- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-312-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01341-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis žiogas“
- Atsakovas
- M. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis žiogas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4048-902/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis žiogas“ ieškinį atsakovui M. P. (M. P.) dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žaliasis žiogas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo M. P. (M. P.) priteisti 1 738,86 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių įsiskolinimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo M. P. (M. P.) kilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): odinę juodą sofą, pakabinamas spinteles baltas – 2 vnt., lentynas baltas – 2 vnt., veidrodžius – 5 vnt., kėdes baltas – 2 vnt., kėdes juodas – 3 vnt., spinteles juodas pastatomas – 3 vnt., spintelę su kriaukle – 1 vnt., kėdes su kriaukle klientų – 2 vnt., spintą 3 durų – 1 vnt., pakabą rūbams – 1 vnt., laikrodį pakabinamą – 1 vnt., ir uždrausti jį perkelti, perleisti, parduoti, dovanoti.
2. Nurodė, kad atsakovas iki šios dienos nemoka nuomos mokesčio. Pažymėjo, jog nuomos sutartis ieškovės iniciatyva gali būti nutraukta vienašališkai apie tai pranešus prieš 3 mėnesius, tačiau, atsakovui ir toliau iki sutarties pabaigos naudojantis patalpomis ir jose vykdant veiklą bei gaunant pajamas iš veiklos, ieškovė, negaudama iš atsakovo nuomos mokesčio, patiria nuostolius.
3. Pabrėžė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jokio nekilnojamojo ar kito kilnojamojo turto, ieškovės žiniomis, neturi, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių patalpose esantiems kilnojamiesiems daiktams, kiltų reali grėsmė ieškovei atgauti teisėtą nuomos mokesčio įsiskolinimą ir mokesčius už komunalinius patarnavimus.
4. Tvirtino, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenori sumokėti ir nemoka nuomos mokesčio pagal prisiimtus įsipareigojimus, akivaizdu, jog atsakovas niekada nebuvo ir nėra sąžiningas, yra linkęs slapstytis ir akivaizdu, kad vengdamas atlyginti susidariusį įsiskolinimą dabar, ir ateityje vengs atlyginti susidariusią skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Žaliasis žiogas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
7. Teismas sprendė, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti apie tai, kad atsakovas neketina vykdyti jam teksiančių įpareigojimų, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ieškovės naudai. Pažymėjo, jog tokių argumentų, kad atsakovas galimai gali stengtis perleisti ar slėpti turtą (grožio salono baldus), deklaratyvus pobūdis nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas neturi daugiau jo atžvilgiu iškeltų bylų, kuriose būtų reiškiami piniginiai reikalavimai.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, t. y. nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovas ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, pabloginant savo turtinę padėtį. Taip pat sprendė, jog nėra nustatytas tikėtinas atsakovo nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jo atžvilgiu reikalavimai bus patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Žaliasis žiogas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4048-902/2024 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo M. P. (M. P.) kilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): odinę juodą sofą, pakabinamas spinteles baltas – 2 vnt., lentynas baltas – 2 vnt., veidrodžius – 5 vnt., kėdes baltas – 2 vnt., kėdes juodas – 3 vnt., spinteles juodas pastatomas – 3 vnt., spintelę su kriaukle – 1 vnt., kėdes su kriaukle klientų – 2 vnt., spintą 3 durų – 1 vnt., pakabą rūbams – 1 vnt., laikrodį pakabinamą – 1 vnt., ir uždrausti jį perkelti, perleisti, parduoti, dovanoti.
10. Nurodo, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jokio nekilnojamojo ar kito kilnojamojo turto, apeliantės žiniomis, neturi, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių patalpose esantiems kilnojamiesiems daiktams, kiltų reali grėsmė ieškovei atgauti teisėtą nuomos mokesčio įsiskolinimą ir mokesčius už komunalinius patarnavimus.
11. Pažymi, kad atsakovo nesąžiningumą rodo tai, jog nuomos mokesčio jis nemoka jau nebe pirmą kartą; ieškovė ir atsakovas praeityje buvo sudarę kitą patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas taip pat buvo skolingas ir skola buvo padengta vien tik ieškovės nuolaidomis ir dėl tokių atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovė patyrė didelius nuostolius. Šiai dienai atsakovas yra informavęs ieškovę, kad pinigų apmokėti susidariusį įsiskolinimą jis neturi.
12. Apeliantės teigimu, ji iš atsakovo darbuotojos sužinojo, kad atsakovas visą laiką savo veiklą vykdė nelegaliai, o vienintelę atsakovo sudaryta subnuomos sutartį su savo darbuotoja – kirpėja, atsakovas nutraukė dar sausio mėn. gale. Todėl jokios veiklos šiai dienai atsakovas nebevykdo, nuomos mokesčio nemoka ir savo vienintelį kilnojamąjį turtą laiko nuomotose patalpose.
13. Tvirtina, kad atsakovas, siekdamas išvengti mokėti nuomos mokestį, į patalpas buvo iškvietęs policiją, ne kartą neigė, kad jis yra sudaręs nuomos sutartį, o esamą kilnojamąjį turtą siekia kuo skubiau parduoti ar paslėpti, kad nebūtų įmanoma iš jo išieškoti susidariusio įsiskolinimo, ką pagrindžia prie atskirojo skundo pridedamos atsakovo žinutės.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Žaliasis žiogas“ atskirąjį skundą atsakovas M. P. (M. P.) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą bei pripažinti ieškovės veiksmus kaip neteisėtus, pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnį, bei įpareigoti grąžinti atsakovui priklausantį turtą.
