- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-571-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00005-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- B. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Raseinių rajono
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1264-237/2019 pagal pareiškėjos B. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Raseinių rajono 1 – asis notarų biuras, I. K., E. K., E. K., L. K., K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja B. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą priimti po E. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis E. K.. Apie senelio mirtį pareiškėja sužinojo tik 2018 m. liepos mėnesį, ir visai atsitiktinai, iš savo motinos O. J. K., kuriai apie senelio mirtį ir įvykusias nesąžiningas turto dalybas užsiminė senelio brolio draugė J. A.. Pareiškėja nei apie senelio mirtį, nei apie jo laidotuves dėl nesuprantamų priežasčių informuota nebuvo. Šios aplinkybės nežinojo ir jos seserys L. K. ir K. K. bei brolis E. K.. Pareiškėjos tėvams išsiskyrus, visiškai nutrūko pareiškėjos ryšiai su tėvu bei tėvo giminėmis, taip pat seneliu, kuris buvo pareiškėjos tėvo tėvas. Pareiškėjos tėvas turėjo kitą šeimą, todėl tuo labiau nutrūko bet koks ryšys tarp pareiškėjos ir jos tėvo bei jo giminių. Pareiškėja nebuvo informuota ir apie po senelio mirties likusį turtą, jo dydį. Pareiškėja, siekdama išsiaiškinti, ar tikrai jos senelis yra miręs, kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių, iš kurio gavo jo mirties liudijimą. Pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi sužinoti, kokį turtą turėjo senelis, ar jis buvo sudaręs testamentą, ar jo palikimas yra priimtas. Kadangi jokio ryšio senelio artimieji giminaičiai palaikyti su pareiškėja nepanoro, tai pareiškėjai reikėjo nemažai laiko, kol ji surado visą reikiamą informaciją. Pareiškėja nežinojo, nei kur paskutiniu metu gyveno jos senelis, nei kur buvo jo turto buvimo vieta. Paaiškėjo, kad senelio sutuoktinė I. K. ir senelio sūnus E. K. yra priėmę senelio palikimą. Senelis turėjo tik du vaikus - pareiškėjos tėvą L. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir E. K.. Niekas iš senelio giminaičių neinformavo pareiškėjos apie senelio mirtį, jo paliktą turtą, nors žinojo, kad senelis turėjo anūkę. Pareiškėja su prašymais kreipėsi į senelio palikimą priėmusius asmenis, kad šie grąžintų jai priklausančią senelio palikimo dalį, tačiau iš jų nesulaukė jokio atsakymo. Po senelio mirties liko keletas žemės sklypų, dalis buto, pastatai, kuriuos pagal įstatymą turėjo paveldėti pirmos eilės įpėdinis jo sūnus E. K., nesant gyvo kito sūnaus L. K. - jo vaikai bei sutuoktinė I. K.. Pareiškėjos seserys ir brolis neišreiškė noro priimti senelio palikimo, kreiptis kartu su pareiškėja dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nes gyvena užsienyje. Jeigu pareiškėja būtų žinojusi apie senelio mirtį, būtų neabejotinai kreipusis dėl jo palikimo priėmimo, nes pareiškėjai tenkanti palikimo dalis buvo nemaža. Pareiškėja yra praleidusi nurodytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl nesąžiningų senelio artimųjų giminaičių veiksmų neinformuojant jos apie senelio mirtį ir atsiradusį palikimą. Pareiškėja nebendravo su seneliu, maža yra buvusi pas jį, tačiau nelabai prisimena senelį, vėliau neturėjo jokių kontaktų. Pareiškėja nežino, kur yra palaidotas jos senelis, nebuvo ant jo kapo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. K. (pareiškėjos senelio sūnus) nesutiko su pareikštu pareiškimu. Nurodė, kad po tėvelio mirties pareiškėjos motina O. J. K. bendravo su jo sutuoktine V. K., todėl O. J. K. buvo žinoma apie tėvelio mirtį, neįtikėtina, kad O. J. K. būtų neperdavusi minėtos informacijos savo dukrai. Po tėvo mirties pareiškėjos mama 2009-2010 metais keletą kartų skambino jo žmonai, teiravosi apie tėvo mirties vietą ir priežastį, siuntė žmonai padėką radijo bangomis už rūpinimąsi