Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ir atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-579-538/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama šalių apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB ,,Profilena“ nuo 2004 m. liepos 20 d. nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – lietaus kanalizacijos tinklai (lietaus nuotekų tinklai), esantys Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (t. 1, b. l. 7). Ieškovė ir atsakovė 2005 m. liepos 1 d. sudarė Lietaus nuotekų šalinimo sutartį Nr. 169103, pagal kurią ieškovė atsakovei teikė lietaus nuotekų šalinimo paslaugas nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijų (Plungės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-27-747/2010 t. 1, b. l . 7-8). Atsakovė nuo 2008 m. gruodžio 31 d. nutraukė šalių sudarytą sutartį (t. 1, b. l. 6), tačiau lietaus nuotekų šalinimas nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijų ir toliau atliekamas per ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus (t. 1, b. l. 8-12).

Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė nuostolių atlyginimą bei 5 proc. pelną už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); bylos dalį dėl nuostolių, atsiradusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., prieisimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 3 dalis).

Tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutiko su teismo priimtu sprendimu, ieškovė UAB ,,Profilena“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. pareikšti, nes teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (CK 1.127 straipsnio 5, 8 dalys), tačiau sutinka, kad žala būtų priteista už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, nesutinka su nuostolių skaičiavimo tvarka ir dydžiu.

Dėl šalių teisnių santykių kvalifikavimo

Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtų nuostolių už lietaus nuotekų šalinimą teritorijose, kuriose šią paslaugą pati ar per kitus asmenis turėtų teikti atsakovė. Pirmosios instancijos teismas šį ginčą kvalifikavo kaip žalos atlyginimo (t. y. kilusius iš delikto) teisinius santykius.

Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas, tai savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje. Savivaldybė privalo užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1, 11 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savivaldybei teisės aktuose nustatyta pareiga organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti nuotekų valymą savivaldybės teritorijoje, juolab, kad nuotekų tvarkymo paslaugos priskirtinos bendro ekonominio intereso paslaugoms (viešoms paslaugoms), kurioms taikomi tam tikri viešųjų paslaugų įpareigojimai. Netinkamai valomos nuotekos gali pakenkti vandens kokybei, todėl siekiant apsaugoti visuomenės interesą, savivaldybėms priskirta tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo funkcija privalo būti įgyvendinama tinkamai, derinant tiek visuomenės, tiek viešųjų paslaugų tiekėjų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-611/2015).

Nors, kaip minėta anksčiau, atsakovė 2008 m. gruodžio 31 d. nutraukė Lietaus nuotekų šalinimo sutartį, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 8-12, 76) patvirtina, kad nuotekos ir toliau buvo nukreipiamos į ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus, tokiu būdu ieškovė neatlygintinai tęsė nuotekų priėmimo ir valymo paslaugų teikimą Plungės rajono savivaldybės administracijai ir tokiu būdu užtikrino atsakovei įstatymo priskirtą pareigą organizuoti nuotekų tvarkymo vykdymą. Įrodymų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų nukreipti nuotekas į kitus tinklus ar, kad ieškovė netinkamai vykdytų nuotekų surinkimo ir šalinimo darbus byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Ir, nors lietaus nuotekos nėra tapačios buitinėms nuotekoms, šis faktas savaime nepaneigia savivaldybės pareigos organizuoti tinkamą jų šalinimą ir neatleidžia nuo prievolės atlyginti sąnaudas, kurias patiria kitas asmuo (šiuo atveju – ieškovė), kurios tinklais naudojantis šios nuotekos yra šalinamos, kadangi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas neišskiria pareigų tvarkant buitines nuotėkas ir paviršines (lietaus) nuotekas reglamentavimo. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 18 dalį nuotekomis laikomos tiek buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, tiek kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip atiduoda tvarkyti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai atsirado ne iš sutarties vykdymo, teisės aktuose atsakovei priskirta pareiga organizuoti nuotekų tvarkymą buvo vykdoma kito asmens – ieškovės, nesant duomenų, kad minėti darbai atlikti netinkamai, nėra pagrindo konstatuoti įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti nuotekų tvarkymą pažeidimo. Kaip minėta, ieškovė, tvarkydama nuotekas, veikė atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos interesais. Ieškovė ir po Sutarties nutraukimo suteikdama nuotekų surinkimo ir šalinimo paslaugas užtikrino atsakovės pareigų jai pavestų minėtais aukščiau įstatymais įgyvendinimą.

