- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2-593-547/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00149-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- UAB ,,V. i.“
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. D. A., atsakovo atstovams adv. T. B. ir K. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui UAB ,,V. i.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių už komandiruotes bei neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės UAB ,,V. i.“ priešieškinį ieškovui A. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas dalį teismo sprendimo panaikino ir grąžino nagrinėti iš naujo. Likę neišnagrinėti reikalavimai yra tokie:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo :
1.Priteisti ieškovui 7509,84 Lt dienpinigių už 2012 12 01 d. - 2012 12 29 d. komandiruotę;
2.Priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos;
3.Priteisti ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos;
4.Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo:
1.Priteisti iš buvusio darbuotojo A. R. UAB ,,V. i.“ 8084 LT (2350 EUR), kuriuos UAB ,,V. i.“ sumokėjo, atlygindama A. R. padarytą turtinę žalą.
2.Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis 2012 m. rugsėjo 02 d. sudarė darbo sutartį Nr. 17 su atsakovu UAB „V. i.", pagal kurią buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutarties 2 p. buvo nurodyta, kad darbo sutartis - terminuota, tačiau jos darbo sutarties terminas nenurodytas, taigi laikytina, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Taip pat darbo sutartyje (4 p.) nustatytas išbandymo terminas - nuo 2012 09 02 d. iki 2012 12 02 d. Tarp šalių prasidėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, kurių viena šalis, darbuotojas, įsipareigoja atlikti sutartą darbą, o kita santykių šalis, darbdavys, turi pareigą mokėti darbuotojui darbo užmokestį bei sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Darbo sutartyje buvo nustatyta (3 p.), jog ieškovui bus mokamas 1106 Lt darbo užmokestis. Darbo sutartyje nebuvo nurodytas darbuotojui mokamų dienpinigių dydis, tačiau žodžiu buvo paaiškinta, kad įmonėje yra nustatytas vairuotojams mokamų dienpinigių dydis - 75 eurai už kiekvieną dieną, įskaitant darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Ieškovas su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis sutiko ir pradėjo dirbti, nurodyto dydžio dienpinigiai už 2012 09 - 11 mėn. buvo mokami, tai patvirtina pridedamas sąskaitos išrašas. Pažymėtina, kad darbo užmokestis buvo mokamas tik už komandiruotėse būtas dienas, grįžus iš komandiruotės darbdavio reikalavimu reikėjo rašyti prašymus išleisti nemokamų atostogų. Todėl pridedamoje VSDFV pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyti nedraudiminiai laikotarpiai atspindi laiką, kada ieškovas buvo ne komandiruotėse.
2012 m. gruodžio 01 - 29 d. ieškovas buvo išvykęs į komandiruotę Danijoje. Tačiau 2013 01 02 d. pavedimu atsakovas ieškovui sumokėjo tik 812,17 Lt darbo užmokesčio. Dienpinigiai už komandiruotę nebuvo sumokėti. Taigi, atsakovas ieškovui yra skolingas 7509,84 Lt (29*75*3,4528=7509,84) dienpinigių už komandiruotę. Po šios komandiruotės ieškovas ne kartą prašė atsakovo su juo atsiskaityti, tačiau atsakovas tai padaryti delsė.
2013 01 18 d. ieškovas susirgo ir tapo nedarbingu, apie tai telefonu pranešė darbdaviui. 2013 01 19 d. ieškovas paštu gavo darbdavio įspėjimą apie tai, kad su juo darbo sutartis bus nutraukta nuo 2013 01 22 d. Nors ieškovas 2013 01 18 - 2013 02 15 d.d. turėjo nedarbingumą, tačiau iš Sodros sužinojo, kad darbo sutartis su juo, nepaisant prasidėjusio nedarbingumo laikotarpio, yra nutraukta pagal LR DK 107 str. 1 d. nuo 2013 01 22 d., neišmokant priklausančių mokėti komandiruotpinigių, išeitinės pašalpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Vadovaujantis LR DK 300 str. 4 d. nuostatomis, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
LR DK 141 str. 3 d. numato sankciją darbdaviui, vengiančiam atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, nustatant, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Todėl, pripažinus ieškovą atleistu iš darbo teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, darbdavys šią dieną ir turėtų atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Tačiau neatmetama galimybė, kad su darbuotoju bus delsiama atsiskaityti. Todėl iš darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
