- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- e2-13917-1070/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07820-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. M.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. K. pateikė byloje ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti jos ir atsakovo A. M. nepilnamečio vaiko N. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove; 2) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką bendru tėvų sutarimu; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. M. išlaikymui po 440 Eur, mokėtinų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, bei 3236 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
2021 m. liepos 28 d. teisme buvo gauta šalių 2021 m. liepos 28 d. sudaryta taikos sutartis ir prašymas patvirtinti ją rašytinio proceso tvarka.
Parengiamojo teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino jų atstovaujamųjų valią baigti bylą sudarius taikos sutartį ir patvirtinus ją teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išsprendžia byloje pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimą rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
taikos sutartis tvirtinama, byla nutraukiama.
Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, kad joms žinomos CPK numatytos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės (Taikos sutarties 7 punktas). Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 5 punktu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad santykiai dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, tėvų bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų (arba abu kartu) turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio pakeitimo ir kt.
Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, atitinka nepilnamečio N. M. interesus, nepažeidžia šalių ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
Šalys dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo susitarė Taikos sutarties 5 punkte, todėl teismas šių išlaidų nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei grąžinama 56,25 Eur (75 Eur×75/100) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Patvirtinus šalių taikos sutartį ir dėl to nutraukus bylą, 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 7 dalis).
Valstybė šioje byloje turėjo 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš šalių valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 ir 295 straipsniais, 94 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 7 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
patenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Patvirtinti ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-13917-1070/2021 2021 m. liepos 28 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Nepilnamečio sūnaus N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. K..
2. Vaiko tėvas A. M. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 300 (tris šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 (dešimtos dienos). Išlaikymas pradedamas mokėti nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Piniginės lėšos, skirtos sūnaus išlaikymui, yra pervedamos į vaiko motinos G. K. nurodytą sąskaitą. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina G. K.. Vaikui mokamos piniginės lėšos yra indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Vaiko tėvas A. M. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2019 m. rugsėjo 6 d., išlaikymo įsiskolinimą, kuris šalių sutarimu yra 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) Eur, skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. liepos 31 d. (nekompensuojant tėvui jau išieškotų sumų), sumokėti ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną nuo šios Taikos sutarties pasirašymo dienos, lėšas pervedant į vaiko motinos G. K. nurodytą sąskaitą.
4. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties pasirašymo dieną vaiko tėvo A. M. gyvenamoji vieta yra kintanti, atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą, todėl šalys susitaria nustatyti sekančią vaiko tėvo A. M. bendravimo su savo nepilnamečiu sūnumi N. M. bendravimo tvarką:
4.1. A. M. bendrauja su savo sūnumi N. M. ne rečiau kaip kartą per 60 (šešiasdešimt) dienų apie savo atvykimą į Lietuvą ir ketinimą įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku, vaiko motinai G. K. pranešdamas raštu (sms, viber, msn žinute, el. laišku) ne vėliau kaip prieš dvi savaites (14 dienų). Tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta sekančia tvarka: 5 (penkias) dienas iš eilės su sūnumi bendrauja tėvas A. M., pasiimdamas sūnų pirmąją bendravimo dieną iš jo ugdymo įstaigos (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos iš anksto su vaiko motina suderintu laiku) ir grąžindamas sūnų paskutiniąją bendravimui skirtą dieną į jo ugdymo įstaigą (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iš anksto su vaiko motina suderintu laiku). Grąžinus sūnų motinai sūnus su motina praleidžia nepertraukiamai 3 (tris) dienas. Ketvirtą dieną sūnų iš jo ugdymo įstaigos (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos iš anksto su vaiko motina suderintu laiku) pasiima tėvas A. M. ir bendrauja nepertraukiamai 5 (penkias) dienas, grąžindamas sūnų paskutiniąją bendravimui skirtą dieną į jo ugdymo įstaigą (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iš anksto su vaiko motina suderintu laiku). Grąžinus sūnų motinai, sūnus su motina praleidžia nepertraukiamai 3 (tris) dienas. Ketvirtą dieną sūnų iš jo ugdymo įstaigos (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos iš anksto su vaiko motina suderintu laiku) pasiima tėvas A. M. ir bendrauja nepertraukiamai 5 (penkias) dienas grąžindamas sūnų paskutiniąją bendravimui skirtą dieną į jo ugdymo įstaigą (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iš anksto su vaiko motina suderintu laiku. Šalys susitaria, kad bendrai per 60 (šešiasdešimties) dienų laikotarpį tėvas A. M. su sūnumi bendrauja 15 (penkiolika) dienų.
