Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-232-875/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-07
Bylos Nr.: 1A-232-875/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-01672-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Boleslovas Kalainis, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: S. G.
Advokatai: Algirdas Zakrasas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-875/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01672-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.16.1.7; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, Violetai Paskočinienei,dalyvaujant prokurorams: Vytautui Budriui, Gitanai Mačiulienei,nuteistajam S. G.,jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, S. G. įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. G. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

S. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas iki (duomenys neskelbtini) paliktos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra voke, prisegtame prie bylos (duomenys neskelbtini) tomo (duomenys neskelbtini) viršelio, perduotinas dokumentą išdavusiai institucijai, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra voke, prisegtame prie bylos (duomenys neskelbtini) tomo (duomenys neskelbtini) viršelio, grąžintini S. G.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – lengvojo automobilio „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), konfiskavimas.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. G. priklausantį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), paliktinas, nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktinį įrodymą – automobilio „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), užvedimo raktelį ((duomenys neskelbtini) vnt.), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal (duomenys neskelbtini) kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti.

Daiktinius įrodymus – automobilio „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal (duomenys neskelbtini) kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais, kurie yra voke, prisegtame prie bylos (duomenys neskelbtini) tomo (duomenys neskelbtini) viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d., apie 21:39 val., (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti, grąžinti jam automobilį bei visus paimtus dokumentus. Nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje.

1.1. Nuteistasis skunde teigia, kad nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, nes yra nekaltas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į byloje esančią filmuotą vaizdo medžiagą, netinkamai įvertino liudytojo N. B. parodymus apylinkės teisme, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

1.2. Pažymi, kad žemesnės instancijos teismo nuosprendyje yra klaidingai nurodoma, jog O. S. paklaustas N. B. patvirtino, jog automobilį įvykio metu vairavo S. G. Apelianto manymu, tokių liudytojų parodymų byloje nėra. Priešingai, N. B. apklausiamas nurodė, kad įvykio metu pats vairavo automobilį. Be to, šį faktą patvirtina ir byloje esančios SMS žinutės, kurias N. B. siuntė draugams nurodydamas, jog jis įvykio metu vairavo automobilį, priklausantį S. G.

1.3. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje duoti policijos pareigūnės parodymai skiriasi, t. y. iš pradžių ji nurodo, kad sustabdžius automobilį, ji, iš karto ėjo tikrinti į dešinę vairuotojo pusę, kur sėdėjo vairuotojas, o vėliau jau nurodo, kad ėjo tikrinti į kairę pusę. Minėtas aplinkybes patvirtina ir filmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog policijos pareigūnė po automobilio sustabdymo atėjo tikrinti į kairę mašinos pusę, nes galvojo, kad automobilis yra lietuviškas. Anot nuteistojo, policijos pareigūnė nematė, kad automobilyje kas nors būtų perlipęs ar persėdęs į kitą pusę (susikeitę vairuotojai).

1.4. Teigia, kad jis nori gyventi normalų gyvenimą, dirbti, (duomenys neskelbtini), turėti (duomenys neskelbtini) bei būti laimingu. Tačiau, anot nuteistojo, ši galimybė iš jo yra atimta, nes nuo (duomenys neskelbtini) iš jo yra paimti visi dokumentai, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas įgytas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad visą laikotarpį jis gyvena be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kas jį, kaip asmenį, žlugdo.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į nuteistojo S. G. apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdyje nuteistojo S. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, nuteistasis S. G. prašė sušvelninti jam nuosprendį, prokurorai prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018 ir kt.).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės S. G. padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Nagrinėjamoje byloje S. G. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

10. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. G. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kitaip nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, tyrė ir analizavo visus byloje esančius įrodymus – paties nuteistojo S. G. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme, liudytojų N. B., R. G. parodymus, liudytojų, policijos pareigūnų O. S. ir M. M. parodymus, O. S. tarnybinį pranešimą, O. S. ir S. G. akistatos protokolą, byloje esančius vaizdo įrašus filmuotus policijos pareigūnų „Body camera“ ir tarnybiniame policijos automobilyje įmontuotais vaizdo registratoriais (automobilio priekyje ir gale), kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę, ir nuoseklią grandinę. Apylinkės teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne, t. y., kodėl vadovaujasi liudytojų policijos pareigūnų O. S. ir M. M. parodymais, vaizdo įrašais ir kitais rašytiniais įrodymais, ir kodėl nesivadovauja nuteistojo S. G. bei liudytojo N. B. parodymais, susijusiais su transporto priemonės vairavimu. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia S. G. kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavusi žemesnės instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė baudžiamajai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstą bei teisingą išvadą dėl S. G. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. G. įvykio metu buvo neblaivus, policijos pareigūnams prašant bei jį įspėjus dėl teisinių pasekmių atsisakant pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Ši aplinkybė nustatyta rašytiniais įrodymais (liudytojų policijos pareigūnų O. S. ir M. M. parodymais; O. S. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 63-64); (duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo aktu, kuriame matyti, kad S. G. atsisakė tikrintis girtumą ir nepasirašė dokumento (1 t. b. l. 62)), jų neneigia ir pats nuteistasis, tačiau apelianto tvirtinimu, jis nevairavo automobilio (vairavo liudytojas N. B.), o jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje.

12. Bylos medžiaga nustatyta, kad būtent S. G. vairavo automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), o ne liudytojas N. B., kaip tai bando įrodyti apeliantas. Tai, kad būtent S. G. įvykio metu vairavo automobilį patvirtina O. S. tarnybinis pranešimas, jos, liudytojo M. M. nuoseklūs parodymai, baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai, O. S. ir S. G. akistatos protokolas. Liudytoja O. S., kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, nuosekliai viso proceso metu (ikiteisminio tyrimo, akistatos, apklausta apylinkės teisme) (1 t., b. l. 93-95, 196-198; 2 t., b. l. 105-107) nurodė, jog susilyginusi su nuteistojo vairuotu automobiliu bei įsijungusi tarnybinio automobilio šoninį apšvietimą (apšvietusi automobilio saloną) aiškiai matė, kad automobilio „Mercedes Benz“ priekinėje (duomenys neskelbtini) pusėje esančioje vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyras, kuris buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) rūbais, buvo (duomenys neskelbtini) plaukų, be veido kaukės ir su (duomenys neskelbtini) barzda, t. y. matė, jog automobilį vairavo S. G., o automobilio priekinė (duomenys neskelbtini) pusėje esanti keleivio sėdynė, automobiliui važiuojant buvo tuščia. Be to, liudytoja patvirtino aplinkybę, jog visą laiką stebėjo automobilį iki jo sustojimo ir niekas iš automobilio nebuvo išlipęs. Liudytoja pažymėjo ir tai, kad automobiliui „Mercedes“ sustojus, o jai lipant iš automobilio ji matė kaip automobilis pajudėjo iš vietos (susvyravo), todėl įtarė, kad automobilio vairuotojas galėjo perlipti į priekinę keleivio sėdynę. Pribėgusi prie automobilio (duomenys neskelbtini) keleivio pusės rado priekyje sėdintį S. G. Svarbu paminėti ir tai, kad liudytojai paklausus: kodėl jie važiuoja kelio viduriu? S. G. jos atsiprašinėjo, o jai (liudytojai) susisiekus su policijos budėtoju dėl girto vairuotojo sulaikymo, S. G. neigė, kad vairavo automobilį bei negalėjo paaiškinti kas vairavo jam priklausantį automobilį. Minėtas liudytojos aplinkybes patvirtinta ir (duomenys neskelbtini) O. S. tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad automobilio keleivio vietoje priekinėje sėdynėje pastebėjo sėdintį akivaizdžiai neblaivų, (duomenys neskelbtini) gymio vyriškį, kurį matė lenkdama ir apšvietusi automobilio saloną. Pasiteiravus asmens, kas vairavo automobilį, vyriškis atsakė, kad vairavo ne jis, vairuotojas pabėgo, nieko daugiau neaiškino, nors akivaizdžiai matė, kad automobiliui sustojus, niekas iš jo neišlipo (1 t. b. l. 63-64). Liudytoju apylinkės teisme apklaustas policijos pareigūnas M. M. nuosekliai patvirtino liudytojos O. S. parodymus tuo, jog jo kolegė jam nurodė, kad lenkdama automobilį matė vyriškį sėdintį už vairo, t. y. nurodė būtent vairavusį S. G. Kolegė jam pasakė, kad S. G. perlipo į keleivio pusę, nes priėjus prie automobilio vairuotojo vietoje nieko nebebuvo, o šalia vairuotojo vietos sėdėjo tas pats vyras, kuris buvo vairavęs mašiną (2 t., b. l. 107-108). Šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtinta ir baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ nuo 05:48 min. iki 06:39 min. matyti, kaip policijos automobilis lenkia kelio viduryje važiuojantį automobilį, susilygina su juo, o vėliau jį aplenkęs bando stabdyti, tačiau automobilis pravažiuoja pro policijos pareigūnės automobilį ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) aikštelės (pasisuka į kairę, o policijos pareigūnė jam seka iš paskos ir sustoja aikštelėje) (įrašo 06:40 min. – 06:53 min.). Policijos pareigūnei atsisegant saugos diržą ir lipant iš automobilio matyti, jog automobilis „Mercedes Benz E200“ staigiai pajuda iš vietos (įrašo 06:54 min. – 06:55 min.). Iš minėto vaizdo įraše matyti, kad iš automobilio priekinės pusės keleivio vietos (kairėje pusėje) išlipa S. G. (1 t., b. l. 106-107) (tas pats yra užfiksuota ir policijos pareigūnės „Body camera“ filmuotame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“) (1 t., b. l. 112-113).

