Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-07-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutine subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2) 2005-01-28 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d. galutine subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausme; 2006-11-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 8 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės, 2007-02-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2005-03-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose; 3) 2020-03-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 242 str., 140 str. 1 d. galutine subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2020-07-17 paleistas iš pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2021-01-15 apie 21 val. 39 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė įvykdęs nusikaltimą. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad tą dieną buvo tame automobilyje, bet sėdėjo keleivio pusėje, ne už vairo ir šitos mašinos nevairavo, kadangi yra žmogus, kuris prisipažino, jog vairavo tą mašiną, tai N. B., sužinojo, kad N. B. vairavo, nes dabar viskas paaiškėjo, kai buvo pas tyrėją, po truputį viskas susidėliojo, nes, kuomet jie buvo nutarę švęsti pas paneles, kad nebūtų jokių pagundų važinėti su mašina, tai jis N. B. iš vakaro buvo padavęs automobilio raktus, kad jis pasaugotų, o kodėl N. B. vairavo tą mašiną, tai čia jo galima paklausti. Kaltinamasis taip pat aiškino, kad N. B. ten negėrė, bent jis jo geriančio nematė, ten buvo nuosavas namas, tai jis šventė virtuvėje, o N. B. su kita drauge buvo kambaryje ir prie jo alkoholinių gėrimų nevartojo, jis prisigėrė, po to truputį susipyko su tomis panelėmis, ir jos paprašė, kad jie išvažiuotų lauk, tada jis nuėjo į mašiną, raktelių su savimi neturėjo, mašina nebuvo užrakinta, nes ten buvo nuosavo namo kiemas, atsisėdo į keleivio pusę ir sėdėdamas toje mašinoje pradėjo snūduriuoti, prasibudinęs suprato, kad pareigūnė beldžia į langą, tuomet atidarė dureles ir išlipo iš mašinos. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokių kaltinamojo paaiškinimų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, tame tarpe ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Darant išvadą dėl asmens kaltės, svarbu paminėti, jog ir teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

