Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Algimanto Valantino ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo E. R. ir nuteistojo S. Y. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 ir 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.), 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir E. R. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d.

S. Y. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 ir 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.) (dvi veikos), 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 24 (dvidešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 ir 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.) ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 ir 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.) (antra veika) ir BK 259 straipsnio 2 dalį subendrintos jas apimant, po ko bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jas iš dalies sudedant, ir S. Y. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 15 d.

H. Y. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 8 (aštuonioms) dienoms.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 15 d.

Taip pat H. Y. buvo išteisintas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 ir 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.) ir 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

S. Y. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 24 (dvidešimt keturioms) paroms.

Taip pat S. Y. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta iš E. R. ir S. Y. konfiskuoti automobilio „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 3830 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti S. Y. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz C 300 4 Matic“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti E. R. ir S. Y. mobiliojo ryšio telefonus „Philips“ su SIM kortelėmis.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta išieškoti iš S. Y. ir E. R. perduoto saugoti automobilio „Mercedes Benz C 300 4 Matic“, v. n. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidas, saugojimo įkainis vienam mėnesiui 18,22 Eur su PVM.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. R., S. Y., H. Y. ir S. Y. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad:

1.1. E. R. ir S. Y., veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniaus mieste susitarė dėl narkotinių medžiagų neteisėto disponavimo ir kontrabandos iš Olandijos į Lietuvos Respubliką, po ko 2017 m. gruodžio 1 d. vakare S. Y. suteikė E. R. priemonę - automobilį „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančią asmeniui, kuriam kaltinimai nepareikšti, perdavė raktus ir nurodė automobilio stovėjimo vietą Vilniuje, po ko, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 02.00 val., iš Vilniaus miesto į Olandiją minėtu automobiliu „Opel Astra“ išvyko E. R., o 2017 m. gruodžio 4 d., apie 19 val., iš Vilniaus miesto į Olandiją automobiliu „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) išvyko S. Y., tikslu neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandos būdu jas atgabenti į Lietuvą.

Tęsiant nusikalstamą sumanymą, E. R. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 14-15 val., (duomenys neskelbtini) mieste iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo narkotinės medžiagos –kokaino mėginį, kurį parodė S. Y. ir kurį jis – E. R., suvartojo, po ko, S. Y. ir E. R. 2017 m. gruodžio 6 d., Olandijoje, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš kito asmens nusipirkdami už ne mažiau kaip 15000 eurų, įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 415,633 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią E. R. ir S. Y. paslėpė ir laikė automobilio „Opel Astra“ atsarginiame rate.

Po ko, 2017 m. gruodžio 7 d., apie 06.00 val., S. Y. automobiliu „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) pirmas išvyko iš Olandijos, (duomenys neskelbtini) miesto, siekdamas užtikrinti kontrabandos būdu per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką iš Olandijos narkotinių medžiagų saugų gabenimą bei mobiliojo ryšio priemonėmis su Olandijos SIM kortelėmis turėjo E. R. perduoti visą informaciją, kad šis spėtų pasišalinti iš nusikaltimo vietos, jei narkotinės medžiagos gabenimo kelyje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai.

Po ko, 2017 m. gruodžio 7 d., apie 07 val., iš Olandijos, (duomenys neskelbtini) miesto, automobiliu „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, išvyko E. R., kuris kontrabandos būdu iš Olandijos per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kai 2017 m. gruodžio 7 d., apie 23.42 val., ne daugiau kaip 1 km nuo Lenkijos – Lietuvos valstybės sienos, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sulaikė S. Y., važiuojantį automobiliu „Mercedes Benz C300“, v. n. (duomenys neskelbtini) o 2017 m. gruodžio 8 d., apie 03.15 val., prie S. Y. gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sulaikė E. R., tą pačią dieną apie 09.30 val. atliktos automobilio „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), atsarginio rato apžiūros metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 415,633 g narkotinės medžiagos – kokaino.

1.2. S. Y. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo 2017 m. gruodžio 7 d. su savimi laikė ir kontrabandos būdu iš Olandijos automobiliu „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) gabeno per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas, Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne mažiau kaip 1,186 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2017 m. gruodžio 7 d., apie 23.42 val., ne daugiau kaip 1 km nuo Lenkijos – Lietuvos valstybės sienos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2017 m. gruodžio 8 d., apie 02.30 val., atliktos jo asmens kratos metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė nedidelį kiekį – 1,186 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

1.3. S. Y. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. gruodžio 8 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 6,049 g narkotinės medžiagos – kokaino ir nedidelį kiekį – 0,239 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 8 d., apie 04.10 val. kratos, atliktos bute adresu (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius narkotinių medžiagų: kokaino ir kanapių (antžeminių dalių).

1.4. H. Y. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. gruodžio 8 d. automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 9 mm (.380) kalibro Olympic 380 Gum modelio revolverį BBM Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su guminių sviedinių kietuoju užtaisu, taip pat iš kurio galima iššauti ir 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais revolveriniais šoviniais bei kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir tinkamas šaudyti, kai tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 8 d., apie 19.20 val., atliktos kratos metu minėto automobilio bagažinėje policijos pareigūnai rado ir paėmė minėto modelio revolverį.

1.5. S. Y. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. gruodžio 8 d. automobilio „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini), salone, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,094 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 8 d., apie 19.20 val., atliktos kratos metu minėto automobilio salone policijos pareigūnai rado ir paėmė šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių).