4.2. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu vaiko tėvas A. M. vasaros laikotarpiu laiką Lietuvoje leis nuolat, nuo einamųjų metų birželio 1 d. arba jeigu sūnaus ugdymo įstaigoje mokslo metai baigiasi vėliau, nuo paskutinės mokslo metų dienos, iki rugpjūčio 31 d. tėvas A. M. su sūnumi bendraus sekančia tvarka: pasiimdamas sūnų kiekvieną antradienį iš jo ugdymo įstaigos (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos iš anksto su vaiko motina suderintu laiku) ir grąžindamas sūnų ketvirtadienį į jo ugdymo įstaigą (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą iš anksto su vaiko motina suderintu laiku). Taip pat vasaros laikotarpiu tėvas A. M. su sūnumi N. M. bendraus kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų N. M. penktadienį iš jo ugdymo įstaigos (jei vaikas ugdymo įstaigos tą dieną nelanko – iš jo gyvenamosios vietos ar kitos suderintos vietos iš anksto su vaiko motina suderintu laiku) ir grąžindamas sūnų sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.
4.3. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu vienas iš tėvų iki paros laiko dėl asmeninių priežasčių negali numatytu laiku perimti vaiko, tai iki tol, kol atsiras galimybė vaiką pasiimti, jis lieka su tuo tėvu, su kuriuo paskiausiai leido laiką. Tuo atveju, kai vaiko perimti vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali ilgesnį laiką, vaiką perimti gali to tėvo nurodytas artimas ir patikimas asmuo (išskyrus G. K. motiną) iš anksto apie tai pranešus kitam tėvų. Kiekvienas iš tėvų neturi teisės pasilikti sūnaus ilgiau nustatyto laiko dėl to, kad paims kito tėvo nurodytas artimas asmuo. Sūnaus neperdavimas tokiu atveju laikytinas šios Taikos sutarties esminiu pažeidimu. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų šalys susitaria vengti į vaiko perdavimo procesus painioti trečiuosius asmenis. Taip pat, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, šalys aiškumo dėlei apibrėžia, kad jeigu G. K. negali perimti vaiko 5-ąją dieną, tai A. M. su vaiku bus tol, kol G. K. ar jos nurodytas asmuo galės pasiimti vaiką, tačiau jeigu 4-ąją G. K. buvimo su vaiku dieną A. M. laiku nepasiims vaiko iš G. K., A. M. praleistos bendravimo dienos nebus kompensuojamos kitomis sekančiomis dienomis.
4.4. Šalys susitaria, kad A. M. kiekvieną kartą grįžęs į Lietuvą informuos G. K., kur yra jo gyvenamoji vieta, kurioje bus praleidžiamas laikas su vaiku. A. M. įsipareigoja nurodyti tikslų buvimo vietos adresą.
4.5. Šalys susitaria, kad A. M. bendravimo su sūnumi laikotarpiu užtikrins sūnaus ugdymo įstaigos lankymą.
4.6. Laikotarpiais, kuomet A. M. gyvena užsienyje, su savo nepilnamečiu sūnumi N. M. jis bendrauja telekomunikacinių įrenginių programėlėmis: Skype, Viber, Msn ir kitomis, ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę ir ne mažiau kaip po 10 minučių, iš anksto su G. K. suderintu laiku, atsižvelgdamas į vaiko norą bendrauti ir gebėjimą sukoncentruoti dėmesį. G. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas sūnui bendrauti tokiu būdu ir, atsižvelgiant į jauną sūnaus amžių, jį užtikrinti. Šalys patvirtina, kad supranta, jog tokio bendravimo trukmę padiktuos ir pats vaikas, tačiau įsipareigoja nemanipuliuoti vaiko interesais ir atsižvelgiant į kiekvieną situaciją individualiai, maksimaliai užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimo teisę. G. K. iš anksto informuos vaiko tėvą apie vaiko pamokų ruošą, užklasinę veiklą ir laisvą laiką, kad A. M. galėtų suderinti skambučių laiką ir tai netrukdytų vaiko ugdymosi procesui.