tėvu paskutiniais gyvenimo metais, atsiuntė sveikinimą su Naujaisiais 2011 metais. Akivaizdu, kad esant bendravimui tarp giminių, tėvelio mirties faktas buvo aptariamas. Pati pareiškėja žinojo, kad turi garbaus amžiaus senelį, buvo tikėtinas palikimo atsiradimas, todėl turėjo veikti rūpestingai ir rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Nesutinka su pareiškėja, kuri nurodė, kad po tėvų skyrybų 1979 metais, ryšiai su giminėmis nutrūko ir ji su jais nebendravo, taip nežinojo senelio mirties fakto ir gyvenamosios vietos. Pareiškėja negalėjo nežinoti apie senelio gyvenamąją vietą ir kitų faktų, nes jos motina bendravo su senelio giminėmis. Pareiškėja neturėjo valios priimti palikimo, nes jai nerūpėjo iki šiol bet kokie reikalai, susiję su jos seneliu bei su jos tėvu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad galimybę sužinoti apie senelio mirtį jai užkirto kokios nors objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo jos valios. Pareiškėja savo nerūpestingumą pateisina kitų asmenų veiksmais, nors kiti asmenys neturėjo jokios pareigos panešti apie palikėjo mirtį. Pareiškėja, kol senelis buvo gyvas ir silpnos sveikatos, juo nesidomėjo ir nesirūpino. Jei pareiškėjai palikimo priėmimo terminas bus atnaujinimas, tai pažeistų jo interesus. Brolis L. K. mirė (duomenys neskelbtini), laidotuvėse dalyvavo tik pareiškėjos mama O. J. K., L. K. vaikai laidotuvėse nedalyvavo, nors ir žinojo apie tėvo mirtį. Jo šeima slaugė brolį, palaidojo savo lėšomis, sutvarkė kapą ir jį prižiūri, atnaujino paminklą. Brolio L. K. gydymas, slaugymas, laidotuvės, kapavietės sutvarkymas ir kapo priežiūra kainavo virš 5 000 Eur. Paveldėtas tėvo E. K. medinis namas su priklausiniais pastatytas 1925 metais, toli nuo gyvenvietės miške, todėl, gyvendamas Kupiškio rajone, turėjo dažnai lankytis sodyboje, drausti ir buvo priverstas ją parduoti. Sodybą, paveldėtą mišką ir žemę dar 2011 metais pardavė už 34 000 litų (9 847 Eur). Dėl paveldėjimo dokumentų, vėliau - pardavimo dokumentų, sutvarkymo taip pat turėjo papildomų išlaidų. Tėvas paskutinius gyvenimo mėnesius gyveno pas jį, palaidotas taip pat jo lėšomis.
3. Suinteresuotas asmuo I. K. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl jos garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, atsiliepime nurodė, kad ji nesutinka su pareiškimu, nes pareiškėja visiškai nebendravo su savo seneliu. Nei pareiškėja, nei jos broliai bei seserys nedalyvavo ne tik senelio, bet ir savo tėvo laidotuvėse. Jei ne pati pareiškėja asmeniškai, tai jos motina O.J. K. bei vyresnieji broliai tikrai žinojo apie senelio mirtį, tačiau, suvokdami realybę, jog niekuomet nesidomėjo ne tik senelio, bet ir savo tėvo gyvenimu, sveikata, laidotuvėmis, sąmoningai ir savanoriškai nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Todėl jai visiškai nesuprantamas pareiškėjos siekis po dešimties metų nesąžiningai praturtėti jų sąskaita. Pareiškėja klaidina teismą nurodydama, jog 2018 m. lapkričio 19 d. su raštišku prašymu kreipėsi dėl 9 468,89 Eur pervedimo į jos sąskaitą, tokio prašymo niekuomet nėra gavusi. Tik vienintelis sūnus E. K. nuolat rūpinosi savo tėvu, slaugė jį ligos patale, palaidojo bei iki šiol prižiūri jo kapą savo lėšomis. I. K. yra silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto. Jai atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiuoju įregistruota ½ dalis buto, kuriame gyveno dar iki santuokos su pareiškėjos seneliu ir dabar gyvena. Atnaujinus pareiškėjai palikimo priėmimo terminą, būtų pažeisti jos teisėti interesai, atsirastų būtinybė kitoje civilinėje byloje įrodinėti asmeninės nuosavybės teises į ginčo butą bei suinteresuoto asmens E. K. patirtas išlaidas slaugant ligotą jos sutuoktinį, jį laidojant bei prižiūrint jo kapą. Pareiškėja neįrodė, kad praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tik pati patvirtino, jog daugelį metų senelis jai visiškai nerūpėjo, nors buvo senas ir ligotas.