2.1. H. Y. kaltinamas, kad E. R., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. Y., 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniaus mieste susitarė dėl narkotinių medžiagų neteisėto disponavimo ir kontrabandos iš Olandijos į Lietuvos Respubliką bei į šią nusikalstamą veiką įtraukė jį – H. Y., po ko 2017 m. gruodžio 1 d. vakare, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, S. Y. suteikė E. R. priemonę - automobilį „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančią G. Š., narkotinių medžiagų laikymui ir gabenimui, perdavė nuo jo raktus ir nurodė automobilio stovėjimo vietą Vilniuje, po ko, 2017 m. gruodžio 2 d., apie 02.00 val., iš Vilniaus miesto į Olandiją minėtu automobiliu „Opel Astra“ išvyko E. R., o 2017 m. gruodžio 4 d., apie 19 val. iš Vilniaus miesto į Olandiją automobiliu „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) išvyko jis – H. Y. ir S. Y., tikslu neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir kontrabandos būdu jas atgabenti į Lietuvą.

Po ko, tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, prieš įsigyjant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, E. R. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 14-15 val., (duomenys neskelbtini) mieste iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo narkotinės medžiagos – kokaino mėginį, kurį parodė S. Y., dalyvaujant jam – H. Y., ir kurį E. R. suvartojo, po ko, jis – H. Y., S. Y. ir E. R., 2017 m. gruodžio 6 d. Olandijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, nuvykę automobiliu „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš kito asmens nusipirkdami už 15500 eurų, kuriuos davė jis – H. Y. ir S. Y. E. R., įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 415,633 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią E. R. atgabenęs į viešbutį perdavė jam – H. Y. ir S. Y., kurie ją paslėpė ir laikė automobilio „Opel Astra“ atsarginiame rate.

Po ko, 2017 m. gruodžio 7 d., apie 06.00 val., jis – H. Y. ir S. Y. automobiliu „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) pirmi išvyko iš Olandijos, (duomenys neskelbtini) miesto, siekdami užtikrinti kontrabandos būdu per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką iš Olandijos narkotinių medžiagų saugų gabenimą bei mobiliojo ryšio priemonėmis su Olandijos SIM kortelėmis turėjo E. R. perduoti visą informaciją, kad šis spėtų pasišalinti iš nusikaltimo vietos, jei narkotinės medžiagos gabenimo kelyje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai.

Po ko, 2017 m. gruodžio 7 d., apie 07 val., iš Olandijos, (duomenys neskelbtini) miesto, automobiliu „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, išvyko E. R., kuris kontrabandos būdu iš Olandijos per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kai 2017 m. gruodžio 7 d., apie 23.42 val., ne daugiau kaip 1 km nuo Lenkijos – Lietuvos valstybės sienos, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sulaikė jį – H. Y. ir S. Y., važiuojančius automobiliu „Mercedes Benz C300“, v. n. (duomenys neskelbtini) o 2017 m. gruodžio 8 d., apie 03.15 val., prie S. Y. gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sulaikė E. R., kurie tą pačią dieną apie 09.30 val. atliktos automobilio „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), atsarginio rato apžiūros metu rado ir paėmė labai didelį kiekį – 415,633 g narkotinės medžiagos – kokaino.

2.2. S. Y. kaltinamas, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. gruodžio 8 d. kartu su H. Y. automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 9 mm (.380) kalibro Olympic 380 Gum modelio revolverį BBM Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .380 kalibro Me Gum tipo šoviniais su guminių sviedinių kietuoju užtaisu, taip pat iš kurio galima iššauti ir 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais revolveriniais šoviniais bei kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas ir tinkamas šaudyti, kai tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 8 d., apie 19.20 val., atliktos kratos metu minėto automobilio bagažinėje policijos pareigūnai rado ir paėmė minėto modelio revolverį.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Dėl S. Y. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje

Dėl S. Y. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

3.40. Skundžiamu nuosprendžiu E. R., S. Y., H. Y., S. Y. (dėl narkotinių medžiagų laikymo) atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamą veiką. E. R., S. Y. atsakomybę sunkinančia aplinkybe epizode dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos pripažinta tai, kad jie veikė bendrininkų grupe.

3.41. Baudžiamojoje byloje H. Y. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, todėl teismas nepagrįstai pripažino jo veiksmuose atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką dėl narkotinių medžiagų laikymo. Šiuo aspektu atkreipiamas teismo dėmesys, kad H. Y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio l dalyje ir 2 dalyje, kaltintas nebuvo. Todėl ši aplinkybė šalintina iš teismo nuosprendžio, pripažįstant, kad nuteistojo H. Y. nusikalstamuose veiksmuose nėra baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

4.3. Taip pat, apelianto manymu, reikšminga ir tai, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, o ši aplinkybė, kartu su aplinkybe, kad kaltininkas pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, rodo mažesnį kaltininko pavojingumą, negu tokios rūšies nusikaltimų – neteisėto didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo pavojingumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Dėl H. Y. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 260 straipsnio 3 dalį

16. Baudžiamojo proceso įstatymu yra priimta inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

18. Prokuroro vertinimu, tokiais šių asmenų parodymais nėra pagrindo tikėti dėl to, kad faktines aplinkybes apie H. Y. žinojimą ir dalyvavimą minėtame nusikaltime pagrindžia jo apeliaciniame skunde išvardintų duomenų visuma, o S. Y. buvo suinteresuotas duoti tokius parodymus, norėdamas padėti tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo, susijusio giminystės ryšiais su kitu asmeniu, kaip suinteresuoto asmens,paaiškinimai gali ir neatskleisti tikrųjų nusikaltimo aplinkybių, tačiau jie turi būti vertinami kartu su visuma kitų bylos duomenų.

