- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-1871-896/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- G. K.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Ieva Kūrytės-Mockeliūnė
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13917-1070/2021 pagal atsakovo A. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2021 m. liepos 28 d. teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės G. K. ir atsakovo A. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovės G. K. ir atsakovo A. M. sudaryta taikos sutartis.
Šalies argumentai
2. 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas A. M. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. M. tvarkos vykdymo. Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, ieškovė pradėjo daryti kliūtis atsakovo ir jų sūnaus bendravimui, neperduoti sūnaus bendravimui su tėvu nustatytu laiku, provokuodama atsakovą, keldama konfliktines situacijas. Dėl to atsakovo ir sūnaus kokybiškam bendravimui iškilo grėsmė. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildomai nurodė, kad šalys, susitardamos dėl atsakovo bendravimo su sūnumi naudojosi Taikos sutarties 4.17 punktu, kuris leidžia šalims bendru sutarimu nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Daugeliu atvejų buvo bendraujama geranoriškai, tačiau ieškovės geranoriškumas buvo ir yra sąlyginis, ji ieško priežasčių neperduoti vaiko bendravimui. Ieškovė iš pradžių sutikusi leisti vaiką į kelionę su tėvu į Turkiją, vėliau atšaukė sutikimą ir atsakovas turėjo išvažiuoti į Turkiją vienas. Prieš vaiko ir tėvo susitikimą 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo įvykusi šalių akistata ikiteisminiame tyrime, ieškovė nurodė, kad atsakovas persekioja ją, vienas iš jos nurodytų persekiojimo būdų buvo artinimasis prie jos automobilio. Būtent dėl to atsakovas nusprendė laikytis atstumo nuo objektų, kuriuos ieškovė įvardina kaip jos privačią erdvę, todėl nesutiko pats iškelti vaiko iš automobilio, kad nebūtų ir vėl nepagrįstai apkaltintas nebūtais dalykais. Tarp šalių yra kilę ginčų dėl bendravimo su vaiku, kurių pasekmės yra tai, kad vaikas nebuvo perduotas bendravimui su tėvu ir dėl kurių atsakovas patyrė papildomų išlaidų bei nukentėjo jo galimybės bendrauti su sūnumi taip, kaip buvo numatyta. Visa tai yra pagrindas išduoti atsakovui vykdomąjį raštą nutarties vykdymui dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku.
Atsiliepimas
3. Ieškovė G. K. atsiliepime į prašymą prašė neišduoti atsakovui vykdomojo rašto. Nurodė, kad atsakovas pats nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir ją periodiškai pažeidžia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovo A. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad teismo patvirtintos Taikos sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu vaiko tėvas vasaros laikotarpiu laiką Lietuvoje leis nuolat, nuo einamųjų metų birželio 1 d. arba jeigu sūnaus ugdymo įstaigoje mokslo metai baigiasi vėliau, nuo paskutinės mokslo metų dienos, iki rugpjūčio 31 d. tėvas su sūnumi bendraus sekančia tvarka: pasiimdamas sūnų kiekvieną antradienį iš jo ugdymo įstaigos (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos iš anksto su vaiko motina suderintu laiku) ir grąžindamas sūnų ketvirtadienį į jo ugdymo įstaigą (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iš anksto su vaiko motina suderintu laiku). Taip pat vasaros laikotarpiu tėvas su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį iš jo ugdymo įstaigos (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos iš anksto su vaiko motina suderintu laiku) ir grąžindamas sūnų sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. Taikos sutarties 4.17 punkte susitarta, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra absoliuti ir atskirais atvejais šalys pasilieka teisę susitarti nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos ar ją papildyti. Iš esmės numatyta bendravimo tvarka gali būti pakeista tik sutartimi, patvirtinta teismo.
