- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1149-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04349-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieškinį, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ovirama“ prašydama iš atsakovės priteisti 14 965,80 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog UAB „Rasa“ ir UAB „Ovirama“ po žodinių derybų su atsakovės akcininku ketino kartu vykdyti bendrą verslą ir įsigyti nekilnojamąjį turtą Tauralaukyje, Klaipėdoje. Atsakovė įsipareigojo parengti visus bendram verslui ir turto įsigijimui reikalingus dokumentus (sutartis) ir tokiu būdu įforminti tarp šalių įvykusiais derybas. Ieškovė, norėdama patvirtinti savo ketinimų realumą, iš viso į atsakovės banko sąskaitą bankiniais mokėjimo pavedimais pervedė 14 250 Eur sumą. Atsakovė iki pat šiol jokių sutarčių ieškovei nėra pateikusi nei susipažinimui, nei derinimui, nei pasirašymui. Kadangi atsakovė tiek laiko nesugebėjo parengti dokumentų, kad būtų įforminti šalių tarpusavio santykiai, ieškovė nebemato galimybės toliau bendradarbiauti su atsakove ar vykdyti bendrą verslą, todėl reikalauja grąžinti avansu sumokėtas lėšas. Kartu nurodoma, jog ieškovė 2017 m. vasario 23 d. paskolino atsakovei 500 Eur sumą. Ieškovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu ragino atsakovę grąžinti jai pervestas pinigines lėšas, taip pat ir grąžinti 500 Eur paskolą, tačiau atsakovė pinigų negrąžino, todėl iš atsakovės priteistina ir minėta skolos suma. Taip pat priteistinos 215,80 Eur kompensuojamosios palūkanos, apskaičiuotos nuo 14 750 Eur sumos už 89 dienas – laikotarpį nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. nuo tada, kai atsakovė turėjo grąžinti, bet negrąžino 500 Eur paskolos iki ieškinio padavimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigė, kad šiuo konkrečiu atveju, nors ieškovė ir nurodo, jog tarp šalių buvo sudaryti tam tikri susitarimai, tačiau visiškai neatskleidžia tarp šalių sudarytų susitarimų turinio, t. y. ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovė neatliko kažkokių įsipareigojimų, susijusių su dokumentų parengimu, todėl privalo grąžinti pinigines sumas. Būtent ieškovė turi pareigą įrodyti, kokie sutartiniai santykiai šalis siejo, koks sutarties dalykas, kokios buvo sutarties šalių teisės ir pareigos ir pan. Nurodė, kad ieškovės reikalavimų patenkinimas nesant tam tinkamo pagrindo reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo turėtų būti atmestas, atmetant ir išvestinius reikalavimus dėl palūkanų priteisimo.
3. Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė, reikalaudama ieškovės nurodyti, kokie sutartiniai santykiai siejo ieškovę ir atsakovę, pastarajai neginčijant gavus iš ieškovės minėtas sumas, atsakovė, be kita ko, savo atsiliepime į ieškinį nenurodo ir savo ruožtu nepaaiškina, kokiu pagrindu ji iš ieškovės šias pinigines lėšas yra gavusi, neneigia tarp šalių buvus ieškinyje nurodomus susitarimus. Nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų, įrodančių, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus – sutartines prievoles, tačiau nenurodo ir nepateikė įrodymų, kad ieškinyje nurodytus susitarimus, susijusius su bendra veikla įsigyjant nekilnojamąjį turtą Tauralaukyje, Klaipėdoje, ji įvykdė. Pažymėjo, kad už ieškovės atsakovei pervestas pinigines lėšas ieškovė jokios naudos ar kito rezultato negavo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė neginčija jai suteiktos 500 Eur dydžio paskolos, kuri buvo ieškovės jai sumokėta 2017 m. vasario 23 d. mokėjimo pavedimu, fakto, neginčija to, kad šios paskolos ieškovei ji nėra grąžinusi, todėl laikytina, kad faktą, jog paskola nėra grąžinta, atsakovė pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnis), priešingu atveju atsakovė turėtų pateikti įrodymus, jog 500 Eur paskolą ieškovei yra grąžinusi (CPK 178 straipsnis).
4. Atsakovė tripliku prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike atsakovė iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus apie tai, kad ieškovė nepateikia jokių duomenų, įrodančių, kad šalis siejo kažkokie sutartiniai bendradarbiavimo santykiai, susiję su garažų Klaipėdos mieste įsigijimu ir eksploatavimu, nepateikta duomenų apie tariamos sutarties dalyką, kainą, terminus ir pan. Taip pat pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų neaišku, kokios rūšies sutartį šalys neva sudarė, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, todėl nėra galimybės kvalifikuoti sutartinius santykius, nustatyti jų rūšį, sutarties įvykdymo būdus ir priemones.
5. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Ovirama“ 14 965,80 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 965,80 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 437 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Rasa“ naudai.
9. Teismas, šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatė, kad ieškovė į atsakovės banko sąskaitą 2015 m. rugpjūčio 20 d. pervedė 4 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 29 d. – 1 900 Eur ir 1 350 Eur, bei 2018 m. gegužės 25 d. – 7 000 Eur. Iš viso į atsakovės banko sąskaitą bankiniais mokėjimo pavedimais ieškovė pervedė 14 250 Eur sumą. Be to, atsakovė neginčija jai suteiktos 500 Eur dydžio paskolos, kuri buvo ieškovės jai sumokėta 2017 m. vasario 23 d. mokėjimo pavedimu. Tai patvirtina į bylą ieškovės pateikti banko mokėjimo nurodymai. Tai, kad nurodytas sumas atsakovė gavo, ginčo byloje nėra. Ieškovė kelis kartus raštu ragino atsakovę grąžinti jai pervestas pinigines lėšas, taip pat ir grąžinti 500 Eur paskolą. Ieškovė 2020 m. vasario 17 d. parašė el. laišką priminimą, 2020 m. kovo 3 d. išsiuntė pretenziją, 2020 m. gegužės 6 d. išsiuntė pakartotinę pretenziją. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip ji atsakė į šias ieškovės pretenzijas. Ieškovė ir atsakovė anksčiau aktyviai bendradarbiavo. Pasak ieškovės atstovo, ieškovė ketino kartu vykdyti bendrą verslą ir įsigyti nekilnojamąjį turtą Tauralaukyje, Klaipėdoje. Anot ieškovės atstovo, atsakovė įsipareigojo parengti visus bendram verslui ir turto įsigijimui reikalingus dokumentus (sutartis) ir tokiu būdu įforminti tarp šalių įvykusias derybas. Tačiau atsakovė iki pat šiol jokių sutarčių (preliminariųjų, jungtinės veiklos, pirkimo–pardavimo ar pan.) ieškovei nepateikė nei susipažinimui, nei derinimui, nei pasirašymui. Kadangi atsakovė per tiek laiko nesugebėjo parengti dokumentų, kad būtų įforminti šalių tarpusavio santykiai, ieškovė realiai nebemato galimybės toliau bendradarbiauti su atsakove ar vykdyti bendrą verslą, todėl šiuo ieškiniu reikalauja, kad atsakovė grąžintų avansu sumokėtas lėšas – 14 250 Eur sumą.
10. Teismas pažymėjo, kad nė viena šalis neturi teisės nepagrįstai praturtėti iš sutarties (ne)vykdymo, nei iš jos nesudarymo. Kadangi patikimai nustatyta, jog ieškovė pervedė ginčo lėšas atsakovei, atsakovė privalo įrodyti, kad šios lėšos gautos pagrįstai, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šios lėšos yra sumokėtos už atliktą darbą (paslaugas) ir jų atsakovė neprivalo grąžinti. Atsakovė pateikė dokumentą – 2015 m. liepos 22 d. kasos pajamų kasos pajamų orderį, serija SKA Nr. 0100, iš kurio matyti, kad UAB „Rasa“ iš UAB „Ovirama“ gavo 6 421 Eur pagal dok. 2015 m. liepos 22 d. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, šiuo dokumentu buvo įformintas automobilio pardavimas UAB „Ovirama“. Ši ūkinė operacija yra baigta. Be to, ji atlikta iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki ginčo laikotarpio. Be to, atsakovė pateikė sąskaitos išrašą, kuriame nurodoma, kad UAB „Rasa“ 2018 m. liepos 11 d. grąžino 600 Eur paskolą. Kaip nurodė ieškovės atstovas ir tai patvirtina ūkinių operacijų pažyma, šios paskolos grąžinimas – tai 2018 m. liepos 10 d. atsakovei suteiktos paskolos grąžinimas. Atsakovės nurodytas 2018 m. rugpjūčio 17 d. 700 Eur avanso grąžinimas, taip pat įvertintas ūkinių operacijų pažymoje, kurioje matyti, kad prieš tai, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d., atsakovei buvo sumokėtas 700 Eur avansas. 2018 m. rugsėjo 13 d. 2 000 Eur avanso grąžinimas taipogi įvertintas ūkinių operacijų pažymoje, kurioje matyti, kad prieš tai, t. y. 2018 m. rugsėjo 4 d., atsakovei buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas. Taigi aptarti atsakovės pateikti dokumentai nepatvirtino, kad atsakovė grąžino ieškovei 14 250 Eur ginčo lėšas (CPK 178, 185 straipsniai).