LR DK 250 str. numato, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ieškovas dėl susidariusios situacijos patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą. Dėl darbdavio elgesio (vengimo bendrauti, šiurkštaus ir atsainaus elgesio, ieškovo ignoravimo) ieškovas patyrė pažeminimą kolegų ir šeimos akyse, dėl atleidimo iš darbo neteko užtikrintumo savo ateitimi, negavo atlygio už dirbtą laiką, patiria nepatogumų ieškodamas kito darbo. Be to, atleidimas nurodytu pagrindu - dėl nepatenkinamų rezultatų išbandymo termino metu - menkina ieškovo reputaciją ieškant kito darbo, nes sudaro įtarimą, kad ieškovas yra nekvalifikuotas, netinkamas darbui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo (2006.01.04 d. nutartis Nr. 3K-3-10/2006). Šiomis išvardintomis priežastimis pasireiškia ieškovo neturtinė žala, kurią ieškovas vertina 5000 Lt. Prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovui nebuvo išmokėta 7509,84 Lt už paskutinę komandiruotę, kuri tęsėsi visą gruodžio mėnesį, o sutarta buvo mokėti po 75 eurus už kiekvieną dieną. Ieškovo atstovas patvirtino, kad rašytinio susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo, dėl jų dydžio nebuvo sudaryta. Nurodė, kad darbdavys pasinaudojo šia situacija ir mokėjo mažesnius dienpinigius. Ieškovo atstovas paaiškino, kad nors dienpinigių dydis yra nustatytas Vyriausybės nutarimu, tačiau nėra draudimo darbdaviui ir darbuotojui susitarti ir dėl kitokio dydžio dienpinigių, todėl tikėtina, kad toks susitarimas tarp šalių buvo, nes ankstesni mokėjimo dokumentai patvirtina, tokių dienpinigių mokėjimą ieškovui. Kad darbdavys siūlė būtent tokį dienpinigių dydį patvirtina ir darbo skelbimai, pagal kuriuos ieškovas ir susirado šį darbdavį ir būtent dienpinigių dydis ir buvo paskata tartis dėl darbo šioje bendrovėje.
Ieškovo atstovas taip pat palaikė ir reikalavimą dėl išmokėjimo vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, tai jis turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką. Nurodė, kad dienpinigiai nebuvo išmokėti nuo 2013-01-22, tai už visą šį laiką ir turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis, nes darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Įstatymas numato darbdaviui pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Padaryti užskaitų darbdavys be darbuotojo sutikimo negalėjo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju turėtų būti priteista ieškovui ir neturtinė žala, nes darbdavys nevykdė jokių savo pareigų ir neišmokėjo jokių sumų darbuotojui, atleidimą įformino nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovas išlaiko mažametį vaiką. Darbdavio neišmokėta 5000-7000 Lt suma jam yra labai reikšminga.
Ieškovo atstovas patirtino, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir nurodė, kad nėra įrodymų, kad tokia žala iš darbuotojo gali būti priteista. Atstovas nurodė, kad ieškovas po atsitikusi įvykio iš įvykio vietos nepasišalino, informavo savininką, kuriam buvo padaryta žala ir pranešė savo tiesioginiam vadovui, t. y. Danijos įmonės vadovui, nes jis visą mėnesį dirbo Danijoje ir vykdė tos įmonės vadovo nurodymus, važinėjo jų transportu. Atstovas nurodė, kad užsienio bendrovė ,,F. l. AS“ nenurodė, kad ieškovas A. R. neinformavo apie įvykį, jie tik pažymėjo, kad įvykis atkreipė dėmesį tik 2012 m. gruodžio mėnesį. Byloje nėra jokių dokumentų, kodėl bendrovė nesikreipė dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, nes toks įvykis yra draudiminis ir žalą turėjo atlyginti draudimo bendrovė.
Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš buvusio darbuotojo A. R. UAB „V. i." naudai 8084 (aštuonis tūkstančius aštuoniasdešimt keturis) litus (2350 EU), kuriuos UAB „V. i." sumokėjo atlygindama už A. R. padarytą turtinę žalą ir priteisti iš ieškovo A. R. atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pateiktu priešieškiniu nurodo, kad siekdamas apginti savo teises UAB „V. i." reiškia ieškovui priešieškinį, kadangi darbuotojas A. R., darbo metu sugadino partnerių turtą, padarydamas 8084 litų (2350 EU) žalą, iš kurių 2674 litus padengė firma -UAB „V. i.", nereikalaudama šios sumos iš A. R.,o likusioji suma 5409,90 litų buvo išlaikyta iš A. R. darbo išmokų.
