Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.6.1.2.1; 1.2.14.3.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. balandžio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs;

2022 m. kovo 29 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu padėjus atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Bauda nesumokėta;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, tai yra 270 valandų per 9 mėnesius. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta sumažinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, tai yra 180 valandų per 6 mėnesius. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, teistas Nyderlanduose, Vokietijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2023 m. lapkričio 15 d. apie 15.39 val. (duomenys neskelbtini) apgaule, teigdamas seseriai L. G., kad nori su ja bendrauti, jai atidarius namų duris ir nustūmus nuo durų, pateko į savo motinos J. G. gyvenamąjį namą ir neteisėtai atėmė sesers laisvę, neleisdamas seseriai išeiti iš namų, paėmė namų raktus, mobilaus ryšio telefoną „Apple Iphone11“, nešiojamą kompiuterį „HP“, išmanųjį rankinį laikrodį „Apple Wach SE2“, nurodęs, kad lauks grįžtant mamos ir apie 19.00 val. į namus grįžus J. G., paėmė ir iš J. G. namų raktus, mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ ir „Redmi“, išmanųjį rankinį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4“ bei grasindamas, neteisėtai atėmė J. G. ir L. G. laisvę iki 2023 m. lapkričio 16 d. 03.30 val., jų neišleido iš namų, sudarė bauginančią aplinką, grasindamas susprogdinti granata namus, panaudoti fizinį smurtą žalojant kūną mamai, per tą laikotarpį ne vieną kartą reikalavo iš J. G. parduoti namus ir nupirkti L. G. butą, tačiau vėliau reikalavimo atsisakė, reikalavo iš J. G. pinigų bei panaudojo prieš ją fizinį smurtą, sudavė jai nemažiau kaip tris kartus į veido sritį, padarydamas kraujosruvas veide, kairiame žaste, šiais veiksmais padarė J. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, nuplėšė J. G. nuo rankos apyrankę, sugadindamas sidabrinį užsegimo įrenginį 100 Eur vertės bei trenkė į grindis J. G. išmanųjį rankinį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4“, jį sugadindamas, 150 Eur vertės, kėde daužė namo lubas bei panaudojo prieš ją specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – peilį, juo grasindamas J. G. ir reikalaudamas iš J. G. pinigų bei atidaryti seifą, atidarius seifą bei neradus jame pinigų, grasindamas J. G. peiliu, reikalavo parodyti mobiliajame telefone banko sąskaitos likutį, parodžius pareikalavo pervesti 2 000 Eur į sesers L. G. banko sąskaitą, 23.13 val. J. G. pervedus pinigus į kartu buvusios L. G. banko sąskaitą, pareikalavo L. G. pervesti pinigus į jo banko sąskaitą, L. G. pervedus į nurodytą sąskaitą 501,75 Eur ir negalint pervesti daugiau dėl pervedimų limito, grasindamas peiliu nurodė J. G. ir L. G. vykti kartu su juo iki bankomato ir pačiam vairuojant J. G. naudojamą automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko iki bankomato prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), grasindamas L. G. liepė išgryninti likusius pinigus, ko pasėkoje L. G. 2023 m. lapkričio 16 d. 00.37 val. išgrynino 1 000 Eur, 2023 m. lapkričio 16 d. 00.38 val. išgrynino 400 Eur, L. G. perdavus 1 400 Eur L. G., jis iš šių pinigų grąžino J. G. ir L. G. po 50 Eur (viso 100 Eur), likusius 1 300 Eur, pasisavino, tokiu būdu pagrobė nukentėjusios J. G. 1 801,75 Eur, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grįžus į namus (duomenys neskelbtini), vėl grasino J. G. ir L. G., panaudodamas fizinį smurtą, surišo joms rankas tarpusavyje chalato diržu, tačiau išeidamas iš namo apie 3.30 val., jas išlaisvino.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 15 d., apie 16 val. atėjo į namus (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs, pavartojęs raminamųjų vaistų, emociškai jautėsi blogai. Galvojo atsiimti pinigus ir pakalbėti apie tai, kad pardavus namus, sesė neliktų be buto. Namo duris atrakino sesė. Jis sakė, kad pavalgys namuose ir lauks mamos. Mamos laukė tris valandas. Per tą laiką jis vartojo alkoholį, o sesei užsakė picą, ji susirašinėjo su draugais. Jis sesei pasakė, kad neįspėtų mamos, jog jis yra namuose. Jis, tik atėjęs į namus, paėmė sesers telefoną ir kompiuterį, nes nenorėjo, kad sesuo pasakytų mamai, jog jis yra namuose, bet paskui daiktus grąžino, nes sesei reikėjo susirašyti su studijų draugais. Sesuo prašė tik pasikalbėti. Kiek pamena, jis jai negrasino. Mama grįžo namo apie 19 val. ir jis iš jos paėmė kaltinime išvardintus telefonus, laikrodį bei raktus. Raktus paėmė, kad jos neišeitų iš kambario. Gąsdino mamą, bandė kalbėtis, kad nepaliktų sesės be namų, nes tėvai skiriasi, todėl pagalvojo, kad sesei namų nepaliks. Tuo metu vartojo dar daugiau alkoholio. Iš pradžių kalbėjosi dėl namo, paskui mama kažką kalbėjo su tėvu. Kadangi jis (L. G.) tuo metu buvo girtas ir piktas, paprašė pinigų už praleistą laiką ir už tai, kad tuo metu jis klaidingai galvojo, jog mama jam yra skolinga pinigų. Mamai liepė parodyti seifą, esantį namuose. Mama viską rodė pagal jo prašymą. Tai darė ne geranoriškai, buvo išsigandusi, kadangi jis iš savo namų buvo pasiėmęs virtuvinį peilį. Sesė peilį galėjo matyti ir jo (L. G.) bijojo, buvo bauginanti situacija. Ar mama su sese galėjo išeiti iš namų, nežino. Jis iš pradžių nebuvo agresyvus, bet po to padaugino alkoholio ir pradėjo trankyti namuose esančius daiktus, šaukė, prišlapino į lovą. Mamai trenkė kelis kartus į veido sritį. Sesės nemušė. Sesė tuo metu buvo šalia, matė jo veiksmus. Tada jis paprašė pervesti pinigus į jo banko sąskaitą. Jis prašė tiek pinigų, kiek buvo banko sąskaitoje, apie 2 000 Eur. Jam į banką pervedė 500 Eur, bet daugiau pervesti neišėjo, todėl kartu nuvažiavo mamos automobiliu į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį bankomatą ir sesuo nuėmė likusią dalį pinigų. Automobilį vairavo jis. Iš viso paėmė 1 900 Eur, kurie priklausė mamai, bet joms grąžino 100 Eur, todėl galutinė suma buvo 1 800 Eur. Po to jie grįžo namo, jis jas surišo, bet po kiek laiko jų pagailo ir jas atrišo. Tada jis išėjo iš namų ir išsikvietė taksi. Kiek laiko jos buvo surištos, negali pasakyti. Gailisi dėl savo veiksmų, jų nepateisina. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, įsidarbino ir planuoja grąžinti pinigus. Yra pradėjęs gydymą priklausomybių centre, lankosi pas psichologą (3 t., b. l. 90–91).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios J. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) su dukra L. G.. Dviese gyvena nuo 2023 m. balandžio, kai iš namų išsikraustė sutuoktinis D. G.. Su D. G. vyksta skyrybų procesas nuo 2022 m. lapkričio mėn. L. G. su jomis realiai negyvena nuo 14 metų. Gyvendavo tik protarpiais, nes jis ir D. G. labai nesutiko. L. G. realiai gyveno pas jos mamą Z. N., (duomenys neskelbtini). L. G. iki 2023 m. birželio mėnesio nematė apie 3 metus. Jis kartais jai parašydavo su darbu susijusiais reikalais. Nustojo bendrauti, nes jai grasino kirviu, dėl to, kad gyvena su jo tėvu. Tuo metu į policiją nesikreipė. Šį birželį jis netyčia sužinojo, kad ji ir D. G. skiriasi ir atvyko pas ją į namus. Jis labai džiaugėsi, kad priėmė tokį sprendimą. Ir tada apsistojo pas ją. Vasaros metu jis elgėsi normaliai, išgerdavo alkoholio, bet proto ribose. Mano rūkė žolę, nes būdavo linksmas. 2023 m. rugpjūčio mėn. viduryje, jis nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini). Ji nupirko bilietą, suruošė daiktus, maistą į kelionę ir jis išskrido. Kol buvo (duomenys neskelbtini), bendravo. Sakė, kad dirba prie saulės panelių, jas montuoja. 2023 m. spalio 16 d. jis sugrįžo į Lietuvą. Dukra jį parsivežė iš oro uosto. Jis sakė, kad apsistos kelioms savaitėms ir vėl vyks į (duomenys neskelbtini), arba į (duomenys neskelbtini). Grįžęs L. G. labai piktnaudžiavo alkoholiu, po 2 butelius išgerdavo per dieną. Namus pavertė landyne. Prie jo daiktų ji nėjo ir nežiūrėjo. L. G. turi psichologinių problemų, todėl bandė su juo kalbėtis. Siūlė pradėti gydytis nuo alkoholio, narkotikų. Spalio 30 d. L. G. pasakė, kad nori į psichiatrijos ligoninę gydytis. 2023 m. spalio 31 d. jis pats nuėjo į (duomenys neskelbtini) sektorių ir buvo paguldytas gydytis. 2023 m. lapkričio 2 d. L. G. paskambino apie 9 val. ir pasakė, kad skambintų gydytojai ir pasakytų, kad nerištų jo prie lovos. Ji atsakė, kad niekam neskambins, jis pats gali ir skambinti. Vėliau išgirdo, kai L. G. išėjo ir netrukus sugrįžo su L. G. į namus. L. G. iš svetainės pradėjo rėkti, kad leistųsi žemyn. Ji, kartu su draugu G. B., nusileido į svetainę. Tada L. G. pradėjo rėkti, kad ji užsakė jo gydymą ir nori, kad jį paverstų daržove. Kad jį ten maitina didžiuliu kiekiu vaistų. Bandė jai suduoti, bet galiausiai susilaikė ir užpylė stiklinę vandens. Liepė jam grąžinti 500 Eur, kuriuos jai buvo davęs, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Pinigus padavė. Tada liepė atiduoti 300 Eur už dviratį, kurį buvo atsiuntęs jai iš (duomenys neskelbtini), kaip kompensaciją, kad jam pirko bilietą vykti į (duomenys neskelbtini). Pervedė ir tuos 300 Eur jam, per L. G. Ji liepė susirinkti likusius daiktus ir išeiti, o pati išėjo iš namų. Sugrįžus L. G. nebuvo. L. G. jai skambino, grasino ją sunaikinti, sudeginti su visu namu. Ji užblokavo asmeniniame mobilaus ryšio telefone jo telefono numerius, „Messenger“ ir „Instagrame“. Namas yra jos. 2023 m. lapkričio 15 d. važiavo po darbo namo ir sugrįžo po 19 val. Atsirakinusi duris lenkėsi padėti rankinę, kai ją sugriebė už kairės rankos ir truktelėjo į priekį. Tada pamatė, kad tai L. G. Matė, kad jis rankoje turi peilį, kurio dalis apvyniota rankšluosčiu iš virtuvės. Rankos buvo su pilkomis guminėmis daržo pirštinėmis. Peilis jai nebuvo matytas, tai ne iš jos namų. L. G. prirėmė peilį jai prie šono, pasakė, kad nužudys ją, nusižudys pats, susprogdins namus. Sakė, kad turi kuprinėje granatą. Klausė ar nori, kad jis ją parodytų. Atsakė, kad ne. Liepė atiduoti rankinę. Kaip paėmė neatsimena. Tačiau prisimena, kad daiktai iš jos buvo ant kampo, ant žemės, visur aplinkui. Iš daiktų paėmė USB atmintinę, kurioje buvo dainos. Ją numetė ant žemės ir sutraiškė su koja. USB vertė apie 12 Eur. Paėmė abu telefonus, namų raktus. Visus daiktus susidėjo į švarko kišenes. Liepė nusiimti išmanųjį laikrodį „Samsung Wach4“, po ko jį metė į grindis ir sudaužė. Laikrodžio vertė 250 Eur. Ją pasodino prie valgomojo stalo, pats atsisėdo priešais. L. G. sėdėjo ant minkšto kampo. Ant stalo stovėjo padėti 2 buteliai vyno, alaus buteliukas ir jo viskio butelis. Jis liepė gerti vyną ir viskį. Teigė, kad mažiau jus skausmą. Ji atsisakė gerti. Todėl jai sėdint, sudavė 1 smūgį kumščiu į dešinę veido pusę po akimi. Nuo smūgio ji nukrito nuo kėdės ir įkrito į kampą tarp televizoriaus ir sienos. Ji atsistojo, ją pradėjo keikti „kūrva sūka, tu darysi ką tau sakiau“ ir sudavė dar vieną smūgį į veido kairę pusę. Po abiejų smūgių ji juto stiprų skausmą. Ji išsigando, buvo šoke, nesuprato kas vyksta. Galvojo kaip pabėgti. L. G. sakė, kad yra žmonės, kurie pirks namą už 150 000 Eur, jai bus užrištos akys ir nematys po kokiais dokumentais pasirašo. Teigė, kad į namus atvyks notaras, jai bus duotas pasižadėjimas, kuriuo pasižada L. G. nupirkti 1 kambario butą už 50 000 Eur. Ji buvo išsigandusi, patikėjo, kad jis nemeluoja, kad tikrai jai duos pasirašyti kažkokius dokumentus. Pradėjo jam aiškinti, kad neįmanoma taip padaryti, kad namui yra banko paskola. Jis pasakė, kad su banku viskas suderinta, kad žmonės žino ką daro. Visą laiką keikėsi, koliojosi. Vėl stvėrė savo kuprinę sakydamas, čia granata, kad parodys. Ji pasakė, kad nereikia. Apie namo pardavimą, notarą jis nuolatos kalbėjo. Visą laiką keikėsi, grasino susprogdinti namą. Jam pasakė, kad sutraumuos L. G., jei prie jos ketina ją (J. G.) nužudyti ir susprogdinti namus. Tada jis pasakė, kad L. G. paleis ankščiau. Teigė, kad jo lagamine yra 79 000 Eur, su kuriais jis išskris. Klausė ar nori, kad parodytų. Ji atsakydavo, kad nereikia. L. G. buvo visas pagautas azarto. Po kurio laiko ta tokia energijos banga šiek tiek nuslūgo. Jis šiek tiek nurimo, jie pradėjo kalbėtis. Jis pradėjo kalbėti, kad pas notarą ji turi pati nuvykti ir pasirašyti įsipareigojimą, kad nupirks L. G. butą, jei parduos namą. Tada jis paskambino D. G. per „Viber“ programą iš savo telefono ir pradėjo kalbėti paprastai, o po kurio laiko padarė vaizdo skambutį. L. G. atsuko telefoną į ją ir pasakė kažką panašaus kaip aiškinkitės, dalinkitės. Jai pasirodė, kad D. G. nenustebo sulaukęs skambučio. D. G. jos paklausė, kas čia vyksta. Ji jam pasakė, kad L. G. nori nužudyti ją, save ir visą tai mato jų dukra ir kaip čia viskas baisu. D. G. pradėjo sakyti, kad va jo prakeiksmai pildosi, kad čia tik pradžia. Ji jam pradėjo sakyti, kad ar jis suvokia, kad jai grasina, kad L. G. atėmė visus telefonus ir jų neišleidžia. D. G. tik kartojo nesupranta, kas tarp jūsų vyksta ir pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones apie gyvenimą. Pokalbio metu vis atsimindamas kažką iš jų gyvenimo ir taip vėl suerzindamas L. G. D. G. pamatė, kad ant jos rankos yra jo kažkada dovanota apyrankė „Trollbeads“ ir ją liepė L. G. nutraukti. L. G. čiupo už apyrankės ir nutraukęs metė ant žemės, dalis karoliukų sudužo. Prieš kamerą D. G. liepė pasakoti apie intymų vaizdo įrašą. Bijodama L. G., kadangi stovėjo su peiliu, toliau grasino, ji kalbėjo, ką jai liepė. L. G. viską girdėjo, buvo pažeminta, išsigandusi, terorizuojama. D. G. liepė pasakyti kieno yra namas, kaip ji jį įgijo. Bijodama pasakė, kad turtas šeimos, jai nieko nereikia, gali viską pasiimti, o ją palikti ramybėje. D. G. pasakė, kad viską įrašė. L. G. vis atvyniodavo rankšluostį nuo peilio ir vėl užvyniodavo. Po to kai pasakė, kad jai nereikia jokio turto, pokalbį baigė. Vėliau ne kartą L. G. ir D. G. buvo susiskambinę. L. G. jam sakė, kad svarbiausia jam L. G., jog ji turėtų butą. L. G. taip pat toliau vartojo viskį, vis girtėjo. L. G. prisiminė, kad namie yra seifas, teigė, kad jame yra pinigų ir kad jam juos atiduotų. Jie lipo laiptais, L. G. ją ir L. G. įstūmė į drabužinę. L. G. atsitūpė į kampą. Jis pasakė, kad dabar „primyš“ į jos lovą. Ir pradėjo šlapintis ant jos. Ji matė, nes buvo drabužinės priekyje. D. G. liepė jam parodyti kitą drabužinės pusę, nes norėjo sužinoti ar ji gyvena su savo draugu. Bet ten buvo tik L. G. rūbai. Situacijos visiškai tiksliai neatsimena, L. G. ją ištraukė, nuskėlė priekinį dešinį dantį iš vidaus. Dėl prieš tai suduotų smūgių sužalojimų neliko, nes leido vėsinti. Jos rūbai: juoda megzta liemenė, juodos kelnės ir balti marškiniai su kuriais buvo, permirko šlapimu. Patalynę po įvykio spėjo išskalbti. Čiužinį valė su valymo skysčiu. Rūbai sudėti į skalbinių krepšį dar nėra išskalbti. Tada jie vėl nusileido į pirmą aukštą. L. G. jai liepė atidaryti banko sąskaitą ir parodyti kiek joje yra pinigų. Ji turi tris banko sąskaitas, tarp jų ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ banko, jam parodė AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad sąskaitoje yra 2 294 Eur, todėl liepė 2 000 Eur pervesti L. G. į jos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pervedė 2 000 Eur vienu kartu. Tada L. G. kažkokiu būdu jam pervedė 500 Eur ir daugiau jai neleido. Jis susinervino, kad L. G. daro kažką ne taip. Ji pradėjo sakyti, kad galimai limitas per mažas. Jis buvo labai girtas, jau sunkiai mąstė. Jam pasakė, kad paimtų L. G. kortelę ir pats gali nusiimti nuo bankomato pinigus. Tada jis liepė vykti į bankomatą. Paėmė mašinos raktus. Jai raktų nedavė. Pasiėmė peilį. Iš namų išėjo per terasos duris. Jis pats girtas atsisėdo už vairo. Ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, o L. G. gale. Važiavo apie 130 km/val. greičiu, pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) esantį bankomatą. L. G. iš automobilio nuėjo išgryninti pinigų, o ji liko automobilyje. Jis skubino L. G. Pinigus ji nuėmė galimai per du kartus. Pinigai buvo smulkiomis po 10–50 Eur kupiūromis. Mašinoje davė po 50 Eur joms, neva maistui nusipirkti. Viso pasisavino 1 900 Eur. Po to jie grįžo namo, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) degė raudonas signalas ir jis nesustojo. Kol vairavo, įpjovė peiliu vairą tyčia. Grįžus namo, L. G. visai nesivaldė, pradėjo verkti, išmėtė pinigus. Pradėjo valgyti 5 Eur, nurodydamas, kad jam jie nieko nereiškia. Jis pradėjo dešinės rankos kumščiu trankyti 5 kartus į sieną. Ranka pradėjo staigiai tinti, buvo panašu, kad ranka lūžo, bet jis nejautė skausmo. Po šito L. G. paskambino D. G. ir pasakė, kad jam perves 500 Eur, kad grąžintų A. 200 Eur. D. G. pasakė, kad kitą dieną pasižiūrės bankomate ar gavo pinigus. Tada L. G. paėmė jos telefoną ir liepė skambinti A. Jis telefone pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Jo tikroji pavardė galimai A. V., gyvena (duomenys neskelbtini). Paskambinus L. G. jam pasakė, kad tėvas grąžins 200 Eur. Tada L. G. pasakė, kad jas suriš, nors nenori rišti, bet turi rišti. Sakė, kad atvažiuos pažįstamas ir atriš jas. Jis dar joms leido nueiti į tualetą. Po to liepė gulti ant minkšto kampo svetainėje. Ji buvo jau su chalatu. Kai norėjo surišti, liepė iš chalato ištraukti diržą. Jis joms surišo rankas. L. G. pradėjo verkti. Jam turbūt pagailo jų ar L. G. ir jis atrišo. Sakė, kad jomis pasitiki ir vyksta į oro uostą. Išsikvietė „Boltą“ ir išvažiavo. Jam išėjus, ji buvo šoke. Jos pradėjo tvarkyti namus, šluoti grindis, įdėjo patalynę, sumirkusią šlapimu, skalbti. Peilį ji padėjo į picos dėžę, jį lietė plika ranka. Džinsus, kuriuos nuo savęs nusiplėšė L. G., ir stikliuką iš kurio gėrė, L. G. įmetė į šiukšlių konteinerį, L. G. dėvėtas pirštines taip pat įmetė į konteinerį. Tiksliau sumetė į namų šiukšlių dėžę ir tada L. G. su maišu išmetė į konteinerį lauke. Ji į virtuvės spintelę įdėjo viskio butelį, kurį lietė L. G. Tada ji pradėjo kažką filmuoti, kad užfiksuoti kas įvyko namuose. L. G. buvo sudaužęs daug stiklinių, taurių. Kodėl nesikreipė į policiją, negali paaiškinti. Tada atsigulė, pamiegojo apie valandą ir išvažiavo į darbą. Kitą dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau pastatas buvo užrakintas ir negalėjo pateikti pareiškimo, todėl jį pateikė per e-policiją. L. G. neturėjo nuo namų raktų ir po 2023 m. lapkričio 2 d. pakeitė signalizacijos kodą. Apie tai, kad namą bando parduoti L. G. žinojo, ji pati jam sakė. Dėl įvykio patyrė turtinę 2 150 Eur žalą. Taip pat fizinę žalą, jai skaudėjo, kai prieš ją smurtavo L. G., bei ant veido šiuo metu vis dar yra kraujosruva. Namuose išdaužyta daug indų, bet šiuo metu kokia žala nežino. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Taip pat nori pasakyti, kad 2023 m. lapkričio 20 d. apie 20.43 val. parašė į „Messenger“ programėlę iš profilio „Z. K.“, o po to, 20.51 val., iš L. G. telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) parašė žinutę, kad L. G. buvo pas ją, kad ji pergyvena dėl L. G. būklės ir ką jis nori padaryti, kad nori jai (J. G.) padėti (1 t., b. l. 64–70).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios J. G. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. papildomai parodė, jog savo anksčiau duotus parodymus prisimena ir tvirtina. Galimai sūnus L. G. toliau jai grasina rašydamas žinutes, minimi kažkokie „heroinčikai“. Dar iki sulaikymo L. G. yra minėjęs savo močiutei Z. N., kad mama, tai yra ji (J. G.) parašė pareiškimą policijai ir kai jis išeis iš kalėjimo, nužudys ją ir nusižudys pats. Šiuos žodžius jai perdavė mama Z. N. Iki konflikto su L. G., jie yra buvę (duomenys neskelbtini) savaitgaliui, vienai nakčiai. L. G. norėjo praleisti laiką su ja ir sese. Kelionė buvo jo iniciatyva ir jis mokėjo už pramogas. Tačiau jokios kalbos, kad ji ar L. G. jam skolinga nebuvo ir ji jam jokių skolų neturi ir neturėjo. Kaip ir sakė anksčiau, kai jis vieno konflikto metu pareikalavo atiduoti pinigus, juos jam ir atidavė. Dėl sugadinto turto ir padarytos žalos apsispręs vėliau ir praneš papildomai (1 t., b. l. 93–95).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios J. G. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. papildomai parodė, jog anksčiau savo duotus parodymus prisimena ir tvirtina. Patikslina žalą dėl L. G. sugadinto turto. L. G. namuose sulaužė kėdę, sudaužė du paveiksliukų stiklus, svetainės lubose, mesdamas kėdę padarė dvi skyles, vieną akivaizdžiai matomą didesnę, o kita skylutė maža, mažiau matoma, sudaužė kelias taures, kiek tiksliai, jau nepamena, sutrypė USB atmintinę. Dėl šių daiktų sugadinimo L. G. pretenzijų neturi ir ieškinio nereiškia, šių daiktų materialiai nevertina. Tačiau turi pretenzijų dėl jai brangių daiktų, tai yra sugadintos apyrankės, sudaužyto laikrodžio ir prievarta pervestų pinigų iš jos banko sąskaitos. Laikrodį metus į grindis, jo ekranas suskilo ir laikrodis nebeveikia. Laikrodžio vertė 150 Eur. Naujas laikrodis kainuoja 250 Eur, tačiau kadangi jis naudotas, jį vertina 150 Eur. Taip pat L. G. nuplėšė jai nuo rankos sidabrinę „Trollbeads“ apyrankę, dėl ko sugadino jos užsegimą, nes jis visiškai išsiskėtė, nulūžo dalis mechanizmo ir dėl to negali nešioti apyrankės. Dėl sugadintos apyrankės užsegimo padaryta 100 Eur žala. Sudužo ir keli stikliniai karoliukai, tačiau nežino kiek jų tiksliai sudužo, dėl to pretenzijų nereiškia, jų materialiai nevertina. Dėl turto sugadinimo padaryta 250 Eur turtinė žala. Ji vykdydama L. G. reikalavimus į dukros sąskaitą pervedė 2 000 Eur, iš kurių ji pervedė 500 Eur į L. G. sąskaitą. Daugiau negalėjo pervesti, dėl pervedimų limito, todėl, kaip ir sakė, L. G. reikalavimu važiavo iki bankomato. Ten L. G. išgrynino 1 400 Eur, kuriuos atidavė L. G. Iš jų L. G. jai ir L. G. davė po 50 Eur. Todėl L. G. iš jos pasisavino ir negrąžino 1 800 Eur. Iš jos pervestų 2 000 Eur, 100 Eur liko L. G. sąskaitoje. Dėl L. G. sąskaitoje likusių 100 Eur pretenzijų neturi. Dėl apšlapintos patalynės, čiužinio, jos drabužių žala nepadaryta, nes dėmes iš patalų išvalė, drabužius išskalbė. Dėl L. G. neteisėtų veiksmų patyrė 1 800 Eur tutinę žalą dėl pervestų pinigų ir 250 Eur tutinę žalą dėl sugadintų daiktų. Viso jai padaryta 2 050 Eur turtinė žala. Dėl įvykio patyrė taip pat ir moralinę žalą. Buvo iškankinta visą naktį, pergyveno ilgą laiką ir dabar pergyvena dėl savo ir dukros gyvybės. Moralinę žalą įvertins ir pateiks civilinį ieškinį (1 t., b. l. 104–107).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios L. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. G. parodė, kad ji su mama J. G. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Tėtis name nebegyvena nuo šių metų balandžio mėnesio. Brolis L. G., kol augo, gyveno tiek su jais šeimoje, tiek su močiute Z. N.. Paskutiniais metais jis daug važiuoja dirbti į užsienį. 2023 m. pavasarį jis sugrįžo į Lietuvą ir apsistojo pas savo vaiko motiną K. Z., adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tarp jų kilo konfliktas ir dėl to L. G. nuo 2023 m. birželio 6 d. gyveno pas jas su mama. L. G. ankščiau turėjo problemų su policija, buvo teistas, vartojo narkotikus, gausiai girtavo. Šią vasarą, gyvendamas su jomis, jis vartojo alkoholį, bet valdydavosi ir neperžengė ribų. Mano, kad jis vartojo ir narkotines medžiagas, nes matydavo, kad išeina trumpam iš namų ir grįždavo keistos būklės. 2023 m. rugpjūčio pradžioje išvyko į (duomenys neskelbtini). Mama jam nupirko bilietus, nupirko maisto vežtis. Mama vėl jį priėmė gyventi 2023 m. spalį, kai jis sugrįžo iš užsienio. 2023 m. spalio 16 d. apie 22 val., iš (duomenys neskelbtini) oro uosto ji pasiėmė brolį L. G. ir grįžo namo. Jis pasakojo, kad dirbo su saulės kolektoriais, juos montavo. Sugrįžęs elgėsi visai kitaip nei prieš tai. Jis pradėjo gerti alkoholį, buvo nuolatos girtas. Namus apšnerkšdavo, viskas buvo netvarkinga kiekvieną dieną. Numanė, kad galimai vartoja stiprius narkotikus. Jai pasakė, kad parsivežė daug narkotikų iš (duomenys neskelbtini). Mama su juo kalbėjosi, kad jam reikia gydytis. Galiausiai mama jį įkalbėjo vykti į psichiatrijos ligoninę ir jis pradėjo 2023 m. spalio 30 d. gydytis (duomenys neskelbtini). Ten išbuvo 3–4 dienas. Lapkričio 2 d. išėjo iš ligoninės, nes atsisakė gydymo. Po ko sukonfliktavo su mama, ją kaltino, kad ji liepė gydyti jį gydytojams taip, kad liktų daržovė. Jis susirinko likusius daiktus ir išvažiavo. Kur jis apsistojo, nežinojo. Po to jie toliau bendravo, jis bandė ją nuteikti prieš mamą. Jam pasakė, kad arba bendrautų normaliai ir nenuteikinėtų jos, arba jie nebendraus, jis sutiko. 2023 m. lapkričio 15 d., apie 13.50 val., jis iš savo „Facebook“ profilio „(duomenys neskelbtini)“, per „Messenger“ programėlę jai į profilį „L. G.“ parašė. Vyko pokalbis, kad jis nori susitikti, tik neaišku nei kelintą valandą, nei kur. 15.28 val. jis vėl paklausė, ką ji veikia. Jie susirašinėjo, bandė susiderinti laiką, kada susitikti, kadangi sakė, kad važiuos dar į (duomenys neskelbtini). Jos paklausė, kur ji valgo, atsakė, kad namie. 15.39 val. išgirdo smarkų beldimą į namų duris ir gavo jo žinutę per „Messenger“ – „lįsk lauk“. Išlindus pro balkoną, jam pasakė, kad ją išgąsdino. Jai liepė leistis žemyn. Jam atsakė, kad lauktų jos, persirengs ir ateis. Pasakė, kad važiuos pavalgyti ir kad nusileistų dabar, nori pasišnekėti. Jai nuėjus prie išėjimo durų ir jas pradarius, jis sugriebė duris ir patraukė staigiai į save, tada iš dešinio delno pačiupo namų raktus ir juos išplėšė iš rankos. Ji jam pasakė, „ką tu čia darai?“. Tada pamatė, kad už kampo yra nedidelis, juodas „Cat“ lagaminas ir tamsi kuprinė „Under amour“. Daiktus įsinešė į vidų ir pasistatė prie šaldytuvo, nusimovė batus ir juos pasidėjo prie lagamino. Ji išsigando, jis buvo agresyvus, suprato, kad kažkas negerai. Į jos klausimus, kas čia vyksta, jis nieko neatsakė. Tada jis piktai pasakė, kad nerėktų, nes jis ją suriš ir užklijuos burną. Jis užsidėjo storas gumines, kaip sodininko, pirštines. Tada paėmė nuo rankšluosčių laikiklio virtuvinį rankšluostį. Tada ji atsisėdo ant sofos svetainėje (virtuvė ir svetainė vienoje erdvėje). Jis iš kažkur ištraukė didelį virtuvinį peilį su juoda rankena. Peilis ne iš jų namų. Iš kur jis jį išsitraukė, nematė, nes tuo metu jau verkė, buvo labai išsigandusi. Iš kuprinės išsitraukė degtinės butelį, kokios, nežino. Minėtu rankšluosčiu, ant kažkurios iš rankų, galimai ant kairės, suėmęs peilį jį apsuko, kad stipriai laikytųsi. Jis iš jos atėmė išmanųjį laikrodį, telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, tapatybės kortelę. Tada jis pradėjo gaminti sumuštinius ir vartoti degtinę, kurią išsitraukė. Stikliuką po įvykio išmetė į šiukšlių konteinerį, jei gerai atsimena. Tada jai pasakė, kad nori pasikalbėti su mama. Jai paklausus „dėl ko?“, sakė, kad jei mama nekalbės, jis jai nupjaus pirštą. Toliau kalbėjo, kad jei ji sugrįžusi nebus rami ir jo neklausys, nesisės ant kedės, jis jai trenks. Po to užpils vandens, kad atsigautų. Ji jam pradėjo sakyti, kad jie yra šeima, kad jis gąsdina ją ir kad mama išsigąs jį čia pamačiusi, jis turėtų gražiai kalbėti, nes kitu atveju ir mama bus pasimetusi. Jis pažadėjo, kad kiek galės laikysis. Jis pasakė, kad mama, pardavus butą, ją paliks ant gatvės ir mama, kad liks ant gatvės, nes jos draugas iš jos viską atims. Jis jai taip pat pasakojo, kad jį prieš porą dienų kažkokie žmonės buvo paėmę, jį išvežė, kad jį pjaustė, ieškojo jo venų. Ant džinsų nieko nesimatė. Jai atrodė, kad jis nusišneka. Ankščiau jau pastebėjo, kad jis paranojiškas, išsigąsta pravažiuojančių mašinų. Jis visą laiką jai sakė, kad turi lagamine virvę, o kuprinėje turi granatą. Jis jai sakė, kad iš namų vienintelė išeis gyva ji. Jam pasakė, kad jis ją sutraumuos. Jis sakė, kad jo nebandytų suvaldyti, nes tada ir ji nukentės. Kad jis jai užriš akis, kad nieko nematytų. Liepė nekreipti dėmesio į riksmus. Jis pamatė, kad ji visa dreba, todėl davė jai kompiuterį, kad įjungtų serialą, padarė arbatos. Kompiuterį liepė pastatyti toli, kad nepasiektų. Tada jis per „Boltą“ arba per „Woltą“ užsakė picą iš „Express pica“, (duomenys neskelbtini). Picą atvežė ir padavė L. G. Jis atsiskaitė grynais. Tuo metu peilis buvo ant lagamino. Kiek buvo valandų nežino, nes laikrodis ant orkaitės blogai rodo laiką. Atvežus picą, jis liepė jai valgyti, bet ją supykino ir ji atsisakė. Tada liepė jai išgerti stikliuką degtinės. Ji bandė su juo kalbėti apie kitus dalykus, jį nuraminti. Kol dar mamos nebuvo, jis pradėjo fotografuoti buitinę techniką. Pasakojo, kad reikia parduoti daiktus, kad apmokėti notarą, nes mama turės grąžinti pinigus. Neva tai tapo mamos kažkokia skola. Sakė, kad notaras atvažiuos ir bus turtas parduotas už 150 000 Eur. Kažkuriuo momentu jis nuėmė paveiksliukus virš sofos ir sudaužė numetęs ant žemės, sutrypė koja. Jis, paėmęs jos telefoną, per „Messenger“ parašė mamai „kur esi? ar stosi parduotuvėje?“. Mama po kelių minučių pradėjo skambinti jai. L. G. liepė jai neverkti, pirštais rodė neva šautuvą, kad nusiramintų ir nieko nepasakytų. Mamai pasakė, kad nori jogurto. Mama pasakė, kad greitai sugrįš. Ji namo sugrįžo apie 19–20 val. Lauke buvo tamsu. Pamatęs, kad mama atvažiuoja prie namų, jis atsistojo prie koridoriaus sienos ir jos laukė. Jai įėjus į namus, jis atkišo į priekį peilį, ją sugriebė ir įtraukė į namus. Tada liepė atiduoti rankinuką, telefoną ir pan. Išsigando, kad ją sužalos, todėl ji pasakė, kad paims. Ji paėmė daiktus: rankinę, du telefonus, raktus, išmanųjį laikrodį ir padėjo kur liepė L. G. Jis liepė išversti rankinę ant sofos. Iš rankinės paėmė USB atmintinę. Jis liepė mamai atsisėsti ant kėdės. Ji nesisėdo, todėl jis jai sudavė kairiu delnu per dešinįjį skruostą, po ko ji susmuko, atsirėmė į sieną. Mama verkė. Jis buvo labai agresyvus, be pirštinių, plikomis rankomis pagrėbė medinę kėdę ir metė ją į lubas. Po ko buvo įmuštos lubos, o kėdė sulūžo. Jos abi buvo išsigandusios. Iš šaldytuvo ištraukė šaldytą lašišą ir pridėjo mamai prie veido. L. G. mamai pradėjo sakyti, kad notaras atvažiuos ir ji turi pasirašyti ant dokumentų, kad nematys ant ko pasirašo. Jis grasino, kad turi granatą. Teigė, kad jei bus kreiptasi į policiją, jei bėgs, jis susprogdins namus. Tada mama jam pasakė, kad pasirašys. Tada jis apsiramino. L. G. per „Viber“ vaizdo skambutį paskambino tėvui D. G.. Tėvas pradėjo kalbėtis su L. G. ir su mama. Ji girdėjo, kai tėvas sakė, kaip dėl to namo, kaip jai atrodo, kieno namas, kaip jį turi dalinti. Mama tylėjo, o L. G. stovėjo šalia ir grasino peiliu, kad ji sakytų. Tada mama pasakė, kad jų namas, kad dalintis reikia po lygiai. Tėvas skambino kelis kartus ir vis klausdavo to paties. L. G. jau buvo girtas, pradėjo nebesusigaudyti. Tada mamai liepė parodyti seifą. Jis visą laiką ne tik grasino, bet ir elgėsi neadekvačiai: šaipėsi, juokėsi, rodė liežuvį. Lipant laiptais į viršų, į mamos miegamąjį, kur stumdomoje spintoje buvo seifas, L. G. paklausė, „nori, primyšiu į lovą?“. Tada nuėjus į miegamąjį, ji įlindo į spintos kampą, mama atsitūpė prie jos. O jis nuėjęs prie lovos pradėjo šlapintis. Girdėjo, kad šlapinasi, po to pamatė, kad yra bala ant lovos. Mamai atidarius seifą, L. G. pamatė, kad jame pinigų nėra, vėl supyko. Jis išvilko mamą iš spintos, sugriebė už sprando, ją lenkė ir stūmė link lovos. Tada sviedė į lovą, į šlapimą ir sudavė kumščiu į kairę veido pusę. Liko mamai mėlynė ant smakro. Ji nufotografavo po įvykio. Tuo metu ji nubėgo į apačią, bet nespėjo paimti telefono, kai L. G. nusileido su mama žemyn. Tėvas L. G. vis skambindavo. L. G. ne visada atsiliepdavo. Per jų pokalbius nėjo suprasti ar jie veikia susitarę, ar tiesiog visas vyksta spontaniškai. Tačiau tėvas panašus kaip L. G., agresyvaus charakterio, smurtavo prieš mamą ir prieš L. G., prieš ją smurtaudavo psichologiškai. Tada L. G. mamai liepė atsidaryti ir parodyti savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, kurioje buvo 2 292 Eur. Po ko liepė 2 000 Eur pervesti į jos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turi Olandišką banko kortelę „(duomenys neskelbtini)“, per kurią prisidėjo jos kortelės duomenis ir nusiskaičiavo 500 Eur, pavedimą patvirtino ji per telefoną. Kortelės duomenis buvo susivedęs, nes jam paskolindavo pinigų. Kažkodėl neišėjo pervesti likusių pinigų. Jis liepė pakeisti grynųjų pinigų limitą, kad likusius pinigus nuimtų bankomate. Jis liepė apsirengti ir važiuoti į bankomatą. Jas įsodino į mamos mašiną „Volkswagen“. Mamą pasodino priekinėje keleivio pusėje, o ji atsisėdo į galą. L. G. neleido mamai vairuoti ir vairavo pats, nors buvo labai girtas. Vairavo rankoje laikydamas peilį. Miestu važiavo apie 130 km/val. greičiu, pravažiavo du raudonus šviesoforo signalus. Galiausiai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Atvažiavus sustojo priešais bankomatą. Jai liepė eiti išgryninti pinigus. Mama liko su juo. Per vieną kartą nuėmė 1 000 Eur ir juos padavė jam, nunešusi į mašiną, padavė pro praviras dureles. Tada nuėjo ir dar nuėmė 400 Eur. Sugrįžus atsisėdo į mašiną ir tada padavė pinigus. Jis bandė suskaičiuoti, bet niekaip negalėjo suskaičiuoti. Visi pinigai buvo smulkiomis kupiūromis, 10–50 nominalo. L. G. joms padavė po 50 Eur ir pasakė, kad čia joms ant maisto. Tada vėl dideliu greičiu parvežė namo ir pasodino ant sofos. Tėvas aštrino situaciją, kalbėdamas, kad mama turi draugą, mamai protas susisukęs. Tačiau L. G. ramino, kad galima viską gražiuoju. L. G. tėvui pasakė, „nori pervesiu tau 500 eurų?“. Tėvas pasakė, kad pinigų jam nereikia, ne juose laimė. Kai L. G. jam juos vis gi pervedė, tėvas pasakė, kad patikrins bankomate, kad 200 Eur grąžins, o likusius perves jai ir kad nebenori būti kišamas ir nuo jo atsikabintų. Daugiau tą vakarą L. G. su juo nesusiskambino. Tada joms surišo rankas su mamos chalato diržu. Jai skaudėjo riešus, išsigando, verkė. Tada jis pasakė, kad negali žiūrėti į ją tokios būsenos ir atrišo. Po ko jis atsisėdo ant žemės, apsiverkė, kartojo kad yra vagis, kad jam sunku, kad jis blogas žmogus. Sakė, kad jomis pasitiki ir palieka atrištas. Matė, kai atvažiavo prie namų galimai tamsus „Priusas“. Sakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) oro uostą, jam skrydis apie 6 val. Sekančią dieną jis jai rašė, kad yra (duomenys neskelbtini). Jam išėjus 2023 m. lapkričio 16 d. apie 3.30 val., jos nesuprato, kas įvyko, buvo šoke, pasimetusios. Pradėjo tvarkyti namus. Peilį mama padėjo į picos dėžę. Po įvykio, L. G. jau 2023 m. lapkričio 16 d. jai pradėjo rašyti. Jis jos klausė ar jai viskas gerai. Jai skambino, bet ji neatsiliepė. Pasakė, kad yra pavargusi. Jos paklausė ar kreipėsi mama į policiją. Jam pasakė, kad nesikreipė. Galiausiai jam pasakė, kad nenori bendrauti. Ir jis ją užblokavo per „Messenger“. 2023 m. lapkričio 19 d. jai parašė per „Telegram“ iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jai parašė į telefono numerį, kuris nurodytas asmens duomenų pažymoje. Po įvykio jos su mama nebegyvena namuose. Dėl įvykio ji išsigando ir šiuo metu yra išsigandusi. Bijo viena važiuoti į namus. Dėl įvykio fiziškai nenukentėjo, tačiau patyrė didžiulį išgąstį dėl savo ir mamos gyvybės, todėl nori būti pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 157–163).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios L. G. papildomos apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. G. papildomai parodė, jog anksčiau duotus parodymus tvirtina. Papildomai paaiškino, kad visus daiktus išeidamas iš namų L. G. paliko. Įvykio metu tėvas telefonu tai ramindavo L. G., tai vėl padarydavo konfliktinę situaciją. Ji dėl įvykio patyrė moralinę žalą, buvo šoke, labai išsigando. Akivaizdžių fizinių sužalojimų nepatyrė, tačiau kai jai L. G. rišo rankas, jai tikrai skaudėjo, ji verkė. Be to, bijodama dėl savo saugumo, turėjo nuomotis butą ir dėl to patyrė turtinę žalą. Šiai dienai dėl patirto streso prastai miega naktimis, nesijaučia saugi ir mano kreipsis psichologo pagalbos. Savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą vertina 3 000 Eur sumai (1 t., b. l. 192–195).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo D. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, jog su sutuoktine J. G. kartu negyvena nuo 2023 m. balandžio 20 d., tačiau dar yra santuokoje, nors vyksta skyrybų procesas. Jie susipyko ir jis išsikraustė iš jų namų (duomenys neskelbtini). Skyrybos vyksta dėl žmonos neištikimybės. Oficialiai namas yra registruotas sutuoktinės vardu, dabar, vykstant skyryboms, jis civiline tvarka sieks įrodyti, kad namai yra bendri. Jam išsikrausčius, dukra liko gyventi jų namuose, sūnus L. G. gyveno atskirai, buvo užsienyje. L. G. paskutiniu metu jų namuose negyveno, jis gyvendavo pas močiutę arba sugyventinę. Su L. G. jo santykiai visada buvo įtempti, nes jis buvo griežtas tėvas ir reikalavo laikytis namuose visuotinai priimtinų taisyklių. Jų, kaip tėvo ir sūnaus, santykiai buvo konfliktiški nuo L. G. paauglystės. Jam išsikrausčius iš namų, vasarą jis bendravo su L. G., su L. G. ir su sutuoktine telefonu, bandė su visais kalbėtis apie jų skyrybas ir sąžiningas turto dalybas. Apie tai, kad L. G. 2023 m. lapkričio 15 d. planavo vykti pas mamą – nieko nežinojo, L. G. nesakė. 2023 m. lapkričio 15 d. apie 21 val., jam per vieną iš programėlių paskambino L. G. Pirmas, ką jis išgirdo atsiliepęs su vaizdu į skambutį, tai buvo L. G. klausimas – „mama kodėl tu su manim taip pasielgei“. Matė, kad L. G. sėdėjo ant sofos, matė, kad namuose, gal virtuvėje, gal ant stalo buvo pica. Ten vyko konfliktas, L. G. kelis kartus kartojo, kodėl jos organizavimu ligoninėje jam davė stiprius vaistus. J. G. tuo metu sėdėjo ant kėdės prie televizoriaus. L. G. vaikščiojo po kambarį. J. G. arba tylėdavo ir į L. G. klausimus neatsakė, arba sakydavo, kad nieko jam neturi aiškinti. Jo telefonas tuo metu buvo beišsikraunantis ir dažnai atsijungdavo. Jis kažkiek jį pasikrovęs pats skambindavo L. G. Tą vakarą buvo daug skambučių, bandė aiškintis kas ten vyksta. Matė, kad L. G. yra vartojęs alkoholio ir ten vietoj gėrė alkoholio. Klausė mamos ar ji gers, ji iš pradžių atsisakė, paskui gėrė porą stikliukų viskio. Paskui vieno iš skambučių metu, matė, kad J. G. turėjo rankoj vyno taurę. Matė, kad L. G. yra piktas ir vieno iš skambučių metu uždavė klausimą J. G. „kieno čia yra namai“. Ji kažkiek patylėjo ir pasakė, kad šeimos namai. L. G. tada pasakė, kad jam „pochui“ tėvas, bet jis bijo, kad L. G. neliktų gatvėje. L. G. pasakė, kad jam nieko nereikia, bet L. G. mama turi užrašyti dalį, ar nupirkti jai butą, kad ji neliktų gatvėje. L. G. sakė, kad reikia važiuoti dabar pat pas notarą. Jis tada bandė aiškinti, kad jei jau taip sutarė, tai reikia banko sutikimo, registruotis pas notarą. Viso šio pokalbio metu, L. G. buvo piktas, kalbėjo emocionaliai, tačiau nei L. G., nei J. G. neverkė, jam nesiskundė, nebuvo jokio prašymo pagalbos, kad reikia kviesti policiją. Ji jam tikrai nesakė, kad L. G. smurtauja, pagalbos neprašė, tik buvo susigraudinusi, nes jai pati situacija buvo nemaloni. Ne kartą ir J. G. buvo perduotas telefonas, ji irgi neprašė jokios pagalbos, tiesiog aiškinosi šeimyninius santykius. Vieno iš perdavimo telefono momentu, jis pamatė ant J. G. rankos jo dovanotą apyrankę su karoliukais. Ji pakankamai brangi, todėl jos paklausė ar jai ne gėda nešioti jo dovanotus papuošalus. L. G. tai išgirdęs, nuplėšė tą apyrankę nuo jos rankos. Nuplėšė ir numetė ant žemės. Kodėl jis taip pasielgė, negali paaiškinti, jis tikrai buvo susijaudinęs, nervingas, piktas. Tokia situacija tęsėsi kelias valandas. Gal apie 00.00 val. pasakė, kad visi pavargę, tegul eina visi miegoti, o ryte pasikalbės. Tuo pokalbis baigėsi. Po kažkiek laiko, jau įmigus, vėl paskambino su vaizdu L. G. ir vaizde suprato, kad jie visi trys kažkur važiuoja. Vairavo L. G. Girdėjo, kad J. G. sakė L. G. nelėkti, nesukti čia. Jis pasakė, kad nesupranta kas vyksta, koks čia važinėjimas, parodė, kad L. G. gale sėdi. L. G. sakė, kad važiuoja pasivažinėti, J. G. klausė, kas vyksta, atsakė nežino. Pasakė, kad važiuotų namo ilsėtis ir baigė pokalbį. Kur jie važiavo ir ko skambino taip ir nesuprato tuo metu. Tada jis savo telefone išjungė garsą ir nuėjo miegoti. Kitą dieną susiskambino su L. G., jis jam sakė, kad pervedė 500 Eur. Tuo metu jam reikėjo pinigų ir jam L. G. buvo skolingas. Todėl, kai pamatė iš jo sąskaitos pervestus pinigus, jam pasakė, kad skaito, jog gražina dalį skolos. Kad tai gali būti ne L. G. pinigai, net neįtarė, pavedimas buvo iš jo sąskaitos. Tačiau pokalbio metu L. G. paminėjo, kad atsiėmė iš mamos savo pinigus. Kad pinigai pervesti pamatė tik ryte. Taip pat kitą dieną, apie pietus paskambino ir J. G., kuri dėl naktinių įvykių priekaištavo, kad čia jis viską suorganizavo. Nakties įvykių metu, kiek matė L. G., jis neturėjo jokio peilio, ginklo. Nei L. G., nei J. G. skambučių metu pagalbos neprašė (2 t., b. l. 22–24).