4.7. A. M. turi teisę papildomai su sūnumi praleisti ne trumpiau kaip dvi savaites savo kasmetinių vasaros atostogų. Atostogos gali būtų skaidomos ne mažesniais kaip 4 dienų intervalais arba praleidžiamos nepertraukiamai. Apie konkrečią bendravimo atostogų metu laiko trukmę, vietą, šalį A. M. praneša G. K. iki einamųjų metų gegužės mėn. 1 d. Vaiko tėvui su sūnumi ketinant atostogauti užsienyje, G. K. privalo užtikrinti tinkamą ir savalaikį vaiko kelionės dokumentų perdavimą tėvui, kuris, kelionei pasibaigus, dokumentus grąžina vaiko motinai G. K.. Kiekviena iš šalių turi gauti rašytinį kitos šalies sutikimą atostogoms su vaiku užsienyje. Jeigu per 10 (dešimt) dienų nuo pranešimo kitai šaliai apie suplanuotas atostogas užsienyje toks sutikimas nėra išduodamas, laikoma, kad šalis sutiko. G. K. taip pat informuos A. M. apie vaiko atostogas su mama ar kitais giminaičiais, jo buvimo vietą bei išvykas su vaiku į užsienį, nurodant valstybę ir atostogų trukmę.
4.8. Vaiko motinos ir tėvo suplanuotų atostogų su sūnumi metu, bendravimo tvarka su tėvu, numatyta Sutarties 4.1.,4.3. punktuose, nėra vykdoma.
4.9. Kiekvieną metų Motinos ir Tėvo dieną nepilnametis N. M. praleidžia atitinkamai su motina G. K. ir tėvu A. M., jeigu pagal numatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką tą yra įmanoma įgyvendinti. Jeigu motinos diena sutampa su tėvo matymosi su sūnumi tvarka, A. M. bendravimas su sūnumi tą dieną nevyksta, o vaikui esant su tėvu, A. M. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną 10:00 val. ryto ir pasiima sūnų Taikos sutartyje numatyta tvarka. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su sūnumi tvarka, A. M. sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima Tėvo dienos rytą 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val.
4.10. Šalys susitaria, kad N. M. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dieną, Šv. Velykas praleidžia su motina G. K.. Jeigu nurodytų švenčių metu vaiko bendravimas vyksta su tėvu A. M., A. M. įsipareigoja pristatyti sūnų N. M. į šalių sutartą vietą Šv. Kūčių išvakarėse iki 19.00 val. ir Šv. Velykų išvakarėse 19.00 val. Pasibaigus šventėms, tėvo bendravimas su vaiku yra kompensuojamas sekančiomis po švenčių einančiomis dienomis.
4.11. Šalys susitaria, kad Naujųjų metų išvakares Šalys su sūnumi praleidžia kas antrus metus: neporiniais metais su sūnumi Naujųjų metų išvakares praleidžia motina G. K., o poriniais metais – tėvas A. M..
4.12. Šalys susitaria, kad sūnaus N. M. gimimo dieną Šalys su sūnumi bendrauja kas antrus metus: poriniais metais su sūnumi jo gimimo dieną praleidžia motina G. K., o neporiniais metais – tėvas A. M..
4.13. Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių A. M. suplanuotas bendravimas su sūnumi negalės įvykti, šalys viena kitai praneša nedelsiant, kai tik paaiškėja tos priežastys. Šalys susitaria, kad dėl vaiko ligos bendravimas nevyksta, jeigu vaiko liga yra nustatyta gydymo įstaigos, išskyrus trauminius įvykius, kurie nesudaro kliūčių tėvui bendrauti su vaiku. Vaiko ligos metu tėvo bendravimo su vaiku tvarka kompensuojama sekančiomis dienomis po vaiko ligos pabaigos.
4.14. Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką ir vengti vaiko interesus pažeidžiančių veiksnių.