Aiškinantis įvykio aplinkybes, teisme liudytoju buvo apklaustas N. B.. Jis teismui tvirtino, kad jie nuvažiavo pas draugę, ten išgėrinėjo, nes važiavo su tikslu pabaliavoti, pas jį nuo sausio 14 d. visą laiką buvo automobilio rakteliai, juos jam buvo padavęs S., tada, kai pradėjo pyktis, jis sugalvojo, kad reikia važiuoti namo, tada jis pirmas išėjo iš namo, iš karto sėdo už vairo, pašildė mašiną, nes buvo su rakteliais, atėjęs S. G. atsisėdo priekyje į keleivio vietą, jį, sėdintį už vairo, išgėrusį, sugavo policija, prisimena, jog policijos pareigūnas ar pareigūnė atidarė duris, o jis gulėjo gale ant sėdynės ir apsimetė, kad miega, jo tokie instinktai, kad iš karto šoko į galą, dar plius buvo be diržo, tai buvo lengva padaryti. Taip pat teigė, kad jis, švęsdamas pas draugę, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų, kai vartojo tuos gėrimus, visi šventė viename kambaryje, sausio 14 dieną išgėrė tikrai nemažai alkoholinių gėrimų, truputį išgėrė ir sausio 15 d. Tačiau teismas tokiais liudytojo N. B. parodymais remiasi tik iš dalies, visiškai atmesdamas duodamus paaiškinimus apie tai, kas įvykio metu vairavo transporto priemonę. Šiuo atveju paminėtina, jog jie visiškai nesutampa su paties kaltinamojo paaiškinimais. T. y., kaip nurodė liudytojas, jis taip pat vartojo alkoholinius gėrimus būdamas svečiuose, bylos medžiaga taip pat įrodo, jog N. B. alkotesteriu 2021-01-15 22.07 val. pirmu pūtimu nustatytas 1,13 promilės girtumas, antru pūtimu 22.26 val. – 1,16 promilės girtumas, kaip teigė, gėrimus vartojo kartu šalia esant ir kaltinamajam, todėl iš esmės lieka nepaaiškinamas S. G. motyvas duoti automobilio raktelius kartu alkoholį vartojančiam kitam asmeniui, kuris, anot kaltinamojo, buvo jo pažįstamas tik apie mėnesį laiko. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodė kaltinamasis ir liudytojas N. B., jie buvo nuvykę į svečius pas merginą G., kitų asmenų ten nebuvo, todėl atmestinas kaltinamojo paaiškinimas, jog N. B. šventė kitoje namo patalpoje. Dar daugiau, kaip rodo kaltinamojo paaiškinimai ir liudytojo parodymai, jie skirtingai aiškino aplinkybes dėl to, kuris pirmas nuėjo į transporto priemonę prieš išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad policijos pareigūnei 2021-01-15 apie 21 val. 39 min. sustabdžius automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kaltinamasis nenurodė, kad N. B. būtų vairavęs šią transporto priemonę, pats N. B. taip pat nenurodė, kad jis būtų buvęs transporto priemonės vairuotojas, priešingai liudytojas N. B., apklausiamas pareigūnų įvykio vietoje, teigė kad nesupranta, kas čia vyksta ir dėl ko čia juos sustabdė, aiškindamas, jog atsisėdo į automobilį ir visą tą laiką miegojo, taip pat pasakė, kad vairuotojas tas, kuris sėdėjo jų automobilyje, t. y. S. G.. Šiuo atveju paminėtina, kad tokias aplinkybes patvirtino tiek teisme kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė O. S., tiek patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, be to, patvirtina ir 2021-01-26 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kaip O. S. teigė, jog paklausus vaikino, ar S. G. vairavo automobilį, jis tai patvirtino.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. B. teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu porą kartų melavo, nes buvo išsigandęs, kad susigadins gyvenimą, praras teises. Tokios aplinkybės rodo, kad N. B., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą. Įvertinęs tokias aplinkybes, taip pat ir tai, kad jo parodymai nesutampa ir su paties kaltinamojo paaiškinimais, teismas juos atmeta. Šiuo atveju itin svarbu paminėti ir tai, jog teismo posėdžio metu liudytojui uždavus klausimą, kokia policijos pareigūnų transporto priemonė stabdė neva jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jis teigė, jog tai buvo ,,mikriukas“, gal ,,(duomenys neskelbtini)“ markės, gali būti, jog buvo ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu bylos medžiaga liudija, kad pareigūnė, stabdžiusi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), važiavo su tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o tik vėliau į įvykio vietą atvyko papildomas policijos pareigūnų ekipažas su ,,(duomenys neskelbtini)“ tarnybiniu automobiliu, ir tik jam atvykus buvo pažadintas ant galinės automobilio sėdynės miegantis N. B.. Kas paaiškina faktą, kodėl N. B. negalėjo teismui teisingai įvardinti pareigūnės automobilio, kurio neva jį, vairuojantį transporto priemonę, ji stabdė, nes, kaip matyti, tuo metu jis miegojo. Be to, pareigūnė teismui teigė, kad ji aiškiai atsimena, jog lenkiant automobilį vairuotojas akimirkai į ją buvo atsisukęs, tuo tarpu liudytojas N. B. teisme parodė, kad vairuodamas buvo susikaupęs, važiavo tiesiai ir nebuvo atsisukęs į pareigūnų automobilį pasižiūrėti, kas važiuoja. Tokios aplinkybės tik dar kartą neleidžia remtis liudytojo N. B. duotais parodymais, todėl teismas juos atmeta kaip nepatikimus, duodamus kaltinamajam palankia linkme tam, kad padėtų S. G. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą.