22. Atmetamas prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad H. Y. kaltę, prisidėjus prie neteisėto disponavimo narkotine medžiaga ir jos kontrabandos, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

27. Atsižvelgus į prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir apibendrinus teisėjų kolegijos padarytas išvadas, akivaizdu, kad dalis prokuroro apeliaciniame skunde įvardintų įrodymų patvirtina H. Y. ryšį su asmenimis, neteisėtai disponavusiais labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir jos kontrabanda, taip pat su transporto priemone, kuri buvo panauda nusikaltimo dalykui kontrabandos būdu gabenti, tačiau šie įrodymai – tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma nesudaro pagrindo neabejotinai, neginčijamai išvadai dėl pastarojo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad H. Y. automobiliu vyko į užsienio valstybę ir iš jos kartu su vienu iš nusikaltimo dalyvių, t. y. sūnumi S. Y., tačiau byloje nėra pakankamų objektyvių įrodymų, kad H. Y. ne tik žinojo tokios kelionės tikslą, bet ir suprato, jog savo veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos padarymo ir to norėjo. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje kelionėje taip pat dalyvavo G. J. bei D. K., tačiau jų baudžiamosios atsakomybės klausimas nekeliamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų nepakanka nuteistojo H. Y. kaltei dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje pagrįsti, todėl jis išteisintas pagrįstai,pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl organizuotos grupės

32. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl H. Y. išteisinimo iš jam pareikšto kaltinimo dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir jos kontrabandos (BK 199 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) pagrįstumo. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo H. Y. atžvilgiu vertinti priešingai tų pačių įrodymų, pirmosios instancijos teismo motyvų ir prokuroro argumentų, atsakant ir į prokuroro argumentus dėl pastarojo statuso (bendrininkų rūšies) ir bendrininkavimo formos. Tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, pašalindamas iš kaltinimo E. R. ir S. Y. organizuotos grupės požymį, ir pripažindamas juos veikus bendrininkų grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, laikytinas nepagrįstu.

33. Šioje byloje buvo nustatyta, kad E. R. pagal susitarimą nupirko narkotines medžiagas, po ko jas kartu su S. Y. paslėpė automobilio atsarginiame rate. E. R. gabeno narkotines medžiagas iš Olandijos į Lietuvą atsarginiame rate automobiliu Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini), o tuo metu S. Y., važiuodamas pirmas saugiu atstumu kitu automobiliu ir susirašinėdamas su E. R., užtikrino saugumą kelyje, t. y. saugų kokaino pargabenimą kontrabandos būdu iš užsienio valstybės. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis E. R. ir S. Y. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir bendrai įgyvendino paminėtos veikos objektyviuosius sudėties požymius. Tačiau vien tik kelių asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką, susitarimas daryti nusikalstamą veiką, pagal kurį vienas jų iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą, abu kartu, panaudoję priemones (izoliacinę juostą ir laužtuvą), jas paslėpė automobilio atsarginiame rate, kuris įdeėtas į vieno iš jų vairuojamą kito suteiktą automobilį, o kitas kitu automobiliu, važiuodamas pirmas ir stebėdamas situaciją kelyje bei apie tai pranešdamas trumposiomis žinutėmis, užtikrina saugų važiavimą, savaime nerodo organizuotos grupės požymio buvimo šių asmenų neteisėtuose veiksmuose. Ne tik organizuota grupė, bet ir bendrininkų grupė gali susiburti bet kokio pavojingumo tyčiniam nusikaltimui padaryti. Kaip minėta, esminės aplinkybės, atribojančios organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, yra grupės organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus.

33.1. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. iš esmės vienkartinis susitarimas (byloje nėra jokių duomenų apie jų tvirtus, besitęsiančius ir nevienkartinius nusikalstamus tarpusavio ryšius, kad E. R. ir S. Y. būtų iš anksto susitarę dėl ilgalaikės bendros nusikalstamos veikos) įgyti, laikyti ir kontrabandos būdu pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Olandijos į Lietuvą, kiekvieno iš nuteistųjų atskiri ir bendrai atlikti veiksmai, siekiant disponuoti narkotine medžiaga, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad E. R. ir S. Y. bendrininkavimas, darant aptariamą nusikalstamą veiką, t. y. nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir intensyvumas, pasiekė tokį organizuotumo lygį, kuris atitinka organizuotos grupės požymius.

33.2.Bylos duomenys patvirtina, kad E. R. ir S. Y. disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu bendru sutarimu, suvokdami, kad kontrabandos būdu ši medžiaga bus pargabenta į Lietuvą iš užsienio valstybės ir šio bendro nusikalstamo rezultato siekė. Ir nors jų parodymai nesutampa dėl narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių – iš ko ir už kokią tikslią sumą, kitų asmenų vaidmenį, ši aplinkybė neturi įtakos jų bendrininkavimo formos nustatymui, nes, vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad abu nuteistieji veikė, kaip bendravykdytojai. Jų suvokimas veikus priklausant organizuotai grupei nenustatytas.

33.3. Prokuroro akcentuojamos aplinkybės – konkrečių veiksmų atlikimas, priemonių įgijimas nusikalstamai veikai daryti, narkotikų slėpimas, konspiracinis bendravimas – dar nepatvirtina aukštesnio jų bendrų veiksmų organizuotumo lygio, o siejamos su pačios nusikalstamos veikos pobūdžiu. Nuteistųjų tarpusavio ryšys (vienas kitą pažinojo ilgą laiką, siejo draugiški santykiai) taip pat nelemia aukštesnio nuteistųjų nusikalstamų veiksmų organizuotumo lygio, kaip tai akcentuojama prokuroro apeliaciniame skunde. Pagal šios konkrečios bylos faktines aplinkybes E. R. ir S. Y. tarpusavio santykiai apsiribojo narkotinės medžiagos disponavimu ir jos kontrabanda, o atlikti veiksmai bendram tikslui pasiekti atitinka paprastos bendrininkų grupės, nustatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje požymius. Taigi, darytina išvada, kad E. R. ir S. Y. neteisėtas disponavimas labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino ir jos kontrabanda buvo padaryta šiems veikiant bendrininkų grupe, ir tą teisingai bei pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl S. Y. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

34. Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija ir nuteistojo S. Y. nusikalstamų veikų teisinį vertinimą dėl neteisėto disponavimo 6,049 g narkotine medžiaga – kokainu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

35. Bylos duomenimis, S. Y. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. gruodžio 8 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 6,049 g narkotinės medžiagos – kokaino ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį – 0,239 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (specialisto išvada Nr. 140-(7371)-IS1-7965; t 1, b. l. 37–40), kai 2017 m. gruodžio 8 d. 04.10 val. bute atliktos kratos metu, jos policijos pareigūnų buvo surastos ir paimtos (t. 1, b. l. 28–31). Pirmosios instancijos teismas šiuos S. Y. veiksmus iš BK 259 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad nebuvo įrodyta, jog nuteistasis narkotine medžiaga – 6,049 g kokainu, disponavo, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. sprendė, kad ją, kaip ir kitos rūšies pas jį rastą ir paimtą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), nuteistasis laikė savo reikmėms.

36. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija nuosprendžio dalies, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dalį inkriminuojamos narkotinės medžiagos – 0,239 g kanapių (antžeminių dalių), S. Y. laikė savo reikmėms (asmeniniam suvartojimui), tačiau nesutinka su jo veiksmų dėl disponavimo 6,049 g narkotine medžiaga – kokainu teisiniu vertinimu. Prokuroro nuomone, jau vien rastas aptariamos narkotinės medžiagos bendras kiekis 6,049 g, kuris buvo sufasuotas skirtingais kiekiais – atitinkamai trijuose maišeliuose po 4,700 g, 0,692 g, 0,641 g ir popieriniame lankstinuke 0,016 g, aplinkybė, kad iki tol nuteistasis nebuvo bandęs tokios rūšies narkotinės medžiagos, patvirtina, kad S. Y. šiomis narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau ne savo reikmėms, t. y. asmeniniam vartojimui ir tik per vieną kartą – Naujųjų metų šventę, kaip pats nurodė.

37. Teisėjų kolegija su tokiu apeliaciniame skunde pateiktu prokuroro vertinimu nesutinka. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka, norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius (BK 259 straipsnis). Tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui (BK 260 straipsnis). Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama, vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Pripažįstama, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir objektyvūs bylos duomenys.

39. Kratos bute metu rastas narkotinės medžiagos – kokaino bendras kiekis, taip pat ta aplinkybė, jog šį narkotinė medžiaga skirtingais kiekiais atitinkamai buvo trijuose maišeliuose ir viename popieriniame lankstinuke, priešingai prokuroro argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai dėl tikslo nuteistojo namuose laikytą kokainą platinti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog rastas aptariamos narkotinės medžiagos kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, patvirtintomis rekomendacijomis kiekiui nustatyti, nors ir viršija nedidelį kiekį (0, 2 g), tačiau nesudaro didelio kiekio (20 g). Taip pat kiekis nėra toks, kuris, kaip pažymi prokuroras, būtų vertinamas, kaip per didelis asmeniniam vartojimui, o pagal įpakavimo pobūdį (jo laikymo būdą) – trijuose skirtinguose maišeliuose ir viename popieriniame lankstinuke skirtingais kiekiais – atitinkamai po 4,700 g, 0,692 g, 0,641 g ir 0,016 g, taip pat nesuponuoja kategoriškos išvados, kad medžiaga skirta platinimui. Kaip rodo praktikos pavyzdžiai, paprastai platinimui skirta narkotinė medžiaga pakuojama (dalinama) apytiksliai vienodomis, nedidelėmis dozėmis, naudojant vienos rūšies (tipo) pakuotes. Atsižvelgtina ir į tai, kad narkotinių medžiagų buvimo (suradimo) vieta nebuvo apsunkinta, ją dar prieš kratos atlikimą bute pareigūnams nurodė pats nuteistasis, bei į tai, kad kratos metu nebuvo rasta jokių priemonių ar įrankių, skirtų narkotinių medžiagų prekybai (jų paruošimui). Todėl nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad šios S. Y. laikytos narkotinės medžiagos buvo skirtos jų platinimui.

40. Aptariamos nusikalstamos veikos patvirtinimu negali būti pripažinti ir apeliaciniame skunde prokuroro akcentuojami kito nuteistojo E. R. parodymai, duoti dėl kitos nuteistajam S. Y. pareikšto kaltinimo dalies – kad S. Y., jo žiniomis, narkotines medžiagas platino jau nuo 12 metų. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nepatvirtina kiti įrodymai, E. R., kaip nustatyta, tai žinoma iš kitų asmenų pasakojimų, jis pats platinimo fakto nematė ir, kaip tvirtina, narkotinių medžiagų iš S. Y. nebuvo įsigijęs. Nors praktikoje laikoma, kad kiekvienu atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo fakto nenustatymas nėra pakankamas pagrindas narkotinės medžiagos disponavimo tikslui, t. y. platinimui paneigti, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ši aplinkybė pripažįstama vienu iš teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu, kuris, atsižvelgus į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, leidžia daryti atitinkamą aptariamos veikos vertinimą.

41. Atsakant į argumentus, jog medicininis tyrimas nepatvirtino, kad nuteistasis S. Y. vartotų narkotines medžiagas – kokainą (pastarojo šlapime nebuvo rasta kokaino, kokaino metabolitų pėdsakų), taip pat, kad ant kratos metu paimtų juodos spalvos ir mėlynos spalvos plastikinių, taip pat 11 vnt. bespalvių uždaromų maišelių paviršių buvo rasta tik kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų, kad Olandijoje, E. R. gavus kokaino mėginį, S. Y. jo nevartojo, o tik vizualiai apžiūrėjo, leisdamas jį suvartoti E. R., teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepaneigia nuteistojo teiginių dėl gyvenamojoje vietoje laikytos narkotinės medžiagos asmeninėms reikmėms. Specialisto išvada Nr. T-N 3470/2017(01) nustatytas kitos rūšies narkotinės medžiagos vartojimo faktas – S. Y. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 4, b. l. 181), taip pat kratos metu rastuose ir paimtuose plastikiniuose maišeliuose rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (specialisto išvada Nr. 140-(7371)-IS1-7965 (t. 1, b. l. 37–40)). Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad S. Y. vartoja narkotines medžiagas. Nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro nurodomu argumentu – kad netiesiogiai narkotinės medžiagos disponavimo tikslą patvirtina nuteistojo gyvenimo partnerės G. J. parodymai, kad, jos žiniomis, S. Y. neturėjo priklausomybių ir jai nebuvo žinoma, ar šis vartojo narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši liudytoja, atsižvelgiant į ją ir nuteistąjį siejantį tarpusavio ryšį (sieja artimi ilgalaikiai santykiai, kartu augina mažametį vaiką, veda bendrą ūkį), laikytina suinteresuota padėti mažinti jo atsakomybės apimtį. Visos prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos neginčijamai paneigiančiomis nuteistojo S. Y. parodymus dėl kokaino laikymo savo reikmėm ir, įvertinus aptartų duomenų visumoje, neįrodo tikslo platinti šią narkotinę medžiagą buvimo.