Iš 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji J. G. pranešė, jog šių metų lapkričio 15 d. apie 19 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus pro duris į namus, buvo pagriebta ir įtraukta į vidų sūnaus L. G., kuris jos namuose negyvena. Sūnus rankose turėjo didelį virtuvinį peilį, buvo užsidėjęs gumines pirštines. Peilis buvo suvyniotas į virtuvinį rankšluostį, kaip jis pasakė dėl to, kad neliktų pirštų antspaudų įvykus nelaimei. Tada jis iš jos atėmė rankinę, mobilius telefonus (asmeninį ir darbo), išmanųjį laikrodį, namų raktus. Liepė sėstis ant kėdės svetainėje, bet prieš tai trenkė stiprų smūgį ranka į dešinę veido pusę po akim. Nuo smūgio nukrito ant žemės. Jis garsiai šaukė, rėkė, kad stotųsi, sakė, kad užmuš ją, nusižudys pats arba susprogdins namus su granata, kuri yra jo kuprinėje. Granatos nematė ir jos nebuvo ištraukęs. Visą laiką kartojo, kad turi šautuvą ir virvę. Daužė stiklinius indus, metė kėdę į lubas, ko pasėkoje lubose liko skylė. Visą laiką kartu buvo dukra L. G., gyvenanti kartu su ja šiuose namuose. Dukra buvo šoko būsenoje, verkė, drebėjo bei iš jos buvo atimta: telefonas, išmanusis laikrodis, asmens tapatybės kortelė, kuri buvo telefono dėkle, bei visi esantys raktai nuo namų. L. G. sakė, jog yra žmonės, kuriems paskambinus, atvažiuos nupirkti namo už 150 tūkstančių eurų bei atvyks notaras, kurio tapatybės neįvardino ir ją su dukra suriš, užklijuos joms akis ir ji turės pasirašyti ant notaro pateiktų dokumentų. Paskui L. G. pradėjo reikalauti 10 tūkstančių eurų už notaro paslaugas. Liepė atrakinti seifą, esantį jos miegamajame, namo antrame aukšte. Jai palei veidą, palei gerklę imitavo kaip ją žudys. Atidarius seifą L. G. pamatė, kad seife pinigų nėra. Tuomet griebė ją už kaklo ir trenkė į kairės pusės apatinį žandikaulį, vėliau ją parvertė į jos lovą, į kurią jis prieš tai nusišlapino. Parvertęs ją L. G. vėl jai trenkė, tačiau nepasakys, į kurią vietą jai buvo trenkta, nes buvo šoke. Po šio įvykio ją nusivedė į pirmą namo aukštą ir sakė, jog nužudys ją ir save arba susprogdins granatą, kai jie visi viduje. Toliau liepė įjungti jos internetinį „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos likutį. Sąskaitoje buvo 2 294 Eur. Liepė perversti 2 000 Eur jos dukrai L. G., iš kurios vėliau nusirašė 500 Eur į savo internetinį užsienietišką banką „(duomenys neskelbtini)“. Likusius 1 400 Eur liepė nuimti jos dukrai bankomate. Jis įsodino jas laikydamas peilį rankoje į jos mašiną „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (mašina išduota draudimo kaip pakaitinė), vairavo apsvaigęs, nesilaikė kelių eismo taisyklių, įpjovė su peiliu į mašinos vairą, važiavo mieste 130 km/val. greičiu. L. G. atvežė ją ir dukrą L. G. į „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės šone. Nuimtus pinigus pasiliko sau, tačiau davė tiek jai, tiek L. G. po 50 Eur ant maisto. Taip pat vykstant visiems šiems įvykiams sudaužė jos išmanųjį laikrodį bei „Trollbeads“ apyrankę. Įvykio data arba laikotarpis: 2023 m. lapkričio 15 d. 19.00 val. Ar nurodomas tikslus įvykio laikas: Taip, žino, kada įvyko įvykis. Įvykio vieta, adresas: (duomenys neskelbtini). Ar padaryti sužalojimai: Nepadaryti, bet sukeltas fizinis skausmas. Du kartus iš dešinės rankos delno trenkta į veidą, smūgiuojama iš rankų, buvo trumpalaikis dviejų žmonių surišimas chalato juosta. Ar kreipėtės į medikus: Nesikreipta ir neketinama kreiptis. Psichologinis (grasinimas nužudyti, susidoroti ar sužaloti, įžeidinėjimas, gąsdinimas, kt.), grasinimas nužudyti, susprogdinti namus su juose gyvenančiais asmenimis naudojant granatą, jeigu bus kreiptasi į policiją namai bus sudeginti. Ar įvykio vietoje yra palikta daiktų, kuriuos panaudojant buvo smurtauta ar padaryti kūno sužalojimai? Taip, didelis virtuvinis peilis, paliktas picos dėžėje. Ar matomi smurto pėdsakai ar padariniai: Taip, sulaužyta kėdė, sudaužyti indai, sugadintos lubos, sudaužyti stikliniai paveikslėliai, sudaužytas išmanusis laikrodis, sidabrinė „Trollbeads“ apyrankė. Įvykio kaltininkas kitas šeimos narys / artimasis giminaitis L. G. (1 t., b. l. 1–5).

