Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-172-553/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-28
Bylos Nr.: 2A-172-553/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00444-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: R. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Kukras“

Kategorijos

2.1.3.8Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.8.1.2Nesąžininga konkurencija

Civilinė byla Nr. 2A-172-553/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00444-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.8; 2.6.10.2.4.1; 2.8.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kukras“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė BUAB „Forest brothers“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. Ž. ir UAB „Kukras“ 789 227,87 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, baigiamojoje kalboje ieškovė reikalavimą sumažino iki 403 590 Eur.

3. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir atsakovas R. Ž. (toliau – atsakovas) sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas dirbo pirkimų vadovu, jis supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 5.1.4 papunktis nustatė komercinių paslapčių apsaugą. Atsakovas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas 2010 m. kovo 26 d. Nuo 2009 m. kovo mėnesio dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės pardavimų apimtys ženkliai sumažėjo, o UAB „Kukras“ pardavimai išaugo. Atsakovas darbinėje veikloje naudojosi komercinę paslaptį sudarančia informacija bei ją perdavinėjo UAB „Kukras“. Atsakovas iš savo elektroninio pašto ramunas.kukras@gmail.com siuntė UAB „Kukras“ informaciją apie ieškovei siunčiamus komercinius pasiūlymus, gaminių išmatavimus, brėžinius, prekių savikainos nustatymo skaičiuoklę ir kita; dažnai bendravo su UAB „Kukras“ telefonu bei nuo 2010 m. sausio 11 d. įsidarbino UAB „Kukras“. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2012 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje (toliau – specialisto išvada) nustatyta, kad daugelis bendrovių, kurioms prekes 2008 metais teikė ieškovė, nuo 2009 metų prekes įsigydavo iš UAB „Kukras“, o ne iš ieškovės. Ieškovė ir UAB „Kukras“ veikė medienos produktų pardavimo rinkoje, todėl jas sieja konkurencijos ryšys. UAB „Kukras“, neteisėtai gavusi komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nesąžiningai perėmė ieškovės klientus. Atsakovas, perduodamas komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Kukras“, o pastaroji tokią informaciją gaudama, pažeidė sąžiningą ūkinės veiklos praktiką. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad patyrė 789 227,87 Eur žalą. Baigiamojoje kalboje ieškovė pakeitė žalos skaičiavimą ir teigia, kad patirta žala sudaro 403 590,63 Eur.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad jo atleidimo data (2010 m. kovo 26 d.) nežymi faktinio darbo santykių pas ieškovę pasibaigimo, nes jis pas ieškovę dirbo iki 2009 m. pabaigos. Ieškovė gamybinės veiklos nevykdė, tik tarpininkavo įsigyjant medienos gaminius. Atsakovas bendraudavo su tiekėjais, tarp jų ir su UAB „Kukras“. Ieškovė jau 2008 metais patyrė nuostolį ir buvo nemoki. Atsakovas negali būti laikomas ūkio subjektu, nes ūkinės veiklos nevykdė, jo ir ieškovės nesiejo konkurencijos santykis, todėl jam Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) nuostatos netaikomos. Atsakovas elektroniniais laiškais bendradarbiavo su ieškovės tiekėjais, be to, atsakovas negali patvirtinti, kad visus ieškovės nurodytus laiškus siuntė jis, nes kiekvienas darbuotojas, įskaitant ir bendrovės vadovus, galėjo naudotis kitais bendrovėje esančiais kompiuteriais. Specialisto išvadoje neapskaičiuotas žalos dydis, nekonstatuotas priežastinis ryšys tarp ieškovės pajamų sumažėjimo ir neteisėtų atsakovų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, nagrinėdamas tas pačias aplinkybes, konstatavo, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinio ryšio nėra, taip pat konstatuota, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmų neatlikta.

