Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-57-370/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
2-57-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00298-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Lina Andriuškevičienė, Laurynas Lukošiūnas, Lina Andri, Lina Andriuškevi
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-57-370/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00298-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ atstovų advokatų Linos Andriuškevičienės ir Lauryno Lukošiūno atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-210-826/2019 dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profilena“ atstovų advokatų Linos Andriuškevičienės ir Lauryno Lukošiūno prašymo dėl jiems skirtų baudų panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Profilena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos priteisti 372 511,87 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį iš dalies: priteisė jai iš atsakovės 160 009,24 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 648,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių, patirtų nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., atlyginimo; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 317,63 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 133 950,58 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 133 950,58 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. gegužės 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 891,51 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 798,65 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovės 312,68 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB ,,Profilena“ reikalavimas priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. patenkintas iš dalies, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

6. Ieškovė UAB „Profilena“ 2017 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 266 759,23 Eur nuostolių už naudojimąsi ieškovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovė pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę ją pavedant atlikti UAB „BDO auditas ir apskaita“ ekspertui K. Ž..

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą skirti ekspertizę, su jų prašymu nesutiko, nurodė, kad ekspertizės paskyrimas užvilkintų procesą, pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės siūlomas ekspertas K. Ž. specializuojasi audito ir buhalterinės apskaitos ekspertizių srityje, todėl neturi reikiamų žinių, kurios leistų jam nustatyti realiai UAB „Profilena“ patirtus nuostolius, įvertinant ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų būklę, tekančio vandens kiekius ir kitas faktines aplinkybes, nuo kurių tiesiogiai priklauso patirtinos inžinerinių tinklų eksploatavimo sąnaudos. Jeigu teismas visgi nuspręstų tenkinti ieškovės prašymą skirti ekspertizę, atsakovė prašė ekspertizę pavesti atlikti ekspertui A. K., kadangi eksperto A. K. turima kvalifikacija, žinios ir patirtis vandentvarkos srityje atitinka nagrinėjamoje byloje ekspertizei siūlytinų klausimų pobūdį.

Žemesnės instancijos teismas

9. 2017 m. spalio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi ieškovės prašymą skirti ekspertizę tenkino, pavedė ekspertizę atlikti A. K..

10. 2019 m. sausio 4 d. A. K. pateikė teismo ir finansų ekspertizės išvadas, kurios, eksperto apklausos metu paaiškėjo, yra neišsamios.

Šalies argumentai

11. 2019 m. kovo 21 d. ieškovė pateikė prašymą dėl papildomos ekspertizės. Atsakovė palaikė ieškovės prašymą.

12. 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė prašymą teismui prašydama: nesivadovauti eksperto A. K. 2019 m. sausio 4 d. teismo ir finansų ekspertizės išvadomis; neskirti papildomos ekspertizės A. K.; nustatyti terminą šalims pateikti kitų ekspertų kandidatūras; paskirti pakartotinę teismo ir finansų ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam ekspertui (ne A. K.).

Žemesnės instancijos teismas

13. 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi ieškovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo netenkino. Paskyrė papildomą teismo ir finansų ekspertizę ir ją pavedė atlikti A. K..

Šalies argumentai

14. 2019 m gegužės 8 d. ieškovė pateikė prašymą dėl eksperto nušalinimo byloje. Paaiškino, kad ekspertas yra subjektyvus ir neturi reikiamos kompetencijos atlikti papildomą teismo finansų ekspertizę. Ieškovė nurodė šiuos nušalinimo argumentus: ekspertas yra iš dalies finansiškai priklausomas nuo atsakovo, nes jis dirba UAB „Gabija“, o UAB „Gabija“ vienas didžiausių klientų yra UAB „Plungės vandenys“, Plungės rajono savivaldybė yra vienintelis UAB „Plungės vandenys“ akcininkas, ekspertas asmeniškai dirba prie paslaugų teikimo UAB „Plungės vandenys“; teismo ekspertas ekspertizės metu vadovavosi iš UAB „Plungės vandenys“ gautais duomenimis, o ne iš kitų 69 asmenų, turinčių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas; ekspertizės išvadose pateikiamame UAB „Profilena“ ir UAB „Plungės vandenys“ išlaidų paviršinių nuotekų tvarkymui palyginime ir jame nurodomose Lentelėje Nr. 6 ir Lentelėje Nr. 7 teigiama, kad duomenys apie UAB „Plungės vandenys“ išlaidas paviršinių nuotekų tvarkymui per 2017 m. yra gauti iš UAB „Plungės vandenys“ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) teikiamų ir viešai skelbiamų ataskaitų nors tokios ataskaitos nėra viešai skelbiamos, todėl šiuos duomenis ekspertas gavo tiesiogiai iš UAB „Plungės vandenys“; ekspertas turėjo interesą naudoti būtent atsakovo neobjektyviai parengtus ir nepatikrintus duomenis, kad parengti išvadą kuo palankesnę pačiam atsakovui, palyginime analizuojami duomenys yra neišsamūs, fragmentiški.