A. R. 2012 m. spalio 10 d. būdamas komandiruotas į F. L. firmą esančią Danijoje, vairuodamas šiai firmai priklausantį automobilį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kroviniu atvyko į firmą L. G., esančią Vokietijoje, kur važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į tvorą ir vartus, tuo padarydamas L. G. 2350.00 Eurų žalą, nes tiek kainavo tvoros ir vartų remontas. F. L. pareikalavo UAB „V. i." apmokėti A. R. padarytą žalą, buvo nurodyta, kad dėl to kaltas A. R., kuris buvo jų firmos darbuotojas. Atsakovė nurodė, kad A. R. apie šį incidentą bendrovės neinformavo, nustatyta tvarka neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, neapiformindamas reikiamų dokumentų jų nepateikė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Visa tai eliminavo galimybę kreiptis į draudimo kompaniją dėl padarytos žalos draudiminio atlyginimo, kadangi pagal visą turimą informaciją galimai tai buvo draudiminis įvykis, transporto priemonė buvo apdrausta. Apie šį autoįvykį sužinoję tada, kai pateikta sąskaita buvo pareikalauta sumokėti padarytą žalą. A. R. dėl šio autoįvykio atsisakė su UAB „V. i." vadovais kalbėtis, o taip pat atsisakė paaiškinti autoįvykio aplinkybes. Apmokėdama A. R. padarytą žalą partneriams UAB „V. i." patyrė žalą 8084 (aštuonių tūkstančių aštuoniasdešimt keturių) litų sumoje ir kadangi žala atsirado dėl A. R. neteisėtų veiksmų, todėl A. R. atsirado materialinės atsakomybės pagrindas atlyginti padarytą žalą darbdaviui.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-LR DK) 245 straipsnyje reglamentuojančiame materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindą nurodoma, kad ... Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kurio vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas... Darbuotojo materialinė atsakomybė yra darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą padaryta netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Šiuo atveju A. R. padarė žalą UAB „V. i.", kuri atsirado dėl jo netinkamo atlikimo darbo pareigų, ko pasėkoje partneriams buvo padaryta žala, kurią UAB „V. i.", pagal žalą patyrusios įmonės pateiktą pretenziją atlygino.
LR DK 246 straipsnyje reglamentuojančiame materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, nurodoma, kad materialinė atsakomybė atsiranda , kai yra šios sąlygos: 1). Padaroma žala. 2). Žala padaroma neteisėta veikla. 3). Yra priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. 4). Yra pažeidėjo kaltė. 5) Pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. 6). Žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Visos šios sąlygos A. R. veiksmuose buvo. Žala yra padaryta ir padaryta neteisėtais veiksmais, pažeidus saugaus darbo - saugaus vairavimo reglamentuojamo Keliu eismo taisyklių nesilaikymas (pažeidimas), dėl to atsirado žalą, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Jo veiksmuose yra kaltė, kadangi privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių nuostatų ir vairuoti saugiai, kad nepadarytų žalos dėl netinkamo sunkvežimio vairavimo, o taip pat neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kas sutrukdė firmai kreiptis į draudimo kompaniją dėl draudiminio autoįvykio įforminimo. A. R. ir UAB „V. i." teisės pažeidimo metu buvo susiję darbiniais santykiais, kadangi jis buvo įdarbintas jų bendrovėje vairuotoju. Žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, kadangi A. R. nuvežęs krovinį partneriams, padarė jiems žalą, kurią UAB „V. i." atlygino.
LR DK 253 straipsnis reglamentuoja darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą ir nurodomi žalos atsiradimo atvejai, kuriems esant atsiradusi žala turėtų būti atlyginta. Šiuo atveju taikytinas šio straipsnio 3 punktas, kuriame nurodyta, kad ... darbuotojas privalo atlyginti žalą atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kuris darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių darbuotojas A. R. padarė kitiems asmenims žalą, kurią darbdavys UAB „V. i." visiškai atlygino. LR DK 255 straipsnis reglamentuoja atvejus kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė numatytą specialiuose Įstatymuose. Šiuo atveju A. R., sugadindamas vartus ir tvorą, padarė žalą kitos įmonės turtui, už ką numatyta visiška materialinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškovas jų firmoje faktiškai dirbo 50 (penkiasdešimt) darbo dienų. Tuo tarpu ieškinyje pateikti reikalavimai, dėl darbo užmokesčio priteisimo žymiai viršija išmokas, kurios buvo sumokėtos už faktiškai išdirbtą-laiką.