42. Baudžiamajame procese įrodymų vertinimo teisę ir pareigą turi teismas. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tiek kiekviena atskirai, tiek jų visuma nesudaro pagrindo abejonių nekeliančiai, neginčijamai išvadai dėl nuteistojo S. Y. neteisėtų veiksmų teisinio vertinimo aptariamos nusikalstamos veikos kontekste. Tai, kad nuteistasis turėjo tikslą pas jį bute rastą narkotinę medžiagą – kokainą parduoti ar kitaip platinti, prokuroro grindžiama iš esmės tik surastų narkotinių medžiagų kiekiu ir nebuvimu duomenų, kad nuteistasis šią medžiagą vartojo, darant prielaidas, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Objektyviais duomenimis nustačius neteisėtą šių narkotinių medžiagų laikymą, ką pripažįsta ir pats nuteistasis, laikytina, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra tik pagrindas prielaidai, tačiau nėra pakankami kategoriškai išvadai, jog bute kratos metu rastas narkotinės medžiagos – kokaino kiekis, buvo skirtas ne asmeniniam vartojimui, o pardavimo ar kitokio platinimo tikslu. Nuteistojo S. Y. pozicija, kad jis aptariamas narkotines medžiagas laikė savo reikmėms, byloje surinktais įrodymais nepaneigta. Tokiu būdu pripažįstama, kad byloje įrodymai buvo ištirti ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, nuteistojo S. Y. padarytą veiką perkvalifikavęs iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl H. Y. nustatytos lengvinančios aplinkybės

43. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta H. Y. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi). Pirmosios instancijos teismas detalizavo, jog ši aplinkybė pripažįstama dėl narkotinių medžiagų laikymo. Prokuroras apeliaciniu skundu atkreipia dėmesį į tai, kad H. Y. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalyje nebuvo kaltinimas. Taip pat jis skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Prokuroro vertinimu, H. Y. veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl šį aplinkybė turi būti šalinama iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

44. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad H. Y. buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas). Dėl šios nusikalstamos veikos H. Y. pripažino savo kaltę. Pagrindo jo prisipažinimo dėl šios nusikalstamos veikos nelaikyti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatyta. Todėl laikytina, kad, pripažindamas šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Be to, skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, teismas šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažindamas lengvinančią aplinkybę dėl narkotinių medžiagų laikymo, o ne neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą. Tokiu būdu, nustatytina, kad pagrįstas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas, ir H. Y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo kaltės dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo pripažinimas. Lengvinančios atsakomybės aplinkybės patikslinimas nėra pagrindas keisti nuteistajam H. Y. paskirtą bausmę, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, šią aplinkybę įvertino kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis.

Dėl E. R. ir S. Y. apeliacinių skundų argumentų

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

45. Nuteistieji E. R. ir S. Y. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių – įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, taip pat jų pagrindu padarytų išvadų dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Neginčydami parinktos bausmės rūšies, nuteistieji apeliaciniais skundais prašo BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu švelninti jiems paskirtas bausmes tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Taip pat nuteistojo E. R. teigimu, jam turėtų būti mažinama ir bausmė, paskirta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Apeliantų vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas bausmes už padarytus nusikaltimus paskyrė, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su jų socialiniais ryšiais, tiek padaryta veika, jos pavojingumu, todėl jos yra per griežtos ir prieštarauja teisingumo principui.

46. Su tokiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma reikšmingesne už kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

47. Nagrinėjamoje byloje minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima prieiti išvados, kad skundžiamu nuosprendžiu tiek nuteistajam E. R., tiek S. Y. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o E. R. – dar ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį yra neteisingos, neproporcingos, neatitinka nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytų nusikaltimų bei bausmės proporcingumą ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes. Atsižvelgta tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, motyvą ir tikslą, nuteistųjų asmenybes, į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tiek į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

48. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad E. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 250 straipsnio 3 dalyje, kurios priskiriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis ir 6 dalis). S. Y. –penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 260 straipsnio 3 dalyje, kurios atitinkamai priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, nesunkiems, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3, 5, 6 dalys, 12 straipsnis). Nuteistojo E. R. ir S. Y. kartu padaryta veika susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu bei kontrabanda, o S. Y. atskirai – dar ir su narkotinių medžiagų laikymu, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir jų kontrabanda bei narkotinės medžiagos neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti laikymu.

49. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. R. ir S. Y. atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu bei kontrabandos (260 straipsnio 3 dalis ir 199 straipsnio 3 dalis), atsižvelgė, kad iš nuteistųjų E. R. ir S. Y. paimtas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, kuris kontrabandos būdu buvo atgabentas į Lietuvą, nepateko į apyvartą ir jų nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė.