4. Suinteresuoti asmenys L. K., K. K. ir E. K. (pareiškėjos brolis) prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes pareiškėja nebuvo informuota apie senelio mirtį. Į E. K. palikimą nepretenduoja.
5. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono 1-asis notaro biuras atsiliepimo į pareikšimą neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjos B. G. pareiškimo netenkino.
7. Teismas, įvertinęs patikslintame pareiškime pareiškėjos nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nutrūkę pareiškėjos ir senelio E. K. santykiai bei nežinojimas apie senelio mirtį, negali būti laikytini svarbiomis priežastimis, t. y. nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Nors pareiškėja teigė, jog tėvams išsiskyrus, visiškai nutrūko jos ryšiai su tėvu bei tėvo giminėmis, taip pat seneliu, kuris buvo pareiškėjos tėvo tėvas, tačiau teismas pažymėjo, kad santykiai nutrūkę buvo iš abiejų pusių, t. y. pareiškėja taip pat nebendravo nei su savo tėvu, nei su seneliu, tinkamai nesidomėjo, nelankė jų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja V. K., net ir pats pareiškėjos tėvas L. K. dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių nebendravo su savo tėvu, pareiškėjos seneliu. Tai, kad pareiškėja nebendravo su savo giminėmis, buvo jos pačios apsisprendimas. Teismas konstatavo, jog pareiškėja yra suaugęs žmogus ir pati sprendžia, su kuo jai bendrauti. Suinteresuoti asmenys pateikė įrodymus, kad pareiškėjos motina O. J. K. bendravo su pareiškėjos senelio giminėmis, dalyvavo pareiškėjos tėvo L. K. laidotuvėse, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos motinai bendraujant su palikėjo giminėmis, pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie senelio gyvenamąją vietą, jo sveikatą bei mirtį. Šios galimybės nepaneigia pareiškėjos pateikta pažyma apie jos motinos O. J. K. gydymąsi VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog nors pareiškėja nurodė, kad jai tariamai nebuvo pranešta apie senelio mirtį, tačiau būdama atidi ir rūpestinga bei bent minimaliai domėdamasi savo seneliu ir jo sveikata, pareiškėja objektyviai negalėjo nežinoti šios aplinkybės, tuo labiau, kad jos mama bendravo su giminėmis ir žinojo apie E. K. mirtį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje apklausta liudytoja V. K. bei pareiškėjos prašyta iškviesti liudytoja J. A. pareiškime nurodė, kad jos su O.J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo mirties, t. y. 2009 metais, o ne 2018 metais, kaip nurodė pareiškėja, ir J. A. pareiškime nurodžius, kad ji su O. J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo laidotuvių, pareiškėja atsisakė prašymo iškviesti ir apklausti liudytoją J. A., teigdama, kad ši yra paveikta suinteresuotų asmenų ir nori būti neutrali.
8. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, o byloje esantys įrodymai bei tai, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido 10 metų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip išreikštų savo valią. Teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėja be pagrindo buvo aplaidžiai pasyvi, o pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės.
9. Teismas nurodė, kad mirusiojo pareiškėjos senelio E. K. turtą paveldėjo suinteresuoti asmenys - mirusiojo sutuoktinė I. K. ir sūnus E. K., kurio šeima tiek pareiškėjos tėvą L. K., tiek jos senelį E. K. prižiūrėjo, slaugė, palaidojo savo lėšomis ir iki šiol prižiūri ir tvarko jų kapą. Pareiškėja visiškai nesirūpino ir neprisidėjo prie likusio paveldimo turto išlaikymo, nemokėjo mokesčių, be to, leistinais įrodymais nepaneigti suinteresuoto asmens E. K. argumentai, kad jis vienas rūpinosi ne tik minėtais sirgusiais šeimos nariais, bet ir paveldėtu tėvo E. K. turtu, tvarkė, draudė, vėliau jį pardavė. I. K. atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiuoju įregistruota l/2 dalis buto, kuriame gyveno dar iki santuokos su pareiškėjos seneliu sudarymo ir dabar gyvena. Šiuo metu butas (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo turto pasidalijimo sutartimi priklauso I. K., kas reiškia, jog suinteresuoti asmenys patyrė išlaidas, dėl kurių kompensavimo pareiškėja neužsimena. Šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui teigti, kad pareiškėjai atnaujinus praleistą terminą, būtų pažeisti suinteresuotų asmenų I. K. ir E. K. interesai.
10. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ji pati su savo seneliu E. K. nebendravo, juo nesidomėjo, nesirūpino, nelankė, nedalyvavo jo laidotuvėse, taip prarado teisę paveldėti palikėjo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja B. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priežastis, dėl kurių pareiškėja praleido terminą senelio palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl nebendravimo su palikėju bei nežinojimu apie atsiradusį palikimą, tačiau pareiškėja byloje įrodinėjo aplinkybę, jog ji terminą senelio palikimui priimti praleido dėl tos priežasties, kad ji nieko nežinojo apie senelio mirtį. Šią aplinkybę, jog apie senelio mirtį ar laidotuves nei jai, nei jos seserims ar motinai nebuvo pranešta, byloje patvirtino pati pareiškėja, suinteresuoti asmenys byloje L. K., K. K., E. K., liudytojos O. J. K., A. Č., V. K..
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja būtent dėl savo netinkamų veiksmų prarado teisę paveldėti senelio palikimą, jog ji nebendravo su seneliu, jo giminėmis, nesidomėjo seneliu, juo nesirūpino, nelankė, nedalyvavo jo laidotuvėse, kadangi priežastis buvo visai kita - tai, jog pareiškėja nieko nežinojo apie senelio mirtį, nes ši aplinkybė nuo pareiškėjos sąmoningai buvo nuslėpta, o kitu būdu sužinoti apie senelio mirtį pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių. Be to, po to, kai pareiškėja sužinojo apie senelio mirtį, ji iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų sužinant, ar senelis turėjo kokio nors turto, koks tai turtas, ar jis nepaliktas testamentu, ar ji dar gali pretenduoti į palikimą ir pan. Taigi, pareiškėja aktyviais veiksmai ėmė realizuoti savo, kaip teisėtos įpėdinės, teises, ką būtų padariusi laiku, jei tik būtų žinojusi apie senelio mirtį.
11.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė ne teisingą, bet formalų sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi vien moraliniais, o ne teisiniais argumentais, aiškindamas, jog jeigu pareiškėja nesirūpino seneliu, su juo nebendravo, tai dabar neturi teisės priimti ir jo palikimo bei yra pati kalta, jog laiku nepriėmė palikimo, ir visiškai nevertino nesąžiningo senelio artimųjų - suinteresuotų asmenų E. K. ir I. K. elgesio nuslepiant senelio mirties faktą nuo kitų jo turto įpėdinių ir šį turtą pasidalinant apie jo dalybas nežinant kitiems įpėdiniams. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai byloje apie tai, jog pareiškėja apie senelio mirtį turėjo sužinoti anksčiau nei 2018 m. liepos mėn., turėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi šie asmenys yra akivaizdžiai suinteresuosi, jog būtų išsaugos jų paveldėtos palikimo dalys nesidalinant su kitais įpėdiniais.
11.4. Tai, kad pareiškėja nebendravo su seneliu ar juo nesirūpino, neatima iš jos teisės į jo palikimą. Šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, jog senelis turėjo sūnų E. K., sutuoktinę I. K., ir būtent jiems yra numatyta pareiga rūpintis tėvu/sutuoktiniu. Negana to, senelis turėjo ne tik vieną anūkę – pareiškėją, o ir daugiau anūkų, todėl šiuo atveju, jeigu yra vertinama iš moralinės pusės, tai turėtų būti vertinamas ne tik pareiškėjos, bet ir kitų senelio anūkų elgesys su pareiškėju.
11.5. Ne pati pareiškėja apsisprendė nebendrauti su seneliu, jo giminėmis, o tai buvo nulemta nuo jos valios nepriklausančių ir susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – jos tėvų nenusisekusios santuokos, senelio požiūrio į jos tėvų santuoką ir pan. Be to, ką paaiškinimuose nurodė ir pati pareiškėja, jeigu jos senelis nebūtų norėjęs palikti savo turto įpėdiniams, tarp jų ir jai, būtų surašęs testamentą, tačiau to nepadarė. Pareiškėja tai vertina galbūt kaip jo norą bent kažkiek kompensuoti tai, ko jai nesuteikė jos tėvas.