5. UAB „Kukras“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas išteisintas dėl komercinės paslapties atskleidimo bei neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, o UAB „Kukras“ ir direktorius J. K. išteisinti dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo. Abiejose baudžiamosiose bylose kaltinimai buvo grindžiami tomis pačiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje, baudžiamosiose bylose išnagrinėti komercinės paslapties, jos atskleidimo bei žalos faktai (prejudicinis ryšys). Nuo 2008 metų ieškovės turtinė padėtis buvo labai sunki, o UAB „Kukras“ plėtė veiklą, 2008 metais persikėlė į naujas patalpas, įsigijo būtiną gamybinę įrangą, kas lėmė UAB „Kukras“ pajamų padidėjimą. Be to, ieškovė medienos gaminių gamybos nevykdė, todėl ieškovės verslo UAB „Kukras“ neperėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas sprendė, kad atsakovo civilinė atsakomybė vertinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio nuostatas, o UAB „Kukras“ – pagal CK 1.116 straipsnį ir KĮ 15 straipsnį. Teismas nurodė, kad atsakovų atžvilgiu buvo nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos – Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla Nr. 1A-45-397/2016 ir Kauno apylinkės teisme baudžiamoji byla Nr. 1-234-825/2017, kuriose buvo tiriamos tokios pat aplinkybės, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Įsiteisėjusiais išteisinamaisiais teismo nuosprendžiais įvertinta, kad elektroniniais laiškais paskleista informacija nelaikytina ieškovės komercine paslaptimi. Šią aplinkybę teismas pripažino neįrodinėtina nagrinėjamoje byloje, nes Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, nustatydamas komercinės paslapties sąvoką, rėmėsi tomis pačiomis teisės normomis bei jų aiškinimais, kokie taikomi civilinėse bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Kokia informacija paskleista kitomis priemonėmis – telefono pokalbiais bei R. Ž. įsidarbinus UAB „Kukras“, nėra konkrečiai nustatyta. Ieškovė nenurodė pateiktoje pokalbių išklotinėje nurodytų pokalbių sąsajų su konkrečia ieškovės veikla, nesiejo su tuo, kad nebuvo sudaryti sandoriai su tiekėjais. Nei baudžiamosiose bylose, nei šioje civilinėje byloje telefoninių pokalbių turinys nenustatytas. Ieškovę ir UAB „Kukras“ 2009 m. siejo aktyvūs verslo santykiai, dėl ko susidarė ieškovės įsiskolinimas UAB „Kukras“. Todėl atsakovo, kaip ieškovės atstovo, susirašinėjimas, keitimasis informacija su UAB „Kukras“ laikytina kaip normali ūkinė, specifinei tarpininkavimo ir prekybos rūšiai, klientų paieškai būdinga gamybinė veikla. Teismas pripažino, kad realiai R. Ž. pas ieškovę dirbo iki 2009 m. gruodžio 17 d., todėl atsakovas įsidarbinimo UAB „Kukras“ metu (2010 m. sausio 11 d.) realiai pas ieškovę nedirbo. Ieškovė nenurodė, kokias jos komercines paslaptis atsakovas galėjo paviešinti tuo metu, kai jau dirbo UAB „Kukras“, todėl šis faktas išsamiau netiriamas. Nesant duomenų, kad atsakovas perdavė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Kukras“ gavo ir panaudojo neteisėtai gautą informaciją priešingai sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams bei tuo pakenkė ieškovės interesams. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotuose elektroniniuose laiškuose ypatingų duomenų nėra, laiškuose nėra duomenų, iš kurių matytųsi, apie kokius ieškovės klientus ar jų užsakymus kalbama, neaišku, kokios skaičiuoklės galėjo būti atsiųstos UAB „Kukaras“, taip pat neaišku, ar šios skaičiuoklės buvo ieškovės nuosavybė ir ar jos galėjo būti laikomos komercine paslaptimi. Teismas nurodė, kad išmatavimų, brėžinių bei kiekių teikimas tiekėjams yra įprasta gamybinė tokio pobūdžio veikla, o byloje gali būti vertinami tik tie elektroniniai laiškai, kurie išsiųsti iki 2009 m. spalio pabaigos, nes atsakovo teigimu, jis ieškovei kompiuterį grąžino 2009 m. spalio ar lapkričio viduryje. Nustačius, kad UAB „Kukras“ perduota informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, kitų pažeidimo sudėties elementų tyrimas nebūtinas. Tačiau, teismo vertinimu, tikėtina ieškovės klientų perėjimo pas kitus konkurentus ar gamintojus priežastis yra jos finansinės problemos. Be to, ieškovė ir UAB „Kukras“ užsiėmė ne tokia pačia veikla, nes ieškovė yra tarpininkavimo, o UAB „Kukras“ – gamybos įmonė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, žalos dydžio aptarimas teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Teismas sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Sprendimas priimtas, pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas nepagrįstai nustatė šios civilinės bylos prejudicinį ryšį su išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis, todėl nepagrįstai nesprendė atsakovų civilinės atsakomybės klausimo.