50. Byloje buvo nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tiek E. R., tiek S. Y. pripažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo, niekaip nemotyvuojant, buvo nuteistiesiems pripažinta dėl narkotinių medžiagų laikymo. Tačiau, kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. R. ir S. Y. buvo kaltinami ir nuteisti už narkotinių medžiagų kontrabandą ir disponavimą (įgijimą, laikymą ir gabenimą) labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, o S. Y. – dar ir narkotinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir jų kontrabandą bei narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad, nors nuteistųjų E. R. ir S. Y. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su jų padaryta bendra veika, nebuvo vienodi, nuteistieji esmines inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes ir atitinkamai savo veiksmus pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Taip pat bylos proceso metu S. Y. savo kaltę pripažino bei nurodė besigailintis ir dėl visų kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių – neigia, iš viso jų nenurodo ar nurodo netiksliai, vertinama, kad kaltininkas pripažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Būtent tokia situacija nustatyta ir šioje byloje. Tuo tarpu kaltininko gailėjimasis objektyviai įvertinamas iš bylos duomenų visumos. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė, iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra pagrindo prieiti išvados, jog tokie jų pripažinimai ir gailėjimasis dėl padarytų veikų negalėtų būti laikomi nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Priešingai, pirmosios instancijos teismo atlikta nuteistųjų parodymų analizė, pateiktas jų vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais leidžia daryti išvadą, kad, pripažindamas šią aplinkybę nuteistųjų atsakomybę lengvinančia, teismas baudžiamojo įstatymo klaidos nepadarė. Tačiau teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įvardindamas ją, padarė rašymo apsirikimo klaidą. Šios aplinkybės vertinimui kaip teismo padarytos klaidos prielaidas sudaro ir tai, kad, skiriant bausmes minėtiems nuteistiesiems, į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę atsižvelgė dėl visų padarytų nusikalstamų veikų. Toks pat vertinimas matyti ir iš apeliantų skundų – tiek iš prokuroro, tiek ir nuteistųjų apeliacinių skundų. Tokiu būdu nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo apimtis laikytina rašymo apsirikimo klaida ir ši lengvinanti atsakomybę aplinkybė vertintina visoje apimtyje dėl nuteistųjų E. R. ir S. Y. padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies tikslinimas nelaikytinas nuteistųjų teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, toks lengvinančios atsakomybę aplinkybės taikymo apimties pakeitimas šiuo atveju nėra pagrindas keisti nuteistiesiems E. R. ir S. Y. paskirtas bausmes. Kaip minėta, skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas atsižvelgė, svarstydamas dėl bausmių už visas jų padarytas veika, kartu atsižvelgęs ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

51. Nuteistųjų E. R. ir S. Y. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabanda) jie padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su šios aplinkybės pripažinimu.

52. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad teismas, individualizuodamas skirtinas bausmes, įvertino nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nustatyta, kad nuteistasis E. R. neteistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 106–110, 111), darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 15); nuteistasis S. Y. teistas, baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 173–176, 177–178). Pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta ir į nuteistųjų šeiminę padėtį, socialinius ryšius, t. y. tai, kad E. R. vedęs, kartu su sutuoktine augina vaiką, gimusį 2018 metais (t. 7, b. l. 11, 95); nuteistasis S. Y. turi faktinę sutuoktinę, su kuria augina vaiką, gimusį 2018 metais (t. 7, b. l. 17).

53. Taigi, šių aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant nuteistiesiems straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o S. Y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą dar ir arešto bausmę, kurių dydį už padarytus nusikaltimus atitinkamai E. R. nustatė artimą minimalioms straipsnių sankcijose nustatytoms bausmėms, S. Y. – mažesnį nei sankcijose nustatytas bausmių vidurkis. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, paskirtos bausmės nuteistiesiems atitinkamai subendrintos palankesniais bausmių bendrinimo būdais – apėmimu ir daliniu bausmių sudėjimu.

54.Tokiu būdu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmių nuteistiesiems E. R. ir S. Y. skyrimo klausimą, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – kaltininkų padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kiekvieno jų veiksmus, asmenybes, elgesį ir gyvenimo būdą iki veikos ir jos padarymo metu, t. y. kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, nepaliekant jokių neįvertintų nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į nuteistųjų asmenybes, charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių balansą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. R. (už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą) ir nuteistajam S. Y. (už baudžiamojo nusižengimo, nesunkaus, dviejų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą) parinktos bausmės rūšies paskirti dydžiai nėra aiškiai per griežti, o tuo pačiu ir subendrintos galutinės bausmės, todėl jas mažinti (švelninti) nėra teisinio pagrindo. Nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

55. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje akcentuotina, kad, remiantis šia norma, kitokia nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

56. Šiuo atveju sąlygų taikyti BK 62 straipsnį nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų E. R. ir S. Y. padarytą nusikaltimoą ar jų asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu šiems galėtų būti skirtos švelnesnės ar kitos, negu įstatymo numatyta, rūšies bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės paskirtis. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (padarytų veikų pobūdį, nuteistųjų vaidmenį jų padaryme) nelaikytinos išimtinėmis, dėl ko būtų pagrindas teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje minėtų straipsnių sankcijose nustatytų bausmių skyrimas E. R. ir S. Y. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliaciniuose skunduose kaip pagrindas švelninti bausmes nuteistųjų akcentuojamos aplinkybės, susijusios su padaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, jos užkardymu, jų asmenybių vertinimu, kaltės pripažinimu, bendradarbiavimu su teisėsaugos pareigūnais, jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo, t. y. teismas į jas atsižvelgė, individualizuodamas bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir keisti paskirtąsias bausmes. Nurodomos aplinkybės, susijusios su apeliantų šeimine situacija, yra reikšmingos, tačiau taip pat nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą šioje dalyje. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir jos buvo vertintos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Be to, šeiminių aplinkybių reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, t. y. vien tai negali atsverti ir būti prioritetas, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek E. R., tiek S. Y. patys savo veiksmais pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai lėmė jų pačių netinkamas elgesys ir nenoras laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, todėl natūralu, kad dėl to jiems kilo ir atitinkamos pasekmės.