Aiškinantis aplinkybes, kas įvykio metu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), itin svarbūs yra liudytojos O. S. parodymai. Teismo posėdžio metu liudytoja tvirtino, jog kai ji bandė aplenkti automobilį, prie jo prisigretino, stabtelėjo, įsijungė dešinės pusės žibintą ir apsišvietė automobilio saloną, to momento užteko pamatyti, kas vairavo automobilį, akivaizdžiai matė, kad dešinėje pusėje sėdi tamsiai apsirengęs, tamsių plaukų vairuotojas, tuo metu asmuo buvo be kaukės, įstrigo labai juodi plaukai ir juoda tamsi barzda, kairėje pusėje, keleivio vietoje tikrai niekas nesėdėjo, o dešinėje pusėje sėdėjo vairuotojas, todėl suprato, kad tai užsienietiškas automobilis, vairuotojas staigiai į ją pažiūrėjo ir staigiai nusisuko, automobilis parodė kairį posūkį ir staigiai įsuko į stovėjimo aikštelę prie bažnyčios, esančią (duomenys neskelbtini). Liudytoja taip pat tvirtino, jog jai staigiai privažiavus automobiliui iš galo, tas automobilis visas keistai sujudėjo, nes kol ji atsisegė saugos diržą, išlipo iš tarnybinio automobilio, vairuotojui būtų pakakę tų sekundžių perlipti į kitą automobilio vietą, todėl ji įtarė, kad automobilio vairuotojas galėjo persėsti į keleivio vietą, dėl to ji staigiai priėjo prie kairės automobilio pusės ir pastebėjo, jog keleivio vietoje sėdi vairuotojas, kurį ji prieš tai matė, kai pralenkė automobilį. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Paminėtina, jog liudytoja O. S. teismui parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nenustatytas šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti S. G. nusikaltimo įvykdymu. Šiuo atveju paminėtina, kad liudytoja teigė, jog ji kaltinamojo nepažįsta, prieš tai nebuvo jo mačiusi, ji neturi jokio pagrindo jį apkalbėti piktuoju. Pats kaltinamasis S. G. taip pat teismui patvirtino, kad nemano, jog O. S. galėtų jį apkaltinti nusikaltimo padarymu specialiai, teigė, kad tai paprasčiausiai pareigūnės žmogiška klaida, ji, lenkdama mašiną, suklydo. Dar daugiau, paminėtina ir tai, kad liudytoja O. S. viso proceso metu nuosekliai ir tapačiai aiškino įvykio aplinkybes, t. y. tiek 2021-01-26 apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93-95), tiek 2021-01-16 rašydama tarnybinį pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (1 t., b. l. 63-65), tiek ikiteisminio tyrimo metu 2021-01-26 suvesta į akistatą su kaltinamuoju, kurios metu taip pat kategoriškai patvirtino, jog tikrai matė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinėje dešinėje pusėje esančioje vairuotojo sėdynėje sėdėjo vyras, kuris buvo apsirengęs tamsiais rūbais, plaukai buvo tamsūs, buvo be veido kaukės ir su tamsia barzda, tikrai matė, jog automobilį vairavo S. G., o priekinė kairėje pusėje esanti keleivio sėdynė buvo tuščia (1 t., b. l. 196-200), tiek ir apklausta teismo posėdžio metu. Šiuo atveju itin svarbu paminėti ir tai, kad analogiškas aplinkybes dėl to, kuris asmuo vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, O. S. iš karto nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui M. M.. Liudytoju teisme apklaustas pareigūnas tvirtino, jog kolegė jam nurodė, kad tikrai pastebėjo vyriškį, sėdintį už vairo, jis kelis kartus net pasitikslino, ką kolegė matė vairuojantį, ji nurodė būtent S. G., ji buvo garantuota, nes apsilenkdama matė jį už vairo, bet ji jam teigė, kad S. G. perlipo į kitą pusę, priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje nieko nebebuvo, o šalia vairuotojo vietos sėdėjo tas pats vyriškis, kuris buvo vairavęs mašiną. Dar daugiau, kaip teismui tvirtino liudytojas M. M., jam priėjus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, buvo nepanašu, kad tas kitas asmuo būtų apsimetinėjęs, jog miega, jis netyliai pradarė automobilio dureles tam, kad asmuo iš karto jaustų, išsigąstų, jog kažkas pradarė, bet niekas net nejudėjo, buvo tylu ramu, reikėjo net pajudinti, kad atsibustų, atsibudęs asmuo net nesuprato, kur randasi, vis dairėsi, asmuo, kuris buvo pažadintas, negalėjo nurodyti, kas vairavo automobilį, bet jis pasakė, kad jis nevairavo. Liudytoja O. S. taip pat teismui patvirtino, jog nebuvo panašu, kad asmuo meluotų, jog miegojo, nes iš pirmo karto ji jo nepažadino, tada papurtė, jis buvo visas miegantis, matėsi tikrai, kad užsimiegojęs. Tokios aplinkybės dar kartą paneigia teisme apklausto liudytojo N. B. duotus parodymus apie tai, kad jis apsimetė miegantis ant automobilio galinės sėdynės.