8.2. Baudžiamojoje byloje išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šioje byloje. Išteisinamuoju nuosprendžiu civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, apeliantei neužkirstas kelias reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

8.3. Atsakovas neviešos informacijos persiuntimui susikūrė ir naudojo asmeninę pašto dėžutę ramunas.kukras@gmail.com, iš kurios išsiųsti 54 elektroniniai laiškai. Šias aplinkybes patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš minėtų laiškų turinio matyti, jog atsakovas perduodavo UAB „Kukras“ apeliantės pirkėjų užsakymų matmenis ir kainas, taip atskleisdamas informaciją apie klientą, kas laikytina komercine paslaptimi. Taip pat atsakovas išsiuntė UAB „Kukras“ ieškovės darbuotojų sukurtą skaičiuoklę, kuri buvo naudojama tik ieškovės kaip darbo įrankis, suteikiantis pranašumą prieš kitus konkurentus.

8.4. Atsakovo atskleista informacija buvo slapta (nevieša), nes jos turinys nebuvo prieinamas tretiesiems asmenims. Apeliantė ėmėsi protingų priemonių šią informaciją apsaugoti, vidaus darbo tvarkos taisyklės apibrėžė imperatyvią pareigą saugoti įmonės ūkines-komercines paslaptis bei apibrėžė, kas yra laikoma įmonės ūkine-komercine paslaptimi. Atsakovas su šiomis taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai.

8.5. Specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas atskleidė apeliantės per penkerius metus sukauptą patirtį ir pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, o ūkio subjekto klientų sąrašas teismų praktikoje priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Todėl UAB „Kukras“ pardavimai išaugo, o apeliantės – sumažėjo. Atsakovo perduota informacija UAB „Kukras“ atitiko visus komercinės paslapties požymius ir yra laikytina apeliantės komercine paslaptimi, patenkančia į vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.1.4 papunkčio taikymo sritį.

8.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo veiksmai neprieštaravo sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Atsakovas neteisėtai perdavė apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Kukras“, kuri neteisėtai ją gavo ir nesąžiningai pasinaudojo, pagerinant savo konkurencingumą. Atsakovai laikytini atlikusiais nesąžiningos konkurencijos veiksmus, dėl ko apeliantės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas. Dėl žalos dydžio išsamiai pasisakyta 2018 m. kovo 14 d. patikslintame ieškinyje.

8.7. Bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas netinkamai ir šališkai vertino bylos įrodymus. Šalys apeliacinės instancijos teismui turi teisę paaiškinti bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, byla yra didelės apimties, joje vertinami specifiniai verslo sprendimai, dokumentai, todėl žodiniame nagrinėjime byla bus išspręsta teisingiau.

Atsiliepimas

9. Atsakovas R. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pagristai konstatavo, kad civilinę bylą ir baudžiamąsias bylas sieja prejudicinis ryšys.

9.2. Baudžiamosiose bylose išnagrinėtos komercinės paslapties sąvokos, analizuota, ar ieškovės nurodoma informacija sudaro komercinę paslaptį, analizuotas ir vertintas tas pats laikotarpis, tie patys veiksmai ir kt. Baudžiamosiose bylose buvo vadovaujamasi CK 1.116 straipsniu bei kasacinio teismo civilinėse bylose suformuotomis aiškinimo ir taikymo taisyklėmis. Baudžiamosiose bylose atsakovui pareikšti kaltinimai grindžiami iš esmės tais pačiais duomenimis, kurie yra ir civilinėje byloje, visi jie buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti.

