- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-66-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06372-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- K. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo K. D. (toliau – ir atsakovas) 8 917,31 Eur negrąžintą kredito dalį, 485,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 1 d.), 53,74 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 1 d.), 15 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 917,31 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 17 d.), 788,98 Eur tarpininkavimo mokestį, kaip negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 23,93 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 541 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K698251686 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė suteikė atsakovui 9 000 Eur kreditą 84 mėnesių laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo iki 2028 m. rugpjūčio 17 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą 9 000 Eur ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 588,28 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 15 proc.), 860,70 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į ieškovės siųstus raginimo laiškus nereagavo. Todėl, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4 punktu, 2022 m. vasario 23 d. pranešimu vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį nuo 2022 m. kovo 1 d. Nutraukus Sutartį atsakovas ieškovei liko skolingas 8 917,31 Eur negrąžinto kredito dalį, kitas iš Sutarties kylančias prievoles.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 8 917,31 Eur negrąžintą kreditą, 485,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 53,74 Eur tarpininkavimo mokestį; 701,69 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.); 15 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 17 d.), neviršijant 4 401,30 Eur ir skaičiuojant nuo faktiškai negrąžintos vartojimo kredito dalies, 23,93 Eur delspinigius; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 363,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku mėnesinių įmokų nemokėjo bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl iš jo ieškovei priteisė 8 917,31 Eur negrąžintą kreditą, 485,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 1 d.), 23,93 Eur delspinigius. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas ieškovės reikalavimą priteisti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą tenkino iš dalies, atsakovui taikė civilinę atsakomybę iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.), t. y. 701,69 Eur ir procentinę išraišką, t. y. toliau priteisiant nuostolius, skaičiuojamus kiekvieną mėnesį po 15 procentų palūkanas nuo sprendimo už akių priėmimo, nuo faktiškai negrąžintos vartojimo kredito dalies, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 17 d.), neviršijant 4 401,30 Eur.
6. Teismo vertinimu, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 860,70 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, jog šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad iš Sutarties 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, jog šis mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nėra numatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias atsakovas, kaip vartojimo kredito gavėjas, įsipareigojo padengti. Teismas pažymėjo, kad Sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei Sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 53,74 Eur tarpininkavimo mokestį, o reikalavimo dėl 788,98 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 17 d.) tenkinti nėra pagrindo.
7. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 363,66 Eur (541 Eur x 67,22 proc.) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti iš atsakovo ieškovei 788,98 Eur tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame ir antrame prašymuose nurodytus sprendimus, kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo apeliantei 221 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantės taikomas tarpininkavimo mokestis yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme. Tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis Apeliantei už teikiamas paslaugas. Apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ši praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
1.2. Tarp šalių susiklostė tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkas arba platformos operatorius (apeliantė) bei paskolos gavėjas (atsakovas). Vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 788,98 Eur negautas pajamas (nuostolius) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 17 d.).
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovui Sutartimi suteiktą 9 000 Eur vartojimo kreditą ir negrąžintą 8 917,31 Eur jo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė iš atsakovo ieškovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo 485,29 Eur sutartinių (mokėjimo funkciją atliekančių) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 1 d.), 701,69 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.), 15 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) nuo sprendimo už akių priėmimo, nuo faktiškai negrąžintos vartojimo kredito dalies, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 17 d.), neviršijant 4 401,30 Eur, 53,74 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 23,93 Eur delspinigių.
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai iš atsakovo 788,98 Eur tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos kaip ieškovės negautų pajamų, apeliacinį skundą argumentuodama tuo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl tarpininkavimo mokestis yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 5,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas).
16. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (pagal grafiką) ir dengti 5.3.1. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8.3.1, 5.8.3.2 punktai).
17. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame Sutarties bendrųjų sąlygų punkte numatyta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pripažįstamos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kadangi pagal minėtą Sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.
19. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakovu formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. kovo 1 d. Ieškovės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 788,98 Eur tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 1 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 17 d.), pripažintinas nepagrįstu.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.