Bandant išsiaiškinti klausimą, ar tikrai įvykio metu liudytoja O. S. matė, jog automobilį vairuoja būtent S. G., svarbu atkreipti dėmesį į asmenų, įvykio metu buvusių transporto priemonėje, išvaizdą ir apsirengimą. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. tvirtino, kad įvykio metu asmuo, vairavęs automobilį, buvo be kaukės, su tamsia striuke, įstrigo labai juodi plaukai ir juoda tamsi barzda, tuo tarpu kitas asmuo, kuris gulėjo transporto priemonėje ir miegojo, buvo šviesesnių plaukų, skaistesnio veido. Be to, liudytoja tvirtino, kad ji buvo blaivi, tarnybos metu ir viską gerai matė, kad įvykio vietoje buvo tik du asmenys, t. y. vienas kaltinamasis, kuris vairavo automobilį, kitas asmuo, kuris miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Paminėtina, kad kaltinamasis taip pat teismui patvirtino, kad įvykio metu jis turėjo barzdą, o N. B. buvo be barzdos. Liudytojas N. B. teismui analogiškai teigė, kad jis barzdos nenešioja, tą vakarą jis vilkėjo striukę žaliu viršumi ir juoda apačia, buvo užsidėjęs gobtuvą, tuo tarpu S. G. buvo apsirengęs juodai, tamsiai, buvo su barzda. Aptartus parodymus patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Tokie duomenys tik dar kartą rodo, kad pareigūnė labai tiksliai apibūdino automobilį vairavusį asmenį, nurodydama ne tik jo išvaizdą, bet ir apsirengimą, įvardindama aiškius kaltinamojo išvaizdos skirtumus nuo automobilio gale miegojusio N. B., o jos nurodytas apibūdinimas sutampa ir su kita bylos medžiaga.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis kėlė klausimą ir dėl to, kad pareigūnė įvykio vietoje nebuvo tikra, kuris iš jų, t. y. jis ar N. B., vairavo transporto priemonę, nes jis jos daug kartų klausė, ar tikrai jį matė, o ji sakė, kad kažkas iš jų vairavo, nes abu buvo automobilyje, kas rodo, kad ji nebuvo garantuota, kad matė jį. Šiuo atveju paminėtina, jog iš esmės tokie pareigūnės pasisakymai buvo užfiksuoti ir byloje esančiame vaizdo įraše. Tačiau teismas tokias kaltinamojo keliamas abejones atmeta, nes jas paneigė teisme apklausta liudytoja O. S.. Policijos pareigūnė teismui paaiškino tokių jos pasisakymų aplinkybes, teigdama, jog tiesiog, kad vairuotojas nepanikuotų, pasakė, kad išsiaiškins, kas vairavo, nes ten buvo du asmenys, o ji buvo viena moteris, todėl, kol sulaukė kito policijos ekipažo, vairuotojo negalėjo provokuoti ir dėl savo saugumo vairuotojo iš karto nekaltino.

Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad 2021-01-15 apie 21 val. 39 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būtent kaltinamasis S. G. vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Dar daugiau, bylos medžiaga rodo ir tai, kad įvykio metu transporto priemonę S. G. vairavo būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017, 2020-02-13 Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-744/2020, 2020-05-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-606/2020).

Šiuo atveju teismo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, pripažino ir tai, kad jis nepakluso pareigūnams ir girtumo nustatyti neleido, aiškindamas, jog jis buvo stipriai išgėręs, o tikrintis blaivumą atsisakė, nes pasakė, kad automobilio nevairavo. Teisme liudytoju apklaustas N. B. taip pat teigė, kad S. G. tą vakarą buvo labai girtas. Policijos pareigūnė O. S., apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad kuomet sustabdė automobilį, priėjusi pamatė, jog asmuo išsigandęs, jo akys išsiplėtusios, kai atidarė dureles, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, kaltinamojo veiksmai nebuvo koordinuoti, kaip kad būna blaivaus asmens, asmuo netiksliai dėstė aplinkybes, argumentuodamas, kad vairuotojas iššoko, niekas nevairavo, kiek prisimena, jis sakė, jog vartojo alkoholį, bet neprivalo pūsti, nes ne jis vairavo. Dar daugiau, liudytoja patvirtino ir tai, kad asmuo atsisakė tikrintis girtumą, ji vairuotojui paaiškino, kad jo atsisakymas pūsti į alkotesterį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bet vairuotojas toliau neigė, jog jis vairavo, po to atvažiavo kitas ekipažas ir jo paprašė atlikti veiksmus – eiti tiesia linija, bet jis atsisakė, todėl jam nebuvo nustatytas girtumas, tačiau jo atsisakymas buvo prilygintas baudžiamajai atsakomybei, asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Analogiškas aplinkybes tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiškino ir liudytojas M. M., teigdamas, kad kaltinamojo judesiai buvo nekoordinuoti, jis nelabai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o tiksliai girtumą būtų galėjusios pasakyti techninės priemonės, tačiau kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą, tuomet jis pasiūlė jam atlikti neblaivumo testus, tačiau vyriškis tai daryti kategoriškai atsisakė, daugiau negu tris kartus asmeniui siūlė tikrintis alkoholio matuokliu, darytis girtumo testus, paaiškino, kas gresia jam atsisakius, o kaltinamasis sakė, kad supranta, jog dėl atsisakymo gresia baudžiamoji atsakomybė, teigdamas, kad atsisako tikrintis, nes nevairavo transporto priemonės. Teismas remiasi tokiais liudytojų O. S. bei M. M. duotais parodymais apie asmens girtumą ir atsisakymą tikrintis. Be to, paminėtina, kad aptartus parodymus patvirtino ir pats kaltinamasis, juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei 2021-01-15 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2021-01-15 21 val. 39 min. S. G. buvo nustatyti ir užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nurodyta, kad S. G. neblaivumą tikrintis atsisakė (1 t., b. l. 62).