13. Kaip jau minėta anksčiau, liudytoja O. S. akivaizdžiai matė, kad dešinėje pusėje sėdi (duomenys neskelbtini) apsirengęs, (duomenys neskelbtini) plaukų vairuotojas, tuo metu asmuo buvo be kaukės, įstrigo (duomenys neskelbtini) plaukai ir (duomenys neskelbtini) barzda, kairėje pusėje, keleivio vietoje tikrai niekas nesėdėjo, o dešinėje pusėje sėdėjo vairuotojas, todėl suprato, kad tai (duomenys neskelbtini) automobilis. Vairuotojas į ją pažiūrėjo ir staigiai nusisuko. Automobilis parodė kairį posūkį ir įsuko į stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini). Liudytoja taip pat patvirtino, jog jai staigiai privažiavus automobiliui iš galo, tas automobilis visas keistai sujudėjo, nes kol ji atsisegė saugos diržą, išlipo iš tarnybinio automobilio, vairuotojui būtų pakakę tų sekundžių perlipti į kitą automobilio vietą, todėl ji įtarė, kad automobilio vairuotojas galėjo persėsti į keleivio vietą, kas taip pat suponuoja išvadą, kad būtent S. G. įvykio metu vairavo automobilį. Jos parodymus patvirtino ir baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, todėl jais bei M. M. parodymais nėra pagrindo nesivadovauti.

14. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigūnės O. S. duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių skiriasi, t. y. iš pradžių ji nurodo, kad sustabdžius automobilį, ji, iš karto ėjo tikrinti į (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusę, kur sėdėjo vairuotojas, o vėliau jau nurodo, kad ėjo tikrinti į (duomenys neskelbtini) pusę. O. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ji sustabdžiusi automobilį priėjo prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės. Tačiau apklausiama ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 95) liudytoja nurodė, jog po įvyko rašydama savo tarnybinį pranešimą netiksliai nurodė aplinkybę – ji parašė, kad priėjo prie (duomenys neskelbtini) pusės vairuotojo durelių, nes tuo metu negalėjo peržiūrėti vaizdo įrašo ir tiksliai neprisiminė prie kurių automobilio durelių ji pirmiausia buvo priėjusi. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė yra neesminė, nekeičia nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, be to, liudytoja patikslino šią aplinkybę (patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai), todėl nėra pagrindo liudytojos parodymus vertinti kaip prieštaringus ir jais nesivadovauti grindžiant nuteistojo kaltę.

