- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-123-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00149-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Algimantas Kukalis (pran.)
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- UAB ,,VALHALLA inter“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. ir atsakovo UAB ,,VALHALLA inter“ apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9069-638/2014 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui UAB ,,VALHALLA inter“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių už komandiruotes bei neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės UAB ,,VALHALLA inter“ priešieškinį ieškovui A. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2014m. balandžio 30d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013m. lapkričio 22d. teismo sprendimo dalį dėl dienpinigių, neturtinės žalos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjant bylą ieškovas prašė : 1.Priteisti ieškovui 7509,84 Lt dienpinigių už 2012 12 01 - 2012 12 29 komandiruotę; 2.Priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; 3.Priteisti 5000 Lt neturtinės žalos; 4. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė: 1.Priteisti iš ieškovo A. R. UAB ,, VALHALLA inter“ 8084 LT (2350 EUR), kuriuos UAB ,, VALHALLA inter“ sumokėjo, atlygindama ieškovui padarytą turtinę žalą. 2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2012 m. rugsėjo 02 d. sudarė darbo sutartį Nr. 17 su atsakovu UAB „VALHALLA inter", pagal kurią buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutarties 2 p. buvo nurodyta, kad darbo sutartis - terminuota, tačiau jos darbo sutarties terminas nenurodytas, taigi laikytina, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Taip pat darbo sutartyje (4 p.) nustatytas išbandymo terminas - nuo 2012 09 02 d. iki 2012 12 02 Tarp šalių prasidėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, kurių viena šalis, darbuotojas, įsipareigoja atlikti sutartą darbą, o kita santykių šalis, darbdavys, turi pareigą mokėti darbuotojui darbo užmokestį bei sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Darbo sutartyje buvo nustatyta (3 p.), jog ieškovui bus mokamas 1106 Lt darbo užmokestis. Darbo sutartyje nebuvo nurodytas darbuotojui mokamų dienpinigių dydis, tačiau žodžiu buvo paaiškinta, kad įmonėje yra nustatytas vairuotojams mokamų dienpinigių dydis - 75 eurai už kiekvieną dieną, įskaitant darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Ieškovas su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis sutiko ir pradėjo dirbti, nurodyto dydžio dienpinigiai už 2012 09 - 11 mėn. buvo mokami, tai patvirtina pridedamas sąskaitos išrašas. Pažymėtina, kad darbo užmokestis buvo mokamas tik už komandiruotėse būtas dienas, grįžus iš komandiruotės darbdavio reikalavimu reikėjo rašyti prašymus išleisti nemokamų atostogų. Todėl pridedamoje VSDFV pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyti nedraudiminiai laikotarpiai atspindi laiką, kada ieškovas buvo ne komandiruotėse. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovui nebuvo išmokėta 7509,84 Lt už paskutinę komandiruotę, kuri tęsėsi visą gruodžio mėnesį, o sutarta buvo mokėti po 75 eurus už kiekvieną dieną. Ieškovo atstovas patvirtino, kad rašytinio susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo, dėl jų dydžio nebuvo sudaryta. Nurodė, kad darbdavys pasinaudojo šia situacija ir mokėjo mažesnius dienpinigius. Ieškovo atstovas paaiškino, kad nors dienpinigių dydis yra nustatytas Vyriausybės nutarimu, tačiau nėra draudimo darbdaviui ir darbuotojui susitarti ir dėl kitokio dydžio dienpinigių, todėl tikėtina, kad toks susitarimas tarp šalių buvo, nes ankstesni mokėjimo dokumentai patvirtina, tokių dienpinigių mokėjimą ieškovui. Kad darbdavys siūlė būtent tokį dienpinigių dydį patvirtina ir darbo skelbimai, pagal kuriuos ieškovas ir susirado šį darbdavį ir būtent dienpinigių dydis ir buvo paskata tartis dėl darbo šioje bendrovėje. Ieškovo atstovas taip pat palaikė ir reikalavimą dėl išmokėjimo vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, tai jis turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką. Nurodė, kad dienpinigiai nebuvo išmokėti nuo 2013-01-22, tai už visą šį laiką ir turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis, nes darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Įstatymas numato darbdaviui pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Padaryti užskaitų darbdavys be darbuotojo sutikimo negalėjo. Ieškovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju turėtų būti priteista ieškovui ir neturtinė žala, nes darbdavys nevykdė jokių savo pareigų ir neišmokėjo jokių sumų darbuotojui, atleidimą įformino nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovas išlaiko mažametį vaiką. Darbdavio neišmokėta 5000-7000 Lt suma jam yra labai reikšminga.
