Kauno apygardos teismo nutartis

2023-01-24 · Civilinė byla Nr. e2A-93-894/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
e2A-93-894/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07352-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
R. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-93-894/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07352-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui R. I. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė NEO Finance (toliau – ir ieškovė) su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. I. (toliau – ir atsakovas) 7 767,24 Eur negrąžinto kredito dalį; 154,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2021 m. lapkričio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 22,49 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. lapkričio 9 d.; 19 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 767,24 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 31 d.); 865,31 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 9 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2025 m. gruodžio 31 d.; 2,71 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 475 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 275 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K768017036 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 8 500 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui (iki 2025 m. gruodžio 31 d.), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti ieškovei kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 4 729,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.) bei 1 045,11 Eur tarpininkavimo mokestį, tačiau minėtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į ieškovės išsiųstą pranešimą apie pareigą atsiskaityti su ieškove nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, nuo 2021 m. lapkričio 9 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas yra skolingas ieškovei 7 767,24 Eur vartojimo kredito bei kitas iš sutarties kylančias ir ieškiniu reikalaujamas priteisti sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 767,24 Eur negrąžintą kreditą; 154,29 Eur (pelno) palūkanas; 22,49 Eur tarpininkavimo mokestį; 1 314,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) ir 19 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo faktiškai negrąžintos vartojimo kredito dalies už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 31 d.) ir neviršijant 3 261,07 Eur; 2,71 Eur delspinigius; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 441,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitos ieškinio dalies netenkino.

4. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 7 767,24 Eur negrąžintą kreditą; 154,29 Eur (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 9 d.), ir 2,71 Eur delspinigius.

5. Teismas nurodė, kad tinkamo Sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) mokėjimo (pelno) palūkanos būtų sudarę 4 729,40 Eur. Teismas pažymėjo, jog ieškovei skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (7 767,24 Eur), negautų pajamų suma viršytų Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 4 729,40 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tinkamo Sutarties vykdymo atveju, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2025 m. gruodžio 31 d.). Todėl, atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas, įvertinęs, kad Sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo palūkanas, kurios ieškovės reikalavimą patenkinus bet kokiu atveju būtų skaičiuojamos nuo visos suteikto kredito sumos (7 767,24 Eur). Teismas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tenkino iš dalies, priteisė ieškovės negautas pajamas, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.), t. y. 1 314,04 Eur (7 767,24 Eur × 19 proc. = 1 475,77 Eur / 365 dienų × 325 dienų (nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d.)) ir procentinę išraišką, t. y. toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį po 19 proc. palūkanų nuo sprendimo už akių priėmimo (2022 m. rugsėjo 29 d.) už faktiškai negrąžintą vartojimo kredito dalį, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. gruodžio 31 d.), neviršijant 3 261,07 Eur (4 729,40 Eur – 154,29 Eur – 1 314,04 Eur).

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutarties 5.2 punktu įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, tačiau to nepadarė, vertino, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovo 22,49 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino.

7. Teismas netenkino reikalavimo dalies dėl 865,31 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tarpininkavimo mokesčio forma, konstatavęs, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nėra numatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį Sutarties punktą tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, ir kurias atsakovas, kaip vartojimo kredito gavėjas, įsipareigojo padengti. Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

8. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Ieškinį tenkinus iš dalies (93 proc.), ieškovei iš atsakovo teismas priteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą tenkintiems ieškinio reikalavimams – 441,75 Eur (475×93 proc.) bylinėjimosi išlaidas.

II. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 865,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. lapkričio 9 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. gruodžio 31 d.); 2) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą sprendimą; 3) kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt.

1.2. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo ir jam taikomi ribojimai. Pagal šią teisės normą ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui, iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovės taikomas tarpininkavimo mokestis yra atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį.

1.3. Ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, kad paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Ieškovė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį sumokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Taip ieškovė išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

1.4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos. Pagal Lietuvos banko išaiškinimą toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus. Taigi ieškovė turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui.

1.5. Nepagrįstas teiginys, kad tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, o tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje Nr. e2A-2393-653/2021 nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis ieškovei už teikiamas paslaugas. Jo netaikant, ieškovė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną.

1.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkė arba platformos operatorė (ieškovė) ir paskolos gavėjas (atsakovas). Ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.

1.7. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Dėl to ieškovė prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Tuo tarpu ieškovė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Priteistos netesybos taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl to ieškovė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai ieškovės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

1.8. Sudarydamos Sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvieno mėnesio įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės ieškovės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

1.9. Tarpininkavimo mokesčio sąvoka VKĮ nenumatyta. Pagal Sutarties 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Pagal bendrųjų Sutarties sąlygų 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas kaip specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal specialiąsias Sutarties sąlygas tarpininkavimo mokestis yra 7,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti, yra 14 274,51 Eur (8 500 Eur suteikta paskola, 4 729,40 Eur visos mokėtinos palūkanos ir 1 045,11 Eur tarpininkavimo mokestis). Dėl to tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą. Atsakovui vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi.

11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 865,31 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K768017036, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 8 500 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui (iki 2025 m. gruodžio 31 d.). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 729,40 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 19 proc.) ir 1 045,11 Eur tarpininkavimo mokestį. 2021 m. lapkričio 9 d. šalių sutartis nutraukta. Ieškovė prašė priteisti 22,49 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. lapkričio 9 d., ir 865,31 Eur negautas pajamas tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto nuo sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 9 d. iki Sutarties pabaigos 2025 m. gruodžio 31 d., forma. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal Sutarties sąlygas ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo tik 22,49 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 9 d. Tuo tarpu ieškovės reikalavimą priteisti 865,31 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 9 d. iki Sutartyje numatyto jos termino pabaigos 2025 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu, nes tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovo 865,31 Eur tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos kaip ieškovės negautas pajamas.

16. Apeliantė pažymi, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl tarpininkavimo mokestis yra vienintelė galimybė apeliantei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, nutraukus sutartį, kredito įstaiga neturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti mokamas įmokas, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių kredito įstaiga po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Nagrinėjamu atveju sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

20. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 7,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).

21. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (pagal grafiką) ir dengti 5.3.1 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (sutarties 5.8.3 punktas).

22. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame sutarties bendrųjų sąlygų punkte numatyta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.

24. Įvertinus tai, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

25. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakovu formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskirta nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteiktos didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma.

26. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022).

27. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.

28. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Kauno apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomos.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta ieškovės teisę tik į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1262-886/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-616-555/2022; 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022; 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-601/2023; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-65-921/2023; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-66-924/2023 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. lapkričio 9 d.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo pakeisti, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė