- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- 2-210-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00298-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.1.1.2.21Laisvo įrodymų vertinimo principas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ atstovams advokatams L. A., L. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Profilena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslino), prašydama priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 372 511,87 Eur (1 286 209,00 Lt) nuostolių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 160 009,24 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 648,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių, patirtų nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., atlyginimo; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 317,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 133 950,58 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 133 950,58 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. gegužės 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 891,51 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 798,65 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų; sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovės 312,68 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB ,,Profilena“ reikalavimas priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. patenkintas iš dalies, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
6. Ieškovė UAB „Profilena“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 266 759,23 Eur nuostolių už naudojimąsi ieškovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Nurodė, kad su atsakove 2005 m. liepos 1 d. pasirašė Sutartį Nr. 169103 dėl lietaus nuotekų šalinimo (toliau – Sutartis), jos pagrindu atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų šalinimo paslaugos, eksploatuojant ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus (toliau – Tinklus) Plungės miesto ir kaimo teritorijose. Į tinklus laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nuleidžiamos Plungės miesto teritorijoje surenkamos lietaus nuotekos iš Kaušėnų bei Macenių kaimų teritorijų, šios nuotekos per sausintuvus, surinktuvus ir melioracijos tinklus buvo nuvedamos į ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus Plungės miesto teritorijoje. Atsakovė 2008 m. gegužės 26 d. raštu informavo, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d. nutraukia Sutartį. Atsakovė tinkamai atsiskaitė už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tarp šalių kilo ginčas nuo 2009 m. sausio l d., nes po Sutarties nutraukimo atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, nepriėmė realių planų ir techninių sprendimų dėl vandens nuo melioruojamų teritorijų, esančių Macenių ir Kaušėnų kaimuose, Plungės r., nuvedimo ne į jai priklausančius Tinklus. Ji šiais tinklais naudojasi faktiškai iki šiol, tačiau už paslaugas neatlygina, todėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ji patyrė nuostolių.
6.2. Savivaldybėms teisės aktuose yra nustatyta pareiga organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti nuotekų valymą savivaldybės teritorijoje, juolab kad nuotekų tvarkymo paslaugos priskirtinos bendro ekonominio intereso paslaugoms (viešosioms paslaugoms), kurioms taikomi tam tikri viešųjų paslaugų įpareigojimai. Netinkamai valomos nuotekos gali pakenkti vandens kokybei, todėl, siekiant apsaugoti visuomenės interesą, savivaldybėms priskirta tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo funkcija privalo būti įgyvendinta tinkamai, derinant tiek visuomenės, tiek viešųjų paslaugų teikėjų interesus. Atsakovė civiliniuose santykiuose su ja veikia nesąžiningai ir naudojasi savo, kaip viešojo subjekto, pranašumu.
6.3. Sąnaudų dydį pagrindžia A. Stulginskio universiteto atlikti Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio UAB „Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimai. Šio mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad melioracijos grioviu atitekantis drenažinis ir paviršinis vanduo sudaro didžiąją dalį (87,9 %) kolektoriumi patenkančio vandens kiekio, kuris daro atitinkamai proporcingą įtaką lietaus nuotekų kolektoriaus fiziniam nusidėvėjimui. Visos patiriamos sąnaudos, susijusios su Tinklų priežiūra, patenka į patiriamus nuostolius, nes pagrindinė veikla ir visos nurodytos sąnaudos yra skirtos prižiūrėti inžinerinius Tinklus ir teikti su tuo susijusias paslaugas. Nuostolių dydis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 266 759,23 Eur. Per šį laikotarpį priėmė 2543000 kub. m x 0,35 Lt/ kub. m pagal Sutartį – 257 776,29 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 konstatavo, jog teismų byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kad melioracijos įrenginiais teka drenažinis ir kritulių vanduo, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog melioracijos įrenginiais tekantis vanduo yra nuotekos ir kad ieškovė vykdo atsakovei įstatymų priskirtą funkciją – teikia nuotekų valymo paslaugas. Aplinkybė, jog į ieškovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka vanduo iš melioruotų teritorijų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė teikia nuotekų valymo paslaugas. Ši nutartis priimta išnagrinėjus ginčą dėl tapačių šalių ir to paties dalyko, tik už kitą laikotarpį. Nei ieškovei, nei jai nekyla pareiga melioracijos grioviu nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų (ne urbanizuotų) teritorijų atitekantį vandenį valyti ar už tokio vandens išleidimą į vandens telkinius (šiuo atveju Babrungo upelį) mokėti mokesčius už aplinkos teršimą.
7.2. Ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Šią aplinkybę konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje, nurodydamas, jog melioracijos įrenginiais į ieškovei priklausančius lietaus nuotekų tinklus įtekantis vanduo nelemia ieškovės veiklos sąnaudų ir jų atlyginimo, nes ieškovė nevykdo atsakovės funkcijos. Pripažinus reikalavimą atlyginti veiklos sąnaudų dalį nepagrįstu, ieškovei turi būti suteikta galimybė patikslinti prašomų priteisti nuostolių sumą ir ją pagristi. Ji naujų duomenų nepateikė, remiasi UAB korporacijos „Matininkai“ 2013 m. vasario 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir UAB „Žemaitijos auditas“ pateikta ataskaita apie faktinius pastebėjimus. Be to, ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas kiekvienais metais ir nepriklauso nuo to, ar juo kas naudojasi, ar ne. Neįrodžius realios žalos dydžio reikia vadovautis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012 – metinis nuotekų tinklų nusidėvėjimas yra 2 100,00 Lt (105 000,00 Lt / 50 metų), t. y. 1 819,23 Lt (2 100,00 Lt x 86,63 proc. /100 proc.).
7.3. Prašė skirti 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios sumos priteisti jai. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovės priteisti nuostolius. Nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia: 2005 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nesilaikymu; aktyvių veiksmų, kuriais būtų nutrauktas paviršinių nuotekų patekimas į ieškovei priklausančius tinklus, nesiėmimu; įstatymų priskirtos funkcijos nevykdymu. UAB „Profilena“ patyrė realią 266 759,23 Eur žalą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., ją patvirtina jos atlikti veiksmai pagal nutrauktą Sutartį, į bylą pateiktas tyrimas, nuotekų kiekis, apskaičiuotas remiantis privalomuoju statybos normatyviniu dokumentu, ir dokumentai, patvirtinantys patirtas sąnaudas. Auditorės UAB „Žemaitijos auditas“ pateikta ataskaita apie faktinius pastebėjimus patvirtina, jog atsakovei teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos jai yra nuostolingos, nes pajamos yra gaunamos tik nuo 16 procentų aptarnaujamo ploto. Į nusidėvėjimo skaičiavimus turi būti įtraukta visa kolektoriaus vertė. Eksperto išvados subjektyvios ir šališkos.