11.6. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, ir jos vietoje atsidūręs asmuo elgtųsi taip pat, t. y. vos tik sužinojusi apie senelio mirtį, ji išreiškė aiškią valią priimti jo palikimą - dėl to atliko eilę veiksmų: kreipėsi į notarą dėl informacijos apie senelio paveldėjimo bylą; surinko visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius jos giminystės ryšį su seneliu, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą; siuntė prašymą suinteresuotiems asmenims, priėmusiems palikimą, jog šie grąžintų jai pagal įstatymą paveldėtą senelio palikimo dalį, o šiems ignoravus jos prašymą, kreipėsi į teismą su pareiškimu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį suinteresuotas asmuo E. K. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas priėmė teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Atskirasis skundas daugiausia remiasi deklaratyviais teiginiais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
17. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjos senelis E. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po E. K. mirties buvo likęs šis jo turtas: 172/380 žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); 145/319 žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); 118/260 žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduoti); po ½ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo sutuoktinė I. K. ir jo sūnus E. K., kurs Paveldėjimo turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso I. K.. Iš pažymos dėl gyvenamosios vietos nustatyta, kad pareiškėjos tėvas L. K. gyveno E. K. priklausančiame name. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad O. J. K. (duomenys neskelbtini) dalyvavo L. K. laidotuvėse, 2010 m. gruodžio 16 d. siuntė sveikinimus E. K. šeimai.
18. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pažymėtina, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniai paveldi pagal testamentą, ar pagal įstatymą, jie per tris mėnesius turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
19. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju būtent nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai atsirado teisė priimti mirusio senelio E. K. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja terminą kreiptis dėl paveldėjimo praleido dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų parodymus sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ji pati su savo seneliu E. K. nebendravo, juo nesidomėjo, nesirūpino, nelankė, nedalyvavo jo laidotuvėse, taip prarado teisę paveldėti palikėjo turtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada iš esmės sutinka.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
23. Pareiškėjos nurodyta priežastis, kodėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, yra ta, jog ji nežinojo apie savo senelio mirtį, nes senelio žmona ir brolis apie tai nepranešė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėja teigė, jog tėvams išsiskyrus, visiškai nutrūko jos ryšiai su tėvu bei tėvo giminėmis, taip pat seneliu, kuris buvo pareiškėjos tėvo tėvas, tačiau santykiai nutrūkę buvo iš abiejų pusių, t. y. pareiškėja taip pat nebendravo nei su savo tėvu, nei seneliu, tinkamai nesidomėjo, nelankė jų. Suinteresuoti asmenys pateikė įrodymus, kad pareiškėjos motina O. J. K. bendravo su pareiškėjos senelio giminėmis, dalyvavo pareiškėjos tėvo L. K. laidotuvėse, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos motinai bendraujant su palikėjo giminėmis, pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie senelio gyvenamąją vietą, jo sveikatą bei mirtį. Nors pareiškėja nurodė, kad jai tariamai nebuvo pranešta apie senelio mirtį, tačiau būdama atidi ir rūpestinga bei bent minimaliai domėdamasis savo seneliu ir jo sveikata, pareiškėja objektyviai negalėjo nežinoti šios aplinkybės, tuo labiau, kad jos mama bendravo su giminėmis ir žinojo apie E. K. mirtį. Byloje apklausta liudytoja V. K. bei pareiškėjos prašyta iškviesti liudytoja J. A. pareiškime nurodė, kad jos su O.J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo mirties, t. y. 2009 metais, o ne 2018 metais, kaip nurodė pareiškėja. J. A. pareiškime nurodžius, kad ji su O. J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo laidotuvių, pareiškėja atsisakė prašymo iškviesti ir apklausti liudytoją J. A., teigdama, kad ši yra paveikta suinteresuotų asmenų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl yra pagrindas daugiau tikėtinai išvadai, kad pareiškėjai buvo žinoma apie savo senelio mirtį, tuo pačiu ir apie palikimo atsiradimą.
24. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
25. Taigi, šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog visi įpėdiniai turėjo vienodas galimybes pasinaudoti įstatyme suteikta teise ir priimti palikimą po E. K. mirties, tačiau pareiškėja, turėdama apsisprendimo laisvę, per įstatymu nustatytą terminą sąmoningai nepareiškė noro priimti palikimą. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po E. K. mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi, pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjo mirties nebuvo suvaržyta.
26. Kaip matyti iš suinteresuotų asmenų E. K. ir I. K. paaiškinimų, pareiškėja visiškai neprisidėjo prie ginčo turto išlaikymo, nemokėjo mokesčių, neprisidėjo prie senelio laidotuvių. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atnaujinus terminą pareiškėjai priimti palikimą, suinteresuotų asmenų E. K. ir I. K. interesai būtų neproporcingai pažeisti.
27. Apibendrinant aptartas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ji savo seneliu tinkamai nesidomėjo, juo nesirūpino, nelankė, nedalyvavo jo laidotuvėse, todėl atnaujinti šio termino nėra pagrindo.
28. Dėl kitų pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (nutartį), gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.