57. Argumentai, susiję su paskirtų bausmių dydžio neteisingumu, kadangi nebuvo tinkamai įvertintas kiekvieno iš apeliantų indėlis atskleidžiant nusikalstamą veiką, taip pat pirmosios instancijos teismas skyrė tokio dydžio bausmę kaip siūlė prokuroras už nusikalstamos veikos padarymą organizuotoje grupėje, nors teismas šio požymio nenustatė, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje byloje kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis parenkama ir jos dydis nustatomas individualiai, įvertinus visas šių klausimų sprendimui reikšmingas aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bausmės nuteistiesiems buvo individualizuojamos, įvertinus skirtingus pagrindus, kuriuos lėmė skirtingos nustatytos aplinkybės. Taigi priešingai, nei nurodoma, teismas tinkamai atsižvelgė ir į kiekvieno iš nuteistųjų indėlį, darant jiems inkriminuojamas veikas, jas ištiriant, o tuo pačiu ir jų asmenybes apibūdinančius duomenis. Pastebėtina ir tai, kad proceso metu prokuroro reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau bausmės skyrimas yra išimtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo teisė. Taigi, prokuroro siūlymas kaip ir bet kurios kitos proceso šalies pozicija teismui nėra privalomas. Bausmės skyrimas yra viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys yra visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą bei, remiantis įstatymu, priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų bausmės paskirtį. Be to, baudžiamuoju įstatymu nėra ribojama teismo teisė pasirinkti BK specialios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, juo labiau nustatyti jos dydį, todėl vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo organizuotos grupės buvimas buvo paneigtas, pripažįstant nuteistuosius veikus bendrininkų grupe, savaime nesuponuoja išvados, jog besąlygiškai turėjo būti skirtos švelnesnės (mažesnės) bausmės, nei paskirtosios. Į šią nusikalstamos veikos padarymo formą teismas atsižvelgė ir ją vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistiesiems paskirtas bausmes, tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininkus nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą bei E. R. ir S. Y. skirti švelnesnes, negu numatyta įstatymo, šiuo atveju BK 260 straipsnio 3 dalyje, bausmes šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

58. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų E. R. ir S. Y. apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nuteistiesiems taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jų įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismo tinkamai atsižvelgta ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. R. ir S. Y. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Dėl S. Y. paskirtų bausmių subendrinim.

60. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Y. skundžia bausmių bendrinimą byloje, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bausmių bendrinimo pagal atskirus straipsnius ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo jam nėra aiškūs. Apelianto supratimu ir skaičiavimu, taikant bausmių apėmimo būdą veikoms, kurios buvo padarytos idealiąja sutaptimi, o vėliau dalinį bausmių sudėjimo būdą, aritmetiškai neteisingas teismo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis –12 metų. Dėl to mano, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti keistinas. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

61. Jau minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu, S. Y. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio disponavimą ir kontrabandos būdu jų gabenimą į Lietuvą (BK 199 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), narkotinių medžiagų laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti ir jų kontrabandą (BK 199 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 2 dalis) ir narkotinės medžiagos laikymą neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nusikalstamos veikos, atitinkamai pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (viena veika) ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (kita veika), t. y. kiekviena iš jų, buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius arba kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Nagrinėjamoje byloje tiek vienu, tiek kitu atveju nustatyta, kad kaltininko veikos padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmes už kiekvieną iš šių veikų ir atsižvelgęs į situaciją, kad S. Y. padaryta tiek viena, tiek kita nusikalstama veika sudaro idealias sutaptis, už kiekvieną iš šių veikų paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Nors skundžiamo rezoliucinėje dalyje teismas atskirai nenurodė kokios gi bausmės buvo nustatytos po atlikto bausmių subendrinimo, tačiau akivaizdu, jog, taikius minėtą bausmių bendrinimo būdą, S. Y. atitinkamai už veiką pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį turėjo būti paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, o už veiką pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Po ko, šios paskirtosios bausmės, t. y. 11 metų ir 3 metai laisvės atėmimo ir teismo nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 10 mėnesių, subendrintos, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę S. Y. paskiriant 12 metų laisvės atėmimą, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, taikant pasirinktus bausmių S. Y. bendrinimo būdus, jų eiliškumą, ir galutinio subendrintos bausmės dydžio paskaičiavimo klaidų nebuvo padaryta.

62. Teisėjų kolegijos pastebėjimu, iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad klaidingą nuteistojo S. Y. jam skirtos galutinės subendrintos bausmės vertinimą dėl netinkamo aritmetinio suskaičiavimo galėjo lemti pirmosios instancijos teismo pasirinktas gan lakoniškas bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės nustatymo aprašymo būdas. O tuo pačiu padaryta rašymo apsirikimo klaida, įterpiant žymą apie antrą veiką dar prieš BK 259 straipsnio 2 dalį, kai akivaizdu, kad tokia žyma turėjo būti padaryta po šio straipsnio dalies nurodymo. Nepaisant to, teismo sprendimai dėl bausmių ir jų subendrinimo lengvai suvokiami, nuosekliai skaitant visą nuosprendžio tekstą. Ir vien tai nesutrukdė teismui tinkamai taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių subendrinimo būdų parinkimo, jų taikymo eiliškumo ir priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo pozicija gan aiški ir teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Bausmės skyrimo klaidos nepadaryta.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir procesinės prievartos priemonės taikymo

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

63. Nuteistojo S. Y. apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone, t. y. automobilio „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Apelianto įsitikinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymui.

64. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog tai, ar konkretus turtas atitinka uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato apibrėžimą, visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad S. Y. turtas – automobilis „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo priemonė, kuria S. Y., kitu automobiliu su nusikaltimo bendrininku gabenęs narkotines medžiagas savo tikslams, užtikrino narkotinių medžiagų gabenimo saugumą vykdamas pirmas, palaikydamas ryšį tam specialiai įgytais telefonais ir SIM kortelėmis.