9.3. Baudžiamosiose bylose pareikšti civiliniai ieškiniai neperduoti nagrinėti civiline tvarka, o palikti nenagrinėti, nes apeliantė buvo pareiškusi ieškinį civiline tvarka. Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu baudžiamojoje byloje nesudaro pagrindo neatsižvelgti į baudžiamosiose bylose konstatuotas aplinkybes.

9.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad elektroniniais laiškais paskleista informacija nelaikytina apeliantės komercine paslaptimi. Ieškovės nurodyti neva komercinę paslaptį sudarančios informacijos pakleidimo būdai buvo išsamiai išanalizuoti baudžiamosiose bylose, t. y. buvo vertinti visi elektroniniai laiškai, jų turinys bei reikšmė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuoti 54 elektroniniai laiškai iš 836, t. y. buvo konstatuoti tik tie elektroniniai laiškai, kuriuos selektyviai atrinko apeliantės vadovai. Be to, prie pašto dėžutės ramunas.kukras@gmail.com galėjo prieiti ir ja naudotis ir apeliantės vadovai, dėl ko elektroninių laiškų autorystės negalima priskirti išimtinai atsakovui.

9.5. Bendrovių pavadinimai, kontaktinė informacija, adresai nėra laikomi neviešais duomenimis, nes juos galima rasti viešojoje erdvėje. Nepagrįsti argumentai, kad brėžiniai ir skaičiuoklės sudarė apeliantės komercinę paslaptį. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad jos nurodyti brėžiniai turėjo tokias savybes, dėl kurių jie buvo unikalūs ar sietini su kokiais nors apeliantei priklausiusiais duomenimis. Be to, persiųsti gautą brėžinį siekiant užsakymo buvo įprasta, kas iš esmės reiškia, kad jokių specifinių savybių brėžiniai neturėjo. Taip pat ir duomenų įvedimas į Excel programos skaičiavimo lapą negali būti laikoma skaičiavimo programa, nes šiuo atveju yra įvedama aritmetinė formulė, skirta veiksmams atlikti ir skaičiavimui palengvinti.

9.6. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė kokią nors informaciją, kurią subjektyviai laiko komercine paslaptimi, kokiu nors būdų saugotų. Komercinių paslapčių sąrašas nesudarytas, nesudarytos sutartys dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kompiuteriai darbuotojams nepriskirti, nesudaryta darbo ir naudojimosi jais tvarka.

9.7. Atsakovo ir apeliantės nesiejo konkurencijos santykis. Atsakovas buvo apeliantės darbuotojas, vėliau UAB „Kukras“ darbuotojas, pats jokios ūkinės veiklos nevykdė, todėl negali būti laikomas ūkio subjektu. Be to, tarp šalių nesudaryti nekonkuravimo susitarimai, todėl atsakovo atžvilgiu KĮ netaikomas.

9.8. Pati apeliantė nurodė, kad 2008 m. jos apyvarta nuo 9 mln. Lt per metus krito iki 3,3 mln. Lt, t. y. pripažino savo blogą finansinę padėtį, tačiau pretenzijų atsakovui už 2008 metų laikotarpį nereiškė. Teismo nutartimi apeliantės nemokumas konstatuotas 2008 metais, todėl apeliantės patirti praradimai sąlygoti jos pačios finansinių problemų.

9.9. Byla gali būti nagrinėjama ir rašytine tvarka, nes visi byloje esantys įrodymai ištirti visapusiškai ir išsamiai.

10. Atsakovė UAB „Kukras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Baudžiamosiose bylose išnagrinėti komercinės paslapties apibrėžimo, atskleidimo ir patirtos žalos faktai, kurie laikytini esminiais nagrinėjamos civilinės bylos atžvilgiu (prejudiciniai faktai).