Šalies argumentai
Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „VALHALLA inter" naudai 8084 litus (2350 EU), kuriuos UAB „VALHALLA inter" sumokėjo atlygindama jam už padarytą turtinę žalą ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas darbo metu sugadino partnerių turtą, padarydamas 8084 litų (2350 EU) žalą, iš kurių 2674 litus padengė firma -UAB „VALHALLA inter", nereikalaudama šios sumos iš ieškovo, o likusioji suma 5409,90 litų buvo išlaikyta iš ieškovo darbo išmokų. Ieškovas 2012 m. spalio 10 d. būdamas komandiruotas į Flora Logistic firmą esančią Danijoje, vairuodamas šiai firmai priklausantį automobilį valstybinis numeris XK93021, su kroviniu atvyko į firmą L. G., esančią Vokietijoje, kur važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į tvorą ir vartus, tuo padarydamas L. G. 2350.00 Eurų žalą. Flora Logistic pareikalavo UAB „VALHALLA inter" apmokėti ieškovo veiksmais padarytą žalą, buvo nurodyta, kad dėl to kaltas ieškovas. Atsakovė teigia, kad ieškovas apie šį incidentą bendrovės neinformavo, nustatyta tvarka neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, neapiformindamas reikiamų dokumentų jų nepateikė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Visa tai eliminavo galimybę kreiptis į draudimo kompaniją dėl padarytos žalos draudiminio atlyginimo, kadangi pagal visą turimą informaciją galimai tai buvo draudiminis įvykis, transporto priemonė buvo apdrausta. Apie šį autoįvykį sužinoję tik tada, kai buvo pateikta sąskaita buvo pareikalauta sumokėti padarytą žalą. Ieškovas A. R. dėl šio autoįvykio atsisakė su UAB „VALHALLA inter" vadovais kalbėtis, o taip pat atsisakė paaiškinti autoįvykio aplinkybes. Apmokėdama atsakovė padarytą žalą partneriams atsakovė UAB „VALHALLA inter" patyrė turtinę žalą 8084 litų sumoje. Mano, kad ieškovas yra atsakingas už atsakovei padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „VALHALLA inter“ ieškovui A. R. 5207 Lt neišmokėtų dienpinigių už 2012 m. gruodžio mėnesį ir 202,90 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 5409,90 Lt ir 1500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės UAB „VALHALLA inter“ ieškovui A. R. vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo 2013 m vasario 15 d. 5000 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „VALHALLA inter“ 156,15 Lt žyminio mokesčio ir 48, 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir darbdavio buvo susitarimas dėl didesnių dienpinigių mokėjimo, nei numatyta Vyriausybės nutarime, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 5207 Lt dienpinigių už komandiruotę ir 202,90 Lt už nepanaudotas atostogas. Konstatavo, kad šių sumų atsakovė visiškai nepagrįstai neišmokėjo ieškovui, o padarė užskaitymą, kompensuodama sau žalos atlyginimą. DK 258 str. reglamentuoja ir darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarką. Teismas nustatė, kad ir šios nurodytos tvarkos nebuvo laikomasi.