9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį dėl reikalavimo priteisti žalos, padarytos 2010 ir 2011 m., atlyginimą atmesti, nes ieškovė neįrodė nuostolių dydžio, neįrodė, kad nuostoliai buvo patirti. Atsakovės nuomone, ieškovė spekuliuoja lėšų neturėjimu, visas veikloje patirtas sąnaudas prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovės nuomone, situacija nuo kasacinės instancijos nutarties priėmimo nėra pasikeitusi, nes išvalytų lietaus nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką situacijos nekeičia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės aplinkybės
10. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad teismo 2005 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, konstatuota, jog UAB „Profilena“ nuosavybės teise valdo lietaus nuotekų šalinimo tinklus, kurie surenka ir šalina lietaus nuotekas Plungės miesto Pramonės, Salantų ir Stoties gatvėse nuo 6,2 ha ploto kietųjų paviršių, taip pat surenka lietaus nuotekas iš valstybei priklausančių melioracijos griovių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos nuo 157,5 ha teritorijos Kaušėnų ir Macenių kaimuose.
11. Iš 2013 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 40A0-1301-0006 (vertinimo data 2009 m. sausio 1 d.) matyti, kad vertinamų inžinerinių tinklų – lietaus kanalizacijos tinklų – tikroji (rinkos) vertė 2009 m. sausio 1 d. yra 229 000,00 Lt (66 322,98 Eur). Joje pažymėta, jog jei Tinklai tarnaus 19 m. nuo 2009 m. sausio 1 d., tai jų vertė 800 000,00 Lt (231 696,01 Eur) (t. 1, 49–69).
12. Antstolio 2009 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovei priskirti melioracijos įrenginiai ir po Sutarties nutraukimo surenka lietaus kanalizacijos nuotekas bei kitus vandenis iš Plungės miesto ir rajono teritorijų ir nuveda juos į ieškovei priklausančius Tinklus. Šis faktas konstatuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011. Šį faktą atsakovas patvirtino 2013 m. sausio 15 d. rašte Nr. AS-201 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodydamas, kad Plungės rajono savivaldybės administracija svarsto įvairias alternatyvas, galinčias užtikrinti tinkamą vandens nuo melioruojamų teritorijų, esančių Macenių ir Kaušėnų kaimuose, nuvedimą, įskaitant ir galimą alternatyvių tinklų įrengimą.
13. Ieškovė pateikė duomenis, kad į jai priklausantį 1500 mm skersmens lietaus nuotekų tinklą (kolektorių LK1) nuotekas išleidžia UAB „Plungės autobusų parkas“, Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, AB „Sidona“, UAB „Tachneoxport Storage LT“, UAB „Polikora“, UAB „Avikta“, UAB „Žemaitijos grūdai“, Dubinsko firma „Melita“, UAB „Kertmedis“, MB „RIEDU“, UAB „Ravilda“, ūkininkas K. B., UAB „Gilinis“, UAB „INEGA“, UAB „SAUKUPA“, UAB „Lininiai audiniai“, E. S., E. B. medienos GĮ, Plungės r. savivaldybė, UAB „Auto Regis“, UAB „Plungita“, UAB „Liskando investicija“, UAB „Dalba“, MB „Bliekorius“, MB „Mertrida“, UAB „ALNOVA“, UAB „Kesris“, Injektor Door, UAB „Domarktransa“, S. M., R. S., UAB „Litspringas“, UAB „Gerilita“, Plungės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (t. 6, b. l. 148).
14. Ieškovė pateikė eksperto M. R. 2018 m. rugsėjo 6 d. ekspertinio vertinimo aktą (t. 4, b. l. 125–128). Šiame akte nurodyta, kad nuotėkio baseino teritorijoje yra pramonės įmonė „Vičiūnų grupė“, kurios plotas apie 11 ha, teritorijoje vyrauja nelaidūs vandeniui paviršiai (stogai, keliai, aikštelė). Pramonės įmonėje yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema, kuri požeminiais vamzdžiais išleidžia paviršines nuotekas į griovį. Paviršinių nuotekų išleistuvas yra apie 190 m atstumu nuo įtekėjimo į UAB „Profilena“ eksploatuojamą nuotekų tinklą.
15. Byloje atlikta ir teismui 2019 m. sausio 4 d. pateikta teismo finansų ekspertizė (t. 5, b. l. 149–180). Joje nurodyta, kad bendrąsias išlaidas už kiekvienus metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m., kurias patyrė UAB „Profilena“ dėl melioracijos griovio Gr.1 nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinių k. teritorijų atitekančio vandens pratekėjimo (nubėgimo) į Babrungo upelį UAB „Profilena“ priklausančia 1500 mm diametro lietaus nuotekų tinklų kolektoriaus dalimi, sudaro nusidėvėjimo sąnaudos, apskaičiuotos pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodą, 6 380,78 Eur per metus; priežiūros išlaidos galėtų būti nuo 474,10 Eur iki 5 267,17 Eur per metus. Galimos metinės nusidėvėjimo sąnaudos dėl melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens: 6 380,78 Eur kolektoriaus LK1 nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, vertinant esamo statinio atkūrimo kaštus, 7 415,40 Eur nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, jei būtų statomas naujas vamzdynas (D800 mm). Šios sumos apskaičiuotos 2018 m. kainomis. Metinės išlaidos: 474,10 Eur priežiūros išlaidos, lyginamuoju metodu susiejant su prižiūrimu vamzdynu; 1 133,10 Eur lyginamuoju metodu susiejant su kietųjų dangų plotu; 2 947,06 Eur priežiūros išlaidos pagal Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazės duomenimis; 5 267,17 Eur lyginamuoju metodu susiejant su tvarkomų nuotekų kiekiu. Taikant priežiūros išlaidų nustatymo būdą, apskaičiuotą pagal pratekančių vandens ir tvarkomų nuotekų kiekį, melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens pratekėjimo Kolektoriumi LK1 bendros išlaidos (finansinė žala) galėtų siekti 11 647,95 Eur (6 380,78 Eur + 5 267,17 Eur) už kiekvienus metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. – 46 591,81 Eur (11 647,95 Eur x 4 metai).
16. Byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 1 d. papildoma teismo finansų ekspertizė (t. 8, b. l. 5–24). Joje nurodyta, kad UAB „Vičiūnų grupė“ (9 ha), Plungės rajono savivaldybės administracija (148,5 ha melioracijos vandens, 4,9 ha lietaus nuotekos) yra įmonės, nuo kurių teritorijų į Kolektorių LK1 yra surenkamos nuotekos ar vanduo, tačiau nepaminėtos abonentų sąraše (lentelė 2). Nuo „Vičiūnų grupės“ ir Plungės rajono savivaldybės administracijos (melioracijos vanduo) lietaus nuotekos ar vandenys patekdavo į šulinį Nr. 181, o Plungės rajono savivaldybės administracijos (lietaus nuotekos) į šulinį Nr. 53 (2.3 2 pav.). Papildomos ekspertizės metu keltą klausimą apie patirtą žalą buvo analizuojamos 2 išlaidų rūšys – sąnaudos, susijusios su turto fizinės būklės pakitimais ir turto naudingumo bei vertės praradimu – nusidėvėjimu, ir išlaidos, susijusios su vamzdyno priežiūra ir einamuoju remontu. Kolektoriaus LK1 metinė nusidėvėjimo suma lygi 6 709,88 Eur (pratekančio metinio vandens kiekio dalis nuo viso kiekio Vičiūnų grupė gamyklos teritorijos paviršinių nuotekų dalis 16 proc., t. y. 1 074,65 Eur per metus; melioracijos sistemų vandens dalis 63,7 proc., t. y. 4 272,72 Eur per metus; Plungės miesto Pramonės, Salantų ir Stoties (pietinės dalies) gatvių paviršinių nuotekų dalis 3,8 proc., t. y. 258,07 Eur per metus; nuo abonentų teritorijų surinkta paviršinių nuotekų dalis 16,5 proc., t. y. 1 104,44 Eur per metus. Nustatė, kad Kolektoriaus LK1 nusidėvėjimo sąnaudos dėl melioracijos grioviu Gr.1 nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinių kaimų teritorijų atitenkančio vandens pratekėjimo į Babrungo upelį gali būti 5 347,37 Eur (4 272,72 Eur + 1 074,65 Eur). 7 lentelėje nurodyta, kokiomis Kolektoriumi LK1 dalimis galbūt tekėjo vandenys lietaus metu 2010–2013 m. laikotarpiu. Plungės rajono savivaldybės administracijos (melioracijos vanduo) pirmoje atkarpoje tarp šulinio Nr. 181 ir šulinio Nr. 27 (27 proc. Kolektoriaus LK1 ilgio) paviršinių nuotekų ar vandens skaičiuotino debito dalis sudarė 17,49 proc., „Vičiūnų grupės“ pirmoje atkarpoje tarp šulinio Nr. 181 ir šulinio Nr. 27 (27 proc. Kolektoriaus LK1 ilgio) paviršinių nuotekų ar vandens skaičiuotino debito dalis sudarė 54,42 proc., Plungės rajono savivaldybės administracijos (lietaus nuotekos) trečioje atkarpoje tarp šulinio Nr. 53 ir šulinio Nr. 126 (16 proc. Kolektoriaus LK1 ilgio) paviršinių nuotekų ar vandens skaičiuotino debito dalis sudarė 16,58 proc. Kolektoriaus LK1 priežiūros išlaidos galėtų būti padalijamos proporcingai pratekančio vandens didžiausiam debitui lietaus metu pagal Kolektoriaus LK1 naudotojus. Nustatė, kad Kolektoriaus LK1 priežiūros išlaidos dėl melioracijos grioviu Gr.1 nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinių kaimų teritorijų atitenkančio vandens pratekėjimo į Babrungo upelį galėtų būti nuo 288,43 Eur (70,15 Eur + 2018,28 Eur) iki 3 204,40 Eur (779,37 Eur + 2 425,03 Eur). Taikant priežiūros išlaidų nustatymo būdą, apskaičiuotą pagal pratekančių vandens ir tvarkomų nuotekų kiekį, melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens pratekėjimo Kolektoriumi LK1 bendros išlaidos (finansinė žala) galėtų siekti 8 551,77 Eur (5 347,37 Eur + 3 204,40 Eur) už kiekvienus metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. Bendra 2010–2013 m. laikotarpiu suma – 34 207,07 Eur (8 551,77 Eur x 4 metai) (4 punktas).
Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo bei nuotekų sąvokos aiškinimo
17. 2016 m. gruodžio 2 d. kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr.3K-3-495-313/2016, kuria nutarta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, buvo konstatuota, kad melioracijos įrenginiais tekantis vanduo neatitinka GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuotekų sąvokos, kadangi nebuvo surenkamas vamzdynais ar šuliniais, t. y. naudojant nuotekų infrastruktūrą, o patekdavo į melioracijos įrenginius, kurie pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau tekste ir GVTNTĮ) 2 straipsnio 8 dalį nelaikytini nuotekų infrastruktūra (nutarties 27 punktas).
18. Po civilinės bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui buvo nustatyta, kad į melioracijos griovį Macenių kaime patenka lietaus vanduo nuo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ teritorijoje esančių kietųjų paviršių. Ieškovė teigia, kad situacija byloje pasikeitė ir neatitinka tos, kuri buvo bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme 2016 m. gruodžio 2 d.
19. Kasacinės instancijos teismo nutartyje (sprendimo 20 punktas) buvo konstatuota, kad išvados dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo teisingumas priklauso nuo to, ar į ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus iš ginčo teritorijos melioracijos įrenginiais patenkantis vanduo pripažintinas nuotekomis (nutarties 20 punktas).
20. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (GVTNTĮ 2 straipsnio 8 dalis). GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuotekų sąvoka leidžia daryti išvadą, kad perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo laikytinas nuotekomis, kai naudojant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vanduo išleidžiamas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
21. GVTNTĮ įtvirtintas nuotekų apibrėžimas neatskleidžia skirtingų nuotekų rūšių, kurių sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente: buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų (5.3 punktas); gamybinės nuotekos – dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos (5.5 punktas); komunalinės nuotekos – aglomeracijoje nuotakynu surenkamos mišriosios (buitinės, paviršinės ir (arba) gamybinės nuotekos, infiltracinis vanduo ir pan.) nuotekos (5.8 punktas). Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkte įtvirtinta, kad šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.