15. 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas ieškovės pareiškimą dėl eksperto A. K. nušalinimo netenkino. Teismas konstatavo, kad rašytinė bylos medžiaga (iš UAB „Gabija“ gauta informacija apie sutartinius santykius su UAB „Plungės vandenys“, gauta medžiaga iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos) leido teismui daryti išvadą, kad teismo ekspertizės atlikimo metu (nuo 2018 m. spalio 24 d.) jokie sutartiniai santykiai UAB „Gabija“ ir UAB „Plungės vandenys“ nesiejo. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nebuvo pateikti duomenys apie teismo eksperto ir atsakovės sutartinius santykius, todėl ieškovės argumentus, kad teismo paskirtas ekspertas yra finansiškai priklausomas ar yra susijęs su atsakove, vertino kaip nepagrįstus. Dėl to, kad teismo ekspertas palyginimui reikalingus duomenis savarankiškai gavo iš UAB „Plungės vandenys“, teismas pasisakė, jog tai, taip pat neleidžia suabejoti teismo eksperto šališkumu, nes viešojoje erdvėje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos esanti informacija ir teismo iniciatyva išreikalauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Plungės vandenys“ šiuos duomenys pateikė šiame punkte nurodytai komisijai.

16. 2019 m. rugpjūčio 2 d. ekspertas A. K. perdavė teismui elektroninę papildomos teismo finansų ekspertizės kopiją civilinėje byloje Nr. 2-210-826/2019.

Šalies argumentai

17. 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriame prašė: nušalinti teismo ekspertą A. K.; nesivadovauti jo 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo finansų ekspertize; įtraukti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybą (toliau – ir Tarnyba) į civilinę bylą išvadai duoti. Prašyme nurodė, jog ieškovė jau teikė teismui prašymą nušalinti teismo ekspertą, tačiau prašymas buvo netenkintas. Teismas procesinį sprendimą priėmė net nesulaukęs atsakymo iš eksperto. A. K. yra nekompetentingas atlikti savo darbines funkcijas. Atliekant ekspertizę vadovavosi duomenimis, gautais iš UAB „Plungės vandenys“. Pačioje ekspertizėje nurodyti rodikliai nesutampa. Ekspertas pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas, nes pats rinko medžiagą. Pagal šį įstatymą jis galėjo tik vadovautis įstatymo nustatyta tvarka jam pateikta medžiaga, o savo byloje teiktame paaiškiname pripažino, kad UAB „Plungės vandenys“ teikė oficialų prašymą dėl įrodymų pateikimo. Proceso šalys apie tai informuotos nebuvo. Toks eksperto elgesys yra visiškai nesuderinamas su teismo ekspertų veiklos profesionalumo, skaidrumo ir nešališkumo principais. Pažymėjo, jog Teismo ekspertas šališkas, nes jis neatskleidė informacijos, kad jis, kaip UAB „Gabija“, atestuotas inžinierius, nuo 2017 m. iki pat 2018 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo UAB „Plungės vandenys“ užsakytame darbe, susijusiame su Plungės miesto nuotekų valykla. UAB „Gabija“ vienas iš didžiausių klientų yra UAB „Plungės vandenys“, kurių vienintelė akcininkė yra Plungės rajono savivaldybė. Ieškovė pažymėjo, kad Tarnyba kaip kompetentinga institucija, turinti teisę nustatyti / įvertinti paviršinių nuotekų tvarkymo bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo sąnaudų pagrįstumą, galėtų pateikti išvadą dėl UAB „Plungės vandenys“ ir UAB „Profilena“ sąnaudų paviršinių nuotekų tvarkymui palyginimą bei dėl šių sąnaudų pagrįstumo ir teisės aktus atitinkančio dydžio. Taryba nėra suderinusi UAB „Plungės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo bazinių kainų, todėl atlikusi išsamų UAB „Plungės vandenys“ pateiktų duomenų įvertinimą, įvertins ir minėtas sąnaudas. Be to, Tarnyba galėtų pateikti kompetentingą išvadą, kokias sąnaudas ieškovė patyrė ar galėjo patirti tvarkydama paviršines nuotekas ginčo laikotarpiu ir kokia galėjo būti ieškovės vykdyto paviršinių nuotekų tvarkymo bazinė kaina.

18. Teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu nutarė prašymą dėl teismo eksperto nušalinimo persiųsti ekspertui ir pareikalauti iš jo paaiškinimo. Teismas išaiškino, kad prašymas bus išspręstas rašytinio proceso tvarka. Šalims nustatė terminą iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. teikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Klaipėdos apygardos teismas, gavęs eksperto ir atsakovės paaiškinimus, 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl eksperto A. K. nušalinimo netenkino, UAB „Profilena“ advokatams Linai Andriuškevičienei ir Laurynui Lukošiūnui paskyrė po 300 Eur baudą valstybės naudai, jas išieškant iš asmeninių lėšų, netenkino ieškovės prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Teismas priimdamas nutartį konstatavo, kad ieškovė iš esmės pateikė tuos pačius eksperto nušalinimo argumentus, kurie teismo jau buvo įvertinti ir naujų aplinkybių, galinčių pagrįsti nušalinimo būtinumą, nepateikė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovai į bylą pateikė pakartotinį eksperto nušalinimą, į kurį teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi jai buvo atsakyta, po to kai jau buvo gauta papildoma teismo finansų ekspertizė, prieš pat bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, sprendė, kad šioje proceso stadijoje, tokiomis aplinkybėmis teikiamas kartotinis prašymas dėl eksperto nušalinimo ne tik trikdo teismo proceso eigą, bet ir leidžia daryti išvadą dėl ieškovės atstovų piktnaudžiavimo nušalinimo teise ir siekimo vilkinti bylos nagrinėjimą.

20. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pateikė prašymą nušalinti teisėją Marių Dobrovolskį nuo civilinės bylos nagrinėjimo. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl teisėjo nušalinimo.

Šalies argumentai

21. 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė prateikė prašymą panaikinti civilinėje byloje skirtas baudas, nes 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktas prašymas dėl eksperto A. K. nušalinimo nesutrikdė proceso eigos bei savo turiniu nebuvo kartotinis. Prašyme nurodė, jog ekspertizės akte yra neatitikties tarp UAB „Plungės vandenys“ pateiktų duomenų su pačios UAB „Plungės vandenys“ pateiktais duomenimis Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Teismas šių argumentų nevertino. 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje aptarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos dokumentai ieškovei buvo pateikti po 2019 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku. Paties eksperto paaiškinimai dėl nušalinimo buvo pateikti po 2019 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo. Dėl šios priežasties gautų naujų duomenų analizė užtruko, todėl ieškovė prašymą dėl nušalinimo pateikė per posėdį, tačiau pateiktas prašymas visiškai nepadarė įtakos (nesutrikdė) proceso eigai ir tai pažymėjo teismas žodžiu, 2019 m. rugpjūčio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu. Kartu su prašymu dėl nušalinimo ieškovė teikė prašymą įtraukti Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą į bylą. Tad tai neturėtų būti laikoma bylos nagrinėjimo vilkinimu. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ekspertas vėlavo pateikti ekspertizės aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

22. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovės atstovų advokatų Linos Andriuškevičienės ir Lauryno Lukošiūno prašymų dėl paskirtų baudų panaikinimo netenkino.

Šalies argumentai

23. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovai teikė prašymus nušalinti ekspertą 2 kartus (2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d.). Nors prašyme panaikinti baudą atstovai nurodė, kad prašymai skiriasi, nes buvo nagrinėtinos skirtingos aplinkybės, nebuvo pateikti visi duomenys, tačiau, teismo vertinimu, pagrindiniai nušalinimo pagrindai abiejuose prašymuose iš esmės vienodi. Teismas atsižvelgęs į prašymų argumentus nustatė, kad juose remtasi tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. teismo eksperto šališkumu ir kompetencijos trūkumu. Tai, kad ieškovų atstovų netenkina Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties motyvai ir priimtas procesinis sprendimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pakartotinai nepagrįstai reikšti nušalinimo.

24. Taip pat teismas pažymėjo, kad ekspertizės aktas teismui buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovės atstovai naudojasi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) programa ir šie duomenys jiems prieinami. Ieškovės atstovai pateikė prašymą nušalinti ekspertą, atliekantį ekspertizę, nors ekspertizės aktas jau buvo gautas byloje ir buvo galima tik teikti prašymus dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 219 straipsnio pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovės atstovų elgesys, teikiant du kartus nepagrįstus prašymus dėl eksperto nušalinimo tais pačiais motyvais, esant atliktai teismo ekspertizei, reiškia piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, todėl yra pagrindas paskirtas teismo nuobaudas palikti nepakeistas.

III. Atskirojo skundo argumentai

26. Ieškovės atstovai atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria palikta galioti 2019 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apygardos nutartis, kuria ieškovės UAB „Profilena“ atstovams advokatams Linai Andriuškevičienei ir Laurynui Lukošiūnui skirtos 300 Eur dydžio baudos valstybės naudai. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovės atstovai nurodo šiuos argumentus:

26.1. Ieškovės atstovai, teikdami abu prašymus dėl eksperto nušalinimo, vadovavosi tuo pačiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje įtvirtintu pareiškimo dėl nušalinimo ekspertui teikimo pagrindu, tačiau 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl eksperto nušalinimo grindė kitomis faktinėmis aplinkybėmis.