CK šeštosios knygos III dalies XIX skyriuje reglamentuotas kito asmens reikalų tvarkymo institutas. Kito asmens reikalų tvarkymo santykiai susiklosto, kai neturėdamas nei iš sutarties, nei iš delikto kylančios pareigos asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga (CK 6.229 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų buvimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).

Nagrinėjamu atveju atitikties Plungės rajono savivaldybės interesams kriterijus nėra tenkinamas vien tuo, kad nuotekų tvarkymas yra savivaldybės funkcija; jį parodo ir faktinis savivaldybės elgesys – ji faktiškai leido nuotekas į ieškovei priklausančius tinklus, vadinasi, kitu būdu nebuvo pajėgi (nesiekė) užtikrinti savivaldybės funkcijos įgyvendinimo. Pasibaigus nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčiai ieškovė teikė nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovės naudai ir veikė jos interesais; tokių paslaugų teikimas nebuvo ieškovės sutartyje ar įstatyme nustatyta jos pareiga; atsakovė neišreiškė aiškios valios ir neprisiėmė sutartinių įsipareigojimų dėl ieškovo atliekamų veiksmų.

Išvardytas sąlygas patvirtina byloje pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, tai teisėjų kolegijai sudaro teisinį pagrindą spręsti dėl kito asmens reikalų tvarkymo teisinių santykių buvimo ir taip perkvalifikuoti šalių ginčo santykius.

Dėl atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka ir dydžiu

Atsakovė skunde nurodo, kad teismas ignoravo ankstesniuose tarp šalių vykusiuose ginčuose priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, t. y., jog apskaičiuojant nuostolių dydį negali būti taikoma paviršinių nuotekų šalinimo skaičiavimo metodika, kad aplinkos teršimo mokestis nėra mokamas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismams nagrinėjant šalių ginčą dėl nuostolių už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d iki 2009 m. balandžio 30 d., atlyginimą buvo vertinami iš esmės kiti nei šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės nuostolių dydį, pagrindžiantys jų skaičiavimo tvarką. Šiuo atveju ieškovė nuostolių dydį įrodinėja 2012 m. birželio 20 d. Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. A. P. atlikta Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio ieškovei priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimo išvadomis (t. 1, b. l. 17-93), UAB ,,Žemaitijos auditas“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus (t. 2, b. l. 70-90). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012, nustatyta nuostolių apskaičiavimo metodika negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes nuostolių dydis įrodinėjamas naujais, anksčiau teismų nevertintais, rašytiniais įrodymais ir nėra grindžiamas paviršinių nuotekų šalinimo metodika, kuria remiantis buvo skaičiuojamas žalos dydis anksčiau nagrinėtoje byloje.

Kaip minėta anksčiau, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš kitų asmenų reikalų tvarkymo. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi; asmeniui tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalavimų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalavimų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Išlaidos ar nuostoliai, turėti asmens po to, kai jis tvarkė kito asmens reikalus gavęs pastarojo sutikimą, atlyginami pagal atitinkamos sutarčių rūšies taisykles.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų prieštaravusi ieškovės veiksmams, būtų ėmusis veiksmų, užtikrinant lietaus nuotekų tvarkymą alternatyviu būdu, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti visų turėtų naudingų ir būtinų išlaidų bei patirtų nuostolių atlyginimo ir, tinkamai sutvarkiusi nuotekas, tai pat ir atlyginimo už pasiektą rezultatą.

Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų paneigiančių tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad iš melioracijos griovio į nuotekų kolektorių patenka ne tik drenažinis, bet ir paviršinių lietaus nuotekų vanduo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų 157,5 ha ploto teritorijos, kurios sudaro 87,9 proc. kolektoriumi pratekančio vandens kiekio ir, kuris daro atitinkamai proporcingą įtaką lietaus nuotekų kolektoriaus fiziniam nusidėvėjimui (t. 1, b. l. 33).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju, kitaip nei anksčiau nagrinėtuose šalių ginčuose, byloje esant įrodymams, kad ieškovei priklausančiais tinklais prateka ir yra išvalomos tiek drenažinis, tiek paviršinis vanduo, kuris turi pagrindinę įtaką ieškovei priklausančio nuotekų kolektoriaus fiziniam nusidėvėjimui, yra pagrindas priteisti su nuotekų šalinimu susijusias sąnaudas už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal ieškovės pateiktus sąnaudų skaičiavimo duomenis.

Kaip minėta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su nuotekų nukreipimu į kitus valymo įrenginius, ieškovė neturėjo pasirinkimo galimybės, todėl ir toliau savo lėšomis vykdė atsakovės funkcijas. Susidariusios veiklos sąnaudos detalizuotos UAB ,,Žemaitijos auditas“ ataskaitoje patvirtina, kad ieškovė visą ginčo laikotarpį valė nuotekas ir dėl to patyrė išlaidas (t. 2, b. l. 70-85), kurios ieškovei, kaip atsakovės reikalų tvarkytojai, pastaroji turi atlyginti (CK 6.233 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje esančios lentelės patvirtina ieškovės sąnaudas, patirtas ginčo laikotarpiu ir, kad darbo užmokestis, socialinis draudimas, kanceliarinės prekės, etc., kitaip nei teigia apeliantė, yra tiesiogiai susijusios su ieškovės vykdoma atsakovei priskirta funkcija. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo anksčiau minėtame tyrime nurodytą faktą, kad kolektoriumi prateka ir nuotekos iš kitiems subjektams priklausančių teritorijų (t. 1, b. l. 19, 27), kurios sudaro 12,1 proc. visų nuotekų, o tuo tarpu ieškovės nurodytose pažymose pateiktos visos (100 proc.) su nuotekų šalinimu susijusios išlaidos (t. 2, b. l. 4, 12-15). Todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės sąnaudų dalį, tenkančią kitiems ieškovės paslaugomis besinaudojantiems subjektams. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteista 152 389,75 Eur suma už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mažintina, atsižvelgiant į iš atsakovei priklausančių teritorijų surenkamą ir pro kolektorius pratekantį vandens kiekį (87,9 proc.), t. y. už 2011 m. gruodžio mėn. – 5 179,94 Eur ((244 168 Lt/12 mėn.) x 87,9 proc.), už 2012 m. – 64 385,32 Eur (252 912 Lt x 87,9 proc.), už 2013 m. – 64 385,32 Eur (252 912 Lt x 87,9 proc.), iš viso 133 950,58 Eur.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 5 proc. metinio pelno už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįsta. Minėta, kad kito asmens reikalus tvarkęs asmuo turi teisę į sąnaudų, patirtų tvarkant reikalaus bei nuostolių atlyginimą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, savaime nereiškia, kad tvarkydamas atsakovės reikalaus, jis patyrė sąnaudas ar nuostolius, lygius jo metinio pelno maržai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovei nesinaudojant jos įrenginiais, ji gautų iš šios veiklos prašomo priteisti pelno dydį. Dėl nurodytų priežasčių laikytinas teisiškai nepagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. metinį pelną (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio proceso normų pažeidimu

Apeliantė teigia, kad teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlęs ieškovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius išlaidas, patirtas 2013 m., pažeidė CPK 12 straipsnyje numatytą rungimosi principą.