22. Aptartos skirtingų rūšių nuotekų sąvokos leidžia teigti, kad buitinės, komunalinės ir gamybinės nuotekos yra atskiriamos nuo paviršinių nuotekų ir šioms nuotekoms tvarkyti nustatyti skirtingi reikalavimai.
23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. sausio 25 d.) 4 punkte įtvirtinta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).
24. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje urbanizuota teritorija apibrėžiama kaip pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Žemesnės instancijos teismas
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 nagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tik kitu laikotarpiu – dėl žalos atlyginimo už melioracijos grioviu atitekančio vandens įtekėjimą į ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus, ir nurodė, kad urbanizuota teritorija – tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra; kad poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei padidintą taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą. Taigi Reglamento nuostatos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011).
26. Nepaisant to, kad byloje nustatyta jog į melioracijos griovį Macenių kaime patenka lietaus vanduo nuo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ teritorijoje esančių kietųjų paviršių (byloje nustatyta (tarp šalių nėra ginčo), kad „Vičiūnų grupei“ priklausančioje teritorijoje, kurios plotas 9 ha, nuo kietųjų paviršių lietaus vanduo lietaus nuotekos išvalomos naftos gaudyklėmis ir tuomet išleidžiamos į melioracijos griovį), tačiau nenustatyta (nepateikti įrodymai), kad į melioracijos griovį patenka neišvalytas vanduo, Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorija (157,50 ha) yra pašalinta iš sąrašo abonentų, iš kurių surenkamos nuotekos, įvertinus tai, kad „Vičiūnų grupei“ priklausanti teritorija sudaro tik 5,7 procentus nuo visos teritorijos, teismas konstatuoja, kad melioracijos įrenginiais (tarp jų ir melioracijos grioviu tekantis išvalytas vanduo) tekantis vanduo neatitinka GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuotekų sąvokos, kadangi nebuvo surenkamas vamzdynais ar šuliniais, t. y. naudojant nuotekų infrastruktūrą, o patekdavo į melioracijos įrenginius (pvz., melioracijos griovį), kurie pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 8 dalį nelaikytini nuotekų infrastruktūra. Todėl nesutiktina su ieškovės argumentu, kad ji tvarko lietaus nuotekas.
27. Byloje nekeliamas melioracijos grioviais tekančio vandens priskyrimo prie buitinių, gamybinių ar komunalinių nuotekų klausimas, o į melioracijos įrenginius nuo ginčo teritorijos patenkantį kritulių vandenį priskirti prie paviršinių nuotekų nėra pagrindo (29 punktas). Byloje teismų nenustatyta, kad ginčo teritorijos statusas pasikeitė ir kad ji atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus, todėl teismas konstatuoja, kad ginčo teritorija nepriskirtina prie urbanizuotos teritorijos, o kritulių vanduo, įtekantis į melioracijos įrenginius neurbanizuotoje teritorijoje, kurioje nėra nuotekų tvarkymo sistemos ir nuotekų infrastruktūros, nelaikytinas nuotekomis. Taigi nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta nuotekų sąvoką, nei įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose apibrėžtos skirtingų nuotekų rūšių sąvokos, nei teritorija, kurioje į melioracijos griovius patenka kritulių vanduo, nesudaro pagrindo melioracijos įrenginiais tekantį vandenį pripažinti nuotekomis.
28. Teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir laikydamasis kasacinio teismo išaiškinimu bei atsižvelgdamas į tai, kad šalys teismui naujų aplinkybių ar įrodymų, paneigiančių kasacinio teismo išvadas, nepateikė, todėl laikytina, jog iš ginčo teritorijos į atsakovės įrenginius patenkantis vanduo negali būti priskiriamas nuotekomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kontekste, jog šalis siejo deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio senaties taikymo
29. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
30. Byloje nustatyta, kad apie teisės pažeidimą ieškovei tapo žinoma dar 2009 metais, kai ji su ieškiniu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi dėl žalos atlyginimo, todėl nepriklausomai nuo to, kad, ieškovės teigimu, žala jai buvo daroma per visą laikotarpį, šiuo atveju senaties termino eiga skaičiuotina nuo ieškovės sužinojimo apie jos teisės pažeidimą momento. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas (CPK 178, 185 straipsniai). Tai, kad ieškovė rinko įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, negali būti pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo už naudojimąsi ieškovei priklausančiais tinklais už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pateikė 2014 m. gruodžio 1 d. Nustačius, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl nuostolių atlyginimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo už melioracijos įrenginiais tekančio vandens pašalinimą ieškovei nuosavybės teise priklausančiais lietaus nuotekų tinklais dydžio
31. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 kasacinis teismas nurodė, kad melioruotų teritorijų vandenį atsakovė nukreipia į ieškovei priklausančius įrenginius, t. y. naudojasi ieškovės nuosavybe, sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė privalo pateikti tokį žalos (nuostolių) apskaičiavimą, kuris atitiktų teisės normų reikalavimus ir būtų realus, o ne tikėtiną ir sudarantį pagrindą nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Taigi tarp šalių susiklostęs teisinių santykių pobūdis kvalifikuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011. Taigi byloje esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybėms sąlygoms, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti nuostolių atlyginimą nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
33. Už naudojimąsi ieškovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais ieškovė prašė teismo priteisti nuostolių atlyginimą, kurį prilygino ginčo laikotarpiu patirtų veiklos sąnaudų daliai. Veiklos sąnaudos yra suprantamos kaip išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu ir pan. Į veiklos sąnaudų atlyginimą ieškovė įtraukė administracijos darbuotojų atlyginimams skirtas išlaidas, patalpų išlaikymo išlaidas, turto nusidėvėjimo sąnaudas ir t. t. Kasacinės instancijos teismas civilinėje byloje 3K-3-495-313/2016 konstatavo, kad melioracijos įrenginiais į ieškovei priklausančius lietaus nuotekų tinklus įtekantis vanduo nelemia ieškovės veiklos sąnaudų ir jų atlyginimo, kadangi ieškovė nevykdo atsakovės funkcijos.
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – nagrinėjamu atveju ieškovei.
35. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis, ieškovė turi įrodyti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtos žalos faktą ir dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalis neriboja žalos įrodinėjimo priemonių, todėl patirtos žalos faktą ir jos dydį ieškovė gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, grįsdama ją realiomis lietaus nuotekų tinklų atkūrimo (atnaujinimo) išlaidomis (investicijomis), turto nusidėvėjimu ir pan. Ieškovei įrodžius patirtų nuostolių faktą ir dydį, atsakovei kiltų prievolė juos atlyginti.