6. Teismas nurodė, kad, susipažinęs su šalių byloje pateiktais įrodymais, nenustatė, kad ieškovė nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties. Iš abiejų šalių pateiktų vaizdo įrašų 2021 m. rugpjūčio 6 d. matyti, kad ieškovė pristatė vaiką į sutartą vietą bendravimui su atsakovu, tačiau vaikas buvo irzlus. Iš ieškovės paduotų vaizdo, garso įrašų nustatyta, kad berniukas nenorėjo susitikti su tėvu. Teismo nuomone, taip galėjo atsitikti dėl blogo oro, prastos vaiko sveikatos tą dieną. Šalių paaiškinimais, 2021 m. rugpjūčio 6 d. jie dalyvavo ikiteisminio tyrimo procedūroje (akistatoje), prieš akistatą jie tarėsi dėl vaiko perdavimo atsakovui, tarp jų tuo metu nebuvo konfliktų. Konfliktas kilo po ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos, ieškovei davus nenaudingus atsakovui parodymus. Šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad po šio incidento jiems pavyko taikiai susitarti dėl konkretaus atsakovo ir vaiko bendravimo 2021 m. rugsėjo mėn. Abi šalys neneigia to, kad gali nukrypti nuo griežtos teismo patvirtintos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos ir, kaip rodo jų pateikta medžiaga, naudojosi ta galimybe.
7. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išduoti atsakovui vykdomąjį raštą, kadangi nenustatyta, jog ieškovė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Tai, kad ieškovė nesutiko, jog vaikas būtų vežamas atsakovo į Turkiją, nesudaro pagrindo išvadai, jog nevykdoma Taikos sutartis. Teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje nenumatyta ieškovės pareiga sutikti su vaiko išvežimu į užsienį (Taikos sutarties 4.7 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas A. M., atstovaujamas advokatės Ievos Kūrytės-Mockeliūnės, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13917-1070/2021 išduodant atsakovui vykdomąjį raštą dalyje dėl bendravimu su vaiku tvarkos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Šalių nepilnametis sūnus su tėvu nenorėjo susitikti dėl manipuliatyvaus ieškovės elgesio, tikslingai, specialiai ir iš anksto žinant būsimus padarinius, sukuriant situaciją, kuomet šalių vaikas atsisakys eiti su tėčiu dėl jo jaučiamos antipatijos lietui. Šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas, kuomet atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pasiūlo ieškovei kitą susitikimo vietą būtent dėl šitos priežasties, o atsakovė visiškai ignoruoja atsakovo argumentus.
8.2. Teismas nevertino atsakovo pateikto išrašo iš šalių susirašinėjimo, kuomet ieškovė aiškiai patvirtina, kad sutinka vaiką išleisti į užsienio kelionę su tėvu. Būtent šio sutikimo pagrindu atsakovas apskritai suplanavo šią kelionę, todėl dėl staigaus ieškovės persigalvojimo patyrė papildomų finansinių nepatogumų bei prarado galimybę praleisti kokybišką laiką su sūnumi.
8.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė nevykdo šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų ir slepia sūnaus gyvenamosios vietos adresą, nurodydama savo tėvų gyvenamosios vietos adresą, kuriuo vaikas negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Pirmosios instancijos teismas be kita ko skundžiamoje nutartyje nurodė, kad patvirtinta taikos sutartis yra gana detali, suderinta šalių raštu, atsižvelgiant į jų gyvenimo būdą ir sąlygas. Tai konstatuodamas teismas negalėjo prieiti prie išvados, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamą ieškovės taikos sutarties sąlygų vykdymą, nes šalys pačios yra sutarusios, jog bet kokius nukrypimus nuo sudarytos sutarties sąlygų fiksuos raštu. Būtent taip ir buvo padaryta. Visi aktualūs šalių tarpusavio susitarimai teismui buvo pateikti, iš kurių yra