- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- e2-21246-1099/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15894-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė užsienio bendrovė PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo N. M. 559,02 Eur negrąžintą kreditą, 16 Eur administravimo mokestį, 235,76 Eur negautas pajamas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas N. M. ir pradinė kreditorė Bigbank AS filialas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1800585/96a (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė su atsakovu sudarytą Sutartį 2019 m. liepos 5 d. nutraukė.
3. Ieškovė pažymi, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei kreditorinio reikalavimo teises į šio atsakovo įsiskolinimą. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku.
4. Ieškovė nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito pagal Sutartį, likutis sudarė 2 473,45 Eur, 16 Eur administravimo mokesčio, taip pat 77,55 Eur nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų; be to, už prievolės atsiskaityti pažeidimą pradinė kreditorė paskaičiavo atsakovui 8,02 Eur delspinigių. Ieškovė paaiškina, kad po Sutarties nutraukimo ir reikalavimo teisių perleidimo atsakovas yra geranoriškai sumokėjęs ieškovei bendrą 2 000 Eur sumą, kuria ieškovė padengė atsakovo palūkanų, delspinigių ir dalies negrąžinto kredito skolą. Pasak ieškovės, sudengus gautus mokėjimus, atsakovas liko skolingas ieškovei 559,02 Eur negrąžinto kredito ir 16 Eur administravimo mokesčio.
5. Ieškovė pažymi, kad už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2024 m. vasario 5 d.) atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs pradinei kreditorei papildomai dar 235,76 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorė šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ieškovė prašo šią sumą priteisti kaip nuostolius. Pažymi, kad kreditorė turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
Atsiliepimas
6. Atsakovas N. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka; prašo, esant galimybei, skolos sumokėjimo terminą atidėti iki 2024 m. gegužės mėnesio arba išdėstyti skolos mokėjimą 12 mėnesių.
7. Atsakovas nurodo, kad Sutarties sąlygų jis neįvykdė vien dėl savo aplaidumo ir dėl to gailisi. Teigia, kad dirba 2 darbovietėse, studijuoja universitete, valstybės nefinansuojamoje vietoje, todėl finansiškai jam būtų labai sudėtinga padengti susidariusį įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. gruodžio 6 d. 9.10 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. lapkričio 29 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų).
Šalies argumentai
9. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atmesti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Ieškovės teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Ieškovė akcentuoja, kad civilinės bylos inicijavimą sąlygojo būtent atsakovo veiksmai, taip pat pabrėžia, kad atsakovas nėra suinteresuotas geranoriškai padengti turimą įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
11. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį pripažįsta (jo neginčija), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta (ir atsakovas šios aplinkybės neginčijo), kad atsakovas N. M. ir Bigbank AS filialas 2018 m. sausio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1800585/96ta, pagal kurią Bigbank AS filialas suteikė atsakovui 2 700 Eur kreditą (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 4 023,46 Eur), o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2024 m. vasario 5 d. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad Bigbank AS filialas lėšas pagal minėtą Sutartį pervedė atsakovui į jo asmeninę sąskaitą.
13. Pradinė kreditorė Bigbank AS filialas kreipėsi į atsakovą dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo ir informavo atsakovą, kad šiam nepadengus susidariusio įsiskolinimo Sutartis bus vienašališkai nutraukta pradinės kreditorės iniciatyva (2019 m. gegužės 7 d. įspėjimas dėl sutarties nutraukimo). Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2019 m. liepos 5 d. Šį faktą patvirtina ieškovės į bylą pateiktas Bigbank AS filialo 2019 m. liepos 6 d. pranešimas apie nutrauktą sutartį.
14. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės Bigbank AS filialo ir ieškovės buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 8 d. Periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė Bigbank AS filialas perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. liepos 18 d. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2019 m. liepos 22 d. pranešimu.
Dėl 559,02 Eur skolos (negrąžinto kredito), 16 Eur sutarties administravimo mokesčio priteisimo
15. Kaip jau buvo nurodyta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas N. M. ir Bigbank AS filialas 2018 m. sausio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1800585/96ta, pagal kurią Bigbank AS filialas suteikė atsakovui 2 700 Eur kreditą (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 4 023,46 Eur), o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2024 m. vasario 5 d. Anot ieškovės, prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradinei kreditorei Bigbank AS filialui 559,02 Eur negrąžinto kredito ir 16 Eur sutarties administravimo mokesčio (iki sutarties nutraukimo). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 559,02 Eur negrąžinto kredito ir 16 Eur sutarties administravimo mokesčio (iki sutarties nutraukimo).
16. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019 m. liepos 22 d. pranešimu. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.
17. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
18. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 559,02 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (priešingai, atsakovas atsiliepime į ieškinį sutinka su minėta skola ir jos dydžiu). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, ieškovei iš atsakovo priteistina 559,02 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 16 Eur Sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo (2019 m. liepos 5 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Taigi, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi nutraukus sutartį, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020). Nagrinėjamu atveju atsakovas ir pradinė kreditorė Sutarties specialiose sąlygose ir bendrųjų sąlygų 1, 2.1 punktuose susitarė, kad atsakovas mokės 8 Eur mėnesinį administravimo mokestį. Ieškovė prašo priteisti atsakovo administravimo mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 5 d.), todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, jai iš atsakovo priteistina 16 Eur administravimo mokesčio.
Dėl 235,76 negautų pajamų priteisimo
20. Kaip minėta, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti ir 235,76 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 5 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2024 m. vasario 5 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).
21. Teismas pažymi, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
22. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorė šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo. Teismas pažymi, kad atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Sutartis 2019 m. liepos 5 d. buvo nutraukta.
23. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Nutraukus sutartį prieš terminą, pradinė kreditorė negavo suplanuotų pajamų – palūkanų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki Sutarties grafiko pabaigos (2024 m. vasario 5 d.) Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankščiau, ieškovei teismas iš atsakovo priteisia 235,76 Eur negautas pajamas (nuostolius).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
26. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo N. M. 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (810,78 Eur (559,02 Eur + 16 Eur + 235,76 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
29. Byloje iš viso patirta 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo
30. Atsakovas N. M. prašo atidėti sprendimo vykdymą iki 2024 m. gegužės mėnesio arba išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių.
31. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).
32. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
33. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (ar išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovas N. M. savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo iš esmės grindžia savo sunkia turtine padėtimi, t. y. mažomis pajamomis, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
35. Pažymėtina, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla nepatenka į tuos atvejus, kai teismas jose privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taigi, atsakovas, teikdamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių duomenų teismui nepateikta (nors teismas pasiūlė atsakovui juos pateikti ir 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi). Svarbu paminėti ir tai, kad ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose buvo išreiškusi prašymą netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo; apie šią ieškovės poziciją atsakovas buvo informuotas (ieškovės rašytinių paaiškinimų kopija išsiųsta atsakovui elektroninių ryšių priemonėmis 2023 m. lapkričio 28 d.), tačiau įrodymų, pagrindžiančių jo prašymo pagrįstumą, teismui nepateikė.
36. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015); atsakovas N. M. šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, jog jo turtinė padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas N. M. nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti/atidėti teismo sprendimo vykdymą, o nesant ieškovės sutikimo išdėstyti ar atidėti priteistų sumų sumokėjimą, laikytina, jog atsakovo N. M. prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, 559,02 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 2 ct) skolos, 16 Eur (šešiolika eurų) administravimo mokesčio, 235,76 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 76 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (810,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,57 Eur (keturiolika eurų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir/ar atidėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.