11. Teismas nurodė, kad ieškovė (kurios suinteresuotumas yra įrodyti, kad pervedė pinigus) įrodė, kad pervedė ginčo lėšas atsakovei, tuo tarpu atsakovė (kurios suinteresuotumas yra įrodyti, kad pinigus gavo pagristai) neįrodė, kad ginčo lėšas yra sumokėtos už atsakovės atliktą darbą (paslaugas) ir dėl to jų atsakovė neprivalo grąžinti. Atsakovė taip pat neįrodė, kad grąžino sumokėtas lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 14 250 Eur sumą. Be to, nustatyta, kad ieškovė paskolino atsakovei 500 Eur sumą, tai patvirtina 2017 m. liepos 23 d. bankinis mokėjimo pavedimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad skolą grąžino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Kaip minėta, ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarę dėl paskolos grąžinimo terminų, tačiau ieškovė grąžinti paskolą iš atsakovės pareikalavo 2020 m. vasario 17 d. išsiųsdama rašytinę pretenziją. Paskolos sumos atsakovė nėra grąžinusi iki šiol. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės priteistina 500 Eur paskolos sumą. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 14 750 Eur.
12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės prievolė mokėti kompensuojamąsias palūkanas (t. y. palūkanas už termino praleidimą), apskaičiuota nuo visos 14 750 Eur sumos, vėliausiai nuo 2020 m. kovo 18 d., t. y. kada atsakovė turėjo grąžinti, bet negrąžino 500 Eur paskolos). Šios palūkanos skaičiuotinos iki ieškinio padavimo, t. y. iki 2020 m. birželio 15 d., iš viso už 89 dienas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė pagristai prašo priteisti iš atsakovo 215,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo 14 750 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. už 89 dienas. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 14 965,80 Eur suma. Taip pat vadovaujantis minėto CK 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (14 965,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 375 Eur žyminio mokesčio (337 Eur už turtinį reikalavimą ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai 38 Eur sumokėtas žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovės ieškovei nepriteistinas. Tačiau visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinas 337 Eur sumokėtas žyminis mokestis už turtinį reikalavimą. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistina 1 100 Eur ieškovės turėtų teisinės advokato pagalbos išlaidų, iš viso priteistina 1 437 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė UAB „Ovirama“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Priimdamas sprendimą teismas išvadą dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės remdamasis tik subjektyviais ieškovės teiginiais. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, jog bylos šalis siejo sutartiniai santykiai, ieškovė ir atsakovė ketino vykdyti bendrus projektus, susijusius su ne mažiau nei 51 garažo Klaipėdos mieste įsigijimu ir eksploatavimu ir būtent dėl to, jog atsakovė įsipareigojo parengti visus bendram verslui – bendradarbiavimui ir turto įsigijimui reikalingus dokumentus (sutartis), ieškovė tariamai pervedė pinigų sumą, kurią ieškiniu reikalauja priteisti. Pirmosios instancijos teismas patikėjo minėtais ieškovės teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovė neatliko kažkokių įsipareigojimų, susijusių su dokumentų parengimu, todėl privalo grąžinti pinigines sumas. Pažymėtina, jog būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kokie sutartiniai santykiai šalis siejo, koks sutarties dalykas, kokios buvo sutarties šalių teisės ir pareigos ir pan. Sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad šalis siejo kažkokie sutartiniai bendradarbiavimo santykiai, susiję su garažų Klaipėdos mieste įsigijimu ir eksploatavimu, nepateikė duomenų apie tariamos sutarties dalyką, kainą, terminus ir pan. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų bei pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentų neaišku, kokios rūšies sutartį šalys neva sudarė, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių. Nesant minėtų duomenų pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai kvalifikuoti sutartinius santykius, nustatyti jų rūšį, sutarties įvykdymo būdus ir priemones ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007). Minėtas teisinis reglamentavimas bei teisminė praktika suponuoja išvadą, jog būtent ieškovė turėjo įrodyti tariamus buvusius susitarimus dėl garažų įsigijimo bei eksploatavimo, dokumentų bendradarbiavimui parengimo ir pan.