aiškiai matyti, jog susitarimai nebuvo vykdomi: (i) vaikas degalinėje tėvui nebuvo perduotas motinai manipuliuojant nepilnamečio vaiko baimėmis, (ii) šalių sudarytas susitarimas dėl vaiko vykimo atostogų į Turkiją kartu su tėvu buvo vienašališkai atšauktas ieškovės, (iii) ieškovė neteikia informacijos apie vaiko gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas pats pripažįsta, kad tarp šalių periodiškai vyksta ginčai dėl atsakovo bendravimo su vaiku pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Taigi, darydamas tokią išvadą, tačiau atsisakydamas išduoti atsakovui vykdomąjį raštą, pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas tokiems šalių konfliktams ir ateityje atveriant ieškovei visus kelius ir toliau manipuliuoti tariama mažamečio vaiko gerove. Aplinkybės, jog po šių įvykių atsakovui buvo sudarytos kitos galimybės matytis su sūnumi, nepaneigia fakto dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo, nes vadovaujantis šia teismo logiką būtų apskritai paneigtas taikos sutarties sąlygų vykdymo privalomumas, atsakovo bendravimą su vaiku susiejant tik su ieškovės noru ar nenoru leisti tėvui susitikti su sūnumi.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovo A. M. atskirąjį skundą ieškovė G. K., atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
9.1. Vaikas ne tik tą kartą, bet ir kelis sekančius kartus nenorėjo su tėvu bendrauti, nepaisant to, kur jis buvo perduodamas. Tik po ilgų įkalbinėjimų vaikas eidavo pas tėvą. Be to, tą kartą degalinėje vaikui buvo pakilusi temperatūra, todėl galimai dėl šios priežasties jis buvo irzlus. Ieškovė niekada nevengia duoti vaiko tėvui, nuolat atveža vaiką į sutartą vietą, neieško priežasčių vaiko neperduoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos.
9.2. Dar iki šio įvykusio konflikto tarp šalių, vaikas beveik visuomet būdavo perduodamas toje pačioje degalinėje, o ne Akropolyje. Iki šio įvykio vaikas vos kartą buvo perduotas Akropolyje, o visus kartus būdavo perduodamas toje pačioje degalinėje. Tik po to šalys susitarė, kad vaiką perdavinės Akropolyje, tačiau tai problemos neišsprendė, nes vaikas nerodė noro eiti pas tėvą nei Akropolyje, nei kitoje vietoje. Ieškovė po 15-45 minutes skirdavo tam, kad vaiko perdavimas išvis įvyktų ir vaikas išvis sutiktų eiti pas tėvą, t. y. bandydavo įkalbinti vaiką eiti pas tėvą.
9.3. Atsakovas naudojasi geranoriškai sudarytos sutarties sąlygomis tenkindamas ne vaiko, o savo interesus. Atsakovas diktuoja sąlygas taip, kaip jis nori ir visiškai nebando taikiai susitarti ir rasti bendrą kompromisą. Ieškovė mano, kad jeigu atsakovas pats tinkamai vykdytų taikos sutarties sąlygas, jokio ginčo tarp šalių nebūtų. Būtent dėl šios priežasties nėra jokio poreikio išduoti atsakovui vykdomąjį raštą, kadangi ieškovė taikos sutartį vykdo ir nedaro jokių kliūčių tėvo ir sūnaus bendravimui. Tokias kliūtis sudaro pats atsakovas.
9.4. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovė privalėjo duoti vaiką atostogoms į Turkiją. Atsakovas elgėsi adekvačiai trumpą laikotarpį, nekėlė konfliktų, todėl ieškovė galvojo, kad gavus notaro patvirtintą raštą galimai leis vaikui vykti atostogų su tėvu. Tačiau po akistatos atsakovo elgesys pasikeitė, jis vėl ėmė terorizuoti ieškovę, todėl ieškovė ėmė bijoti, kad atsakovas, vedinas pykčio, gali vaiko negrąžinti ieškovei. Be to, ieškovė ne kartą pamačiusi, kad vaikas nenoriai, tik po ilgų įkalbinėjimų sutinka eiti pas tėvą, pagalvojo, kad vaikui gali būti per sunku išbūti savaitę be mamos, tuo labiau kitoje šalyje, kur nebus galimybės bet kada grįžti pas mamą. Dėl šios priežasties pasvarstymai dėl atostogavimo su tėvu Turkijoje buvo atmesti.