2013-11-22 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad ieškovas pas atsakovą dirbo neilgai (3 mėnesius), ir šis laikotarpis, palyginus su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, yra kelis kartus trumpesnis, kad atsakovo įmonės finansinė būklė yra sudėtinga, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas pagrįstu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 5000 Lt. Teismas laikė, kad šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos.
Teismas laikė, kad neturint visų pirminių dokumentų dėl padarytos žalos, jos įforminimo, nesant duomenų, ar transporto priemonė, kuria buvo apgadinta tvora ir pati tvora buvo drausta, ar žalos neturėjo atlyginti draudimo bendrovė, o taip pat nenustačius kam atsirado pareiga atlyginti žalą ir kokiu pagrindu sprendė, kad neesant neginčijamų įrodymų dėl aplamai padarytos žalos ir žalos dydžio, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 139–142) ieškovas A. R. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą dalyje dėl dienpinigių priteisimo pakeisti, priteisiant ieškovui 7509,84 Lt dienpinigių; Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už praleistą atsiskaityti laikotarpį pakeisti, priteisiant ieškovui 10147.50 Lt kompensaciją: sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai; priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas pateikė įrodymus (internete atsakovo skelbtus darbą siūlančius skelbimus), kad atsakovas siūlydamas darbą, nurodė, kad mokami 75 eurų už dieną dienpinigiai. Kad tokie skelbimai buvo, teisme pripažino ir atsakovo atstovė. Šie įrodymai patvirtina, kad tarp šalių galėjo būti susitarta dėl būtent tokios dienpinigių sumos. Teismas privalėjo pripažinti tarp šalių buvusį susitarimą dėl 75 eurų dienpinigių dydžio, atsižvelgdamas į leistinus įrodymus - ieškovo paaiškinimus, darbo pasiūlymo skelbimus, atsakovo atstovės paaiškinimus. Dienpinigiai yra viena iš svarbiausių darbo sutarties sąlygų taigi, teismas turėjo pripažinti, kad tam tikras žodinis susitarimas buvo sudarytas. Atsižvelgiant į atsakovo teiktus darbo skelbimus, labiau tikėtina, kad toks susitarimas buvo patvirtintas ir priimant į darbą ieškovą, kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl ieškovas rinkosi darbą toli nuo namų.. Teismas neatsižvelgė į kitas byloje nustatytas aplinkybes - kad darbuotojui jokia informacija prieš išvykstant į komandiruotę apie skaičiuojamą dienpinigių dydį nebuvo suteikiama. Tiek įsakymai dėl komandiruočių, tiek avanso apyskaitos ieškovui nebūdavo įteikiamos (į bylą pateikti ieškovo nepasirašyti dokumentai). Taip pat nebūdavo išmokamas dienpinigių avansas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos 41 5 punkto 2 pastraipos nuostatas.
Teismas visiškai pagrįstai ieškovui priteisė vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, tačiau ieškovas laiko, kad teismas nustatė per mažą kompensacijos dydį (5000 Lt). Teismas neteisingai nustatė visą vidutinio darbo užmokesčio dydį, apskaičiuotiną pagal LR DK 141 str. 3 d. Teismas nurodė, kad šis dydis sudaro 12988,08 Lt (suma paskaičiuota su mokesčiais). Pagal byloje esančius duomenis, ieškovo vienos darbo dienos darbo užmokestis sudaro 54,12 Lt (neatskaičius mokesčių). Nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2013 02 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014 08 14 d.) yra 545 kalendorinės arba 375 darbo dienos. Taigi, vidutinio darbo užmokesčio kompensacija sudaro ne 12988,08 Lt, bet 20295 Lt (54,12*375=20295).
Teismas aukščiau nustatytą vidutinio darbo užmokesčio dydį mažino nepagrįstai daug. Tai, kad atsakovo įmonės finansinė būklė yra sudėtinga, byloje nebuvo nustatinėjama, jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taip pat kaip pagrindas mažinti kompensaciją negali būti laikoma aplinkybė, kad ieškovas iš darbo atleistas pagrįstai, nes įstatymas (DK 141 str.) ir numato būtent tokią atsiskaitymo su pagrįstai atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką. Apelianto nuomone, priteistina kompensacijos suma turi sudaryti 10147,50 Lt (20295/2=10147,5).
