselius, kurie šiuo atveju vertintini kaip paskolos rašteliai, ieškovas pinigus perdavė atsakovui. Atsakovas turi įrodyti, kad paskolą grąžino (CPK 178 straipsnis). Atsakovas įrodinėja, kad pavedimais ir grynais pinigais yra grąžinęs ieškovui 3980,05 Eur (žr. Sprendimo 3.7 ir 3.8 punktuose nurodytus įrodymus). Ieškovas teigia, kad šie mokėjimai yra atsakovo kitų paskolų grąžinimai, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas negalėjo detaliau nurodyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis, kokios sumos buvo paskolintos atsakovui, nepateikė jokių kitų paskolų suteikimo faktą įrodančių įrodymų. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad buvo suteikęs atsakovui kitas paskolas, o 3980,05 Eur mokėjimai yra kitų paskolų grąžinimas (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovo pateiktos pavedimų kopijos bei grynų pinigų perdavimo įrašas patvirtina, kad šiais mokėjimais ieškovui buvo grąžinta 3980,05 Eur paskolos dalis (CPK 178 straipsnis).
Dėl atlyginimo atsakovui už suteiktas teisines paslaugas
10. Atsakovas teigia, kad iš viso ieškovui suteikė teisinių paslaugų už 14 483,00 Eur, sąskaitas už teisines paslaugas ieškovui pateikė kartu su 2018 m. gruodžio 31 d. Pakartotiniu pranešimu (1 t., e. b. a. l. 88-89). Ieškovas teigia, kad jokių sąskaitų už teisines paslaugas iki šios bylos nagrinėjimo pradžios iš atsakovo nėra gavęs. Ieškovas taip pat nurodo, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos mainais už tai, kad ieškovas leido atsakovui ir jo šeimai naudotis ieškovo butu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
11. Tarp ginčo šalių 2014 m. vasario 18 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovui, kai advokato padėjėjui, ieškovas pavedė ginti jį ikiteisminiame tyrime, atstovauti baudžiamojoje byloje (1 t., e. b. a. l. 85-86).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos: kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. O advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 140-154). Sutarties dalykas, šiuo atveju teisinės paslaugos, taip pat jų kaina standartinėse teisinių paslaugų sutartyse turi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos neaiškiai ir nesuprantamai (CK 6.188 straipsnio 6 dalis (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis), šios sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle kartu su CK 6.188 straipsnio 6 dalimi (CK 6.2284 straipsnio 6 dalimi). Neaiškios sutarties sąlygos aiškintinos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies ir vartotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 140-154).
13. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinių paslaugų sutarties 6 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už teisines paslaugas nustatomas atskiru susitarimu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atskiro rašytinio susitarimo dėl apmokėjimo už teisines paslaugas su ieškovu nebuvo sudaręs, o konkreti paslaugų kaina buvo aptarta žodžiu, nes ieškovas periodiškai teiraudavosi, kiek rinkoje kainuoja teisinės paslaugos panašaus pobūdžio bylose. Ieškovas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog teisinių paslaugų teikimo metu atsakovas buvo ieškovo sutuoktinės žentas ir ginčo šalis siejo asmeniniai draugiški santykiai, su atsakovu buvo susitarę, kad teisinės paslaugos bus teikiamos mainais už tai, jog ieškovas leis atsakovui su šeima naudotis ieškovo butu Apkasų g. 11-3, Vilniuje. Atsakovas pripažįsta ir neginčija, kas jis su šeima gyveno šiame ieškovo bute, tačiau tarpusavio susitarimą aiškina kitaip: butas buvo suteiktas naudotis mainais už jame atliktinus remonto darbus. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nenagrinėja ieškovo buto Apkasų g. 11-3, Vilniuje, naudojimo aplinkybių, (ne)atliktų remonto darbų ir/ar pagerinimų ir kompensavimo už juos klausimų, nes tai nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo šalių asmeninio pobūdžio santykiai šiuo metu nėra draugiški, nes atsakovas su ieškovo sutuoktinės dukra yra santuokos nutraukimo procese.