15. Nurodo, kad niekada neturėjo nelegalių darbuotojų ir veiklą vykdė pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuomos mokesčiai pagal ankstesnę sutartį, priešingai nei teigia ieškovė, buvo mokami kartais su minimaliu vėlavimu nepadarant jokių nuostolių ieškovei, nes jokių nuolaidų iš ieškovės pusės taikyta nebuvo.
16. Pažymi, jog atsakovas šiuo metu pats patiria finansinių nuostolių, nes ilgą laiką negali vykdyti komercinės veiklos dėl ieškovės sudaromų kliūčių. Atsakovas ilgą laiką neįleidžiamas į savo darbo vietos patalpas, kuriose yra likusi jo verslui visa būtina įranga.
17. Atsakovo teigimu, ieškovė reikalauja mokėti didesnį patalpų nuomos mokestį, nei numatyta pasirašytoje ankstesnėje sutartyje.
18. Tvirtina, kad kilnojamo turto, likusio ieškovės patalpose, vertė yra gerokai didesnė nei reikalaujama pinigų suma, kuri, be to, yra ginčytina. Atsakovo teigimu, turtą areštuoti gali tik antstolis po teismo sprendimo, tačiau ieškovė jau yra neteisėtai atsakovui priklausančią darbo įrangą, neturint teismo sprendimo, pasisavinusi, pažeisdama BK 183 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „Žaliasis žiogas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
21. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuodama poreikiu įrodyti nesąžiningus atsakovo veiksmus, kurie būtų įrodinėjami liudytojų parodymais.
22. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Pažymėtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacija nėra bylos išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taip pat nenurodė, kokius liudytojus reikėtų apklausti ir kokias aplinkybes liudytojų parodymais būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą ir jame išdėstytus argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apeliantės teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
25. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį, adresu (duomenys neskelbtini), esantį, kilnojamąjį turtą, t. y. odinę juodą sofą, pakabinamas spinteles baltas – 2 vnt., lentynas baltas – 2 vnt., veidrodžius – 5 vnt., kėdes baltas – 2 vnt., kėdes juodas – 3 vnt., spinteles juodas pastatomas – 3 vnt., spintelę su kriaukle – 1 vnt., kėdes su kriaukle klientų – 2 vnt., spintą 3 durų – 1 vnt., pakabą rūbams – 1 vnt., laikrodį pakabinamą – 1 vnt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti apie tai, kad atsakovas neketina vykdyti jam teksiančių įpareigojimų, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas ieškovės naudai, sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
26. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, savo vardu neturintis jokio nekilnojamojo ir kito kilnojamojo turto, bei atsakovo nesąžiningumu, kurį grindžia aplinkybėmis, jog (1) nuomos mokesčio atsakovas ieškovei nemoka jau nebe pirmą kartą; (2) atsakovas savo veiklą vykdė nelegaliai ir šiai dienai jokios veiklos nevykdo; (3) siekdamas išvengti mokėti nuomos mokestį, atsakovas buvo iškvietęs policiją ir ne kartą neigė, jog yra sudaryta nuomos sutartis; (4) atsakovas siekia kuo skubiau parduoti ar paslėpti kilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
27. Pažymėtina, jog CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė ir nesirėmė aplinkybėmis apie jau ir anksčiau atsakovo nemokėtą nuomos mokestį pagal kitą patalpų nuomos sutartį; apie nelegalų atsakovo veiklos vykdymą; kviestą policiją ir neigimą apie sudarytą nuomos sutartį, siekiant išvengti nuomos mokesčio mokėjimo, kurios nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis CPK normomis, minėtų apeliantės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių taip pat nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
30. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
31. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.
32. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausia lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
33. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – teko pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-370/2024; 2024 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-912/2024).
34. Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsakovo nesąžiningumo faktą iš esmės grindžia tik pačiu nuomos mokesčio nemokėjimo faktu ir deklaratyviais teiginiais apie atsakovo siekį parduoti ar paslėpti turimą kilnojamąjį turtą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės nurodytos aplinkybės, nepateikus jokių jas pagrindžiančių objektyvių įrodymų, niekaip nepatvirtina atsakovo sąmoningo tikslo perleisti turtą ar turtines teises, tuo siekiant apsunkinti apeliantei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, vien tai, jog atsakovui galimai kyla sutartinė civilinė atsakomybė, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo nesąžiningumui. Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Kaip minėta, atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-882-467/2023). Nagrinėjamu atveju, be minėtų nurodytų aplinkybių, ieškovė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie galimą atsakovo nesąžiningumą (turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ir pan.), byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis; nutarties 32-33 punktai).
35. Taigi, apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną ieškovė neįrodė nesąžiningų atsakovo veiksmų, kas sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2024 m. gegužės 23 d. pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino, sprendimas 2024 m. birželio 13 d. įsiteisėjo ir 2024 m. birželio 19 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 675 straipsnio nuostatomis, vykdymo procese turto areštą taiko antstolis, kuriam yra pateiktas vykdomasis raštas dėl sprendimo vykdymo.
36. Remiantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 320 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 39 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (apeliantės prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Pažymėtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo prašymas pripažinti ieškovės veiksmus neteisėtais, pažeidus BK 183 straipsnį, bei įpareigoti grąžinti atsakovui priklausantį turtą nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl šis atsakovo prašymas nesprendžiamas ir dėl jo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
37. Pažymėtina, jog nors apeliantė atskirajame skunde nurodo pridedanti atsakovo žinutes, kuriomis grindžia atsakovo siekį skubiai parduoti ar paslėpti turimą kilnojamąjį turtą, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kartu su 2024 m. balandžio 15 d. pateiktu ir priimtu patikslintu atskiruoju skundu, kurio pagrindu nagrinėjama ši byla, jokių priedų, be žyminio mokesčio apmokėjimo, nėra pateikta.
38. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vadovavosi teismų praktika nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės UAB „Žaliasis žiogas“ atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.