Iš nukentėjusiosios J. G. pareiškimo, pateikto kartu su 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu, nustatyta, kad nukentėjusioji J. G. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir protokole ir papildomai nurodė, kad grįžus iš bankomato, L. G. surišo su chalato juosta ir norėjo išvažiuoti, tačiau pagailėjo jų ir atrišo, pradėjo verkti ir sakyti, kad jis blogas žmogus, kad vengtų jo, kad jis vagis ir gali padaryti labai žiaurių dalykų. Visą laiką kartojo, jog iš čia neišeis gyvi, kad jis nusižudys, tuomet pradėjo trankyti iš rankos į plytinę sieną, tačiau sienai nieko nenutiko, norėjo trenkti į virtuvę, tačiau L. G. sesei pavyko jį suvaldyti. Namai buvo pilni šukių, nuo sudaužytų paveikslų bei stiklinių. Visą laiką vartojo alkoholį ir ją privertė išgerti dvi stiklines vyno. Į tualetą liepė eiti atviromis durimis. Visą laiką reketavo, jog pasirašytų ant notaro dokumentų, kitaip neturės gyvenimo ir jis bus baigtas. Galiausiai apie 3 val. išsikvietė „Bolt“ pavežėją, kaip jis sakė į (duomenys neskelbtini) oro uostą, iš kurio sakė išvyks. Tačiau šiandien, 2023 m. lapkričio 16 d. toliau jai skambino į jos asmeninį telefoną ir toliau grasino susidorojimu bei ją įžeidinėjo, bei terorizavo. Grasino, jog jei praneš policijai, ją suras ir nužudys. Tą vakarą nesikreipė į policiją, nes buvo stipriame šoke ir tik džiaugėsi, kad jis išėjo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti L. G. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 6–7).

Iš 2023 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas namas, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu į įvykio vietą, priešais yra trijų aukštų namas, namas yra atskirtas į dvi dalis, viena namo dalis yra tamsiai oranžinės spalvos, kita namo dalis geltonos spalvos. Prie namo matomos rudos spalvos metalinės konstrukcijos. Matoma, kad namą juosia rudos spalvos metalinė tvora. Į namo teritoriją patenkama pro vartelius, kurie yra rakinami raktu. Praėjus pro vartelius, dešinėje pusėje yra pastatytas žalios spalvos su mėlynos spalvos dangčiu šiukšlių konteineris. Konteineryje yra du juodos spalvos šiukšlių maišai. Viename iš jų yra 1 vnt. mėlynos spalvos džinsų, kurie yra suplėšyti, ant jų yra rudos spalvos dėmių, kurie supakuoti į popierinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat konteineryje rastas ir paimtas stikliukas, kuris supakuotas į kartoninę dėžę Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėtų daiktų rastos ir paimtos pirštinės „Maxi Flex“ 2 vnt., kurios supakuotos į popierinį voką Nr. (duomenys neskelbtini). Į namą patenkama pro stiklines duris, kurios užtrauktos baltos spalvos „žaliuze“. Patekus į namą, patenkama į koridorių. Pasukus į koridoriaus kairę pusę, matoma patalpa, kuri yra bendrai sujungta – virtuvė su svetaine. Patalpos kairėje pusėje matoma virtuvės dalis, o patalpos dešinėje pusėje – svetainės dalis. Virtuvės virtuvinis komplektas yra išsidėstęs kairėje pusėje prie matomos sienos bei tęsiasi kampu. Pasisukus į virtuvę, kiek dešiniau šaldytuvo, žemiau tarp spintelių yra tuščia anga, kurioje yra pakaba ant kurios pakabinti du medžiaginiai rankšluostėliai. Iš kurių paimtas vienas – languotas rankšluostis ir supakuotas į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek dešiniau pasisukus, kur yra virtuvės kampas, apatinėje spintelėje, giliau yra padėtas žalios spalvos permatomas butelis „Jameson“ su viduje esančiu skysčiu, kuris paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę Nr. (duomenys neskelbtini). Pasisukus į dešinę, patalpos kairėje pusėje matoma sofa bei kavos staliukas. Tiesiai prieš sofą matomas ant sienos pakabintas juodos spalvos televizorius. Tarp televizoriaus ir kavos staliuko yra didesnis stalas ant kurio yra nuotraukų rėmelis su išdaužtu stiklu taip pat yra picos dėžė, kurios viduje yra virtuvėje naudojamas peilis su užrašu „Cook“ su juodos spalvos plastikine rankena. Peilis paimtas ir supakuotas į kartotinę dėžę Nr. (duomenys neskelbtini). Virš virtuvinio stalo, ant sienos yra pakabintas televizorius, ant kurio paviršiaus, apdorojus daktiloskopiniais milteliais, dešinėje ir kairėje ekrano pusėse išryškėjo rankos pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių (2 vnt.) ir supakuoti į popierinį voką Nr. (duomenys neskelbtini). Sugrįžus į koridorių bei užlipus laiptais į antrą aukštą, patenkama į koridorių. Pasukus į kairę pusę ir einant tiesiai, patenkama į miegamąjį, kuriame yra dvigulė lova. Priešais lovą yra uždara drabužinė. Įėjus į drabužinę, jos kairėje pusėje matomos durys. Atidarius minėtas duris, matomas šviesiai pilkos spalvos metalinis seifas, kuris yra uždarytas. Sugrįžus į koridorių iš miegamojo ir einant kairiau, matomas vonios kambarys. Įėjus į vonios kambarį, dešinėje matoma drabužių dėžė, kurioje yra įvairūs drabužiai, tarp kurių yra juodos spalvos kelnės, juodos spalvos liemenė bei baltos spalvos marškinėliai, kurie paimti ir supakuoti į popierinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta pakeista. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 25–44).