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą yra taip pat niekuo nepagrįstas. Ieškinyje nenurodyti atsakovo, kaip darbdavio, kokie nors konkretūs neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas patyrė neturtinę žalą. Šioje situacijoje yra atvirkščiai, kadangi atsakovas dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolius, kurių ieškovas savo ieškinyje nenurodo, yra tos aplinkybės, kad jis darbo metu 2012 m. spalio 10 d. atsakovo partneriui F. L. A/S, autoįvykio metu padarė turtinę žalą 2350.00 EU sumai. Partnerė F. L. 2013-01-10 pateikė šiai sumai sąskaitą su apmokėjimo terminu iki 2013-01-14, kurią atsakovas apmokėjo. Tokiu būdu A. R., sugadindamas jų partnerių turtą, dėl ko atsakovas buvo priversti atlyginti padarytus nuostolius, padarė atsakovui žalą 2350 eurų sumai, pasitraukė iš autoįvykio vietos, bei sumenkino atsakovo firmos autoritetą patikimumo kontekste.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas adv. T. B. paaiškino, kad juos tenkino ankstesnis teismo sprendimas ir mano, kad jis buvo teisingas, nes buvo priteista įmonei padaryta turtinė žala, bvuo priteisti ir dienpinigiai, tik įmonė suklydo dėl materialinės atsakomybės apimties. Ieškovo padaryta žala buvo didesnė nei bendrovės jam neišmokėti dienpinigiai. Darbo santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę, todėl buvo padarytas užskaitymas ir ieškovui nebeliko ko išmokėti.
Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl didesnių dienpinigių, nei numatyta Vyriausybės nutarime šalys nebuvo susitarusios raštu, nei sudarydamos darbo sutartį, nei atskiru rašytiniu dokumentu. Didesnių dienpinigių mokėjimas reiškia, kad bendrovė turi mokėti ir didesnias įmokas valstybei, todėl tai iš esmės yra algos padidinimas, dėl kurio turi būti susitariama raštu. Tad ir šiuo atveju, nesant rašytinio susitarimo dėl tokio dydžio dienpinigių mokėjimo, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nustatytais dienpinigių dydžiais. Atstovas paaiškino, kad jeigu dienpinigiai būtų paskaičiuoti pagal Vyriausybės nutarimą, tai ginčo dėl sumos nebūtų.
Atstovas paaiškino, kad bendrovei ieškovas padarė žalą ir žala buvo didesnė nei jam priklausančios išmokos, todėl bendrovės padarytas užskaitymas buvo teisėtas. Jeigu būtų įrodyta, kad žalos nebuvo, tada užskaita padaryta neteisėtai. Atsakovo atstovas nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis gali būti priteisiamas tik nuo sprendimo įsiteisėjimo ir jo manymu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti tokį reikalavimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad netenkintinas yra reikalavimas ir dėl neturtinės žalos priteisimo, nes iš esmės neturtinė žala gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai pripažįstama , kad darbuotojas neteisėtai atleistas iš darbo. Taip pat mano, kad jei priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, tai neturtinė žala – nepriteisiama.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad visiškai palaiko atsakovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas buvo kaltas dėl atsiradusios žalos. Danijos bendrovė nurodė, kad apie įvykį jie sužinojo tik gruodžio mėnesį. Atstovas paaiškino, kad ieškovas, nežiūrint to, kad jis visą mėnesį dirbo Danijos bendrovėje, buvo jai išnuomotas, tačiau padaręs žalą turėjo apie tai informuoti savo tiesioginį darbdavį, t. y. bendrovę V. i., nes tik šios bendrovės vadovė galėjo spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo. Kadangi apie įvykį iki sąskaitos gavimo bendrovė nežinojo, iš Danijos įmonės atsakymo taip pat matyti, kad nežinojo ir jie, todėl į draudimo bendrovę niekas ir nesikreipė, nes buvo jau praleisti kreipimosi terminai. Atsakovo atstovas patvirtino, kad darbuotojo atsakomybė yra ribota, todėl ir buvo priteista teismo sprendimu mažesnė suma, nei prašė atsakovė priešieškiniu ir su šia suma jie sutinka.