10.2. Apeliantės pajamų sumažėjimas ir UAB „Kukras“ pajamų padidėjimas bei pastarosios klientų rato išsiplėtimas 2009-2010 metais nesusijęs su apeliantės nurodomais atsakovo veiksmais.

10.3. Elektroniniuose laiškuose nurodomi gaminių matmenys, vienetai ir kainos. Ši informacija yra pirkimų vadybininko susirašinėjimas su galimais tiekėjais. Pridėti brėžiniai neturi savybių, pagal kurias juos būtų galima identifikuoti kaip unikalius arba susieti su apeliantei priklausančiais duomenimis. Brėžiniai nelaikytini komercine paslaptimi, nes yra elementarūs medinio padėklo brėžiniai, neturintys jokios specifinės informacijos, suteikiančios komercinį pranašumą. Apeliantės nurodomos skaičiuoklės nėra skaičiavimo programa, bet skaičiavimo programos Microsoft Excel darbinis lapas, skirtas atlikti aritmetinius veiksmus.

10.4. UAB „Kukras“ nuo 2006 metų tiekia užsienio ir Lietuvos bendrovėms savo gamybos medienos gaminius. Apeliantė medienos gaminių gamybos nevykdė, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad buvo perimtas jos verslo modelis. Be to, šis modelis (tarpininkavimas) nėra saugomas ir nesudaro komercinės paslapties.

10.5. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes byloje pateikta medžiaga išsamiai įvertinta baudžiamosiose bylose bei nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas dirbo pirkimų vadovu, darbo sutartis nutraukta 2010 m. kovo 26 d. Ieškovės teigimu, atsakovas darbinėje veikloje naudojosi jos komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurią perdavinėjo UAB „Kukras“, todėl nuo 2009 m. kovo mėnesio ieškovės pardavimai sumažėjo, o UAB „Kukras“ išaugo. Atsakovas nuo 2010 m. sausio 11 d. įsidarbino UAB „Kukras“. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo ir UAB „Kukras“ neteisėtų veiksmų ji patyrė 403 590,63 Eur žalą, kurią teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14. Apeliantė skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimu: (1) teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai nustatė nagrinėjamos bylos prejudicinį ryšį su išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis; (2) atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pasireiškusius tuo, kad atsakovas perdavė UAB „Kukras“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, taip pat atsakovų veiksmai prieštarauja sąžiningai ūkinės veiklos praktikai.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir šališkai vertino bylos įrodymus, byla yra didelės apimties, be to, šalys apeliacinės instancijos teismui turi teisę paaiškinti bylos aplinkybes, todėl byla bus išnagrinėti teisingiau žodinio proceso tvarka.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas, jos procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui galėtų paaiškinti, taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde, ir atsiliepimuose į jį, kurie bus įvertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Tokiu būdu apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamosiose bylose nustatytų faktų prejudicijos

18. Atsakovų atžvilgiu buvo nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos. Kauno apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-825/2017 2017 m. kovo 24 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-290/2017 paliktas nepakeistas. Šioje baudžiamojoje byloje atsakovai išteisinti pagal BK 198 straipsnio 1 ir 2 dalis (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas). Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-397/2016 2016 m. liepos 22 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017 paliktas nepakeistas. Pastarojoje baudžiamojoje byloje atsakovas išteisintas pagal BK 211 straipsnį (komercinės paslapties atskleidimas).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė šios civilinės bylos prejudicinį ryšį su minėtomis baudžiamosiomis bylomis ir sprendė, kad baudžiamosiose bylose nustatytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti neįrodinėtinomis civilinėje byloje CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu. Su šia teismo išvada nesutiko apeliantė, su ja nesutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką. Tokios aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir iš naujo neįrodinėjamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Taigi, tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, kurių nereikia įrodinėti pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą.

21. Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

22. Nagrinėjamu atveju baudžiamosiose bylose atsakovų atžvilgiu priimtais išteisinamaisiais nuosprendžiais nusikalstami veiksmai nekonstatuoti, taip pat nenustatyti ir jokie jų padariniai, kurie civilinėje byloje turėtų prejudicinę galią CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu ir negalėtų būti iš naujo įrodinėjami. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Tačiau teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).