14. Šiuo atveju, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, šalių teiktus paaiškinimus žodinio bylos nagrinėjimo metu, teismas prieina prie pagrįstos išvados, kad ginčo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo susitarusios dėl atsakovo teiktinų teisinių paslaugų kainų. Vien tai, kad atsakovas nurodydavo ieškovui žodžiu, kiek panašaus pobūdžio paslaugos rinkoje kainuoja, neleidžia prieiti prie išvados, kad buvo susitarta dėl konkrečiai ieškovui teiktų paslaugų kainų. Pastebėtina, kad atsakovas yra ne advokatas, bet advokato padėjėjas, kurio teisės civiliniame procese yra ribotos (advokato padėjėjas negali atstovauti klientų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose). Šalys paaiškinimų metu patvirtino, kad teisme ieškovo interesus atstovavo advokatas Edmundas Mikučiauskas, su kuriuo ieškovas atsiskaitydavo atskirai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, atsakovo teigimu, visos teisinių paslaugų sąskaitos ieškovui buvo pateiktos tik 2019 m. sausio mėn., nors teisinių paslaugų teikimas vyko nuo 2014 m. Įvertinus byloje pateikto 2019 m. sausio 15 d. atsakovo el. laiško ieškovui (1 t., e. b. a. l. 99) turinį matyti, kad jame atsakovas neužsimena, jog yra išsiuntęs sąskaitas ieškovui, laiške suma už teisines paslaugas nurodoma netiksliai („Primenu, kad per 2014-2018 m. buvo suteikta didelis kiekis teisinių paslaugų, virs 10000 Eur sumai keliose bylose“). Į bylą pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas suma yra 14 483,00 Eur. Logiška, kad 2018 m. gruodžio 31 d. raštu pranešant apie įskaitymą (1 t., e. b. a. l. 88), kuris faktiškai, atsakovo teigimu, išsiųstas 2019 m. sausio 10 d. (1 t., e. b. a. l. 112), kartu išsiunčiant ir visas sąskaitas, o po 5 dienų rašant elektroninį laišką atsakovas turėtų nurodyti tiek konkrečią sumą už suteiktas teisines paslaugas bei bent jau užsiminti, kad išsiuntė visas sąskaitas. Kadangi iš pateikto 2019 m. sausio 15 d. atsakovo el. laiško ieškovui (1 t., e. b. a. l. 99) turinio matyti tik abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl teisinių paslaugų, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 2019 m. sausio 10 d. išsiųstame voke neįdėjo ir ieškovui nepateikė sąskaitų už teisines paslaugas (CPK 178 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad atsakovui neįrodžius, jog tarp ginčo šalių aplamai buvo sudarytas aiškus susitarimas dėl atlyginimo dydžio ir atsiskaitymo sąlygų už teisines paslaugas, ieškovui nekyla teisinė pareiga atsiskaityti pagal atsakovo išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, kurių, tikėtina, ieškovas netgi nebuvo gavęs iki šios bylos nagrinėjimo pradžios.
Dėl įskaitymo
15. Atsakovas teigia, kad iš viso ieškovui suteikė teisinių paslaugų už 14 483,00 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. Pakartotiniu pranešimu (1 t., e. b. a. l. 88-89) įskaitė šias ieškovo jam mokėtinas sumas į grąžintinas paskolas, taip pat iš motinos perimtą priešpriešinį 1000,00 Eur reikalavimą. Ieškovas teigia, kad iki šios bylos nagrinėjimo pradžios iš atsakovo nėra gavęs pranešimo apie įskaitymą. 2019 m. sausio mėn. pradžioje atsakovas jam atsiuntė buto raktus, ką patvirtina EPP priede esantis nedidelio paminkštinto formato vokas, jame nebuvo jokių sąskaitų ir pranešimo apie įskaitymą. Ieškovas šią savo poziciją įrodinėja ir 2019 m. sausio 15 d. atsakovo el. laišku ieškovui (1 t., e. b. a. l. 99).
16. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009), tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010).
19. Šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovui nekyla teisinė pareiga atsiskaityti pagal atsakovo išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, iš viso 14 483,00 Eur. Minėta, kad viena esminių CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų yra tai, jog prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas. Šiuo atveju ieškovas nėra atsakovo skolininkas prievolėje dėl teisinių paslaugų, todėl nėra priešpriešinės ieškovo prievolės atsakovui, kurią atsakovas aplamai galėtų įskaityti.
