Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo H.Y. (H.Y.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam H.Y. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

H.Y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad E. R., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S.Y., 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniaus mieste susitarė dėl narkotinių medžiagų neteisėto disponavimo ir kontrabandos iš Olandijos į Lietuvos Respubliką bei į šią nusikalstamą veiką įtraukė jį - H.Y., po ko 2017 m. gruodžio 1 d. vakare, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, S.Y. suteikė E. R. priemonę - automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią G. Š., narkotinių medžiagų laikymui ir gabenimui, perdavė nuo jo raktus ir nurodė automobilio stovėjimo vietą Vilniuje, po ko, 2017 m. gruodžio 2 d. apie 02.00 val. iš Vilniaus miesto į Olandiją minėtu automobiliu „Opel Astra“ išvyko E. R., o 2017 m. gruodžio 4 d. apie 19 val. iš Vilniaus miesto į Olandiją automobiliu „Mercedes Benz C 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvyko jis - H.Y. ir S.Y., tikslu neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandos būtu jas atgabenti į Lietuvą.Po ko, tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, prieš įsigyjant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, E. R. 2017 m. gruodžio 5 d. apie 14-15 val. L. mieste iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo narkotinės medžiagos - kokaino mėginį, kurį parodė S.Y., dalyvaujant jam - H.Y., ir kurį E. R. suvartojo, po ko, jis - H.Y., S.Y. ir E. R., 2017 m. gruodžio 6 d. Olandijoje, L. mieste, nuvykę automobiliu „Mercedes Benz C 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš kito asmens nusipirkdami už 15500 eurų, kuriuos davė jis - H.Y. ir S.Y. E. R., įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 415,633 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią E. R. atgabenęs į viešbutį perdavė jam – H.Y. ir S.Y., kurie ją paslėpė ir laikė automobilio „Opel Astra“ atsarginiame rate.Po ko, 2017 m. gruodžio 7 d. apie 06.00 val. jis - H.Y. ir S.Y. automobiliu „Mercedes Benz C 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmi išvyko iš Olandijos, L. miesto siekdami užtikrinti kontrabandos būdu per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką iš Olandijos narkotinių medžiagų saugų gabenimą bei mobiliojo ryšio priemonėmis su Olandijos SIM kortelėmis turėjo E. R. perduoti visą informaciją, kad šis spėtų pasišalinti iš nusikaltimo vietos, jei narkotinės medžiagos gabenimo kelyje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai.Po ko, 2017 m. gruodžio 7 d. apie 07 val. iš Olandijos, L. miesto automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, išvyko E. R., kuris kontrabandos būdu iš Olandijos per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kokaino, kai 2017 m. gruodžio 7 d. apie 23.42 val., ne daugiau kaip 1 km nuo Lenkijos – Lietuvos valstybės sienos, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sulaikė jį - H.Y. ir S.Y., važiuojančius automobiliu „Mercedes Benz C300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o 2017 m. gruodžio 8 d. apie 03.15 val. prie S.Y. gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai sulaikė E. R., kurie tą pačią dieną apie 09.30 val. atliktos automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsarginio rato apžiūros metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 415,633 g narkotinės medžiagos – kokaino.H.Y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį taip pat kaltinamas tuo, kad jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. gruodžio 8 d. kartu su Sa. Y. automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinėje, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 9 mm ( .380) kalibro Olympic 380 Gum modelio revolverį BBM Nr. D 000806, skirtą šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su guminių sviedinių kietuoju užtaisu, taip pat iš kurio galima iššauti ir 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais revolveriniais šoviniais bei kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir tinkamas šaudyti, kai tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 8 d. apie 19.20 val. atliktos kratos metu minėto automobilio bagažinėje policijos pareigūnai rado ir paėmė minėto modelio revolverį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, H. Y. buvo sulaikytas 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi kaltinamajam H. Y. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams nustatęs, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo pagrindas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.Kaltinamojo H. Y. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti.Gynėjo skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas suėmimo klausimą, turi tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kurias yra nustatęs įstatymas ir vadovaujantis BPK 122 straipsnio 7 dalimi. Remdamasis, suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus ir sąlygas numatančiomis BPK nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 36 kaltinamojo gynėjas tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo suėmimo skyrimo pagrindai yra nepagrįsti bylos duomenimis.Anot kaltinamojo gynėjo, bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika, kaltinamojo gynėjas tvirtina, jog vertindamas bėgimo (slėpimosi) tikimybę, teismas turi atsižvelgti į kaltinamojo charakterį, moralę, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis yra persekiojamas baudžiamąja tvarka ir jo tarptautinius kontaktus, pažymi, kad kaltinamojo ryšiai užsienyje turi būti vertinami atsižvelgiant į aplinkybes, rodančias tikimybę, kad kaltinamasis iš tiesų jais pasinaudos pabėgdamas. Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad remiantis EŽTT praktika teismo nutartis turi būti įtikinamai motyvuota, joje turi būti nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai ir visos šio klausimo sprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, o skundžiamoje nutartyje, gynėjo nuomone, tai nebuvo padaryta.Anot kaltinamojo gynėjo, nei prokuroro pareiškime, nei teismo nutartyje nėra jokių duomenų, nurodančių, kokiu būdu kaltinamasis bandys paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ir taip trukdys procesui. Prašymas pratęsti suėmimą grindžiamas vien tik abstrakčia prielaida, kad kaltinamasis gali bandyti daryti įtaką teismo procesui. Prokuroro nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis bandys daryti įtaką liudytojams, išvados grindžiamos vien tik abstrakčiomis prielaidomis, kurios negali būti suėmimo skyrimo / pratęsimo pagrindu. Nagrinėjamoje byloje tokios konkrečios aplinkybės daugelyje nutarčių baudžiamajame procese dėl suėmimo apskritai neminimos, slėpimosi pavojus motyvuojamas daugiausia gresiančios bausmės griežtumu, konkrečių motyvų, kad kaltinamasis galėtų trukdyti baudžiamajam procesui nėra.Kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad svarstant poveikio kitiems asmenims nustatymo pagrįstumą, vertintina konkreti ikiteisminio tyrimo eiga (kokie asmenys ir kada buvo apklausiami ir pan.). Gynėjo nuomone, tokios analizės teismas nagrinėjamojoje byloje iš esmės neatliko, o nutartyse dėl suėmimo buvo pateiktos tik bendro pobūdžio išvados dėl proceso eigos ir jame atliekamų procesinių veiksmų. Anot gynėjo, iš nutarties dėl suėmimo skyrimo ir pratęsimo taip pat matyti, kad teismas šioje byloje realiai neapsvarstė galimybės skirti kitas kardomąsias priemones ir nenurodė konkrečių motyvų, dėl ko tokios priemonės būtų neveiksmingos, nors gynėjas skunduose dėl suėmimo pagrįstumo siūlė skirti įtariamajam konkrečias švelnesnes kardomąsias priemones, nurodė tai pagrindžiančius argumentus.Kaltinamojo H. Y. gynėjo skunde teigiama, kad teismas apsiribojo tik formalia nuoroda, kad negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų kitomis priemonėmis, tuo tarpu pagal EŽTT praktiką institucijos spręsdamos dėl asmens suėmimo privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti ir atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant, dėl kokių būtent priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Kaltinamojo gynėjo nuomone, nagrinėjamojoje byloje teismas nesilaikė pirmiau nurodytų teismų praktikos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir iš esmės neatliko nuoseklaus suėmimo teisėtumo vertinimo pagal kasacinio teismo vadovaujantis EŽTT praktika suformuluotus kriterijus, nutartyje nurodyta apimtimi netyrė ir nevertino baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių konkrečius kardomosios priemonės - suėmimo taikymo pagrindus. Šioje situacijoje, kaltinamojo gynėjo teigimu, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, kad minėtos prievartos priemonės buvo pritaikytos tinkamai ir pagrįstai.Gynėjo skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad H. Y. sunkiai serga, jam turėjo būti atlikta operacija, būdamas kalėjime jis negauna tinkamo gydymo, be to, jo šeima yra pasiruošusi sumokėti užstatą, kuris galėtų sudaryti 10 000 Eur.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo H. Y. gynėjo skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis H. Y. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo, taip pat kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, 2018 m. kovo 17 d. apžiūros protokole, 2017 m. gruodžio 8 d. kratos protokole, 2018 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime, specialistų išvadose ir kitoje bylos medžiagoje.Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad H. Y. anksčiau neteistas, šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių, viena – sunkių ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4-6 dalys). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nors, kaip nurodoma ir kaltinamojo gynėjo skunde, galimai padarytų nusikaltimų sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Remiantis kaltinamąjį charakterizuojančiais bylos duomenimis, jis yra Armėnijos Respublikos pilietis, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2022 m. birželio 5 d., byloje nėra duomenų apie kaltinamojo draudėjus, pats kaltinamasis ankstesnių teismo posėdžių, kuriuose buvo sprendžiamas jo suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimas metu nurodė paskutinį kartą dirbęs prieš 7-8 metus. Kaltinamasis neturi Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto, nurodė, kad kartu su žmona ir sūnumi nuomojasi butą V. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje kartu su kaltinamuoju nusikalstamų veikų padarymu taip pat kaltinami ir jo sūnūs. Kaip matyti iš H. Y. pareikštų kaltinimų, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos organizuota grupe, o tai rodo didesnį kaltinamojo asmens bei jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijose, be to, kaltinamasis nurodė pardavinėjantis paveikslus Prancūzijos Respublikoje, taigi užsienyje turi ryšių. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad kaltinamasis sunkiai serga, tačiau byloje šias gynėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra, teismo posėdžio metu dokumentai taip pat nebuvo pateikti.Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis neturi stiprių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje – nepaisant to, kad pakankamai ilgą laiką gyvena Lietuvoje, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis čia būtų turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį, nekilnojamojo turto, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis suteikia pagrindą įtarti, kad kaltinamasis lėšų pragyvenimui galimai užsidirba iš nusikalstamos veikos. Be to, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis galimai turi ryšių Armėnijos Respublikoje, nurodė turintis ryšių Prancūzijoje, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas galimai padarė be kita ko Olandijoje, todėl atsižvelgiant į jam gręsiančios bausmės griežtumą darytina išvada, kad siekdamas jos išvengti kaltinamasis galėtų bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų ar teismo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo Lietuvos Respublikoje nesaisto beveik jokie socialiniai ryšiai, išskyrus čia gyvenančią jo šeimą, įskaitant du sūnus, kurie taip pat šioje byloje yra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu ir yra Armėnijos Respublikos piliečiai, nėra pagrindo manyti, kad šie ryšiai galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo ketinimo bėgti ar slėptis. Priešingai, pradėtas baudžiamasis procesas prieš jį ir jo šeimos narius gali paskatinti kaltinamąjį su visa šeima išvykti į užsienį. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad būtinybė tęsti kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą neišnyko.Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismas, priimdamas sprendimą pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą daugiausia rėmėsi jam gręsiančios bausmės griežtumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nutartį, su šiais skundo argumentais nesutinka. Iš žemesnės instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties bei baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas atsižvelgė į visas suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą išsamiai motyvavo. Teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, kadangi tai yra viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta nustatant kaltinamojo bėgimo ar jo slėpimosi nuo teisėsaugos pareigūnų tikimybę. Tai nėra vienintelė aplinkybė, į kurią teismas turi atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnės instancijos teismas iš tiesų įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes.Priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, žemesnės instancijos teismas taip pat vertino galimybes kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau, atsižvelgdamas į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sunkumą, padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti. Teisėjų kolegija su žemesnės instancijos teismo išvadomis sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad pagal H. Y. kaltinimus įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos kiekis sudaro labai didelį kiekį – 415,633 g. narkotinės medžiagos – kokaino, gynėjo skunde nurodomas kaltinamojo galimas įmokėti 10 000 Eur užstatas nelaikytinas pakankamu siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į proceso stadiją (byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2018 m. birželio 18 d. nutartimi ir įrodymų tyrimas dar nebuvo pradėtas), į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei duomenis apie jo turimus ryšius užsienyje, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą šiuo metu iš tiesų galima tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.Atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjo skundo argumentus paminėtina, jog skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam yra pratęstas nustačius vieną BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų – pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas tikslas tolesniu kardomosios priemonės taikymu užtikrinti netrukdomą procesą sietinas su siekiu užtikrinti sklandų, nevilkinamą bylos nagrinėjimą. Atitinkamai, dėl šios priežasties nutartyje teismas nepateikė argumentų, dėl kurių jo manymu kaltinamasis galėtų daryti įtaką kitiems kaltinamiesiems ar liudytojams.Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apygardos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o kaltinamojo H. Y. gynėjo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo H.Y. (H.Y.) gynėjo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi H.Y. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.