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,VALHALLA inter“ (2 t., b. l. 121–134) prašo panaikinti 2014-08-14 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą, kuria atmestas Atsakovo UAB „VALHALLA inter" priešieškinis Ieškovui A. R. ir priimti naują sprendimą: pilnai patenkinti atsakovo skundą, priteisti UAB „VALHALLA inter" naudai iš ieškovo A. R. 3409,56 Lt tris vidutinius darbo užmokesčius; Priteisti UAB „VALHALLA inter" naudai iš ieškovo A. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas; Priteisti UAB „VALHALLA inter" naudai iš ieškovo A. R. vertimų iš užsienio kalbos išlaidas pagal dvi sąskaitas-faktūras; Panaikinti 2014-08-14 sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovas prašo iš ieškovo atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas 749,93 Eur nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme (2 t. b. l. 167–170). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas, siekdamas detalizuoti darbuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui ir taip apsaugoti įmonės interesus, supažindino ieškovą su jo pareiginiais nuostatais bei saugos ir sveikatos instrukcijomis, kurių atitinkamai 5 ir 5.1.7; 5.1.8; 5.1.9; 5.3 punktai iš esmės nustato darbuotojo veiksmus įvykus autoįvykiui, t. y. darbuotojas eismo įvykio metu privalo nedelsiant informuoti savo tiesiogini vadovą, privalo būti iškviesta policija, užrašyti eismo įvykį matę liudytojai arba eismo įvykio dalyviams susitariant, nuvykstama į policiją, prieš tai nubraižius įvykio schemą ir po ja pasirašius. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas neinformavo savo tiesioginio vadovo - tai yra UAB „VALHALLA inter" direktorės, kas lėmė, jog darbdavys apie eismo įvykį nežinojo iki pat 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. to momento, kada iš Danijos firmos Flora Logistics buvo gauta pretenzija su reikalavimu atlyginti darbuotojo A. R. padarytą materialinę žalą. Tai lėmė, kad darbdavys negalėjo imtis priemonių minėtiems klausimams išsiaiškinti; - todėl patyrė žalą sumokėdamas 2350 eurų sumą.
Įrodyta, kad ieškovas pažeisdamas saugaus eismo taisykles dėl savo kaltės padarė eismo įvykį, dėl ko atsirado žala firmai L. G.. Akivaizdu ir nekyla ginčas dėl to, kad yra konstatuoti neteisėta darbuotojo veika, kaltė, kad žalos atsiradimo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai ir, kad žala firmai L. G. atsirado ieškovui vykdant darbo funkcijas. Darbdaviui atlyginus jo darbuotojo padarytą žalą, darbdavys įgijo regreso teisę į ieškovą, t. y. pagal CK6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į sumokėtos žalos sumos atlyginimą (DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).
Teismas savo sprendime, atmesdamas reikalavimą priteisti materialinės žalos atlyginimą iš ieškovo, iš esmės remiasi tuo, kad teismo manymu, žalos atlyginimas iš draudimo bendrovių „užsienyje yra įprasta žalos atlyginimo praktika". Ieškovas, o taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybėmis, jog neaišku dėl žalos atlyginimo iš draudimo, privalėjo pagrįsti šiuos argumentus įrodymais, kurie konstatuotų, jog apskritai ieškovas užpildė visus reikiamus dokumentus, t. y. eismo įvykio deklaraciją, pranešė policijai ir pan. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą ieškovas apskritai nepateikė, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tokiais faktais, apie kuriuos byloje nėra jokių duomenų. Šioje byloje svarbiausia yra tai, jog aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintų darbuotojo pareigų nesilaikymas lėmė atsakovo prievolės atlyginti žalą atsiradimą. O darbdavys, atlyginęs šią darbuotojo padarytą žalą, turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo iš darbuotojo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nebuvo aktyvus, nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo išreikalauti reikšmingus bylą teisingai išnagrinėti įrodymus iš ieškovo, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Ieškovo ir atsakovo byloje pateiktus paaiškinimus, atsakovo teiktus įrodymus, priimdamas sprendimą nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir konstatuodamas, jog Atsakovas neįrodė žalos, rėmėsi argumentu, kad anot atsakovės atstovė „apmokėdama užsienio bendrovės sąskaitą nesiaiškino situacijos, nenorėdama prarasti užsienio partnerės Atsakovas apie įvykį negalėjo domėtis anksčiau kaip iki 2012m. gruodžio 31 d., kada gavo pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo.
Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kaip ir kokiu būdu Ieškovas pranešė apie įvykį bei kaip įformino ir užfiksavo eismo įvykio faktą. Nors tokių duomenų bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleista, tačiau teismas rėmėsi prielaidomis, jog tiek darbdavio atstovas Danijoje buvo tinkamai informuotas, tiek eismo įvykis buvo užfiksuotas. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme kilo klausimas tik dėl to, ar atsakovas pareikalavo raštiško pasiaiškinimo apie įvykį, tačiau nebuvo išsiaiškinta, ar darbdavys aiškinosi žalos padarymo aplinkybes žodžiu bei kitais būdais. Apeliantas teigia, kad įstatyme nėra nurodyta pareiga darbdaviui raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl jam gręsiančios materialinės atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą išreikalauti reikšmingus bylą teisingai išnagrinėti įrodymus, t. y. duomenis, susijusius su 2012 m. spalio 10 d. įvykusiu eismo įvykiu, o būtent įrodymus, kurie pagrįstų, jog ieškovas tinkamai įformino eismo įvykį, informavo atitinkamus asmenis ir pan.
Ieškovas nepaneigė, kad jis dirbo nelegaliai nuo 2012-10-10 iki 2012-12-29. Ieškovas taip pat nepaneigė, kad nubuvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kad pažeidė saugumo reikalavimus, tuo pažeisdamas LR DK 235 str. 4 p. ir 6 p. ir padarė autoįvykįvykį nepranešęs direktoriui, kaip tiesioginiam vadovui, tuo pažeisdamas ir LR DK 274 str. 1 p. ir 2 p.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 154–158) atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-593-547/2014, priteisti iš A. R. atsakovo UAB „VALHALLA inter" naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovas nesutinka su priteista dienpinigių suma, nes kaip matyti iš tarp šalių 2012 m. rugsėjo 2 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 17, darbo sutarties šalys darbo sutartyje nesusitarė dėl konkretaus dienpinigių dydžio. Šalys darbo sutartyje nenurodė, jog susitaria dėl 75 eurų dydžio dienpinigių.
Byloje buvo pateikta 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3 patvirtinta UAB „VALHALLA inter" apskaitos politika, kurios dalyje „Komandiruočių kompensacijos normos" nurodyta, kad „Bendrovėje komandiruojamam asmeniui kompensuojamos išlaidos bei mokamų komandiruočių kompensacijų dydžiai nustatomi vadovaujantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka". Darbuotojas su šia byloje pateikta apskaitos politika buvo supažindintas ir žinojo, kokio dydžio dienpinigiai jam bus mokami, t. y. žinojo būtent tai, kad kompensuojamos išlaidos bei komandiruočių kompensacijų dydžiai bus nustatomi vadovaujantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tiek iš byloje pateiktų įsakymų dėl komandiruočių, tiek apskaitos dokumentų bei mokėjimų išrašų matyti, jog ieškovui už komandiruotes buvo apmokama vadovaujantis šiomis Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu patvirtintomis dienpinigių normomis.