36. Ieškovė patirtų nuostolių dydį (266 759,23 Eur) įrodinėjo A. Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio ieškovui priklausantiems lietaus nuotekų tinklams Plungės mieste tyrimais (t. 1, b. l. 17), taip pat byloje pateiktais ieškovės sąnaudų skaičiavimais, UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita (t. 2, b. l. 70). Kaip jau buvo minėta, kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad melioracijos įrenginiais į ieškovei priklausančius lietaus nuotekų tinklus įtekantis vanduo nelemia ieškovės veiklos sąnaudų ir jų atlyginimo todėl sprendžiant dėl ieškovei priteistino teisingo atlygio dydžio už atsakovės naudojimąsi tinklais negali būti sudaromos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi minėta, jog civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, ji yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nors teismas siūlė, ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie faktiškai byloje patirtas išlaidas (sąnaudas), susijusias su ieškovei priklausančių vandens nuotekų tinklų priežiūra, investicijomis į tinklus ir t. t.
37. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
38. Byloje paskirtos finansų ekspertizės ir papildomos ekspertizės metu (15–16 punktai) buvo nustatyta, kad melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens pratekėjimo Kolektoriumi LK1 bendros išlaidos (finansinė žala) galėtų siekti 8 551,77 Eur per metus. Ieškovė su teismo eksperto pateiktais apskaičiavimais nesutinka, tačiau nuo pat bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dienos įrodymų apie patirtus nuostolius neteikė, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie faktiškai patirtas sąnaudas, susijusias su ginčo kolektoriaus LK1 priežiūra. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti teismo eksperto pateiktu skaičiavimu dėl išlaidų dydžio, nustatytas nuostolių dydis yra objektyvus, pagrįstas pateiktais skaičiavimais, o ne ieškovės veikloje patiriamų nuostolių dydžiu. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su galimu teismo eksperto šališkumu teismas papildomai nepasisako nes argumentai pateikti teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertui pareikšto nušalinimo.
39. Ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis 266 759,23 Eur viršija ieškovei priklausančių visų lietaus nuotekų tinklų vertę, kurią nustatė UAB korporacijos „Matininkai“ pateiktoje nekilnojamojo turto ataskaitoje, tai yra 66 322,98 Eur (229 000 Lt) arba 231 696,01 Eur (800 000 Lt) (t. 1, b. l. 62, 63), nors ieškovė naudojasi tik kolektoriumi LK1, kurio vertė pagal tą pačią ataskaitą yra 36 103,74 Eur (124 659 Lt) arba 126 442,59 Eur (436 581 Lt), o fizinis nusidėvėjimas 91,11 arba 68,85 proc., priklausomai nuo to, kiek tarnaus inžineriniai tinklai. Teismas daro išvadą, kad priteisus ieškovės prašomą sumą, ji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-346-157/2017, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalis panaikintina dėl bylos esmės neatskleidimo perduodant bylos dalį, susijusią su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Paminėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimų dėl nuostolių, patirtų atsakovei neatlygintinai naudojantis jai priklausančiais lietaus kanalizacijos tinklais, atlyginimo nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos minimų nuostolių faktas bei jų dydis nustatytas pagal ginčo laikotarpiu patirtas veiklos sąnaudas. Pažymėtina ir tai, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus nustatyta, kad ieškovės veikla 2010–2013 metais buvo ne tik lietaus nuotekų nukanalizavimas, bet ir kadastrinių matavimų pajamos, patalpų nuomos pajamos (tomas 2, b. l. 70–90), didžiausios pajamos buvo gautos iš kadastrinių matavimų. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, už inžinerinių paviršinių nuotakyno priežiūrą ir kontrolę nuo 2008 m. birželio 17 d. yra paskirtas vienas asmuo – inžinierius (tomas 3, b. l. 145–148).
40. Nors ieškovė nesutinka su paskirtos teismo finansų ekspertizės rezultatais dėl galimo teismo eksperto šališkumo ieškovės atžvilgiu, jo atliktų skaičiavimų, paimtų duomenų objektyvumo (teismo ekspertizės akte buvo panaudoti AB „Plungės vandenys“ duomenys, kuriuos iš AB „Plungės vandenys“ gavo ekspertas tiesiogiai) tačiau, teismo vertinimu, tai yra subjektyvi ieškovės nuomonė, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, teismo ekspertizės metu gautų duomenų kvestionavimas, teismo vertinimu, yra susijęs su tuo, kad finansų ekspertizės metu gautas rezultatas neatitinka ieškovės prašomos priteisti sumos.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 17 816,19 Eur (2011 m. gruodžio mėnesį – 712,65 Eur (8 551,77 /12 = 712,65 Eur), 2012 m. – 8 551,77 Eur, 2013 m. – 8 551,77 Eur nuostolių už atsakovės naudojimąsi ieškovei priklausančiais nuotekų tinklais laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), kita ieškinio dalis netenkintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje buvo patenkinta 7 procentai ieškinio reikalavimų – vietoje 266 759,23 Eur priteista 17 816,19 Eur nuostolių.
43. Ieškovė pagrindė, kad ji turėjo 4 500,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 401,76 Eur (4 840,00 Lt) sumokėti UAB korporacijai „Matininkai“ už turto įvertinimą (t. 1, b. l. 115–119); 434,43 Eur (1 500,00 Lt) už Aleksandro Stulginskio universiteto mokslinį tyrimą; 2 018,36 Eur (6 969,00 Lt) UAB „Žemaitijos auditas“ už auditą (t. 1, b. l. 122–126, 129); 23,17 Eur (80,00 Lt) už AB banko „Swedbank“ operacijų išrašo parengimą; 80,00 Lt (23,17 Eur) AB SEB banko operacijų išrašo parengimą; 600,00 Eur avansas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (t. 6, b. l. 8; t. 8, b. l. 18).