Iš 2024 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis. Virtuvinis peilis supakuotas kartoninėje dėžėje ant kurios yra paaiškinamieji užrašai. Atidarius dėžę, joje yra dviem laikikliais pritvirtintas virtuvinis peilis, juoda rankena su trimis sidabrinės spalvos kniedėmis ir užrašu ant geležtės „Let's Cook accessories“. Geležtės ilgis 20 cm., rankenos ilgis 12,5 cm. Peilio geležtė smailėjanti, smaigalys užlenktas, ašmenys lygūs. Geležtės plotis ties rankena 4,5 cm. Ant geležtės matosi maisto, riebalų likučiai (1 t., b. l. 45–49).

Iš 2023 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis baltos spalvos džipas, 5 durų. Atidarius vairuotojo pusės duris, matomas juodai pilkas salonas. Ant vairo, dešinėje pusėje (ties 2 val.), matomas horizontaliai esantis pjautinis-kirstinis apie 2 cm ilgio negilus pažeidimas (1 t., b. l. 55–61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. G. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus daugiau 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. J. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 88–89).

Iš 2023 m. lapkričio 28 d. J. G. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išklotinės nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d. nuskaityta 2 000 Eur į L. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (1 t., b. l. 119).

Iš L. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninta 1 000 Eur ir 400 Eur (1 t., b. l. 170).

Iš 2023 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas L. G. telefone esantis susirašinėjimas su L. G.. Apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „iPhone 11“. Telefono ekrane matomi IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius telefone įrašytą pokalbių programėlę „Messenger“, matomi vartotojos „L. G.“ susirašinėjimai su įvairiais socialinio tinklapio vartotojais. Tarp jų yra matomas susirašinėjimas su vartotoju, kurio profilis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, profilis neturi nuotraukos. Matoma, kad profilis užblokuotas, negalima patekti į anketą. Atidarius susirašinėjimą su „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad susirašinėjimas galimai 2023 m. lapkričio 15 d., susirašinėjime rodoma data ir laikas „15 NOV AT 13:50“. Matomas susirašinėjimas: (duomenys neskelbtini): „Ka veiki?“. L. G.: „Varau į darbo pokalbį o tu?“. (duomenys neskelbtini): „valgaus. ka poto?“. L. G.: „Nezinau jauciu nieko, oras toks niurus“. (duomenys neskelbtini): „Namo?“. L. G.: „Jo“. (duomenys neskelbtini): „Ok, daleksiu poto“. L. G.: „Tai varom mieste. Po pokalbio. Kur nors prisesim. Nes as kazka uzkast noriu.“. (duomenys neskelbtini): „As nzn kada. Kur busi nuo ten ir paimsiu“. L. G.: „O tai kur tu nori susitikt“. (duomenys neskelbtini): „tai paimsiu kur busi. Ir varysim pavalgyt“. L. G.: „Okk“. Matoma programos rodoma data: „15 NOV AT 14:23“. Matomas išeinantis skambutis. Matoma programos rodoma data: „15 NOV AT 15:28“. (duomenys neskelbtini): „Nu ka veiki?“. L. G.: „Uzkandau biski. O tu?“. (duomenys neskelbtini): „Lekiu iki jnv (galimai kalbama apie vykimą į Jonavos miestą). Ir i (duomenys neskelbtini).“ (duomenys neskelbtini): atsako į žinutę „Uzkandau biski.“ klausdamas: „Kur?“. L. G.: „Namie“. (duomenys neskelbtini): „Pla“. L. G.: „O tei gal nori ryt kokia 12:40susitikt kur papaietaut prie mano darba? Man kaip tiknereiks gamintis ir i paskaitas nereik ryt tuolabiau“. (duomenys neskelbtini): „Tai kuom užsiemus tu dabar būsi“. L. G.: „Niekuom, bet pamasciau ryt nereiks man ryte gamintis :D :D“. (duomenys neskelbtini): „Nereiks ir taip“. L. G.: „Taprasme“. (duomenys neskelbtini): „Nupirksim“. L. G.: „Nene. Koks dar nupirksim“. (duomenys neskelbtini): „Kas ne ne“. L. G.: „Taupyk pinigus“. (duomenys neskelbtini): „Cha. pinigai tai siuksle kuri ikalino mus visus ir atime laisve“. L. G.: „Kokia laisve?“. (duomenys neskelbtini): „Nu turi pinigu gali daryti ka nori. O kai neturi negali nieko. Va ir laisve“. L. G.: „Nu visties reikia nelaidytis. Galim va kokiu pieno kokteiliu isgert tu kur sakiau. Snd ir uzteks“. (duomenys neskelbtini): „Lysk. Lauk.“. Matoma programos rodoma data: „16 NOV AT 11:32“ (duomenys neskelbtini): išeinantis skambutis. (duomenys neskelbtini): „?“.(duomenys neskelbtini): „Tau viskas gerai?“. L. G.: „Viskas gerai noriu pabuti viena prasau“. (duomenys neskelbtini): išeinantis skambutis. (duomenys neskelbtini): „Nori atskristi į ispanija?“. L. G.: „nea noriu toliau mokytis cia“. (duomenys neskelbtini): „isejo (duomenys neskelbtini) i darba? Kaimynas sake buvo mentai atvaziave“. L. G.: „nemuvo nieko. nei mentu nieko“. (duomenys neskelbtini): „?“. L. G.: „o kas yra ?“. (duomenys neskelbtini): „neisejo?“. Matoma programos rodoma data: „16 NOV AT 12:15“. (duomenys neskelbtini): išeinantis skambutis. (duomenys neskelbtini): „Ko tu nekeli?kas yra? rasyk bl jei kalbet nenori“. L. G.: „As bandau pamiegoti. As visai nemiegojau“. (duomenys neskelbtini): „Kodel nemiegojai? Katik kalbejau su (duomenys neskelbtini). Buvo mentai“. L. G.: „Nes neuzmigau. Nebuvo jokiu mentu“. (duomenys neskelbtini): „Meluoja?“. L. G.: „Taip. Cia policijos nebuvo“. (duomenys neskelbtini): „O kur buvo“. L. G.: „Nieku. Nnebuvo“. (duomenys neskelbtini): „Pati nuviaziavo? Norit tragedijos?“. L. G.: „Nebuvo. Policijos. Niekas i ja nevaziavo.“. Matoma programos rodoma data: „16 NOV AT 13:18“. (duomenys neskelbtini): Išeinantis skambutis. (duomenys neskelbtini): „sedi online“. L. G.: išeinantis skambutis. (duomenys neskelbtini): „O pakelt negali?“. L. G.: „Nenoriu as kalbeti. labai daug vakar prikalbejom. Tikrai pavargau. Prasau suprask“. (duomenys neskelbtini): „Kazkada tu suprasi. O gal niekada. Iki.“

Toliau atidarius pokalbių programą „(duomenys neskelbtini)“, matomi susirašinėjimai su įvairiais asmenimis. Tarp jų yra matomas susirašinėjimas su adresatu, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. atvėrus adresato duomenis, matomas telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Atvėrus susirašinėjimą, matoma atsiųsta nuotrauka, kurioje matomos mergaitės prie pianino, toliau mergaitė grojanti smuiku. Sekantis vaizdo įrašas su grojančiais asmenimis. Taip pat L. G. parašyta žinutė „Tikiuosi Tau viskas gerai, galvoju apie Tave“. Matomas laikas 15.52 val. (1 t., b. l. 178–190).

Iš L. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. 23 val. 13 min. 15 sek. atliktas 2 000 Eur mokėjimas mobiliąja programėle iš J. G. banko sąskaitos į L. G. banko sąskaitą (2 t., b. l. 9).

Iš L. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. 23 val. 13 min. 15 sek. atliktas 2 000 Eur mokėjimas mobiliąja programėle iš J. G. banko sąskaitos į L. G. banko sąskaitą. 2023 m. lapkričio 15 d. atliktas pavedimas 501,75 Eur gavėjui „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. lapkričio 16 d. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninta 1 000 Eur ir 400 Eur (2 t., b. l. 12).

2023 m. gruodžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad iš L. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelės, bankomate (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 16 d. 00.37 val. išgryninta 1 000 Eur, 2023 m. lapkričio 16 d. 00.38 val. išgryninta 400 Eur (2 t., b. l. 16–17).

Iš 2023 m. gruodžio 13 d. D. G. elektroniniu paštu pateiktų bankinės operacijos duomenų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d. 1.00 val. atliktas 500 Eur pavedimas į D. G. sąskaitą iš L. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 146 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. To paties straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už šios veikos padarymą panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. BK 146 straipsnio saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.), fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.), žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018).

Teismų praktikoje pažymima, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Plėšimo metu grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, kuris naudojamas tam, kad kaltininkas įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, gali būti išreiškiamas ne tik žodžiu, tačiau ir veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2007, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421-810/2018). Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra peilio panaudojimas.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. G. duotais parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiųjų J. G., L. G. ir liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokolu, nukentėjusiosios J. G. pareiškimu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, daiktų apžiūros protokolu, banko sąskaitos išrašais ir kitais rašytinais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad L. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai atėmė laisvę savo seseriai L. G. ir motinai J. G., neleisdamas išeiti joms iš namų, sudarė bauginančią aplinką grasindamas susprogdinti namus granata, panaudoti fizinį smurtą žalojant kūną J. G., reikalavo iš J. G. parduoti namą ir nupirkti L. G. butą, vėliau šio reikalavimo atsisakęs, reikalavo iš J. G. pinigų ir panaudojęs fizinį smurtą sudavė J. G. ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, tokiu būdu padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis taip pat sugadino J. G. kaltinime išvardintą turtą, kėde daužė kambario lubas, peiliu grasino J. G. reikalaudamas iš jos pinigų, liepė parodyti seifą, o seife nesant pinigų, reikalavo parodyti banko sąskaitos likutį. Po to, L. G. reikalavo J. G. sąskaitoje esančias lėšas pervesti L. G., ką ji ir padarė. Kaltinamojo reikalavimu, dalį pinigų L. G. pervedė kaltinamajam, o likusios dalies negalint pervesti, kaltinamasis nuvežė abi nukentėjusiąsias prie bankomato, liepė L. G. išgryninti pervestus pinigus ir jam atiduoti. Grįžus į namus, surišo nukentėjusiosioms rankas, tačiau išeidamas iš namų jas atrišo ir tokiu būdu apiplėšė panaudojant peilį, kuriuo galima sužaloti žmogų.