15. Nuteistasis S. G. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek duodamas parodymus apylinkės teisme (1 t., b. l. 184, 188, 197; 2 t., b. l. 93-95) kategoriškai neigė vairavęs jam priklausantį automobilį. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime negalėjo nurodyti kas konkrečiai vairavo jo automobilį, tik nurodė, kad jis atsisėdo į keleivio vietą ir užmigo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad automobilį jau vairavo kartu su juo buvęs N. B., nes jam iš vakaro buvo padavęs (duomenys neskelbtini), kad jis pasaugotų. Nežino, kodėl N. B. vairavo jo mašiną. Pažymėjo, jog nematė, kaip N. B. būtų vartojęs alkoholį, o jis (nuteistasis) prisigėrė, susipyko su (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į mašiną. Automobilyje jis atsisėdo į keleivio pusę ir sėdėdamas pradėjo snūduriuoti, prasibudinęs suprato, kad policijos pareigūnė beldžia į langą, tuomet atidarė dureles ir išlipo iš mašinos.

16. Šiuo atveju siekiant patikrinti nuteistojo parodymus yra svarbu įvertinti liudytojo N. B. (kartu važiavusio automobiliu su S. G.) viso proceso metu duotus parodymus. N. B. apklausus ikiteisminiame tyrime jis kiekvieną kartą davė vis skirtingus parodymus. Pirmos apklausos metu nurodė, jog S. sutiko, kad automobilį vairuotų R. (R. G.), ir atsisėdo ant priekinės kairėje automobilio pusėję esančios keleivio sėdynės, o jis – ant galinės, kadangi norėjo miego ir užmigo. Dar prieš atsiguldamas matė, kad S., sėdėdamas ant keleivio sėdynės, snūduriavo, prabudo tik tada, kai pažadino policijos pareigūnas ir nesuprato, kas vyksta. Kur tuo metu buvo R. jis nežino (1 t., b. l. 68-69). Antros apklausos metu liudytojas N. B. nurodė, kad pirmojoje apklausoje davė melagingus parodymus ir teigė, kad prisipažįsta vairavęs automobilį. Jokio R. su jais nebuvo (1 t., b. l. 72-74). Trečiosios apklausos metu liudytojas papildė savo parodymus tuo, jog S. iš karto atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, esančios (duomenys neskelbtini) automobilio pusėje, o jis (liudytojas) atsisėdo už automobilio vairo, esančio (duomenys neskelbtini) automobilio pusėje. Policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jis greitai peršoko į automobilio galą, atsigulė ant sėdynės ir apsimetė, jog miega (1 t., b. l. 77-78). Pažymėtina, kad liudytojas N. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis pirmas išėjo iš (duomenys neskelbtini), iš karto sėdo už vairo, (duomenys neskelbtini) mašiną, nes buvo (duomenys neskelbtini). S. G. atsisėdo į priekyje esančią keleivio vietą, jį, išgėrusį, sugavo policija. Prisiminė, jog policijos pareigūnas ar pareigūnė atidarė duris, o jis gulėjo gale ant sėdynės ir apsimetė, kad miega (jo tokie instinktai, kad iš karto šoko į galą) buvo be diržo, todėl tai buvo lengva padaryti (2 t., b. l. 96-98). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu liudytojo N. B. parodymai yra nenuoseklūs (iš pradžių teigia, kad vairavo kitas asmuo, kurio net nebuvo automobilyje, vėliau, kad jis pats), t. y. jis yra suinteresuotas padėti S. G. išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės (patvirtinta byloje esantys liudytojo apklausos protokolai, apylinkės teisme duoti parodymai). Be to, liudytojo N. B. parodymus paneigia byloje esantys ir policijos pareigūno „Body camera“ užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai iš kurių matyti, kad pažadinus N. B. ir paklausus kas vairavo automobilį, jis sako, kad nežino, ką tik atsibudo, o važiuojant miegojo. Pažymėjo, jog važiavo dviese, tačiau automobilio nevairavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas įvertinęs liudytojo N. B. teisme duotus parodymus juos įvertino kaip neatitinkančius baudžiamosios bylos aplinkybių (melagingus) ir priėmė atskirą nutartį kreiptis į prokurorą, nes liudytojo N. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje požymių su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas (2 t., b. l. 126).