44. Nustatyta, kad ieškovė iš viso sumokėjo 8 688,61 Eur žyminio mokesčio (1 779,72 Eur (6 145,00 Lt) (t. 1, b. l. 5) ir 23 855,00 Lt (6 908,89 Eur) (t. 2, b. l. 6) už ieškinio (patikslinto) pateikimą ir 41,00 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (2 t., b. l. 166). Ieškinio suma 266 759,23 Eur, tai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą (aktuali 2017 m. vasario 22 d.) mokėtinas žyminis mokestis patikslinto ieškinio pateikimo dieną buvo 3 825,73 Eur. Atsižvelgus į tai, ieškovei grąžintina 4 862,88 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis ir laikoma, jog ieškovė sumokėjo 3 825,73 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą ir 41,00 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, iš viso 3 866,73 Eur.
45. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 180,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už patikslinto ieškinio pateikimą, už pasirengimą patikslinto ieškinio teikimui, byloje turimų duomenų, dokumentų ir teisinės praktikos analizę, pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžiuose, vykimą iš Vilniaus į Plungę (300,00 Eur), dalyvavimą Klaipėdos apygardos teisme, papildomų dokumentų į bylą parengimas, teikimas, prašymo dėl teisėjo nušalinimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas civilinėje byloje (5.00 val. 450,00 Eur), vykimas iš Vilniaus į Plungę (150,00 Eur) (t. 9, b. l. 36–44). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju posėdžiai vyko Klaipėdos apygardos teisme, tad ieškovės atstovės vykimas į Plungę iš Vilniaus nesusijusi su nagrinėtos civilinės bylos procesu. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad ieškovė pagrindė, jog jos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 2 730,00 Eur.
46. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos per visą procesą yra 8 367,59 Eur.
47. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 30 556,03 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (4 372,89 Eur advokato išlaidų pirmosios instancijos teisme, 1 954,25 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 2 526,20 Eur advokato išlaidų kasacinės instancijos teisme, 21 702,69 Eur iš naujo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme).
48. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Už kai kuriuos advokato atliktus veiksmus yra nustatytas mokamas konkretus dydis, nepriklausomai nuo teisininko skirto laiko šiam veiksmui atlikti. Iš atsakovės pateiktų klientui suteiktų paslaugų ataskaitų matyti, kad šių rekomendacijų nebuvo laikytasi apskaičiuojant išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į tai, perskaičiuotinos prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
49. Teismas pažymi, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).
50. Šiuo atveju atsakovės atstovas kelionę Vilnius–Klaipėda prašo atlyginti 162,19 Eur (560,00 Lt) išlaidų pagal 2014 m. spalio 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 162,19 Eur (560,00 Lt) pagal 2014 m. liepos 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 485,94 Eur pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27512, tačiau kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018).
51. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog viena kelionė maršrutu Vilnius–Klaipėda sudaro apytiksliai 310,00 km ir užima laiko apie 3.06 val. (žr. https://www.della-lt.com/distance/?cities=115,5669). Pagal viešai skelbiamą informaciją autobuso bilietas minėtu maršrutu (į vieną pusę) bilietų kasose kainuoja maksimaliai 22,40 Eur (žr. https://www.autobusubilietai.lt/index.php?cl=select&fnc=searchByStopId&travel_from=2412-1&travel_to=1474-1). Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės atstovui už keliones į posėdžius priteistina 134,40 Eur (22,40 Eur x iš viso 6 kelionės).
52. Atsakovė prašė priteisti 559,99 Eur (su PVM) pagal 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27452 už advokato vykimą į derybas Plungės rajono savivaldybės administracijos patalpose ir atstovavimą jose (8.00 val. 462,80 Eur) (t. 8, b. l. 157–158) ir 34,71 Eur pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27476 už susitikimą su Plungės rajono savivaldybės meru dėl galutinės pozicijos dėl ekspertizės skyrimo (t. 8, b. l. 163–164). Teismo nuomone, šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.
53. Taip pat pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis teismas pripažįsta atsakovės sumokėtą 5 445,00 Eur avansą už ekspertizės atlikimą (t. 4, b. l. 144), 2 000,00 Eur už papildomos ekspertizės atlikimą (t. 6, b. l. 105).
54. Atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose (00.24 val. 16,22 Eur (56,00 Lt) pagal 2014 m. spalio 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 00.24 val. 16,22 Eur (56,00 Lt) pagal 2014 m. liepos 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 00.36 val. 29,54 Eur (102,00 Lt) pagal 2014 m. gruodžio 31 d klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 0.60 val. 34,71 Eur pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30770; 2.40 val. 138,84 Eur pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30999; 3.20 val. 185,12 Eur, 2.00 val. 115,70 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31971; 2.00 val. 112,00 Eur pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27159 atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 3.60 val. 208,26 Eur už pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27512), todėl laikytina, jog pagrįstos 856,61 Eur prašomos priteisti išlaidos.
55. Pateikti duomenys, kad atsakovės atstovas ruošiesi teismo ir parengiamiesiems posėdžiams: 2.48 val. 113,53 Eur (392,00 Lt) už pasirengimą 2014 m. spalio 7 d. posėdžiui pagal 2014 m. spalio 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 3.12 val. 129,75 Eur (448,00 Lt) už pasirengimą 2014 m. liepos 8 d. posėdžiui pagal 2014 m. liepos 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 6.00 val. 295,41 Eur (1 020,00 Lt) už pasirengimą 2014 m. gruodžio 2 d. posėdžiui pagal 2014 m. gruodžio 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 08.00 val. 393,92 Eur už pasirengimą posėdžiui pagal 2015 m. kovo 24 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 8.80 val. 509,08 Eur pasiruošimą posėdžiui pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30770, 8.40 val. 485,94 Eur už pasiruošimą 2019 m. kovo 19 d. posėdžiui pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30999; 9.80 val. 219,83 Eur, 5.40 val. 312,39 Eur, 5.00 val. 289,25 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d sąskaitą. Prašomi dydžiai neviršija Rekomendacijos 8.19 p. numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina, kad už pasirengimą pagrįstos 2 749,10 Eur.
56. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo parengimą prašė priteisti 10.00 val. 405,47 Eur (1 400,00 Lt), 8.00 val. 324,37 Eur (1 120,00 Lt) pagal 2014 m. gegužės 30 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 6.00 val. 295,41 Eur (1 020,00 Lt); 10.00 val. 492,35 Eur (1 700,00 Lt), 03.36 val. 177,25 Eur (612,00 Lt) už atsiliepimo rengimą į patikslintą ieškinį pagal 2014 m. gruodžio 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 4.00 val. 196,96 Eur, 03.24 val. 167,42 Eur, 04.36 val. 226,50 Eur, 5.00 val. 246,20 val. už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 26748. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose 8.5 p. numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina, kad pagrįstos 2 531,93 Eur. Taip pat prašė priteisti 1.80 val. 104,13 Eur, 1.80 val. 104,13 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27866. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose 8.15 p. numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina, kad pagrįstos 208,26 Eur.
57. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 08.00 val. 393,92 Eur, 06.00 val. 295,44 Eur, 02.24 val. 118,18 Eur, 06.00 val. 295,44 Eur už apeliacinio skundo parengimą pagal 2015 m. birželio 30 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 01.48 val. 88,63 Eur; 01.00 val. 49,24 Eur, 02.12 val. 108,33 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 01.00 val. 49,24 Eur už apeliacinio skundo pataisymą ir papildymą, 0.1.24 val. 68,93 Eur (238,00 Lt) prašymo Apeliaciniam teismui rengimą pagal 2015 m. liepos 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus dydis už apeliacinio skundo parengimą 1 214,63 Eur, todėl laikoma, kad atsakovė turi teisę į 1 214,63 Eur išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą.
58. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 00.24 val. 19,70 Eur už argumentų atsiliepimui į apeliacinį skundą formulavimą, 01.12 val. 59,90 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pagal 2015 m. liepos 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 p., todėl laikytina, kad pagrįstos 79,60 Eur.
59. Atsakovė prašė priteisti 01.00 val. 49,24 Eur už kasacinio skundo formulavimą, 04.48 val. 236,35 Eur, 04.48 val. 236,35 Eur, 03.00 val. 147,72 Eur, 10.00 val. 492,40 Eur, 01.00 val. 49,24 val., 06.48 val. 334,83 Eur, 01.36 val. 78,78 Eur, 00.24 val. 19,70 Eur už kasacinio skundo rengimą, 00.12 val. 9,85 Eur už kasacinio skundo pateikimą per EPP sistemą pagal 2016 m. gegužės 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 5.20 val. 309,82 Eur už kasacinio skundo parengimą pagal 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 24928. Pagal Rekomendacijų 8.12 p. didžiausias maksimalus dydis už kasacinio skundo parengimą buvo 1 570,58 Eur. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog atsakovė turi teisę į 1 570,58 Eur išlaidas už kasacinio skundo parengimą.
60. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1.48 val. 72,98 Eur (252,00 Lt) už įrodymų rinkimą pagal 2014 m. gegužės 30 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 2.40 val. 138,84 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31612; 3.80 val. 219,83 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31793, 3.80 val., 219,83 Eur, 3.00 val. 173,55 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31971; 1.40 val. 80,99 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 28765; 7.20 val. 416,52 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30138; 2.80 val. 161, 98 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2018 m. lapkričio30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30253; 4.00 val. 231,40 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2018 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30405; 1.24 val. 68,94 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 26748ž; 1.00 val. 57,85 Eur už įrodymų rinkimą pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27512, 5.40 val. 312,39 Eur pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30770. Pagal Rekomendacijas mokestis už įrodymų rinkimą apskaičiuojamas nurodant paklausimų skaičių. Šiuo atveju nėra detalizuota, kiek paklausimų atsakovės atstovas padarė, todėl teismas mano, kad vienoje sąskaitoje nurodytas įrodymų rinkimas laikytinas vienu paklausimu. Vėliausiai paklausimas dėl įrodymų rinkimo buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 30 d., tuo metu pagal Rekomendacijų 8.18 p. maksimalus dydis buvo 9,36 Eur, byloje atlikta 11 paklausimų, renkant bylai reikalingus įrodymus, tad atsakovei priklauso 102,96 Eur už įrodymų rinkimą.
61. Atsakovė prašė priteisti 4.20 val. 242,97 Eur, 3.80 val. 219,83 Eur už prašymo dėl šalių siūlomų klausimų papildomai ekspertizei rengti parengimą, 4.80 val. 277,68 Eur, 4.40 val. 254,54 Eur už atsiliepimo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31257. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus dydis – 370,68 Eur, tad už šių prašymų pateikimą atsakovė turi teisę į 741,36 Eur išlaidų atlyginimą. 3.40 val. 196,69 Eur, 4.00 val. 231,40 Eur atsiliepimo dėl eksperto nušalinimo parengimą pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31409. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus dydis – 370,68 Eur, tad už šių prašymų pateikimą atsakovė turi teisę į 370,68 Eur išlaidų atlyginimą. 3.80 val. 219,83 Eur, 4.40 val. 254,54 Eur už prašymą dėl atsiliepimo dėl nušalinimo rengimas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31971. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus dydis – 374,28 Eur, tad už šių prašymų pateikimą atsakovė turi teisę į 374,28 Eur išlaidų atlyginimą. 2.80 val. 161,98 Eur, 3.40 val. 196,69 Eur už prašymo dėl posėdžio datos keitimo parengimą pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30138. Pagal Rekomendacijų 8.17 p. maksimalus dydis – 88,48 Eur, tai už šio prašymo parengimą atsakovei priklauso 88,48 Eur. 4.60 val. 266,11 Eur, 2.80 val. 161,98 Eur už atsiliepimo dėl ekspertizės skyrimo parengimą pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27476. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus dydis – 329,12 Eur, tad už šio prašymo pateikimą atsakovė turi teisę į 329,12 Eur išlaidų atlyginimą. Atsakovės pateikti prašymai priteisti: 06.00 val. 295,44 Eur už prašymą dėl teisėjo nušalinimo parengimą, 01.00 val. 49,24 Eur už prašymą išaiškinti teismo nutartį pagal 2015 m. kovo 24 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 4.00 val. 231,40 Eur už prašymo skirti papildomą ekspertizę rengimą, 4.80 val. 277,68 Eur už prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, teismo posėdžio atidėjimo pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30999; 3.40 val. 196,69 Eur už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo rengimą pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31793; 2.60 val. 150,41 Eur už prašymo pridėti naujus duomenis rengimą pagal 2018 m. lapkričio30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30253; 1.60 val. 92,56 Eur už prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo ir šio prašymo priedų analizę pagal 2018 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30405; 3.60 val. 208,26 Eur už prašymą pratęsti terminą nuomonei dėl ieškovės prašymo skirti ekspertizę pateikti; 1.20 val. 69,42 Eur už prašymo bylą skirti teisminei mediacijai parengimą pagal 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 28057, 2.40 val. 138,84 Eur už prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo rengimą, derinimą pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30770, 4.00 val. 231,40 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31971, 4.40 val. 254,54 Eur už rašytinių paaiškinimų teikimą pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31409, laikytini teismo pagrįstais, neviršijančiais Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 p. numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovei už šių prašymų pateikimą pagrįstomis laikytinos 4 030,38 Eur išlaidų.