20. Atsakovas taip pat nurodo, kad yra iš motinos perėmęs (cesijos būdu) priešpriešinį 1000,00 Eur reikalavimą į ieškovą, kurį įskaitė 2018 m. gruodžio 31 d. Pakartotiniu pranešimu (1 t., e. b. a. l. 88-89), kuris faktiškai, atsakovo teigimu, išsiųstas 2019 m. sausio 10 d. (1 t., e. b. a. l. 112). Teismas pažymi, kad įskaitymas, kaip prievolių pasibaigimo pagrindas, yra aiškiai ir griežtai reglamentuotas CK 6.130 – 6.140 straipsniuose, teismų praktika šiuo klausimu yra gausi, išplėtota ir nuosekli. Tam, kad teisine prasme prievolė pasibaigtų priešpriešinių prievolių įskaitymu, šiuo konkrečiu atveju tokia atsakovo valia turėjo būti išreikšta aiškiai. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. Pakartotinio pranešimo (1 t., e. b. a. l. 88-89) turinio nėra aiškiai detalizuotos nei atsakovo skolos ieškovui, nei ieškovo skolos atsakovui. Pagrįstų abejonių, ar aplamai toks pranešimas apie įskaitymą buvo išsiųstas ieškovui, kelia ir į bylą pateiktas voko originalas, esantis EPP priede, t. y. nedidelio paminkštinto formato vokas, kurio bendras svoris pagal pašto kvitą yra 78 g. (1 t., e. b. a. l. 87). Atsakovo teigimu, pranešimas apie įskaitymą išsiųstas 2019 m. sausio 10 d. (1 t., e. b. a. l. 112), kartu išsiunčiant ir visas sąskaitas ir buto raktus, tačiau, po 5 dienų rašant elektroninį laišką atsakovas neužsimena apie tokio pranešimo apie įskaitymą išsiuntimą, tačiau nurodo: „prašomi raktai [...] buvo išsiųsti Jums registruotu paštu“.
21. Iš byloje surinktų įrodymų visumos ir tarpusavio ryšio, teismas prieina prie išvados, kad labiau įtikinama ir tikėtina yra ieškovo pozicija, kad 2019 m. sausio 10 d. išsiųstame nedidelio paminkštinto formato voke ieškovui buvo išsiųsti jo prašyti grąžinti buto raktai, bet ne pranešimas dėl įskaitymo (kartu su 5 sąskaitomis už teisines paslaugas). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog informavo ieškovą apie priešpriešinės piniginės prievolės (1000,00 Eur skolos grąžinimo, perimto iš atsakovo motinos) pasibaigimą įskaitymu (CPK 178 straipsnis).
Dėl mokėjimo funkciją atliekančių (pelno)palūkanų pagal paskolos sutartis (vekselius)
22. 2014 m. kovo 3 d. ieškovas grynaisiais pinigais paskolino atsakovui 30 000 Lt (ekvivalentas 8 688,60 Eur) (1 t., e. b. l. 7); 2014 m. kovo 26 d. ieškovas grynaisiais pinigais paskolino atsakovui 10 000 Lt (ekvivalentas 2 896,20 Eur) (1 t., e. b. l. 8). Pagal abu paskolos raštelius (vekselius) paskolos grąžinimo terminas – iki pareikalavimo, atlyginimas už paskolą – 1,5 proc. dydžio palūkanos per mėnesį. Atsakovas taip pat įsipareigojo laiku nesumokėjus pagrindinės skolos ar jos dalies pagal vekselius (paskolos raštelius), papildomai mokėti kreditoriui už kiekvieną uždelstą dieną 0,02 proc. netesybas už negrąžintą sumą už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas 2019 m. sausio 14 d. raštu pareikalavo atsakovą iki 2019 m. sausio 28 d. grąžinti skolą pagal vekselius (paskolos raštelius).
23. Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovo atlikti mokėjimai yra ginčo paskolų pagal vekselius grąžinimai: 2018 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31 – 1 080,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 52), 2018 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 32 – 1 000,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 51), 2018 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 39 – 400,05 Eur (1 t., e. b. a. l. 50). Atsakovas taip pat 2017 m. lapkričio 7 d. grąžino ieškovui 1500,00 Eur grynais pinigais (1 t., e. b. l. 54).
24. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Minėta, kad šiuo atveju ginčo vekseliuose (paskolos rašteliuose) paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, todėl ieškovui 2019 m. sausio 14 d. raštu pareikalavus atsakovą grąžinti skolą pagal vekselius (paskolos raštelius), atsakovas privalėjo grąžinti paskolas iki 2019 m. vasario 13 d.
25. Vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Šiuo atveju atsakovo atliktuose mokėjimuose nėra nurodyta, kuri iš paskolų yra dengiama, todėl laikytina, kad pirmiau grąžinama senesnė skola pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolos raštelį (vekselį).
26. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. CK 6.54 straipsnio 1-4 dalys nustato, kad pirmąja eile yra skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos palūkanoms mokėti, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi atsakovo atlikti mokėjimai (nurodyti šios sprendimo 23 p.) paskirstytini pagal pirmiau minėtas taisykles.
27. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taikyti ieškinio senaties termino paskolos sumai nėra pagrindo, nes paskolos suteiktos 2014 m., kai ieškinys pareikštas 2019 m.
28. Pirmoji atsakovo įmoka grynais pinigais atlikta 2017 m. lapkričio 7 d. 1500,00 Eur. Ši įmoka paskirstytina padengti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą. Iki šio mokėjimo atlikimo dienos, atsakovas turėjo sumokėti 5734,52 Eur palūkanų pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą (44 mėn. x 1,5 proc. x 8688,60 Eur), todėl 1500,00 Eur padengiama dalis palūkanų (5734,52 – 1500,00 = 4234,48).
29. Antroji įmoka atlikta 2018 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31 – 1 080,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 52), ji analogiškai skiriama 5798,44 Eur palūkanų pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą dengimui (4234,48 + (12 mėn. x 1,5 proc. x 8688,60 Eur), todėl 1080,00 Eur padengiama dalis palūkanų (5798,44 – 1080,00 = 4718,44).
30. Trečioji įmoka atlikta 2018 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 32 – 1 000,00 Eur (1 t., e. b. a. l. 51), ji analogiškai skiriama 4718,44 Eur palūkanų pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą dengimui (4718,44 – 1000,00 = 3718,44).
31. Ketvirtoji įmoka atlikta 2018 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 39 – 400,05 Eur (1 t., e. b. a. l. 50), ji analogiškai skiriama 3718,44 Eur palūkanų pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą dengimui (3718,44 – 400,05 = 3318,39 Eur). Tokiu būdu paskirsčius atsakovo įmokas 2018 m. lapkričio 27 d. nepadengta palūkanų suma 3318,39 Eur.
32. Ieškovo ieškinys pateiktas teismui 2019 m. lapkričio 11 d., todėl iki ieškinio pareiškimo dar priskaičiuotina 1563,95 Eur (12 mėn. x 1,5 proc. x 8688,60 Eur) pelno palūkanų pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą. Kadangi ieškinio senaties terminas palūkanoms prasideda kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), o iki ieškinio pareiškimo dienos palūkanų dalis, kuriai taikytinas ieškinio senaties terminas buvo padengta atsakovo mokėjimais 2017-2018 metais, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą palūkanoms pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą.
33. Pagal 2014 m. kovo 3 d. paskolą ieškovui iš atsakovo priteistina paskolos suma 8688,60 Eur ir 4882,34 Eur pelno palūkanų bei 0,02 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo negrąžintos paskolos sumos, už 180 kalendorinių dienų, kurių prašo ieškovas, t. y. 181,74 Eur (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.874 straipsnio 1 dalis).
34. Pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolą, negrąžinta paskolos suma sudaro 2896,20 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovas prašo priteisti pelno palūkanas už 67 mėnesius, tačiau pritaikius ieškinio senatį, pagrįstai ieškovas gali reikalauti tik palūkanų už 60 mėnesių, todėl pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolą ieškovui priteistina pelno palūkanų 2606,58 Eur (60 mėn. x 1,5 proc. x 2896,20 Eur) (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovui taip pat priteistini jo prašomi 0,02 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo negrąžintos paskolos sumos, už 180 kalendorinių dienų, t. y. 104,26 Eur (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.874 straipsnio 1 dalis).
35. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 11 584,80 Eur pagrindinės paskolos sumos, 7488,92 Eur pelno palūkanų, 286,00 Eur delspinigių.
Dėl procesinių palūkanų
36. Kadangi atsakovas laiku negrąžino ieškovui dalies paskolos ir palūkanų, ieškovas pagrįstai prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šios iš atsakovo yra priteistinos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
38. Šioje civilinėje byloje ieškovas patyrė ir prašo priteisti tokias bylinėjimosi išlaidas: 570,00 Eur žyminį mokestį ir 1936,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo tenkintų reikalavimų proporcija yra 82 procentai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2054,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui ((570,00 + 1936,00) * 82 proc.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 584,80 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 80 ct.) negrąžintos paskolos, 7488,92 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 92 ct) pelno palūkanų, 286,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 0 ct.) delspinigių ir 5 (penkių) procentų palūkanas nuo priteistos sumos (19 359,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2054,92 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus ir 92 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.