17. Be to, liudytojo N. B. parodymus akivaizdžiai paneigia tiek liudytojų O. S. ir M. M. parodymai iš kurių matyti, kad N. B. žadinamas miegantis ant automobilio galinės sėdynės sunkiai atsibudo, nesuprato kas vyksta, o policijos pareigūnams jo paklausus kas vairavo automobilį patvirtino, jog vairuotojas tas, kuris sėdėjo jų automobilyje, t. y. S. G. (patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, O. S. ir S. G. akistatos protokolas, kuriame liudytoja aiškiai nurodė, kad N. B. vairuotoju įvardino būtent S. G.). M. M. taip pat patvirtino, kad N. B. žadinamas buvo ką tik atsibudęs, matėsi, kad jis miegojo, todėl negalėjo peršokti iš vairuotojo vietos į automobilio galą. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, liudytojo N. B. susirašinėjimas su liudytoju R. G. ne patvirtina, o paneigia, kad automobilį vairavo N. B.. Iš baudžiamojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje N. B. ir R. G. susirašinėjimo (1 t., b. l. 137-150) akivaizdu, jog N. B. nori, jog R. G. prisiimtų kaltę už įvykio metu vairuotą automobilį. R. G. susirašinėjime nurodoma kokius parodymus reikia duoti tyrėjai, t. y. kad automobilį vairavo būtent R. G., o ne N. B. Liudytoju tiek ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 83-84, 87-88), tiek apylinkės teisme (2 t., b. l. 116-118) apklausus R. G. jis nurodė, kad N. B. maišo, jog jis (liudytojas) vairavo automobilį (automobiliu nevažiavo nei su S. G., nei su N. B., t. y. pirmos apklausos metu davė melagingus parodymus), be to, N. B. jį įkalbinėjo sakyti, kad jis (R. G.) vairavo automobilį, prašė prisiimti kaltę, tačiau kas galėjo vairuoti automobilį jis nežino (Iš N. B. pasakojimo suprato, kad N. vairavo). Todėl įvertinus liudytojo N. B. parodymus konstatuotina, jog jie yra nepatikimi, nenuoseklūs, todėl nagrinėjant baudžiamąją bylą jais nėra pagrindo vadovautis kaip teisingais.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja policijos pareigūnė O. S. patvirtino, kad įvykio metu asmuo, vairavęs automobilį buvo su (duomenys neskelbtini) striuke. Liudytojai įstrigo asmens (duomenys neskelbtini) plaukai ir (duomenys neskelbtini) barzda. Liudytojas N. B. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, jog įvykio metu jis neturėjo barzdos, buvo (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) veido. Įvykio metu vilkėjo striukę (duomenys neskelbtini) viršumi ir (duomenys neskelbtini) apačia, buvo (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes apylinkės teisme patvirtino ir pats nuteistasis nurodydamas, kad įvykio metu jis turėjo barzdą, o N. B. buvo be barzdos, buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, minėtų asmenų parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Aukštesnės instancijos teismui įvertinus liudytojų, nuteistojo parodymus, vaizdo įrašus, tarnybinį pranešimą, akistatos protokolą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnė labai aiškiai ir tiksliai apibūdino automobilį vairavusio asmens išvaizdą (nurodė nuteistojo išvaizdos skirtumus nuo automobilio gale miegojusio N. B.), minėtą aplinkybę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

19. Aukštesnės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams bei įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes nesiremia nuteistojo parodymais, kadangi jų nepatvirtina kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga (nepagrindžia liudytojo N. B. parodymai), todėl jie yra laikytini nuteistojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

20. Taigi baudžiamojoje byloje esantys duomenys visiškai paneigia nuteistojo versiją, jog jis nevairavo automobilio. Įvertinus liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, filmuotus vaizdo įrašus, juos palyginus tarpusavyje, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nuteistasis S. G. vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojoje byloje, išskyrus paties nuteistojo parodymus, kurie yra nenuoseklūs, nelogiški, bei liudytojų N. B., R. G. parodymus, kurie yra suinteresuoti padėti S. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo versiją.

21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

22. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama S. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad S. G. vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Todėl skundžiamu nuosprendžiu S. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę.

23.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas S. G. bausmę atsižvelgė į tai, jog jis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei nuteistojo asmenybę.