Kaltinamasis L. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patekęs į motinai J. G. priklausančius namus, neteisėtai atėmė sesers L. G. laisvę, paėmė iš jos raktus, telefoną, kompiuterį, išmanųjį laikrodį. Su savimi atsineštu peiliu baugino nukentėjusiąją L. G., atimdamas asmeninius L. G. daiktus (raktus, kompiuterį, telefoną, išmanųjį laikrodį) apribojo jos galimybes išeiti laisvai iš namų, paskambinti nukentėjusiajai J. G. ar kitiems asmenims. Į namus grįžus J. G., jis taip pat neteisėtai atėmė J. G. laisvę, grasino susprogdinti namus, ją sužaloti, nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, grasindamas peiliu reikalavo iš jos pinigų, parodyti seifą, banko sąskaitos likutį, pinigus gavęs – dalį bankiniu pavedimu, o kitą dalį grynais pinigais išgryninus juos bankomate, laikė surišęs nukentėjusiąsias su chalato diržu, o išeidamas jas išlaisvino. Kaltinamasis L. G. iš esmės pripažino, kad elgėsi bauginančiai, buvo agresyvus dėl ko nukentėjusiosios turėjo pagrindą jo bijoti. Kaltinamasis pripažino, kad nei J. G., nei L. G. nebuvo jam skolingos, todėl neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti pinigų.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti nukentėjusiųjų L. G. ir J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, juos patvirtina byloje surinkti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai atidarius namo duris, kaltinamasis staigiai patraukė duris į save, paėmė namų raktus, įėjo į vidų, liepė jai nerėkti, nes kitaip ją suriš ir užklijuos burną. Kaltinamasis buvo piktas, agresyvus ir suprato, kad kažkas negerai. L. G., užsidėjęs sodininko pirštines, iš kažkur ištraukė didelį virtuvinį peilį, paėmęs virtuvinį rankšluostį su juo apsuko peilį, atėmė iš jos daiktus ir sakė, kad lauks mamos (J. G.), nes nori su ja pasikalbėti. Būnant namuose L. G. vartojo alkoholį. Nukentėjusiajai J. G. grįžus namo, kaltinamasis atkišo į priekį peilį, ją sugriebė ir įtraukė į namus. Tada atėmė iš J. G. rankinuką, telefoną, kitus daiktus, liepė išversti rankinuką ant sofos, tada visus daiktus J. G. padėjo į L. G. nurodytą vietą. L. G. liepė jai sėstis, tačiau J. G. atsisakius tai daryti, L. G. kairiu delnu trenkė jai į dešinįjį skruostą. L. G. buvo agresyvus, be pirštinių, plikomis rankomis metė kėdę į lubas. L. G. teigė, kad atvažiuos notaras ir J. G. turės pasirašyti dokumentus, grasino, kad turi granatą ir jeigu kreipsis į policiją, bėgs, jis susprogdins namus. Kaltinamasis teigė, kad J. G. turės parduoti namą ir už šiuos pinigus nupirkti jai (L. G.) butą. Po to L. G. liepė nukentėjusiajai J. G. parodyti namuose esantį seifą, tačiau pamatęs, kad seife nėra pinigų, supykęs išvilko nukentėjusiąją iš spintos, griebė už sprando, ją lenkė ir stūmė link lovos. Tada sviedė į lovą ir sudavė kumščiu į kairę veido pusę. Po to, kaltinamasis liepė J. G. parodyti banko sąskaitą ir pervesti 2 000 Eur į jos (L. G.) banko sąskaitą. Po ko kaltinamasis bandė šiuos pinigus pervesti į savo banko sąskaitą, tačiau nusiskaičiavo tik 500 Eur, todėl liepė važiuoti į bankomatą ir išgryninti likusius pinigus. Kaltinamasis abi nukentėjusiąsias įsodino į automobilį ir vairavo automobilį rankoje laikydamas peilį. Atvažiavus prie bankomato, ji (L. G.) išgrynino 1 000 Eur, o paskui išgrynino dar 400 Eur, kuriuos padavė kaltinamajam. Sugrįžus namo, kaltinamasis jas surišo su chalato diržu, po kiek laiko jas atrišo ir išėjo iš namų.

Tuo tarpu nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namo grįžo po 19 val. Atrakinus namų duris kaltinamasis sugriebė ją už kairės rankos ir truktelėjo į priekį. Kaltinamasis rankoje turėjo peilį, kurio anksčiau nebuvo mačiusi. Kaltinamasis grasino, kad ją nužudys, nusižudys pats ir susprogdins namus. Kaltinamasis L. G. paėmė iš jos telefonus, namų raktus. Kaltinamasis liepė jai gerti alkoholinius gėrimus, o jai atsisakius, vieną kartą sudavė kumščiu į dešinę veido pusę po akimi. Tuomet, vartodamas necenzūrinius žodžius, sudavė dar vieną smūgį į kairę veido pusę. Po to kaltinamasis pradėjo kalbėti, kad yra žmonės, kurie pirks jos namą ir ji (J. G.) turės L. G. nupirkti butą. Kaltinamasis reikalavo parodyti jam seifą, todėl visi užlipo laiptais ir kaltinamasis jas abi (L. G. ir J. G.) įstūmė į drabužinę. Matė kaip kaltinamasis šlapinosi ant jos lovos. Po kiek laiko L. G. ištraukė ją iš drabužinės ir nuskėlė priekinį dantį iš vidaus. Tuomet vėl nusileido į pirmą aukštą ir kaltinamasis liepė parodyti jos banko sąskaitos likutį ir liepė pervesti 2 000 Eur L. G.. Kai ji pinigus pervedė L. G., L. G., jo reikalavimu, kaltinamajam pervedė 500 Eur. Kadangi daugiau pinigų dėl nustatyto pervedimų limito nepavyko pervesti, kaltinamasis liepė važiuoti į bankomatą. L. G. raktų neatidavė, pasiėmė peilį ir įsėdę į automobilį nuvažiavo iki bankomato. Automobilį vairavo L. G., kuris buvo neblaivus, važiavo dideliu greičiu, per sankryžas porą kartų pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Nuvykus prie bankomato nurodė L. G. išgryninti pinigus. L. G. pinigus nuėmė per du kartus. Iš viso L. G. pasisavino 1 900 Eur. Po to jie grįžo namo ir kaltinamasis pasakė, kad jas suriš. Ji tuo metu jau buvo su chalatu, todėl kaltinamasis liepė iš chalato ištraukti diržą, kuriuo L. G. joms surišo rankas. Po kiek laiko L. G. jų pagailo, atrišo rankas, išsikvietė „Bolt“ pavežėją ir išvažiavo. Šiuos nukentėjusiųjų L. G. ir J. G. parodymus patvirtina ir byloje esantys duomenys, užfiksuoti pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokolas. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d. jam paskambino kaltinamasis, matė namuose esančias nukentėjusiąsias ir suprato, jog vyksta konfliktas dėl namų. Po kiek laiko vaizdo skambučiu jam vėl paskambino L. G. ir jis matė L. G., J. G. bei L. G. važiuojančius automobilyje.

Nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu vartotą fizinį smurtą bei nežymų sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog J. G. nustatytos poodinės kraujosruvos veide ir kairiame žaste; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus daugiau 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais (1 t., b. l. 88–89). Duomenų, kad nukentėjusioji J. G. būtų susižalojusi pati kitomis aplinkybėmis, šioje byloje nėra. Aplinkybę, jog kaltinamasis L. G., apgaulės būdu patekęs į namus ir neteisėtai atėmęs nukentėjusiųjų L. G. ir J. G. laisvę, J. G. grasinęs peiliu ją sužaloti ir nužudyti, grasindamas granata susprogdinti namus, daužydamas asmeninius J. G. daiktus ir namuose esančius kitus daiktus, smurtavęs J. G. atžvilgiu ir panaudojęs peilį, reikalavo pinigų, kurie jam buvo perduoti –­ dalis bankiniu pavedimu, o dalis išgryninti bankomate, apiplėšė J. G., patvirtina nukentėjusiųjų J. G. ir L. G. banko sąskaitų išrašai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad iš nukentėjusiosios J. G. banko sąskaitos buvo pervesta 2 000 Eur į nukentėjusiosios L. G. banko sąskaitą (1 t., b. l. 119, 2 t., b. l. 9), po ko, L. G., gavusi paminėtas pinigines lėšas, 2023 m. lapkričio 15 d. pervedė į kaltinamojo banko sąskaitą 501,75 Eur, o 2023 m. lapkričio 16 d., bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 Eur ir 400 Eur (2 t., b. l. 12). Tuo tarpu byloje esantys įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rastas ir apžiūrėtas peilis, automobilis kuriuo kaltinamasis važiavo į bankomatą, šiukšlių maiše rasti džinsai, stikliukas, guminės pirštinės. Taip pat paimtas virtuvinis rankšluostis, alkoholinio gėrimo butelis, užfiksuoti sugadinti ir sudaužyti daiktai, paimti rankų pėdsakai.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad neteisėtai patekęs į J. G. namus atėmė L. G., o vėliau ir J. G. laisvę, paėmė jų asmeninius daiktus, raktus, neleido joms išeiti, panaudojęs peilį grasino J. G., vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, grasino susprogdinti namus, reikalavo iš J. G. pinigų ir juos gavęs pasišalino. Šie kaltinamojo L. G. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius būtinuosius neteisėto laisvės atėmimo ir plėšimo požymius. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad grasindamas peiliu, panaudodamas fizinį smurtą, J. G. priklausantį turtą – pinigus, grobia palaužęs nukentėjusiųjų valią ir atėmęs galimybę pasipriešinti, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali sutrukdyti nukentėjusiosios sveikatą ir pagrobti jos turtą ir tokių padarinių siekia. Kaltinamasis taip pat suprato, kad apgaulės būdu patekęs į namus, atimdamas iš nukentėjusiųjų namų raktus, telefonus, laikrodžius, kompiuterius, grasindamas peiliu, naudodamas fizinį smurtą, neturėdamas tam pagrindo atėmė nukentėjusiųjų laisvę ir to norėjo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; motyvus ir tikslus, – veikos padarytos siekiant materialinės naudos, paniekos kito asmens laisvei, sveikatai ir gyvybei, turtui; į kaltinamojo asmenybę – teistas, paskirtų bausmių (baudų) neatlikęs (2 t., b. l. 47–53), baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų neįvykdęs (2 t., b. l. 36–37), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2019–2023 m. laikotarpyje lankėsi du kartus, paskutinį kartą gydytas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 17 d. (2 t., b. l. 43), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale penkerių metų laikotarpyje dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 41), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 46), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Kaltinamasis L. G. teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė neįvykdęs ankstesniais teismo procesiniais sprendimais paskirtų bausmių (baudų), nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės nevykdė, todėl paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista bauda, kuri iki šiol nėra sumokėta. Kaltinamasis anksčiau teistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei 284 straipsnio 1 dalį ir jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Nors paminėtas bausmes nuteistasis yra atlikęs ir dėl šių veikų padarymo teistumas yra išnykęs, tačiau svarbu pažymėti, kad net ir reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam L. G. skirtinos mažesnės nei straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, L. G. skirtina 2 (dvejų) metų 6 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, ir L. G. skirtina subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo L. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 23 d. 14.05 val. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (2 t., b. l. 112–114, 120–121, 129–130), vieną laikinojo sulaikymo parą ir vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kadangi nusikalstamą veiką L. G. padarė neįvykdęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi (kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista bauda) nustatytos baudos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su paminėtu teismo baudžiamuoju įsakymu ir nutartimi paskirtomis bausmėmis, bendrintina BK 64 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi (kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista bauda) nustatyta 30 MGL (1 500 Eur) bauda, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 34 MGL (1 700 Eur) baudą, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi (kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista bauda) nustatytą ir nesumokėtą 30 MGL (1 500 Eur) baudą, ir L. G. skirtina galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 64 MGL (3 200 Eur) bauda.

BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio redakcija, teoriškai egzistuoja formalus pagrindas iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Kita vertus, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, tačiau ir į vertinamąją sąlygą, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi net ir nustačius, kad egzistuoja formalus pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Pagal teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-895/2016).

L. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas dėl tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminui nepasibaigus, praėjus keturiems mėnesiams po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės nevykdė, elgesio pataisos programos neišklausė, todėl ši bausmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pakeista baudos bausme, kurios savanoriško sumokėjimo terminas nėra pasibaigęs, tačiau per beveik metus laiko L. G. nėra sumokėjęs nei vienos įmokos. Kaltinamasis L. G. anksčiau teistas dėl turtinio, smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Anksčiau L. G. skiriamos baudos, viešųjų darbų bausmės, taip pat buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau akivaizdu, kad šios bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų darymo. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis L. G. 2022 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu dėl BK 21 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis L. G. padarė apysunkį ir sunkų tyčinius nusikaltimus, nors kaltinamasis prisipažino kaltu, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau yra dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kategoriškai teigti, kad nusikalstamos veikos buvo spontaniškos ar atsitiktinės, nėra pagrindo, kaltinamasis tam bent minimaliai ruošėsi. Abi nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (peilį) bei fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas, taip pat neteisėtai atimta dviejų kaltinamajam artimų žmonių – motinos ir sesers – laisvė, grasino susprogdinti namus granata. Kaltinamasis baugino, žemino motiną ir seserį, smurtavo motinos atžvilgiu, grasino ją nužudyti, susprogdinti namus, jis elgėsi itin įžūliai ir niekinančiai, pagrobė motinai priklausančius pinigus, sugadino jos turtą, daužė namuose buvusius daiktus, nukentėjusiųjų akivaizdoje šlapinosi ant motinos lovos, po to į tą pačią lovą nutempė ir nusviedė motiną, būdamas neblaivus didelius greičiu vairavo automobilį, kuriame sėdėjo motina ir sesuo, neblaivus vairavo automobilį laikydamas rankose peilį, rizikavo savo, nukentėjusiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumu, sveikata ir gyvybe. Kaltinamasis anksčiau dirbo tik epizodiškai, vadinasi, neturėjo pastovių legalių pajamų, teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinami ir nuteistojo resocializacija yra įmanoma be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo kaltinamojo L. G. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Teismas, atsižvelgdamas į baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą L. G. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2024 m. lapkričio 4 d.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 105 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo L. G.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimo darymo metu ji patyrė didelius emocinius išgyvenimus, dėl ko savo namuose ėmė jaustis nesaugiai, todėl po įvykio buvo priversta nuomotis kitą gyvenamąjį plotą. Iki 2024 m. balandžio 15 d. yra sumokėjusi 1 105 Eur (3 t., b. l. 24–26).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo L. G.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro 2 000 Eur prievartos būdu pervesti pinigai iš jos banko sąskaitos į L. G. banko sąskaitą, iš kurių L. G. pasisavino 1 800 Eur, 150 Eur už išmanųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch 4“, 100 Eur už „Trollbeads“ sidabrinės apyrangės užsegimą, 300 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso jai padaryta 2 350 Eur žalos, kadangi jai buvo grąžinta 350 Eur, paimtų iš L. G., todėl jai padaryta ir neatlyginta 2 000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 100). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. atlygino 50 Eur sumą (3 t., b. l. 42).

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Taigi viena nuostolių (žalos) rūšis yra tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jeigu nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog jos apskritai buvo patirtos (realios).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. dėl patiriamos baimės ir nesaugumo negali gyventi savo namuose, tenka nuomotis kitą būstą, dėl ko patyrė finansinius nuostolius ir jau yra sumokėjusi 1 105 Eur nuomos. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, ir nors nukentėjusioji bei civilinė ieškovė nepateikė nuomos mokesčio mokėjimo kvitų, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena nuomojamame būste, kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir nepateikė jokių įrodymų, kad tokių nuostolių L. G. nebūtų patyrusi ar būtų patyrusi mažiau, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. naudai priteistinas 1 105 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. dėl neteisėtų kaltinamojo L. G. veiksmų patyrė turtinę žalą, iš jos buvo pasisavintos piniginės lėšos, sudaužytas išmanusis laikrodis, sugadintas apyrankės užsegimas, patyrė kitą turtinę žalą, kuri yra atlyginta. Nukentėjusiajai priklausantys sugadinti daiktai nebuvo nauji, tačiau kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų dėl sugadintų daiktų vertės. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nereikalauja saugoti nedidelės vertės daiktų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, kaip minėta, daiktai nebuvo nauji, atskirai paėmus, tikrai nėra pagrindo laikyti, kad įvertinti per didelėmis sumomis; pagrobta pinigų suma pagrįsta rašytiniais įrodymais bei reali, nėra nepagrįstai per didelė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. dalį žalos – 50 Eur, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. naudai priteistinas 1 950 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo L. G.. L. G. nurodė, kad ji patyrė neturtinės žalos, nes nusikalstama veika truko apie 12 val., tiek laiko, jos atžvilgiu, L. G. vartojo psichologinį smurtą, teko stebėti jo fizinį smurtą mamos atžvilgiu, klausytis jo grasinimų nužudyti mamą, susprogdinti namą, gąsdino peiliu. Atėmė iš jos galimybę pasikviesti pagalbą, neleido išeiti iš namo. Ji patyrė didžiulius emocinius išgyvenimus, kurie ženkliai pablogino jos emocinę būseną. Iki šios dienos gyvena didelėje baimėje, bijo L. G. sutikti gatvėje, nesijaučia saugi, nes kaltinamasis yra laisvėje. Iki šios dienos gyvena didelėje nervinėje įtampoje, nes išsigąsta gatvėje pro ją pravažiuojančio paspirtuko ar prabėgančio bėgiko. Iki šios dienos blogai miega, nes beveik kiekvieną naktį sapnuoja košmarus, kuriuose yra grobiama, kažkas ją vejasi. Dėl jos ir mamos atžvilgiu padaryto nusikaltimo pasikeitė gyvenimo kokybė. Iki nusikaltimo padarymo ji studijavo komunikaciją (duomenys neskelbtini). Kadangi L. G. pagrobė mamos pinigus, skirtus susimokėti už studijas, tai negalėjo susimokėti už mokslą. Be to, sutriko jos psichologinė būsena, todėl nutraukė studijas. Pati suvokia, kad jai reikalinga kokybiška psichologinė pagalba, tačiau tam neturi pinigų (3 t., b. l. 24–26).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo L. G.. Nukentėjusioji nurodė, jog šią žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, psichologinis smurtas ir po nusikalstamos veikos likusi psichologinė trauma (1 t., b. l. 100). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. paaiškino galvojusi, kad 2023 m. lapkričio 15 d. bus paskutinė jos gyvenimo diena, nes kaltinamasis grasino ją nužudyti bei toliau jai grasino iki kaltinamojo suėmimo, todėl bijo dėl savęs ir dukros. Dėl šių įvykių tiek ji, tiek ir L. G. patyrė stresą, įtampą ir ši trauma liks visam gyvenimui.

Dėl kaltinamojo L. G. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. G. sveikata. Kaltinamasis L. G. smurtavo nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu, grasino ją nužudyti peiliu, teigė susprogdinsiantis namus, baugino ją, reikalavo iš nukentėjusiosios pinigų, gadino ir daužė namuose esantį turtą. Kaltinamasis sudarė bauginančią aplinką, elgėsi agresyviai, atėmė nukentėjusiosios laisvę. Dėl tokių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji bijojo tiek dėl savo, tiek dėl dukters L. G. sveikatos ir gyvybės, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, pažeminimą. Be to, ji ir toliau patiria baimę, nerimą ir nesaugumą dėl ateities, nes kaltinamasis jai grasino ir po inkriminuojamos veikos padarymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis fizinio smurto nukentėjusiosios L. G. atžvilgiu nevartojo, tačiau L. G. laisvė buvo atimta dvylika valandų, kaltinamasis grasino jai peiliu, neleido išsikviesti pagalbą. Grįžus nukentėjusiajai J. G., nukentėjusioji L. G. buvo verčiama stebėti kaltinamojo agresyvų ir smurtinį elgesį J. G. atžvilgiu. Taigi, nors L. G. atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo naudojamas, tačiau ji patyrė baimę, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo ir motinos ateities, sveikatos ir gyvybės. L. G. nurodė, kad dėl patirto streso turi lankyti psichologo konsultacijas, o kaltinamajam pagrobus pinigus, ji nebegalėjo tęsti studijų universitete. Tiek L. G., tiek ir J. G. nurodė negalinčios gyventi namuose, slepia savo gyvenamąją vietą, nes jaučiasi nesaugiai, bijo kaltinamojo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą.

Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis įsidarbino, gauna pastovias pajamas, turi nepilnametį vaiką, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą negauta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 500 Eur iki 4 344,30 Eur (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-12-966/2019, 1-304-397/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-40-507/2015, 2K-147-677/2015, 2K-185-495/2020). Tuo tarpu, dėl panašaus pobūdžio nusikaltimų, kurių metu neteisėtai atimama laisvė, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 463,39 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-659/2012, 2K-203/2013, 2K-377/2014). Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Be to, taikydamas minėtą kriterijų (teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius), bylą nagrinėjantis teismas nebūtinai turi atsižvelgti tik į didžiausius priteistinos žalos dydžius.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajai J. G. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusioji J. G. dėl patirtų sužalojimų gydymo įstaigoje nesilankė, duomenų, kad dėl patirto streso lankytųsi pas medikus ar kitus specialistus ir jai būtų teikiama kvalifikuota pagalba, nepateikė, tačiau patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, patiriama baimė dėl savo ir L. G. gyvybės ir sveikatos išlikusi iki šiol. Ji negali gyventi savo namuose. Nukentėjusiajai L. G. sveikata nesutrikdyta, tačiau ji patyrė baimę, stresą, dvasinį sukrėtimą, baimę dėl savo ir motinos sveikatos ir gyvybės, jai reikalinga kvalifikuota psichologinė pagalba, tačiau neturi lėšų jai apmokėti. L. G. nebegali tęsti studijų, nes kaltinamasis pasisavino jos studijoms skirtas pinigines lėšas. Ji iki šiol patiria stresą, jaučia baimę, ją kamuoja nemiga. Kaltinamasis veikė tyčia, yra darbingas, sveikas, pradėjo dirbti, gauna nuolatines pajamas, todėl turi visas galimybes atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiosios L. G. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. naudai priteistinas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. naudai priteistinas 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Toks kiekvienai nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiųjų patirtiems nepatogumams) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nukentėjo nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Byloje buvo gauta 2024 m. balandžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Angelei Fominienei teikiant antrinę teisinę pagalbą L. G. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 229,17 Eur.

Šioje byloje nukentėjusiosios atstovė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją teismo posėdyje, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu, tad nurodytos 229,17 Eur išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl iš kaltinamojo priteistinos 229,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės panaikintinos. Pradėjus bausmės vykdymą, L. G. asmens tapatybės dokumentas išsiųstinas bausmę vykdančiai institucijai.

Kadangi kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pagrindai neišnykę, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios taikymo terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stikliukas, stiklinis butelis su užrašu „Jameson“ su jame esančiu skysčiu, virtuvinis peilis „Cook“, dvi daktiloskopinės plokštelės su nukopijuotais rankos pėdsakais, L. G. DNR mėginys, L. G. daktiloskopinė plokštelė, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, ir L. G. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo L. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d., vieną laikinojo sulaikymo parą ir vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi (kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista bauda) nustatyta 30 MGL (1 500 Eur) bauda, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 34 MGL (1 700 Eur) baudą, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 24 d. nutartimi (kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista bauda) nustatytą ir nesumokėtą 30 MGL (1 500 Eur) baudą, ir L. G. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo ir 64 MGL (3 200 Eur) baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo L. G. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2024 m. lapkričio 4 d.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G. naudai priteisti 1 105 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo L. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. naudai priteisti 1 950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti. Pradėjus bausmę vykdyti, L. G. asmens dokumentą išsiųsti bausmę vykdančiai institucijai.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, kurios taikymo terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo L. G. valstybės naudai 229,17 (du šimtus dvidešimt devynis eurus septyniolika centų) Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. G..

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stikliuką, stiklinį butelį su užrašu „Jameson“ su jame esančiu skysčiu, virtuvinį peilį „Cook“, dvi daktiloskopines plokštelės su nukopijuotais rankos pėdsakais, L. G. DNR mėginį, L. G. daktiloskopinę plokštelę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.