23. Neginčytina, kad atsakovų atžvilgiu nagrinėtose baudžiamosiose bylose atsakovams pareikšti kaltinimai iš esmės buvo grindžiami tais pačiais duomenimis, kurie yra ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, bei tai, kad komercinės paslapties vertinimas buvo atliekamas pagal civilinio kodekso normas bei kasacinio teismo civilinėse bylose suformuluotas jų aiškinimo ir taikymo taisykles. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudžiamosiose bylose visos aplinkybės ir pateikti įrodymai buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti nusikalstamos veikos padarymo aspektu, o ne vertinant veiksmų teisėtumą/neteisėtumą civilinės atsakomybės atveju.

24. Todėl nagrinėjamu atveju, nesant įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais baudžiamosiose bylose nustatytų nusikalstamų veiksmų padarinių, baudžiamosiose bylose nustatytos aplinkybės nepatenka į CPK 182 straipsnio 3 punkte numatytą atvejį, kuomet konstatuotos aplinkybės civilinėje byloje gali būti pripažintos prejudiciniais faktais ir dėl to neįrodinėtinos. Tačiau baudžiamosiose bylose priimti išteisinamieji nuosprendžiai šiuo atveju nėra ignoruojami, nes yra vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais į bylą teikiamais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (šios nutarties 22 punktas).

Dėl ginčo esmės

25. Pagrindinis komercinės paslapties turinio ir šios srities teisinių santykių reglamentavimo šaltinis yra CK 1.116 straipsnis. Ginčo teisinių santykių (žalos padarymo) laikotarpiu galiojusios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo CK 1.116 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius; pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi ir darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent šioje CK normoje buvo įtvirtintas pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

26. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).

27. Atsakovų civilinei atsakomybei kilti, turi būti nustatytos visos būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovų ir (arba) vieno jų civilinė atsakomybė negalima.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo perduotos informacijos UAB „Kukras“ nelaikė komercine apeliantės paslaptimi, todėl nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų, apeliantės reiškiamo reikalavimą dėl žalos atlyginimo netenkino. Apeliantės teigimu, atsakovo perduota informacija atitiko visus komercinės paslapties požymius, todėl UAB „Kukras“ perdavus apeliantės verslo modelį sudariusią informaciją, UAB „Kukras“ pardavimai išaugo, o apeliantės – sumažėjo. Apeliantė atsakovo neteisėtus veiksmus grindžia tuo, kad jis nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. kovo 26 d. elektroniniu adresu ramunas.kukras@gmail.com elektroniniais laiškais UAB „Kukras“, taip pat bendraudamas telefonu bei nuo 2010 m. sausio 11 d. pradėjęs dirbti UAB „Kukras“ pirkimų vadovu, perdavė apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. gaminių brėžinius, skaičiuoklę bei pirkėjų sąrašus ir jų kontaktinę informaciją. Apeliantės teigimu, šios informacijos žinojimas padidino UAB „Kukras“ pranašumą konkurentų atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių nurodomas aplinkybes, su apeliantės argumentais sutikti neturi pagrindo.

29. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apeliantės vykdytą veiklą, tiek UAB „Kukras“ iki šiol vykdomą veiklą, neturi pagrindo išvadai, kad UAB „Kukras“ būtų perėmusi apeliantės verslo modelį. Nors abi šios įmonės ir veikė iš esmės toje pačioje rinkos srityje, tačiau jos vykdė skirtingas veiklas, nes UAB „Kukras“ yra medienos gaminių gamybos įmonė, o apeliantė vykdė tik tarpininkavimo paslaugas, t. y. gamybinės veiklos nevykdė. Be to, nėra pagrindo nesutikti su atsakovų pozicija, kad apeliantės verslo modelis (tarpininkavimas) pats savaime nėra saugomas ir tai iš esmės komercinės paslapties nesudaro.