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ar automobilį vairavo būdamas blaivus, o išgėrė vėliau, ar jis automobilio, anot jo, nevairavo ir kt.) reikšmės neturi (2020-02-13 Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-744/2020, 2020-05-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-606/2020). Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje S. G. privalėjo nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ir tuomet, nustačius neblaivumą ir pradėjus tyrimą, įrodinėti aplinkybę, kad jis, pavyzdžiui, automobilio nevairavo ar kt.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju visi paminėti bylos duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad S. G. 2021-01-15 apie 21 val. 39 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti atsisakė. Anksčiau paminėtų duomenų visumos analizė leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis S. G. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. S. G. elgesys byloje nagrinėjamo įvykio metu – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jam buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisinės pasekmės – rodo, kad S. G. vengė pasitikrinti neblaivumą, atlikdamas tokius veiksmus suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl S. G. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skirdamas kaltinamajam S. G. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

S. G. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme laikytina nusikaltimų recidyvu (2 t., b. l. 19-42, 45 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 46-48), dirbantis, vykdantis individualią veiklą. Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis yra teisiamas ne pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus palyginti neilgam laiko tarpui po jam paskirtos bausmės atlikimo, kas rodo, jog savo elgesio kritiškai nevertino, išvadų nepadarė, kaltės dėl šio nusikaltimo įvykdymo nepripažino, stengėsi teismą klaidinti dėl įvykio aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimo įvykdymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Pagal LR BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis yra dirbantis, nurodė, jog vykdo individualią veiklą, kaip teigė posėdžio metu, jo sužadėtinė laukiasi jų vaiko, be to, byloje nėra duomenų, kad S. G. atžvilgiu būtų atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai, kaip ir nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 5 p., 8 p., 10 p.).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas S. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2021-01-15 21 val. 39 min. iki 2021-01-16 10 val. 50 min. (viena para).

S. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant dokumentą išdavusiai institucijai, asmens tapatybės kortelę, Lietuvos Respublikos piliečio pasą grąžinant S. G..

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam LR BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis sėdo prie transporto priemonės vairo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, vengė neblaivumo patikrinimo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nepripažino įvykdęs nusikaltimą, dėl savo elgesio nesigailėjo, jo kritiškai nevertino. Todėl kaltinamajam S. G. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, S. G. nustatytinas 2 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 18 d.

Teismas pažymi, kad LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Tai reiškia, kad šioje byloje nustačius, jog transporto priemonė buvo S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Analizuojamu atveju matyti, kad S. G. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, vengė neblaivumo patikrinimo. Minėtas vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. G. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismas pažymi, kad tokios aplinkybės dar labiau patvirtina faktą, jog nekonfiskavus automobilio, nebūtų užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti.

2021-01-26 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. G., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2021-01-26 iki 2021-07-26 (1 t., b. l. 53-60). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nutarė taikyti S. G. vairuotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), konfiskaciją, 2021-01-26 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas, nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų iki automobilio konfiskacijos įvykdymo.

Daiktinis įrodymas – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), užvedimo raktelis (1 vnt.), kuris saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021-02-01 kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip automobilio priklausinys, konfiskuotinas.

Daiktiniai įrodymai – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (užsienio kalba) ir draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021-02-01 kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktiniai įrodymai – 3 vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais, kurios yra voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2021-01-15 21 val. 39 min. iki 2021-01-16 10 val. 50 min. (vieną parą).

S. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-07-14 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, perduodant dokumentą išdavusiai institucijai, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, grąžinant S. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), konfiskaciją.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021-01-26 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. G. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), palikti, nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų iki automobilio konfiskacijos įvykdymo.

Daiktinį įrodymą – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), užvedimo raktelį (1 vnt.), kuris saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021-02-01 kvitą (duomenys neskelbtini), serija ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Daiktinius įrodymus – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021-02-01 kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktinius įrodymus – 3 vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais, kurios yra voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.