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė K. K. nurodė, kad priešieškinį palaiko, su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad darbuotojas padaręs žalą turėjo ją informuoti , tačiau to nepadarė. Ji nurodė, kad nepagrįstas yra ieškovo reikalavimas didesnių dienpinigių, nes dėl jų nebuvo susitarę. Dėl dienpinigių buvo priimami įsakymai. Dėl dienpinigių dydžio per visą neilgą darbo laiką darbuotojas nesikreipė ir jokių pretenzijų nereiškė. Ji patvirtino, jog reikalauja, kad būtų atlyginta bendrovei ieškovo padaryta žala, nes jie privalėjo atlyginti užsienio partneriams padarytą žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.Pateiktu atsiliepimu nurodo, kad pripažįsta,kad 2012-10-10 būdamas komandiruotėje ir vairuodamas vilkiką DAF v/n (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio pasekoje buvo apgadintas įmonei L. G. turtas (tvora ir vartai). Tačiau nesutinka, kad pažeidęs kokius nors kitus reikalavimus, susijusius su eismo įvykio įforminimu. Po eismo įvykio kartu su sugadinto turto savininku užpildė eismo įvykio deklaraciją, nurodė visus reikalingus duomenis tiek apie save, tiek apie automobilį, pateikė draudimo polisą, informavo transporto priemonės savininką - įmonę F. L.. Pagal darbdavio nurodymą jis komandiruotės metu vairavo ne darbdaviui, o Danijos įmonei F. L. priklausančią transporto priemonę, vyko šios įmonės nurodytais maršrutais, vykdė jos nurodymus, t. y. iš esmės buvo išnuomotas šiai įmonei. Todėl apie eismo įvykį nedelsiant informavo būtent įmonę F. L., savo tiesioginius vadovus. Kadangi jo vairuojama transporto priemonė priklauso šiai įmonei, būtent ji yra atsakinga už šio automobilio draudimą bei jai kyla pareiga atlyginti šiuo automobiliu padarytą žalą. Todėl papildomai informuoti UAB „V. i." iš karto po įvykio, o ne vėliau (ką padaręs grįžęs iš komandiruotės) nebuvo jokio reikalo. Kodėl įmonė F. L. nesikreipė į civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę apdraudusią draudimo įmonę, o žalos atlyginimo pareikalavo iš atsakovo nežino. Mano, kad galbūt draudimas nebuvo tinkamai įformintas, neapmokėtas ar pan., nes dažnai transporto įmonės, siekdamos sutaupyti, apdraudžia tik vilkikus, o priekabų - ne. Jo padaryto eismo įvykio metu, važiuojant atbulam, žala padaryta būtent priekaba užkliudžius metalinę tvorą. Už tinkamai neįformintą draudimą, ko pasėkoje įmonė prarado draudiminę apsaugą, jis negali ir nesutinka būti atsakingas. Atsakovo priešieškinyje nurodyti teiginiai, kad buvo eliminuota galimybė kreiptis į draudimo įmonę dėl jo kaltų veiksmų (tinkamo eismo įvykio neįforminimo) yra visiškai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Iš pateiktų atsakovo dokumentų matyti, kad įmonė F. L. savavališkai iš atsakovui- UAB „V. i." priklausančių sumų atskaitė žalos atlyginimo sumą, nepateikdama jokių jo kaltės (pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, netinkamo įvykio įforminimo) įrodymų, o atsakovas šio atskaitymo neginčijo nei pats, nei apie atliktą mokėjimą neinformavo jo, tuo nesuteikdamas jokios galimybės ginčyti šio F. L. reikalavimo UAB „V. i." pagrįstumą.
LR CK 6.113 str. nustato, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Tai reiškia, kad šioje byloje atsakovas UAB „V. i.", net ir pateikdama įrodymus, kad atlygino žalą pradiniam kreditoriui F. L., neįgijo daugiau teisių reikalauti iš jo žalos atlyginimo, nei jų turėjo pati F. L.. Taigi atsakovui, reikalaujant iš jo žalos atlyginimo, išlieka pareiga pagrįsti įrodymais visas savo nurodomas aplinkybes dėl eismo įvykio netinkamo įforminimo, bei tinkamą pareigos transporto priemonę apdrausti civilinės atsakomybės draudimo liudijimu įvykdymą, įtraukti draudimo įmonę trečiuoju asmeniu arba bendraatsakovu. Net teismui nusprendus, kad privalantis atlyginti padarytą žalą darbdaviui, būtina vadovautis LR DK 254 str. nuostata, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje. Vadovaujantis atsakovo pateikta pažyma dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurioje nurodytas vidutinis darbo užmokestis - 54,12 Lt d.d., 3 mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro 3409,56 Lt (54,12*21*3=3409,56). Atsakovas reikalaudamas visiško materialinės žalos atlyginimo, nepagrįstai remiasi DK 255 str. 1 d. 5 p. nuostata, nenurodydamas jokio specialaus įstatymo, kuriame būtų numatyta visiška materialinė atsakomybė, taikytina šio ginčo atveju.
Iš 2012-09-02 šalių sudarytos darbo sutarties Nr.17 (b. l. 6-8) matyti, kad ieškovas pas atsakovą buvo priimtas dirbti vairuotoju –ekspeditoriumi,nurodant, kad sutartis yra terminuota(sutarties 2 p.), nustatant 1106 Lt mėnesio darbo užmokestį (3 p.), bei nustatant išbandymo laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2012-12-02 (4 p.).