Darbuotojo argumentai, jog jis pas atsakovą įsidarbinti sutiko tik todėl, kad neva su juo buvo susitarta dėl 75 eurų dydžio dienpinigių mokėjimo už kiekvieną dieną, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais (CPK 176 str.). Vien tai, kad anot ieškovo, atsakovas darbo skelbimuose buvo nurodęs 75 eurų dydžio dienpinigius, neduoda pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo toks susitarimas.
Atsakovo manymu, teismas taip pat nepagrįstai priteisė 5000 Lt kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką.
DK 141 str. numatyta sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Teismų praktikoje pažymima, kad proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Byloje nustatyta, kad ieškovas įmonėje faktiškai dirbo 50 darbo dienų, 65 dienas jo prašymu buvo išleistas nemokamų atostogų. Darbo santykių laikotarpiu ieškovui išmokėta 2940,65 Lt ir 14767 Lt dienpinigių (iš viso 17707,65 Lt). Taigi, ieškovo prašymas priteisti 10147.50 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, lyginant šią sumą su faktiškai dirbtomis dienomis, yra akivaizdžiai per didelis, neproporcingas ir neadekvatus. Be to, šios bylos procesas prasidėjo dar 2013 m. vasario 21 d. ieškovui pareiškus ieškinį. Nors byla pirmą kartą pirmojoje instancijoje buvo išnagrinėta dar 2013 m. lapkričio 22 d., tačiau 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas bylą grąžino nagrinėti vėl į pirmąją instanciją. Taigi akivaizdu, jog šios bylos nagrinėjimas yra pakankamai ilgas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, būtina atsižvelgti ir į ilgą bylos nagrinėjimą. Neproporcingai didelis ieškovo reikalaujamas vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas šiuo atveju ne tik nebūtų proporcingas ir neadekvatus, tačiau ir neatitiktų įmonės interesų, kitų įmonėje dirbančių darbuotojų, o taip pat bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes neproporcingų išieškotinų sumų priteisimas akivaizdžiai pablogintų įmonės finansinę padėtį, sutrikdytų veiklą, dėl ko įmonė gali tapti nemoki.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kaip ši neturtinė žala pasireiškė, nenurodė visų būtinų darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų. Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijoje patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Taigi vien tai, jog ieškovo manymu, atsakovas pažeidė jo, kaip darbuotojo teises, nereiškia, kad darbuotojas savaime patyrė neturtinę žalą. Ieškovas neturtinei žalai įrodyti nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 159–162) ieškovas A. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad dėl to, kad Danijos įmonė Flora Logistic patyrė žalą, neapdrausdama savo transporto priemonės, arba kad transporto priemonę apdraudė, bet į draudimo įmonę nesikreipė, ieškovas negali ir nesutinka būti atsakingu.
Vieninteliai įrodymai apie ieškovo tariamą pasišalinimą iš įvykio vietos yra atsakovo direktorės K. K. raštai pačiai sau, kuriuose ji vienašališkai, nesant jokio ieškovo pasiaiškinimo, įrodymų, konstatuoja minėtą aplinkybę. Tačiau kad ieškovas tinkamai elgėsi įvykio metu, patvirtina šios aplinkybės: pirma, tai, kad nukentėjusysis - Vokietijos įmonė turėjo visus reikalingus ieškovo duomenis, žinojo, kur kreiptis ir kam jie turėtų reikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis dėl šio įvykio į policiją, būtų paskelbta mano paieška ir pan. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad man būtų taikyta kokia nors administracinė ar baudžiamoji atsakomybė dėl šio įvykio. Tai, kad viską ieškovas padarė tinkamai, taip pat patvirtina ir tas faktas, kad Danijos įmonė Flora Logistic atlygino žalą nukentėjusiajam - Vokietijos įmonei L. G., t. y. nesiginčydama apmokėjo jos pateiktą sąskaitą.