66. Įstatymo uždraustos veikos įrankių ir priemonių samprata apibrėžiama specifiniais uždraustos veikos palengvinimui pritaikytais požymiais. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas. Taip pat turtas gali būti pripažįstamas įstatymo uždraustos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino įstatymo uždraustos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be tokio turto panaudojimo nebūtų įmanomas arba labai pasunkėtų. Dažnai šis kriterijus taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir todėl negali būti konfiskuojamas.

67.Vertinant nagrinėjamą atvejį, nustatyta, kad automobilyje „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso S. Y. ir kuriuo šis su savo šeimos nariais (tėvu ir gyvenimo partnere), kurie nebuvo susiję su neteisėtu labai didelio kiekio (415,633 g) narkotinės medžiagos – kokaino gabenimu kontrabanda, vyko į ir iš užsienio valstybės, nebuvo specialiai pritaikytas neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui. Taip pat, juo tiesiogiai nebuvo naudojamasi minėtam kiekiui narkotinei medžiagai – kokainui gabenti. Nustatyta ir, kad į užsienio valstybę ir iš jos vykstama buvo dviem automobiliais. Narkotinė medžiaga buvo gabenta automobiliu „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), paslėpus ją automobilio atsarginiame rate. Nuteistasis S. Y. išvažiavęs pirmas (iš parodymų – valandą anksčiau), palaikydamas ryšį tam specialiai įgytu telefonu ir SIM kortele, bendravo su narkotinę medžiagą kitu automobiliu gabenusiu bendrininku (kuris taip pat turėjo tam įgytą telefoną ir SIM kortelę), iki tol kol kirtus sieną S. Y. su artimaisiais, 2017 m. gruodžio 7 d. apie 23.42 val. buvo sulaikyti pareigūnų. Kitu automobiliu vykęs ir narkotinę medžiagą gabenęs nusikaltimo bendrininkas sulaikytas prie S. Y. gyvenamosios vietos 2017 m. gruodžio 8 d. 03.15 val. Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad narkotinės medžiagos buvo gabentos automobiliu Opel, o automobiliu Mercedes vyko nuteistasis S. Y. su savo artimaisiais, taip pat, pas nusikaltimo bendrininkus buvo rasti mobilaus ryšio telefonai, kuriais jie bendravo vienas su kitu. Atsižvelgusi į šių nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, automobilis „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto priemonės požymius, t. y. kad minėtas automobilis buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Kolegijos vertinimu, šis automobilis buvo paprasčiausia transporto priemonė, kuria buvo nuvykta ir parvykta iš užsienio valstybės, o rasta ir paimta susisiekimo priemone (telefonu, SIM kortele), buvo galima naudotis ne tik važiuojant šiuo automobiliu, bet ir būnant kitose vietose. Negalima daryti ir išvados, kad veika – neteisėtas labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimas kontrabanda – be šio automobilio būtų neįmanoma ar jos padarymas būtų labai apsunkintas. Argumentai, kad šiuo automobilio panaudojimas (išvykstant juo pirmam), buvo siekiama užtikrinti saugumą, tuo pačiu įvertinus ne tik bendrininkų vykusio tarpusavio susirašinėjimo turinį, bet ir juos skiriantį vieną nuo kito nuvažiuotą atstumą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad šiuo automobiliu buvo palengvintas nusikalstamos veikos darymas. Esant nurodytoms aplinkybėms automobilio „Mercedes Benz C 300“, v. n. (duomenys neskelbtini) pripažinimas konfiskuotinu turtu nėra teisingas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl procesinės prievartos priemonės taikymo

68. Nuteistasis S. Y. prašo jam grąžinti 1610 Eur, nurodo, kad šie pinigai yra jo šeimos pinigai, likę po apsipirkimų parduotuvėse, todėl, jo nuomone, jie turėtų būti jam grąžinti.

69. BPK 151 straipsnyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio, galimo turto arba išplėstinio turto konfiskavimui įvykdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ir asmenys, kuriems gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas: įtariamasis, pagal įstatymus materialiai atsakingas už įtariamojo veiksmus fizinis asmuo arba fiziniai asmenys, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantis konfiskuotinas turtas.

70. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu, laikinai apribotos nuosavybės teisės į S. Y. nuosavybės teise priklausančius grynuosius pinigus – 1610 Eur, rastus jo asmens kratos metu, uždraudžiant jais disponuoti, motyvuojant siekiu užtikrinti galimą turto (nusikaltimo priemonių) konfiskavimą. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo tęsiamas ir teismo nutartimis, motyvuojant, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir sąlygos neišnykę. Skundžiamu nuosprendžiu, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi nusprendus iš S. Y. ir kito nusikalstamos veikos bendrininko konfiskuoti automobilio „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3830 Eur, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. Y. priklausančius grynuosius pinigus – 1610 Eur, paliktas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

71. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo baigiamuoju aktu laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. Y. nuosavybės teise priklausančiam turtui – 1610 Eur piniginėms lėšoms, kaip procesinė prievartos priemonė, kurios galiojimas nustatytas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, paliktas pagrįstai ir teisėtai, laikantis BPK 151 straipsnyje numatytų tokiai procesinei prievartos priemonei keliamų tikslų ir jos pratęsimo pagrindų, nes šia procesine prievartos priemone šioje byloje siekiama užtikrinti nuosprendžiu iš S. Y. priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas ar tapti nebeįmanomas konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo įvykdymas. Paminėtina, jog įstatymu aukščiau nuteistojo interesų yra iškeliamas teisingumo atkūrimas, kuriuo įpareigojama teismą imtis visų teisinių priemonių teismo sprendimui konfiskavimo dalyje užtikrinti ir galimų kliūčių tam įvykdyti pašalinimui. Šiuo gi atveju, tai pirmosios instancijos teismo taip ir buvo padaryta ir pažeidimas dėl to nebuvo padarytas. Dėl to ir šioje dalyje nuteistojo prašymas nėra tenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Y. (S. Y.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis Mercedes Benz C 300, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo E. R. apeliacinius skundus atmesti.