Iš ieškovo prašymų (b. l. 119-121) matyti, kad ieškovas buvo prašęs jį išleisti neapmokamų atostogų nuo 2012-09-17 iki 2012-10-07 imtinai, 2012-11-11 prašymu išleisti neapmokamų atostogų nuo 2012 m lapkričio 12d. iki gruodžio 3d., 2012-12-29 prašymu išleisti neapmokamų atostogų nuo 2012-12-31 iki 2013-01-21, t. y. matyti, kad ieškovas rugsėjo mėn. dirbo 15 dienų, spalio mėn. 24 dienas, o lapkričio mėn. 11 dienų, gruodžio mėn.2 8 dienas ir iš viso jis išdirbo 78 dienas.
Iš atsakovo 2012-10-05 įsakymo Nr. 136 dėl ieškovo komandiruotės (b. l. 101) matyti, kad atsakovas 2012 m. spalio 08 d. - 2012 m. spalio 31 d. laikotarpiu buvo komandiravęs ieškovą į Vokietiją, Daniją, Olandiją, Liuksemburgą.
2013-01-17 atsakovė informavo ieškovą (b. l. 44) apie gautą sąskaitą iš partnerių Odense F.-L. A/S dėl žalos 2350 EUR atlyginimo (dėl 2012-10-10 autoįvykio, ieškovui vairuojant vilkiką) ir nurodoma, kad 2013-01-22 ieškovas bus atleistas iš darbo pagal LR DK 107 str. 1 d.
Iš atsakovo pateiktų dokumentų apie ieškovo vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) padarytą žalą „L. G.“ (b. l. 98-99) matyti, kad pagal A/S F. L. pateiktą 2012-12-31 sąskaitą Nr.41017 iš atsakovo buvo pareikalauta iki 2013-01-14 atlyginti 2350 eurų 2012-10-10 A. R. padarytą žalą, o atsakovės 2012-01-15 mokėjimo pavedimu (b. l. 100) patvirtinama,kad A/S F. L. buvo sumokėta 12040 Lt pagal sąskaitą Nr.41014.
Iš atsakovės UAB ,,V. i.“ 2013-01-21 įsakymo Nr.165A (b. l. 116) matyti, kad ieškovas A. R. buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 107 str.1d. (darbuotojas netinka pavestam darbui atlikti).
Iš atsakovės pateiktos pažymos apie darbo išmokas ieškovui (b. l. 107) matyti, kad ieškovui nebuvo išmokėta 5207 lt dienpinigių (užskaityta kaip žalos atlyginimas) ir 202,90 Lt kompensacijos už atostogas (užskaityta kaip žalos atlyginimas).
Surinktų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Ieškovo reikalavimas priteisti 7509,84 Lt dienpinigių už 2012-12-01 – 2012-12-29 komandiruotę.
Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Byloje yra pateikti atsakovės įsakymai dėl A. R. siuntimo į komandiruotes (b. l. 101-103, T 1) ir dienpinigių paskaičiavimo lentelės (b. l. 104-106, T 1), iš kurių matyti, kad dienpinigiai buvo skaičiuojami visada pagal Vyriausybės nustatytus dydžius ir tvarką ir ieškovas niekada nekėlė klausimo dėl dienpinigių dydžio. Į bylą nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose ieškovas ir atsakovės atstovas būtų aptarę dienpinigių mokėjimo klausimus ir dydžius. Kadangi tai yra priskiriama prie išmokų už darbą, tai laikytina kaip viena iš būtinųjų darbo sąlygų, dėl kurių darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti raštu. Kaip jau nurodyta, jokių susitarimų raštu nebuvo. Tik ieškovas tvirtina, kad skelbime dėl darbo buvo nurodytas būtent toks dienpinigių dydis, tačiau vėliau jam jau pradėjus dirbti, tokio dydžio dienpinigiai niekada nebuvo mokami ir jis niekada dėl to nesikreipė nei į darbdavį, nei į kitas kompetentingas darbo ginčus spręsti institucijas.
Todėl teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir darbdavio buvo susitarimas dėl didesnių dienpinigių mokėjimo, nei numatyta Vyriausybės nutarime, todėl priteistina ieškovui iš atsakovės 5207 Lt dienpinigių už komandiruotę ir 202,90 Lt už nepanaudotas atostogas. Šių sumų atsakovė visiškai nepagrįstai neišmokėjo ieškovui, o padarė užskaitymą, kompensuodama sau žalos atlyginimą. LR DK 226 str. nurodoma, kad neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacijų ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. DK 258 str. reglamentuoja ir darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarką, tačiau ir šios nurodytos tvarkos nebuvo laikomasi.