15. Apeliaciniame skunde pažymima, jog visus savo įsipareigojimus atsakovė vykdė ir vykdo tinkamai, sutartines prievoles vykdo sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, todėl ieškovės teiginiai apie neva neįvykdytus įsipareigojimus bei pirmosios instancijos teismo sprendime, remiantis minėtais teiginiais, padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos. Kartu paminėtina, jog ieškovei teismui nepateikus jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus – sutartines prievoles, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, t. y. lėšas gavo, tačiau įsipareigojimų neatliko. Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teiginys, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šios lėšos yra sumokėtos už atliktą darbą (paslaugas) ir jų atsakovė neprivalo grąžinti. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog šalis siejo įvairūs sutartiniai santykiai, sutartys buvo sudaromos tiek žodžiu, tiek raštu. Taip pat atsakovė teismui pateikė 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas (atsakovė) įsipareigojo atlikti komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų įrengimo darbus, tačiau teismas visiškai minėtos sutarties neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir tai nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą šios bylos išnagrinėjimo rezultatą. Ieškovės reikalavimų patenkinimas nesant tam tinkamo teisinio pagrindo reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita. Netoleruotina tokia situacija, kai sąžininga ir rūpestinga sutarčių šalis, kuri tinkamai ir laiku vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, dėl nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimo patirtų žymius nuostolius.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktais ir atsakovės neginčytais įrodymais buvo nustatyta, kad ieškovė į atsakovės banko sąskaitą 2015 m. rugpjūčio 20 d. pervedė 4 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 29 d. – 1 900 Eur ir 1 350 Eur, bei 2018 m. gegužės 25 d. – 7 000 Eur. Iš viso į atsakovės banko sąskaitą bankiniais mokėjimo pavedimais ieškovė pervedė 14 250 Eur sumą. Tokių mokėjimų pagrindu ieškovė nurodė tai, jog ji ir atsakovė UAB „Ovirama“ ketino vykdyti bendrus projektus, susijusius su ne mažiau nei 51 garažo Klaipėdos mieste įsigijimu ir eksploatavimu. Atsakovė įpareigojo parengti visus bendram verslui – bendradarbiavimui ir turto įsigijimui – reikalingus dokumentus (sutartis), tačiau atsakovė šalių suderinto susitarimo dėl bendradarbiavimo įforminimo nevykdė, sutarčių taip ir neparengė. Todėl, netekus pasitikėjimo, atsakovei pažeidus susitarimą, nebesitikėdama, kad atsakovė imsis kokių nors veiksmų susitarimui įvykdyti, nebematydama tikslo ir prasmės, ieškovė pareikalavo grąžinti jos atsakovei sumokėtas minėtas sumas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino iš ieškovės minėtas pinigines lėšas gavusi. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė nepaaiškino, kokiu pagrindu ji iš ieškovės šias pinigines lėšas yra gavusi, tačiau neneigė tarp šalių buvus ieškinyje nurodomus susitarimus. Atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad ieškinyje nurodytus susitarimus, susijusius su bendra veikla, ji įvykdė. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji yra atlikusi darbą (paslaugas), už kurį gavo pinigines lėšas iš ieškovės ir kad atsakovė neprivalo jų grąžinti. Iš ieškovės atstovo į bylą 2021 m. balandžio 8 d. pateiktoje Ūkinių operacijų pažymoje, kurios duomenų atsakovė neginčijo, pateikta nuosekli šalių tarpusavio atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka: ieškovės išmokėti, tačiau atsakovės nepanaudoti avansai ieškovei būdavo atsakovės grąžinami, sąskaitos apmokamos arba atliekamos užskaitos. Iš šios pažymos aiškiai matyti, jog ieškovės atsakovei išmokėtos avanso sumos: 2015 m. rugpjūčio 20 d. – 4 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 29 d. – 1 900 Eur ir 1 350 Eur, bei 2018 m. gegužės 25 d. – 7 000 Eur, atsakovės ieškovei nebuvo grąžintos, dėl jų nebuvo atliktos jokios užskaitos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, jog už ieškovės jai pervestas minėtas pinigines sumas būtų suteikusi ieškovei kokias nors paslaugas, atlikusi darbus, įvykdžiusi kokius nors įsipareigojimus ieškovei. Už ieškovės atsakovei pervestas pinigines lėšas ieškovė jokios naudos ar kito rezultato negavo. Teismas teisingai sprendime nurodė, jog atsakovės į bylą pateiktas 2015 m. liepos 22 d. kasos pajamų orderis, serija SKA Nr. 0100, pagal kurį atsakovė UAB „Ovirama“ ieškovei UAB „Rasa“ sumokėjo 6 421 Eur, patvirtina ūkinę operaciją, įvykusią iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki ginčo laikotarpio. Be to, atkreiptinas dėmesys į kasos pajamų orderyje nurodytą dokumento, pagal kurį atliekamas mokėjimas, datą – 2015 m. liepos 22 d.