26.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją argumentavo faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė priimdamas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria ieškovės atstovai buvo apkaltinti piktnaudžiavimu procesu. Ieškovės atstovai pažymėjo, kad prašymą dėl eksperto nušalinimo jie pareiškė CPK 64, 67 ir 69 straipsnių pagrindu, kuriuose nėra reglamentuotas draudimas reikšti nušalinimą ekspertui tik ekspertizės atlikimo metu, t. y. iki surašant išvadą.

26.3. Teismas skundžiamojoje nutartyje neatskleidė, kokią įtaką turėjo ieškovės atstovų pateiktas prašymas nušalinti ekspertą prieš teismo posėdį ir kaip tai paveikė proceso eigą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės atstovų prašymas dėl jiems skirtų baudų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

28. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Profilena“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 17 816,19 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 29 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „Profilena“ 17 930,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovei UAB „Profilena“ 4 862,88 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį. Priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Profilena“ 25,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

29. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

31. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atstovai teikė pirmosios instancijos teismui prašymus nušalinti ekspertą 2 kartus (2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog atstovai teikė prašymus atstovaudami ieškovės interesams byloje, todėl iš esmės advokatai teikdami tokio pobūdžio prašymus veikia ne savarankiškai, o pavedimu.

33. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atstovams skyrė baudas vadovaudamasis CPK 95 straipsniu ir konstatavęs, kad ieškovės atstovai prašymuose nušalinti ekspertą nepateikė naujų aplinkybių, motyvų ar įrodymų, todėl tai laikytina piktnaudžiavimu procesu ir siekimu vilkinti bylos nagrinėjimą.

34. Kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribojama. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės atstovai būtų sąmoningai piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis. Teismas, remdamasis CPK 95 straipsniu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015), sprendžia, kad ieškovės atstovai, veikdami jos interesais ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikę prašymą nušalinti teismo ekspertą A. K., nesivadovauti jo 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo finansų ekspertize, įtraukti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybą į civilinę bylą išvadai duoti, įgyvendino ieškovės teises, kaip tai yra numatyta CPK 42 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatęs, kad ieškovės atstovų pateiktas prašymas yra nepagrįstas, kartotinis, turėjo teisę jo netenkinti. Tačiau, prašymas nušalinti ekspertą įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Vien ta aplinkybė, kad prašymas yra kartotinis ir nepagrįstas, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės atstovų advokatų piktnaudžiavimo procesu fakto. Atkreiptinas dėmesys, jog eksperto išvados priskirtinos prie civilinėje byloje rinktinų įrodymų (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kurių reikia byloje nagrinėjant klausimus, reikalaujančius specialių žinių, pasitelkus kompetentingus ir nešališkus specialistus (CPK 2012 straipsnio 1–2 dalys). Nagrinėjamu atveju eksperto pirmoji išvada nebuvo pakankamai išsami (CPK 219 straipsnio 1 dalis), dėl to teismas paskyrė atlikti papildomą ekspertizę tam pačiam ekspertui. Ieškovė, susipažinusi su eksperto 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikta išvada, nesutikdama su jos turiniu ir abejodama eksperto šališkumu, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą jį nušalinti ir įtraukti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą išvadai duoti. Todėl pripažintina, jog nušalinimo prašyme buvo nurodoma ir naujų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų. Taip pat sutiktina su apeliantų pozicija, kad pateiktas nušalinimas iš esmės neturėjo įtakos proceso eigai, nes 2019 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje atsakovo atstovė sutiko dėl posėdžio atidėjimo, liudytojo apklausos bei eksperto kvietimo į posėdį, taigi, iš esmės teismo procesas dėl ieškovės atstovų pateiktų prašymų / jų sprendimo sutrukdytas nebuvo.

35. Įvertinus bylos duomenis nenustatyta, kad ieškovės atstovai advokatai kryptingai ir sąmoningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad prašymą ieškovės atstovai pateikė dieną prieš posėdį, nesudaro pagrindo konstatuoti jų piktnaudžiavimo, šalių procesinės teisės nėra suvaržytos ir jos gali teikti prašymus ir per atstovus ne tik prieš posėdį, bet ir jo metu. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius ieškovės atstovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sąlygos, nėra pagrindo jiems skirti baudas, kaip tai numatyta CPK 95 straipsnyje.

36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, todėl skundžiama 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės atstovams advokatams Linai Andriuškevičienei ir Laurynui Lukošiūnui skirtos 300 Eur baudos panaikintinos (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės atstovams advokatei Linai Andriuškevičienei (pažymėjimo numeris 003123) skirtą 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą ir advokatui Laurynui Lukošiūnui (pažymėjimo numeris 002994) skirtą 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

TeisėjaDanguolė Martinavičienė