31. Byloje neginčyta, kad atsakovas, būdamas apeliantės pirkimų vadovu, bendradarbiavo su UAB „Kukras“ kaip su vienu iš apeliantės tiekėjų. Byloje taip pat neginčytina, kad apeliantę ir UAB „Kukras“ 2009 metais siejo aktyvūs verslo santykiai. Specialisto išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 7 d. iki 2009 m. birželio 9 d. UAB „Kukras“ pardavė apeliantei produkcijos už 92 401,55 Eur (319 044,08 Lt), apeliantė apmokėjo 72 649,01 Eur (250 842,51 Lt), todėl 2010 m. gruodžio 31 d. apeliantės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas 19 752,54 Eur (68 201,57 Lt) įsiskolinimas UAB „Kukras“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017 taip pat konstatuota, kad atsakovo, kaip apeliantės atstovo, susirašinėjimas, keitimasis informacija su bendradarbiaujančios įmonės UAB „Kukras“ atstovais laikytina kaip normali ūkinė, specifinei tarpininkavimo ir prekybos rūšiai, klientų paieškai būdinga gamybinė veikla. Iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantės bankroto byloje patvirtintas UAB „Kukras“ finansinis reikalavimas 20 273,40 Eur sumai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovo perduotą informaciją UAB „Kukras“ yra pagrindas laikyti apeliantės komercine paslaptimi (CPK 185 straipsnis). Apeliantė komercinės paslapties perdavimą elektroniniais laiškais įrodinėja 2011 m. kovo 31 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Apeliantės teigimu, jos komercinę paslaptį sudarė persiųsti apeliantės parengti užsakymo brėžiniai, kuriuose nurodyti įmonės klientų ir asmenų, teikusių įmonei komercinius pasiūlymus, duomenys. Tačiau sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su atsakovais, kad nurodyti brėžiniai neturi savybių, iš kurių juos būtų galima identifikuoti kaip unikalius, susietus su būtent apeliantei priklausančiais duomenimis. Taip pat nepagrįsta brėžinius laikyti komercine paslaptimi, nes jie neturi specifinės informacijos, kuri suteiktų kokį nors komercinį pranašumą prieš kitus asmenis. Be to, atsižvelgiant į apeliantės ir UAB „Kukras“ vykdytas veiklas (atitinkamai tarpininkavimas ir gamyba) tokių brėžinių siuntimas galėjo būti ir dalykinis įmonių tarpusavio bendradarbiavimas. Juolab, kad ir apeliantė neneigia, jog persiųsti gautą brėžinį, siekiant užsakymo, buvo įprasta, kas iš esmės reiškia, kad jokių specifinių savybių apelianto nurodomi brėžiniai neturėjo.

33. Apeliantės teigimu, atsakovas elektroninio laiško priedu „pirkejai.xls“ persiuntė UAB „Kukras“ apeliantės pirkėjų sąrašą ir jų kontaktinę informaciją. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo šios informacijos laikyti komercine apeliantės paslaptimi, nes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotuose elektroniniuose laiškuose jokių ypatingų duomenų nėra, t. y. nėra duomenų, iš kurių matytųsi, apie kokius apeliantės klientus ar jų užsakymus yra kalbama. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų laiškų turininio matyti ir tai, kad tai yra daugiausiai atsakymai į prieš tai siųstus laiškus, elektroniniuose laiškuose nėra pateikta jokia konkreti informacija, nepateikti jokie konkretūs duomenys apie apeliantės klientus – pirkėjus. Be to, įmonių pavadinimai, kontaktinė informacija, adresai patys savaime nelaikytini neviešais duomenimis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad elektroniniais laiškais atsakovas persiuntė UAB „Kukras“ kokius nors išskirtinius kitų įmonių duomenis, kurie apeliantės galėjo būti saugomi kaip komercinė paslaptis. Juolab, kad apeliantė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad ji buvo sudariusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, kurios būtų nutrūkusios po apeliantės nurodomų atsakovų veiksmų, ar kad periodiškai ilgą laiką būtų sudaromos trumpalaikės vienkartinių užsakymų sutartys, kurios vėliau būtų sudarytos su UAB „Kukras“, nes vien tik dalies klientų netekimas dar nepatvirtina komercinių paslapčių atskleidimo ir (arba) panaudojimo.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovo perduotas failas „skaiciuokles.xls“ sudarė apeliantės komercinę paslaptį. Kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos informacijos, apeliantės nurodoma skaičiuoklė yra duomenų įvedimas į programos Exel skaičiavimo lapą, kas iš esmės negali būti laikoma apeliantės sukurta programa, nes tai yra tik darbinis lapas, skirtas aritmetikos veiksmams atlikti. Todėl sutiktina su atsakovais, kad apeliantės nurodoma skaičiuoklė pagal savo savybes negali būti laikoma pridėtinę vertę sukurianti skaičiavimo programa. Juolab, kaip nurodo atsakovai, tai tokio pobūdžio skaičiuoklių galima rasti ir viešojoje aplinkoje, tokių aplinkybių apeliantė nepaneigė.