Kaip žinoma, pagrindinė teismo pareiga, vykdant teisingumą, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teisingumo vykdymas yra išskirtinė teismo kompetencija ir teismas, jį vykdydamas, turi ne formaliai taikyti tam tikras procedūras, o siekti, kad pažeista asmens teisė būtų apginta realiai. Teismas šalių kilusį ginčą turi išspręsti iš esmės, o matydamas, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 256 straipsnis). Toks bylos nagrinėjimo atnaujinimas negali būti vertinamas kaip šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimas. Pažymėtina, kad teismas 2015 m. vasario 23 nutartyje ne nurodė, o pasiūlė ieškovei pateikti duomenis apie 2013 metais turėtas išlaidas, jokios nuorodos į tai, jog ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas pilna apimtimi, kaip kad skunde nurodo apeliantė, nutartyje nėra. Be to, teismas nutartimi ne būtent ieškovei, o abiems šalims pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, šia teise pasinaudojo ne tik ieškovė, bet ir atsakovė, todėl argumentai dėl šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimo laikytini visiškai nepagrįstais.

Dėl ieškovės UAB ,,Profilena“ apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Kaip teisingai atsiliepime į ieškovės skundą nurodė atsakovė, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas, iš kurio kildinama žala, yra tęstinio pobūdžio, ar ne, tai nekeičia CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytos nuostatos, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tęstinio pažeidimo faktas nėra aplinkybė, leidžianti netaikyti ieškinio senaties instituto, jis reikšmingas siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, kuri ir laikoma kiekviena diena, kurią padaromas pažeidimas. Tačiau tuo pačiu senaties terminas prieš tai einančiai pažeidimo dienai pasibaigia, jeigu jis nėra nutraukiamas. Savo apeliaciniame skunde ieškovė nekvestionuoja teismo nustatyto ieškinio senaties pradžios termino teisingumo. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė pati skunde nurodo, kad teismas tinkamai apskaičiavo nuostolių atlyginimo laikotarpį – už tris paskutinius metus nuo ieškinio pateikimo dienos, o tuo pačiu faktiškai pripažįsta, kad laikotarpiui, viršijančiam trejus metus iki pareiškiant ieškinį, senaties terminas yra suėjęs, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB ,,Profilena“ apeliacinio skundo argumentus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal proporcingumo principą: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priešinga ginčo šalis turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai apskaičiavo patenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas, tačiau keičiant teismo sprendimą atmetama didesnė pareikštų reikalavimų dalis: apeliaciniam teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo iš ieškovės reikalautų 372 511,87 Eur priteista 160 009,24 Eur suma turi būti mažinama iki 133 950,58 Eur, patenkinta ieškinio reikalavimų proporcija yra 36 procentai (133 950,58 Eur : 372 511,87 Eur). Atitinkamai perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovės priteisiama 504,63 Eur turto vertinimo išlaidų, 156,39 Eur už mokslinį tyrimą, 726,61 Eur audito išlaidų, 16,68 Eur už bankų išrašus, 2 487,20 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 3 891,51 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Atmestų ieškinio reikalavimų proporcija tokiu atveju yra ne teismo nurodyti 57, bet 64 proc., todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 798,65 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal analogiškus principus, proporcijas nustatant pagal patenkintų / atmestų apeliacinių skundų reikalavimų dalis, kurios šiuo atveju nustatoma nuo apeliacinių skundų ginčijamos sumos.

Atsakovė apeliaciniame skunde ginčijo 160 009,24 Eur sumą, jos skundas patenkintas 16 proc. (nuo ginčytos apeliaciniu skundu 160 009,24 Eur sumos, ieškovei priteista suma sumažinta 26 058,66 Eur). Todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 312,68 Eur (1 954,25 Eur x 16 proc.) apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ieškovės UAB ,,Profilena“ apeliacinis skundas atmetamas visiškai, todėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį dėl nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Profilena“ (j. a. k. 171039871) iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188714469) 133 950,58 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 133 950,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-05-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Profilena“ (j. a. k. 171039871) iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188714469) 3 891,51 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188714469) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ (j. a. k. 171039871) 2 798,65 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188714469) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ (j. a. k. 171039871) 312,68 Eur (tris šimtus dvylika eurų ir šešiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi teisme išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.