Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. G. (suinteresuoti asmenys Raseinių rajono 1 – asis notarų biuras, I. K., E. K., E. K., L. K., K. K.), patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja B. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą priimti po E. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.

Suinteresuotas I. K. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl jos garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, atsiliepime nurodė, kad ji visiškai nesutinka su B. G. pareiškimu dėl sutuoktinio E. K. palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes pareiškėja visiškai nebendravo su savo seneliu. Nei pareiškėja, nei jos broliai bei seserys nedalyvavo ne tik senelio, bet ir savo tėvo laidotuvėse. Jei ne pati pareiškėja asmeniškai, tai jos motina O. J. K. bei vyresnieji broliai tikrai žinojo apie senelio mirtį, tačiau, suvokdami realybę, jog niekuomet nesidomėjo ne tik senelio bet ir savo tėvo gyvenimu, sveikata, laidotuvėmis, sąmoningai ir savanoriškai nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Todėl jai visiškai nesuprantamas pareiškėjos siekis po dešimties metų nesąžiningai praturtėti jų sąskaita. Pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, jog 2018 m. lapkričio 19 d. su raštišku prašymu kreipėsi dėl 9 468,89 Eur pervedimo į jos sąskaitą, tokio prašymo niekuomet nėra gavusi. Tik vienintelis sūnus E. K. nuolat rūpinosi savo tėvu, slaugė jį ligos patale, palaidojo bei iki šiol prižiūri jo kapą savo lėšomis. I. K. yra silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto. Jai atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiuoju įregistruota ½ dalis buto, kuriame gyveno dar iki santuokos su pareiškėjos seneliu ir dabar gyvena. Butas tik buvo privatizuotas jai esant santuokoje su E. K.. Kilus ginčui, galėtų įrodyti, jog butas buvo privatizuotas išimtinai už jos investicinius čekius ir pinigines lėšas. Atnaujinus B. G. palikimo priėmimo terminą, būtų pažeisti jos teisėti interesai, atsirastų būtinybė kitoje civilinėje byloje įrodinėti asmeninės nuosavybės teises į ginčo butą bei suinteresuoto asmens E. K. patirtas išlaidas slaugant ligotą jos sutuoktinį, jį laidojant bei prižiūrint jo kapą. Pareiškėja neįrodė, kad praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tik pati patvirtino, jog daugelį metų senelis jai visiškai nerūpėjo, nors buvo senas ir ligotas. Todėl pareiškimą dėl termino atnaujinimo prašo atmesti.

Liudytoja O. J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjos mama, ilgą laikotarpį gyveno L., todėl su giminėmis nebendravo, o 2018 metų vasarą grįžusi iš užsienio paskambino J. A.. Susitikusi su ja sužinojo apie E. K. mirtį, likusį po mirties jo turtą, kurį paveldėjo E. K. sūnus. Jos manymu, E. negražiai pasielgė, kad turto nesidalino su mirusio brolio L. vaikais. Pareiškėja pas senelį yra keletą kartų buvusi tik maža. Ji pripažįsta, kad yra siuntusi sveikinimus E. K. šeimai, tačiau atsakymų nesulaukdavo.

Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra O. J. K. sesuo. 2018 m. liepos mėnesį nuėjusi aplankyti seserį ji sužinojo apie E. K. mirtį, kad O. J. K. sužinojo tai iš J. A.. Apie L. K. mirtį žinojo ir ji, ir O. J. K., nes V. K. buvo atvykusi prašyti leisti L. palaidoti mirusio sūnaus V. kape. O. J. K. nesutiko leisti palaidoti buvusio vyro sūnaus kape, nes L. K. niekada nesirūpino sūnumi. Jos žiniomis pats L. K. nelabai bendravo su savo tėvu. Sesuo į užsienį išvyko 2010 m. spalio mėnesį.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjos mirusio senelio E. K. marti. Po vyro tėvo mirties jai skambino O. J. K., kuri teigė iš J. A. sužinojusi apie E. K. mirtį, jo paskutinius gyvenimo metus. Atsimena, kad tais pačiais metais O. J. K. per radiją jai siuntė sveikinimus, kad slaugė vyro tėvą ir savo mamą. 2010 metais O. J. K. jų šeimai siuntė sveikinimus, daugiau jos iki 2018 metų nebendravo. 2018 metų pabaigoje O. J. K. skambino, sakė, kad grįžo iš užsienio, klausė apie vyro sveikatą. Po E. K. mirties O. J. K. jie nepranešė dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių, nes mirusysis niekada nepritarė L. ir O. J. K. vedyboms, jie niekada nebendravo. V. K. su O. J. K. daugiau bendravo, kai jų vaikai dar buvo maži.

Suinteresuoti asmenys L. K., K. K. ir E. K. (pareiškėjos brolis) prašo tenkinti B. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, nes pareiškėja nebuvo informuota apie senelio mirtį. Į E. K. palikimą nepretenduoja.

Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono 1 – asis notarų biuras į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo patikslintam pareiškimui nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio. Iš mirties įrašų matyti, kad E. K. , gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini)., L. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad B. G. tėvas yra L. K.. Pareiškėjos tėvai L. K. ir O. J. K. susituokė 1972 m. rugpjūčio 19 d., santuoką nutraukė 1979 m. spalio 18 d. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad po E. K. mirties buvo likęs šis jo turtas 172/380 žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); 145/319 žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); 118/260 žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduotas); pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kuriuos pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sūnus E. K. (parduoti); po ½ buto, kurio UN (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2010-01-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo sutuoktinė I. K., jo sūnus E. K., Paveldėjimo turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. K.. Iš pažymos dėl gyvenamosios vietos matyti, kad L. K. gyveno E. K. priklausančiame name. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad O. J. K. dalyvavo L. K. laidotuvėse, siuntė sveikinimus E. K. šeimai. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad O. J. K. laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. sausio 16 d. ir laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 26 d. gydėsi stacionare. Iš mirties liudijimo matyti, kad L. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja B. G. praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po E. K., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusiam palikimui priimti. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes ji apie senelio E. K. mirtį nieko nežinojo dėl nesąžiningų senelio artimųjų giminaičių veiksmų. Suinteresuoti asmenys I. K. ir E. K. kategoriškai nesutiko dėl termino pratęsimo nurodydami, kad pati pareiškėja niekada nebendravo su savo seneliu, nei ji, nei jos broliai bei seserys nedalyvavo ne tik senelio, bet ir savo tėvo laidotuvėse.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Teismui įvertinus patikslintame pareiškime nurodytas pareiškėjos aplinkybes, darytina išvada, kad nutrūkę pareiškėjos B. G. ir senelio E. K. santykiai bei nežinojimas apie senelio mirtį, negali būti laikytina svarbiomis priežastimis t. y. nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Nors pareiškėja teigė, jog tėvams išsiskyrus, visiškai nutrūko jos ryšiai su tėvu bei tėvo giminėmis, taip pat seneliu, kuris buvo pareiškėjos tėvo tėvas, teismas pažymi, kad santykiai nutrūkę buvo iš abiejų pusių t. y. pareiškėja taip pat nebendravo nei su savo tėvu, nei seneliu, tinkamai nesidomėjo, nelankė jų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja V. K., net ir pats pareiškėjos tėvas L. K., dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių, nebendravo su savo tėvu, pareiškėjos seneliu. Tai, kad pareiškėja nebendravo su savo giminėmis, buvo jos pačios apsisprendimas. Pareiškėja yra suaugęs žmogus ir pati sprendžia su kuo jai bendrauti. Suinteresuoti asmenys pateikė įrodymus, kad pareiškėjos motina O. J. K. bendravo su pareiškėjos senelio giminėmis, dalyvavo pareiškėjos tėvo L. K. laidotuvėse, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos motinai bendraujant su palikėjo giminėmis, pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie senelio gyvenamąją vietą, jo sveikatą bei mirtį. Šios galimybės nepaneigia pareiškėjos pateikta pažyma apie jos motinos O. J. K. gydymąsi (duomenys neskelbtini) stacionare. Nors pareiškėja B. G. nurodė, kad jai tariamai nebuvo pranešta apie senelio mirtį, tačiau būdama atidi ir rūpestinga bei bent minimaliai domėdamasis savo seneliu ir jo sveikata, pareiškėja objektyviai negalėjo nežinoti šios aplinkybės, tuo labiau, kad jos mama bendravo su giminėmis ir žinojo apie E. K. mirtį. Byloje apklausta liudytoja V. K. bei pareiškėjos prašyta iškviesti liudytoja J. A. pareiškime nurodė, kad jos su O. J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo mirties, t. y. 2009 metais, o ne 2018 metais, kaip nurodė pareiškėja. J. A. pareiškime nurodžius, kad ji su O. J. K. apie E. K. mirtį kalbėjo tuoj po jo laidotuvių, pareiškėja atsisakė prašymo iškviesti ir apklausti liudytoją J. A., teigdama, kad ši yra paveikta suinteresuotų asmenų ir nori būti neutrali.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Byloje esantys įrodymai bei tai, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido 10 metų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip išreikštų savo valią. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėja be pagrindo buvo aplaidžiai pasyvi, o pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės.

Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Mirusiojo pareiškėjos senelio E. K. turtą paveldėjo suinteresuoti asmenys - mirusiojo sutuoktinė I. K. ir sūnus E. K., kurio šeima tiek pareiškėjos tėvą L. K., tiek jos senelį E. K. prižiūrėjo, slaugė, palaidojo savo lėšomis ir iki šiol prižiūri ir tvarko jų kapą. Pareiškėja visiškai nesirūpino ir neprisidėjo prie likusio paveldimo turto išlaikymo, nemokėjo mokesčių, be to, leistinais įrodymais nepaneigti suinteresuoto asmens E. K. argumentai, kad jis vienas rūpinosi ne tik minėtais sirgusiais šeimos nariais, bet ir paveldėtu tėvo E. K. turtu, tvarkė, draudė, vėliau jį pardavė. I. K. atiteko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiuoju įregistruota l/2 dalis buto, kuriame gyveno dar iki santuokos su pareiškėjos seneliu sudarymo ir dabar gyvena. Šiuo metu butas 2010 m. sausio 20 d. Paveldėjimo turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. K.. Tai reiškia, kad suinteresuoti asmenys patyrė išlaidas, dėl kurių kompensavimo pareiškėja neužsimena. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai atnaujinus praleistą terminą būtų pažeisti suinteresuotų asmenų I. K. ir E. K. interesai.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja B. G. terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių, objektyvių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes ji pati su savo seneliu E. K. nebendravo, juo nesidomėjo, nesirūpino, nelankė, nedalyvavo jo laidotuvėse, taip prarado teisę paveldėti palikėjo turtą. Įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) bei teisingą suinteresuotų asmenų I. K. ir E. K., kurių teises bei pareigas paveiks termino atnaujinimas, interesų balansą, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 576 -582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti B. G. pareiškimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo po E. K. mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.