9.5. Atsakovas pats nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir ją pažeidinėja, tačiau ieškovė, būdama geranoriška ir laikydamasi sutarties punkto, jog šalys bendru susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, sutiko su atsakovo pasiūlyta ir jam tuo metu tinkama bendravimo tvarka ir nelaikė, jog tai yra sutarties sąlygų pažeidimas. Jei atsakovas pats tinkamai vykdytų sutarties sąlygas, būtų geranoriškas ir atsižvelgtų į sūnaus interesus, tarp šalių nekiltų jokio konflikto ir nebūtų poreikio taikos sutartį vykdyti priverstinai ar fiksuoti tariamus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtino ieškovės G. K. ir atsakovo A. M. civilinėje byloje Nr. e2-13917-1070/2021 2021 m. liepos 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 4 punktu šalys susitarė dėl vaiko tėvo A. M. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi N. M. tvarkos.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2021 m. liepos 28 d. teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės G. K. ir atsakovo A. M., dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto jam išdavimo dėl teismo nutartimi patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. M. tvarkos vykdymo. Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, ieškovė pradėjo daryti kliūtis atsakovo ir jų sūnaus bendravimui, neperduoti sūnaus bendravimui su tėvu nustatytu laiku, provokuodama atsakovą, keldama konfliktines situacijas.
14. Pirmosios instancijos teismas, vertinęs pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išduoti atsakovui vykdomąjį raštą, kadangi nenustatyta, jog ieškovė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties.
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo tenkinti jo prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą, kadangi ieškovė nevykdo susitarimo: 1) vaikas degalinėje tėvui nebuvo perduotas motinai manipuliuojant nepilnamečio vaiko baimėmis, 2) šalių sudarytas susitarimas dėl vaiko vykimo atostogų į Turkiją kartu su tėvu buvo vienašališkai atšauktas ieškovės, 3) ieškovė neteikia informacijos apie vaiko gyvenamąją vietą.
16. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
17. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė pristatė vaiką į sutartą vietą bendravimui su atsakovu, tačiau vaikas buvo irzlus, nenorėjo susitikti su tėvu, todėl vaikas nebuvo perduotas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog 2021 m. rugsėjo 6 d. šalių mažametis vaikas, kuriam buvo 1 metai ir 11 mėnesių, nebuvo perduotas atsakovui, dėl to, kad vaikas nenorėjo eiti pas atsakovą, negali būti vertinama kaip šalių susitarimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys tariasi dėl susitikimo laiko ir vietos, kurioje vyksta vaiko perdavimas atsakovui, t. y. ieškovė nevengia duoti vaiko tėvui, atveža vaiką į sutartą vietą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos.
19. Apeliantas nurodo, kad šalių sudarytas susitarimas dėl vaiko vykimo atostogų į Turkiją kartu su tėvu buvo vienašališkai atšauktas ieškovės.
20. Bendravimo tvarkos 4.7 punkte numatyta, kad vaiko tėvui su sūnumi ketinant atostogauti užsienyje, G. K. privalo užtikrinti tinkamą ir savalaikį vaiko kelionės dokumentų perdavimą tėvui, kuris, kelionei pasibaigus, dokumentus grąžina vaiko motinai G. K.. Kiekviena iš šalių turi gauti rašytinį kitos šalies sutikimą atostogoms su vaiku užsienyje.
21. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė tokio rašytinio sutikimo nedavė, nors iš šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovė ketino duoti notariškai patvirtintą sutikimą sūnaus išvykimui su tėvu į Turkiją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamuoju atveju tai, kad ieškovė nesutiko, jog vaikas būtų vežamas atsakovo į Turkiją, nesudaro pagrindo išvadai, jog nevykdoma taikos sutartis, nes šalys 4.7 punktu susitarė, jog atostogoms su vaiku užsienyje turi būti duodamas rašytinis kitos šalies sutikimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši nutartis neturi prejudicinės galios, todėl ieškovei nevykdant taikos sutarties sąlygų pagal teismo nutartimi patvirtintą tvarką, atsakovas gali teikti naują prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.