Ieškovo reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. XXXrk t. V. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).
2013-11-22 Varėnos rajono apylinėks teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, sprendimo šioje dalyje nepakeitė. Todėl teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą, nes šiuo klausimus yra plačiai išanalizavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir suformavęs praktiką bylose.
Ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos.
Motyvuojamoji dalis
DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis). Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovė su juo neatsiskaitė atleidimo dieną. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui buvo sumokėtas tik vidutinis atlyginimas, tačiau nebuvo išmokėti priskaičiuoti dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes atsakovės atstovė nutarė šias sumas užskaityti už darbuotojo padarytą žalą.
LR DK 141 str. 2 d. nurodoma, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylosNr. 3K-3-267/2008).
DK 226 str. draudžia daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kopensacijų ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Todėl teismas vertina, jog atsakovė nepagrįstai padarė užskaitymą ir neatsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną. Jokių kliūčių dėl atsiskaitymo laiku iš ieškovo nebuvo daroma, tai patvirtina, jog vidutinis darbo užmokestis jam buvo pervestas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo dienos ieškovas prašė priteisti už priverstinę pravaikštą, mokant po 54,12 Lt už kiekvieną darbo dieną. Pagal bylos duomenis, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu prasidėjęs 2013-02-15 (kai teismo sprendimu buvo nustatyta atleidimo data), tęsiasi iki šiol. Už visą šį laikotarpį pagal DK 141 str. 3 d. apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro 12 988,08 Lt (suma paskaičiuota su mokesčiais).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo neilgai (3 mėnesius), ir šis laikotarpis, palyginus su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, yra kelis kartus trumpesnis, kad atsakovo įmonės finansinė būklė yra sudėtinga, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas pagrįstu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 5000 Lt. Šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).
Nors ieškovas reikalavo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismas priteisia nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos. LR CPK 414 str. nedraudžia teismui viršyti pareikštus reikalavimus.
Dėl atsakovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą
2013-11-22 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies priteisiant iš ieškovo žalą neviršijančią trijų jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio sumos. Tačiau apygardos teismas nurodė šį klausimą nagrinėti iš naujo.
Teismui nebuvo pateikti jokie nauji žalos atlyginimo klausimu įrodymai. Apart jau byloje esančių sąskaitų, kurias pateikė užsienio bendrovė ir kurias apmokėjo atsakovė, teismui buvo pateiktas tik vienas užsienio bendrovės ,, F.-l. A/S“ raštas, kuriame jie nurodė, jog jų sąskaita buvo išrašyta už nuostolius, kuriuos padarė įmonės V. vairuotojas, kurį jie buvo išsinuomoję tam laikui – nuostoliai padaryti 2012 metų spalį, bet atkreipė jų dėmesį tik 2012 m. gruodį, todėl jie neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip apkaltinti įmonę V., kuri sukėlė tuos nuostolius (b. l. 71, T2).
Iš šio atsakymo yra visiškai neaišku, kodėl įmonė nuostolius pastebėjo tik gruodžio mėnesį, kodėl nebuvo atliktas joks tyrimas, kodėl įmonė nesikreipė į draudimo bendrovę, prašydama juso atlyginti, nors užsienyje tai yra įprasta žalos atlyginimo praktika.
Šių klausimų teismui nepavyko detaliau išsiaiškinti, nes šalys neteikė jokių įrodymų. Ieškovas tvirtino, jog jis iš įvykio vietos nepasišalino, apie įvykį tinkamai informavo darbdavį ir atsakingą darbuotoją Danijos įmonėje. Tačiau ieškovas šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Atsakovės atstovė nurodė, kad gavusi Danijos įmonės sąskaitą atlyginti jos darbuotojo padarytą žalą, atlygino šią žalą, nes nenorėjo gadinti santykių su užsienio partneriu. Tačiau atstovė nurodė, kad jai taip pat nebuvo pateikta jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių padarytą žalą, o buvo pateiktos tik sąskaitos, kuriose buvo nurodyta, kokio dydžio padaryta žala ir kokie darbai turi būti padaryti ją šalinant. Buvo netikslumų ir nurodant kai kuriuos duomenis, pavyzdžiui, kad vairuotojas, kuris padarė žalą yra A. R., tačiau gyvenantis Latvijoje, ne Lietuvoje.