62. Atsakovė pateikė prašymą priteisti: 2.00 val. 115,70 Eur už pasiruošimą teisminei mediacijai, 4.00 val. 231,40 Eur už atstovavimą mediacijoje, 1.60 val. 92,56 Eur derinimą dėl paskirtos mediacijos sesijos atidėjimo pagal 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 28463; 0.80 val. 46,28 Eur kliento interesų atstovavimas dėl tolimesnės mediacijos eigos pagal 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 28765; 0.40 val. 23,14 Eur, 0.80 val. 46,28 Eur, 1.20 val. 69,42 Eur, 0,60 val. 34,71 Eur už kliento atstovavimą mediacijos procese pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV28957; 1.60 val. 92,56 Eur atstovavimą mediacijos procese pagal 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV29202; 4.00 val. 231,40 Eur už kliento atstovavimą mediacijos procese pagal 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV29373, 1.00 val. 57,85 Eur, 1.80 val. 104,13 Eur už pasiruošimą 2018 m. liepos 31 d. mediacijos sesijai ir 3.40 val. 196,69 Eur joje atstovavimą pagal 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV29567; 0.48 val. 46,28 Eur už derinimą dėl taikaus ginčo išsprendimo pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27159; 1.60 val. 92,56 Eur, 0.60 val. 34,71 Eur už atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27512. Rekomendacijose nenumatytas maksimalus užmokesčio dydis advokatui už jo dalyvavimą mediacijos procese. Teismo nuomone, vertinant prašomas priteisti sumas pagal analogiją turėtų būti taikoma Rekomendacijų 8.19 p., numatantis maksimalų užmokesčio dydį 0,1 už dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Nustatyta, jog prašomi dydžiai neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovė pagrindė 1 518,67 Eur sumą.
63. Atsakovė prašė priteisti išlaidas: 8,11 Eur (28,00 Lt) už kliento informavimą el. paštu apie civilinės bylos nagrinėjimą pagal 2014 m. spalio 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 1.48 val. 44,00 Eur (152,00 Lt) už bylos medžiagos analizę pagal 2014 m. gegužės 30 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 00.36 val. 29,54 Eur už informacijos apie civilinės bylos Nr. 2A-219-516/2016 nagrinėjimo eigos rinkimą pagal 2016 m. vasario 29 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą, 2.40 val. 138,84 Eur už bylos medžiagos analizę ir 2.40 val. 138,84 Eur tolimesnių veiksmų planavimą ir strategavimą pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31409, 3.40 val. 196,69 Eur už tolimesnių veiksmų planavimą ir strategavimą pagal 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31612, 4.20 val. 242,97 Eur už tolimesnės derybinės pozicijos ir veiksmų plano rengimą, pristatymą klientui pagal 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV29202, 1.60 val. 92,56 Eur už tolimesnės bylos strategijos formavimą pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV29967, 6.40 val. 370,24 Eur už susidariusios situacijos vertinimą pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30138, 4.20 val. 242,97 Eur už strategijos formavimą pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30253, 2.80 val. 161,98 Eur už bylos medžiagos analizę pagal 2018 m. lapkričio30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30253, 1.00 val. 57,85 Eur už strategijos formavimą pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27512; 0.80 val. 46,28 Eur, 0.80 val. 46,28 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo derinimą su klientu ir antstoliu pagal 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV29373; 03.36 val. 177,26 Eur už prejudicinę reikšmę turinčios civilinės bylos medžiagos analizę pagal 2016 m. gegužės 31 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 02.00 val. 98,48 Eur už atsiliepimo analizę pagal 2015 m. lapkričio 30 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitą; 11.00 val. 636,35 Eur už ekspertizės akto analizę pagal 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30770, 1.20 val. 69,42 Eur už klausimų ekspertui analizę pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30999; 1.00 val. 57,85 Eur už teismo prašymo ir pranešimo analizę pagal 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31257, 1.60 val. 92,56 Eur už prašymo dėl eksperto nušalinimo analizę, 1.00 val. 57,85 Eur už nutarties analizę 2.00 val. 115,70 Eur pateiktų dokumentų analizę pagal 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31409; 4.60 val. 266,11 Eur papildomos finansinės ekspertizės analizę, 2.80 val. 161,98 Eur susipažinimą su nevieša civilinės bylos medžiaga pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV31971; 1.20 val. 69,42 Eur už nutarties analizę ir konsultaciją, 4.80 val. 277,68 Eur už teismo įpareigotų pateikti dokumentų surinkimą pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30253; 02.48 val. 137,87 Eur už patikslinto ieškinio analizę pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 26748; 2.20 val. 127,27 Eur už prašymo dėl ekspertizės skyrimo analizę pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27476; 0.60 val. 34,71 Eur už atskirojo skundo analizę pagal 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27866; 3.60 val. 208,26 Eur už pasiruošimą eksperto apklausai pagal 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV30999; 2.00 val. 115,70 Eur, 2.00 val. 115,70 Eur už ekspertų ieškojimą, 1.80 val. 104,13 Eur už kandidatų į ekspertus analizę pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 27476. Teismas šias išlaidas laiko nepagrįstomis, nes jos tiesiogiai susijusios su advokato teiktomis paslaugomis rengiant atsiliepimus, skundus, atsiliepimus į prašymus. Be šių veiksmų advokatas neturi realios galimybės paruošti procesinių dokumentų, o į gaunamą atlyginimą įskaitytos ir išlaidos, susijusios su skundžiamų dokumentų analize, civilinės bylos medžiagos analize ir pan.
64. Atsižvelgus į išdėstyta aplinkybes laikytina, kad atsakovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 19 910,19 Eur.
65. Atsižvelgus į tai, kad tenkinti 7 procentai ieškovės ieškinio, ieškovei iš atsakovės priteistina 585,73 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 18 516,48 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus, atsakovei iš ieškovės priteistina 17 930,75 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
66. Valstybė patyrė 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 51) ir 22,00 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš viso 27,24 Eur. Valstybei iš ieškovės priteistina 25,33 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis), o iš atsakovės 1,91 Eur nepriteistina pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 ir 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Profilena“ iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 17 816,19 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „Profilena“ 17 930,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei UAB „Profilena“ 4 862,88 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Profilena“ 25,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.