4.15. Vaiko tėvai susitaria, kad sūnui N. M. susirgus ar esant poreikiui sūnų skiepyti, tėvai vadovausis gydytojų rekomendacijomis. Sprendimas dėl sūnaus skiepijimo Covid-19 skiepu, kai toks atsiras, gali būti priimamas tik bendru tėvų sutarimu, įvertinus visas galimas rizikas, tačiau esant būtinybei galutinį sprendimą dėl Covid-19 skiepo priims kompetentingas specialistas.
4.16. G. K. visais atvejais perduodama sūnų bendravimui su tėvu, kartu turi perduoti ir visus bendravimui reikalingus vaiko daiktus (sezoną atitinkančius drabužius ir avalynę, vežimėlį, jeigu tuo metu G. K. tokius daiktus turi, vaiko vartojamus vaistus, jei tuo metu vaikui jie reikalingi). A. M., grąžindamas sūnų motinai, grąžina ir visus jam bendravimui perduotus vaiko daiktus.
4.17. Šalys susitaria, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra absoliuti ir atskirais atvejais A. M. ir G. K. pasilieka teisę susitarti nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos ar ją papildyti. Toks susitarimas turi būti fiksuotas sms, Viber, Msn žinutėmis, ei. paštu, surašant raštišką susitarimą ir pan. Iš esmės numatyta bendravimo tvarka gali būti pakeista tik sutartimi, patvirtinta teismo.
4.18. Vaiko tėvai įsipareigoja vienas kitam besąlygiškai teikti visą informaciją, susijusią su sūnaus gyvenamąja vieta, atostogų buvimo vieta, sveikata, ugdymu ir socialiniais ryšiais, jeigu tokios informacijos vienas iš tėvų negali gauti vaiko priežiūros ir/ar ugdymo įstaigose. Vadovaudamiesi geriausiais savo sūnaus interesais tėvai įsipareigoja visais atvejais bendradarbiauti tarpusavyje ir nedaryti kliūčių vienas kito bendravimui, atsižvelgiant į Taikos sutartyje numatytą bendravimo tvarką.
4.19. Šalys pažymi, kad yra skirtingo tikėjimo – A. M. išpažįsta musulmonų tikėjimą, G. K. – krikščionių tikėjimą. Iki šiol šalių sūnus nėra priėmęs jokios religijos, todėl Šalys susitaria, kad iki vaikas sulauks tinkamo amžiaus ir galės pats nuspręsti, kokį tikėjimą išpažinti, krikščionių krikšto apeigos ir musulmonų apipjaustymo apeigos, jam nebus atliekamos. Šalys įsipareigoja supažindinti sūnų N. M. su abiejų religijų vertybėmis.
5. Teismo patirtas išlaidas, jei tokios bus, šalys apmoka lygiomis dalimis. Bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisinei pagalbai, šalys viena kitai neatlygina.
6. Šalys patvirtina, jog Taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią, taip pat nepilnamečio vaiko interesus.
7. Taikos sutarties šalims yra žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 294 straipsnio 2 dalies turinys ir pasekmės, t. y. sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais atvejais. Sutarties Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta Sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos Šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
8. Ši Sutartis įsigalioja nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos, išskyrus Taikos sutarties punktus, kuriuose nurodoma vykdymo pradžios data.
9. Taikos sutartis yra sudaryta 3 (trimis) vienodos teisinės galios egzemplioriais, lietuvių kalba, po vieną sutarties Šalims ir vienas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėjančiam civilinę bylą Nr. e2-13917-1070/2021.
10. Šalys susitaria, kad tėvas A. M. įsiteisėjusią nutartį dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo pateiks į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą Nr. e2S-1391-896/2021.
11. Pasikeitus šalių el. pašto adresams, telefonų numeriams ir kitiems kontaktams, šalys įsipareigoja viena kita informuoti per 2 (dvi) dienas.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-13917-1070/2021.
Grąžinti ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis Eur 25 ct) žyminio mokesčio (mokėjimas atliktas 2021 m. gegužės 12 d., iš viso sumokėta 75 Eur).
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo iš atsakovo A. M. nepilnamečiui vaikui N. M. priteisimą ir laikinos nepilnamečio vaiko N. M. gyvenamosios vietos nustatymą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.