Atsakovės atstovai palaikė savo reikalavimą priteisti iš ieškovo 8084 Lt žalą, kuriuos UAB“V. i.“ sumokėjo Danijos firmai F. L. A/S , sumokėtą pagal 2012-12-31 sąskaitą. Nurodė, kad sutinka su 2013-11-22 priimtu sprendimu ir nurodytais motyvais, jog darbuotojo atsakomybė galėjo būti tik ribota, apsiribojant trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.
Siekiant priteisti žalą iš darbuotojo, materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas numato DK 246 str., kuriame nurodoma, jog materialinė atsakomybė atsiranda , kai yra visos šios sąlygos: 1)padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėtais veiksmais; 3)yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Teismas laiko, kad neturint visų pirminių dokumentų dėl padarytos žalos laiko, jos įforminimo, nesant duomenų, ar transporto priemonė, kuria buvo apgadinta tvora ir pati tvora buvo drausta, ar tokios žalos neturėjo atlyginti draudimo bendrovė, kodėl į draudimo bendrovę nesikreipė žalą patyrusi įmonė, ar šiandien dieną žala nėra atlyginta draudimo bendrovės ir atsakovės, neįmanoma tiksliai ir neginčijamai nustatyti, kam atsirado pareiga atlyginti žalą ir kokiu pagrindu.
Atsakovė, apmokėdama užsienio bendrovės pateiktą sąskaitą, nurodė, kad ji nesiaiškino situacijos, nenorėdama prarasti užsienio partnerės. Tačiau atsakovė, apmokėdama sąskaitą, nesiaiškino, ar tikrai yra teisinis pagrindas ir pareiga žalą atlyginti atsakovei. Todėl teismas laiko, kad nesant byloje duomenų, jog atsakovė tikrai buvo atsakinga už padarytą žalą, negalima teigti, jog atlyginusi žalą gera valia, ji įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens (regresinis reikalavimas), nes negalima pagal byloje esančius duomenis neginčijamai nustatyti, kad buvo padaryta tokia žala, kurios neatlygina draudimo bendrovė ir tokiu būdu žalą turi atlyginti ją padaręs kaltas asmuo.
LR CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia.
Todėl teismas laiko, kad nesant neginčijamų įrodymų dėl padarytos žalos ir žalos dydžio, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
Patenkinus ieškinį, ieškovui taip pat priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str., 93 str.), tokios ieškovo patirtos išlaidos patvirtinamos 2013-11-07 pinigų priėmimo kvitu Nr.586691 dėl 3000 Lt sumokėjimo. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošiant ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį, atvykimą į kitos vietovės teismą, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais. Pagal nurodytas Rekomendacijas jau vien ieškinio parengimas gali būti vertinamas iki 3000 Lt. Laikytina, kad ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos, nes advokatas parengė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį vyko į kelis teismo posėdžius, todėl priteistina visa suma nurodyta kvite. Tačiau atsižvelgiant, kad ieškinys tenkinamas ½ dalyje, tai ši suma taip pat mažintina ½ dalimi.
Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tenkinamas pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalso priteisimo ir išeitinės išmokos bei kompensacijso už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, tačiau patenkinti reikalavimai dėl dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo bei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką, tai laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos šalims turi būti paskirstomos priteisiant atitinkamai po 1/2 iš ieškovo ir 1/2 – iš atsakovo. Tačiau ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimos iišlaidų mokėjimo darbo bylose (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl iš jo išlaidos nepriteistinos.
Žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje yra 663 Lt. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2/3 šios sumos, t. y. 442 Lt.
Valstybės garantuojama advokato pagalba ieškovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 1656,68 Lt. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2/3 šios sumos, t. y. 1104,45 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Atsakovės priešieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kadangi sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, tai iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis nuo patenkintos ieškinio dalies dėl 5409,90 Lt ir 5000 Lt priteisimo, žyminis mokestis sudarytų (10409,90x0,03=312,30) 312,30 Lt, o ½ dalis – 156,15 Lt ir 59,16 Lt pašto išlaidos valstybei (LR CPK 79 str., 88 str.1d.3 p., 96 str. 1 d).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 96 str., 259-260, 265, 268, 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „V. i.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 5207 (penkis tūkstančius du šimtus septynis) litus neišmokėtų dienpinigių už 2012 m. gruodžio mėnesį ir 202,90 Lt (du šimtus du litus devyniasdešimt centų) kompensacijos (po mokesčių išskaitymo) už nepanaudotas atostogas, iš viso 5409,90 Lt ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės UAB „V. i.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo 2013 m vasario 15 d. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „V. i.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100) 156,15 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus 15 ct) žyminio mokesčio ir 48, 27Lt (keturiasdešimt aštuonis litus dvidešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, per 30 dienų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.