Visą 2012 m. gruodžio mėn. ieškovas vis dar buvo pavaldus Danijos įmonei Flora Logistic, vairavo jai priklausančią transporto priemonę ir vykdė jos nurodymus. Tačiau ieškovui niekas jokių pretenzijų dėl padaryto įvykio nereiškė, netaikė jokių drausminių nuobaudų. Tai patvirtina, kad Danijos įmonės Flora Logistic tiesioginiai vadovai žinojo apie įvykį, jokio ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo neįžvelgė ir ieškovui jokių pretenzijų nereiškė.
Informuoti Danijos įmonę, o ne darbdavį apie įvykį buvo logiška dėl to, kad ieškovo vairuojama transporto priemonė priklausė būtent šiai įmonei, ir būtent ji yra atsakinga už šio automobilio draudimą bei jai tiesiogiai kyla pareiga atlyginti šiuo automobiliu padarytą žalą. Todėl iš karto, įvykio vietoje, papildomai informuoti dar ir UAB „VALHALLA inter“ nebuvo jokio reikalo.
Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas vairavo transporto priemonę neblaivus, o ieškovas tai kategoriškai neigia (skunde be jokio pagrindo teigiama priešingai). Be to, kaip matyti, po padaryto įvykio ieškovas bendravo su nukentėjusiojo įmonės atstovais, įformino įvykį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2012m. rugsėjo 2d. pagal šalių sudarytą darbo sutartį Nr. 17 buvo priimtas pas atsakovą dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. 2013m. sausio 21d. atsakovo įsakymu Nr. 165A ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, dėl išbandymo rezultatų. Nustatyta, kad įsiteisėjusiais pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimais ieškovo reikalavimas dėl neteisėtai nutrauktos darbo sutarties, netenkintas ( t. 2., b. l. 38-45).
Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti dienpinigius
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo pareikštą reikalavimą priteisti dienpinigius jį tenkino iš dalies ir nustatė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovui dienpinigiai buvo skaičiuojami pagal Vyriausybės nustatytus dydžius ir tvarką ir ieškovas klausimo dėl tokių dienpinigių dydžio nekėlė. Byloje nebuvo nustatyta, kad šalys buvo aptarę kitokių dienpinigių mokėjimo ir jų dydžio klausimus. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir į bylą šalių pateiktus įrodymus konstatavo, kad tarp šalių susitarimo raštu dėl dienpinigių nebuvo ir neįrodžius, kad atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti didesnius dienpinigius nei numato Vyriausybės nutarimas, ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė jam 5207 Lt dienpinigių ir 202,90 Lt už nepanaudotas atostogas. Apylinkės teismas akcentavo, kad atsakovė aptartų piniginių išmokų nepagrįstai ieškovui neišmokėjo ir pažeisdama įstatymą ( DK 226 straipsnis) padarė užskaitymus tai kompensuodama sau kaip padarytą žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija tokioms teismo išvadoms pritaria ir pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta žala, dėl kurios buvo padaryti užskaitymai, tai galėtų darbdaviui būti pagrindas dėl to tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų užskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Pažymėtina, kad išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai nustatyti DK 224 str. ir jos gali būti daromos tik įstatymu nustatytais atvejais. DK 226 straipsnyje, kuris savo ruožtu yra ir blanketinė norma, įtvirtintas draudimas daryti išskaitas iš išeitinių, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. CPK 739 straipsnyje išvardytos pajamų rūšys (pinigų sumos), iš kurių negali būti išieškoma, šio straipsnio 2 p. nustato, kad negalima išieškoti iš sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Todėl atsakovo veiksmai, kuriais jis kompensavo sau paskaičiuotą žalos atlyginimą dėl neišmokėtų dienpinigių, negali būti teisėtu pagrindu nemokėti ieškovui priskaičiuotų dienpinigių. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą
Apylinkės teismas nepriteisdamas ieškovui neturtinės žalos konstatavo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir dėl to yra priimtas ir įsiteisėjęs 2013m. lapkričio 22d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas bei atmesdamas tokį reikalavimą rėmėsi Kasacinės instancijos teismo suformuota praktika. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka ir papildomai pažymi, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms nebuvo jokio pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos.
Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes bei Kasacinės instancijos teismo formuojamą nuoseklią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką
Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo sumokėtas tik vidutinis atlyginimas, tačiau nebuvo išmokėti dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl buvo pažeistos DK 141 straipsnio nuostatos, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymai ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigines sumas. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką ( DK 141 straipsnio 3 dalis). Ieškovas pareikštu reikalavimu atsakovei prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo, o už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo dienos prašė priteisti už susidariusią priverstinę pravaikštą, mokant po 54,12 Lt už kiekvieną darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad ieškovui uždelsimas atsiskaityti buvo prasidėjęs nuo 2013m. vasario 15d., kai teismo sprendimu buvo nustatyta atleidimo data, ir tęsėsi iki šiol. Todėl ieškovui uždelsto atsiskaityti suma sudaro 12988,08 Lt apskaičiuojama pagal DK 141 straipsnio 3 dalį. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo trumpą laiką ir, kad ieškovo dirbtas laikas pas atsakovą yra žymiai trumpesnis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį bei, kad atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga, pripažino esant tikslinga ir teisinga ieškovui vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensacija už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį mažinti iki 5000 Lt. Apylinkės teismas mažindamas ieškovui priteistiną piniginę kompensacija rėmėsi DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, o taip pat proporcingumo ir bendraisiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais CK 1. 5 straipsnis) bei suformuota ir toliau plėtojama Aukščiausiojo Teismo teismine praktika. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo iškeltą reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką teisingai taikė įstatymus bei rėmėsi suformuota teismine praktika.
Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo turinės žalos atlyginimą
Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 8084 Lt žalai atlyginti, kurią ji sumokėjo Danijos firmai Flora Logistics A/S, pagal 2012m. gruodžio 31d. sąskaitą nurodydama, kad dėl susidariusios žalos kaltas ieškovas, nes jis apie įvykį Danijos bendrovėje atsakovei nepranešė. Ieškovas atsikirsdamas teigė, kad jis iš įvykio vietos nepasišalino ir apie įvykį informavo tinkamai bei atsakingą Danijos bendrovės darbuotoją.
Materialinės atsakomybės darbo teisėje atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. DK darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis – ribotoji ir visiška. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. Pagal DK 246 straipsnį materialinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padarytą žalą; 2) žalą padarytą neteisėtais veiksmais; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltę; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas buvo susijęs su darbo veikla.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad byloje nepateikta patikimų įrodymų dėl padarytos žalos laiko ir aplinkybių dėl kurių buvo padaryta žala. Byloje nenustatyta ir tai, ar aplamai tokią žalą turėjo atlyginti atsakovė ir ar ją atlyginusi pastaroji įgijo teisę reikalauti atlyginti iš kito asmens ( kelti regresinį reikalavimą). Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų duomenų visumą konstatavo, kad byloje neginčijamų įrodymų dėl padarytos žalos ir jos dydžio nepateikta, todėl atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo išvadai linkusi pritarti ir konstatuoja, kad neesant sudarytai tarp darbuotojo ir darbdavio visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, todėl kaltę bei visas kitas materialinei atsakomybei kilti sąlygas pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę privalo įrodyti darbdavys ( CPK 178 straipsnis). Viena iš būtinųjų materialinei atsakomybei kilti sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui savo neteisėta veika turi būti padaręs materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos ( DK 257 straipsnio 1 dalis), todėl darbdavys prašydamas priteisti ją turi individualizuotai įrodyti. Atsakovei aptartų pareigų neatlikus ir neįrodžius materialinei atsakomybei kilti sąlygų nėra pagrindo konstatacijai, kad ieškovui atsirado pareiga atlyginti atsakovei prašomą priteisti turtinę žalą ( CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytą argumentaciją, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis), nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl apeliacinius skundus tenkinti ir pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą pakeisti ar jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).
Atmetus tiek ieškovo, tiek ir atsakovės apeliacinius skundus šalims bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.