35. Be to, byloje gali būti vertinami tik tie atsakovo išsiųsti elektroniniai laiškai, kurie buvo išsiųsti iki 2009 m. gruodžio 17 d., nes iš esmės byloje neginčytina aplinkybė, kad atsakovas nuo 2009 m. gruodžio 17 d. faktiškai pas apeliantę nebedirbo. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas negalėjo nuo minėtos datos apeliantės nurodomą informaciją perduoti UAB „Kukras“ bei tai, kad įsidarbinimo UAB „Kukras“ metu (2010 m. sausio 11 d.) atsakovas pas apeliantę nebedirbo. Minėtų aplinkybių apeliantė iš esmės nekvestionuoja. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. išteisinamajame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-397/2016 padaryta išvada, kad negalima kategoriškai teigti, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytus išsiųstus laiškus, o ypatingai išsiųstus laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. sausio 20 d., kai faktiškai atsakovas pas apeliantę jau nedirbo, išsiuntė atsakovas.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios apeliantės pardavimai sumažėjo ir ji neteko dalies klientų, buvo jos pačios mokumo problemos, o ne apeliantės įvardijami atsakovų veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017 konstatuota, kad apeliantė jau 2008 metais buvo nemoki (CPK 185 straipsnis). Todėl būtent apeliantės finansinės problemos, o ne nurodomi atsakovų veiksmai, sąlygojo jos pardavimų bei pajamų sumažėjimą. Be to, UAB „Kukras“ pajamų augimą 2008-2010 metais sąlygojo gamybinės veiklos plėtra (persikėlimas į naujas patalpas ir būtinos gamybinės įrangos įsigijimas), o ne iš atsakovo gautos informacijos panaudojimas.

37. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad elektroniniais laiškais paskleistą apeliantės nurodomą informaciją nėra pagrindo laikyti jos komercine paslaptimi, nes ji neatitinka šios nutarties 25 ir 26 punktuose išdėstytų reikalavimų. Taip pat neįrodyta apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas apeliantės komercinę paslaptį perdavinėjo ir telefoniniais pokalbiais, nes šių pokalbių turinys byloje nenustatytas. Tai, kad apeliantės nurodomais būdais paskleista informacija nelaikytina apeliantės komercine paslaptimi konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017. Nesant duomenų pripažinti, kad atsakovas perdavė apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nėra pagrindo ir išvadai, jog UAB „Kukras“ gavo ir neteisėtai panaudojo apeliantės nurodomą informaciją priešingai sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams bei tuo pakenkė apeliantės interesams.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovai. Tokį prašymą pateikė atsakovas R. Ž., prašydamas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, taip pat pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus.

41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2018 m. antrąjį ketvirtį) sudarė 884,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija sumos, gautos pritaikius minėtą koeficientą, prašymas tenkinamas ir atsakovui iš apeliantės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.11 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. Ž. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ (juridinio asmens kodas 300018599) bankroto administravimui skirtų lėšų 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimui.

Teisėjos Danguolė MartinavičienėEgidija TamošiūnienėAldona Tilindienė