23.2. Apylinkės teismas skirdamas nuteistajam S. G. bausmes įvertino ir tai, kad praeityje nuteistasis yra teistas (duomenys neskelbtini) kartus, naują nusikalstamą veiką padarė po (duomenys neskelbtini) mėnesių įvykdžius lygtinio paleidimo sąlygas (iš Probacijos tarnybos registro išregistruotas (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 19-23, 45), (duomenys neskelbtini) teistas (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-30), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 46-47), (duomenys neskelbtini) amžiaus (2 t., b. l. 49), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51), registruotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 52), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 195), ir pagrįstai sprendė, kad S. G. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį – artimą vidurkiui. Be to, nuteistajam į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 177-178, 180).

23.3. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir S. G. paskirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, S. G. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, jos švelninti nėra jokio pagrindo.

24. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad S. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas S. G. pagrįstai bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieneriems) metams, paskyrė pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose. Nagrinėjamu atveju nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybę, socialinius ir šeimyninius ryšius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

25. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

26. Šiuo atveju S. G. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) ir turto konfiskavimas, konfiskuojant S. G. priklausantį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos).

27. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 (trys) metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga poreikių tenkinimui (vykimui į darbą, į gydymo įstaigas ir kt.), pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų. Iki šio pakeitimo, minėta baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti skiriama nuo 1 iki 3 metų. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialia teise padarymą, sąmoningai griežtina šios baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Taip pat, teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas S. G. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. S. G. padarytas nusikaltimas yra vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, pagrįstai nustatė 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą, skaičiuojamą nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo (2 t., b. l. 11-12). Apylinkės teismas įvertino tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 (penkeri) metai, todėl paskirtą artimą vidurkiui terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo gražinti iš jo konfiskuotą automobilį.

28.1. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, už tokią veiką nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje, tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą.

28.2. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes S. G. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublikos) (1 t., b. l. 29, 35-36, 38-41, 45) būdamas neblaivus bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nuteistasis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas S. G. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad tai sukels jam pernelyg didelę naštą ar pan. Teisėjų kolegija negali sutikti, kad automobilio konfiskacija šiuo atveju yra tokia žalinga poveikio priemonė, kad jos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, S. G. neabejotinai žinojo apie galimas jo neteisėto veikimo pasekmes – tarp jų ir apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir jam gresiančias poveikio priemones, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo itin pavojingo elgesio.

Dėl dokumentų grąžinimo.

29. Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu papildomai prašo jam grąžinti iš jo paimtus dokumentus.

29.1. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Bet kuri procesinės prievartos priemonė asmeniui turi būti taikoma tik tiek, kiek tai yra būtina, neproporcingai nevaržant asmens teisių ir laisvių (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis). BPK 139 straipsnio 3 dalis numato, jog kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

29.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog S. G. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų: asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančios nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8-10). Be to, nuteistajam S. G. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 11-12) bei dokumento – S. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paėmimas (2 t., b. l. 14-15, 17). Ikiteisminio tyrimo bei baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis teikė prašymus jam laikinai grąžinti tam tikrų veiksmų atlikimui ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Nuteistojo prašymai laikinai grąžinti dokumentus buvo tenkinti (2 t., b. l. 59, 66-67, 160, 162-163, 170, 175-176, 179, 192-197).

29.3. Kadangi skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje jau buvo išspręstas nuteistajam paskirtų kardomųjų priemonių (šiuo atveju dokumentų paėmimo) panaikinimo (išskyrus iš nuteistojo paimto vairuotojo pažymėjimo) klausimas, todėl įsiteisėjus apylinkės teismo nuosprendžiui (BPK 336 straipsnio 2-3 dalys), iš nuteistojo paimti asmens dokumentai jam bus grąžinti. Papildomai spręsti dėl nuteistajam paskirtų kardomųjų priemonių panaikinimo nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

30. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

30.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 (devyniasdešimties) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl nuteistojo S. G. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti (2 t., b. l. 183-185). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, baudžiamojoje byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. G. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 90 (devyniasdešimt) eurų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

31. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl nuteistojo S. G. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame žemesnės instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas S. G. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, nuteistajam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės nepažeidžia proporcingumo principo, dėl to, naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. G. valstybės naudai 90 (devyniasdešimt) eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisErnesta Montvidienė