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog apeliaciniame skunde atsakovė formaliai nurodo, kad teismo sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, teismas tariamai netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Tačiau ieškovė nenurodo, kokie konkretūs faktai, jos nuomone, buvo ar nebuvo įrodyti, kokius faktus teismas tariamai netinkamai interpretavo, kokios teismo išvados tariamai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Konkrečios pozicijos atsakovė neturėjo ir bylos nagrinėjimo metu ( tai aiškiai matyti iš jos procesinių dokumentų turinio), tik formaliai neigė ieškinio reikalavimus, tačiau pati nei konkrečių aplinkybių, nei įrodymų, paneigiančių ieškinio pagrįstumą, nenurodė ir nepateikė. Toks ieškovės procesinis elgesys pripažįstant, jog pinigus iš ieškovės ji yra gavusi, tačiau nesutinkant su ieškinio reikalavimais dėl skolos priteisimo, apeliacine tvarka skundžiant jai nepalankų teismo sprendimą, atsižvelgiant ir į nepagrįstą savalaikį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nesumokėjimą, dėl to dar 2021 m. birželio 10 d. pateiktas apeliacinis skundas teismo buvo priimtas tik 2021 m. rugsėjo 22 d. (po apeliacinio proceso, kuriuo buvo atmestas ieškovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą buvo netenkintas), vertintinas tik kaip atsakovės piktnaudžiavimas ir siekis kuo ilgiau vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, skolos ieškovei grąžinimą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškovė, kaip ir bylos nagrinėjimo eigoje, apeliaciniame skunde neneigia, kad ją ir ieškovę siejo prievoliniai teisiniai santykiai, šis faktas patvirtintas byloje pateikta Ūkinių operacijų pažyma, banko sąskaitos išrašais, ieškovės paaiškinimais. Ieškovė teismui nurodė, jog ji su atsakove ketino kartu vykdyti bendrą verslą – įsigyti ir valdyti nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje. Atsakovė įsipareigojo parengti visus bendram verslui ir turto įsigijimui reikalingus dokumentus (sutartis), tačiau jų neparengė ir ieškovei nepateikė, gautos 14 250 Eur sumos negrąžino. Tokiu būdu atsakovė pažeidė CK 6.59 straipsnyje nustatytą draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad už minėtas ginčo lėšas yra atlikusi kokį nors darbą (paslaugas). Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad visus savo įsipareigojimus vykdė ir vykdo tinkamai, sutartines prievoles vykdo sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, tačiau, ir bylos nagrinėjimo metu, ir apeliaciniame skunde neįvardijo ir nenurodė, kokias prievoles jį sąžiningai, tinkamai ir laiku įvykdė už 14 250 Eur sumą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji teismui pateikė 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas (atsakovė) įsipareigojo atlikti komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų įrengimo darbus, tačiau nurodo, kad teismas visiškai minėtos sutarties neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minima sutartis yra pateikta kartu su tripliku. Šios sutarties pateikimą atsakovė triplike pagrindė tuo, kad „šalis siejo tam tikri sutartiniai santykiai [...]. Pavyzdžiui šalys 2018-04-20 buvo sudariusios Statybos rangos sutartį, pagal kurią Rangovas (Atsakovė) įsipareigojo atlikti komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų įrengimo darbus.“. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. jos iš ieškovės gautos 14 250 Eur piniginės lėšos buvo skirtos atsiskaityti pagal 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį, kad įsipareigojimus pagal minėtą sutartį atsakovė įvykdė, ir pan. Vien bet kokios sutarties, sudarytos tarp šalių, pateikimas nepagrindžia, kad konkrečios ginčo lėšos ieškovės buvo įgytos teisėtai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl 14 250 Eur sumos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė iš ieškovės 2017 m. vasario 23 d. gavusi 500 Eur dydžio paskolą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad šią paskolą ieškovei grąžino (CPK 178 straipsnis) pagal ieškovės pareikalavimą per CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl minėtą paskolos sumą pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dėl priskaičiuotų ir iš jos ieškovei priteistų palūkanų, apeliaciniame skunde nenurodo jokių su palūkanomis susijusių argumentų, todėl laikytina, kad ginčo šioje dalyje nėra ir teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
20. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Rasa“ ieškinys atsakovei UAB „Ovirama“ ir priteista iš atsakovės UAB „Ovirama“ 14 965,80 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 14 965,80 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 437 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Rasa“.
24. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad teismo sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teigiama, jog priimdamas sprendimą teismas išvadą dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės remdamasis tik subjektyviais ieškovės teiginiais. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl apeliantės nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir tai nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą šios bylos išnagrinėjimo rezultatą. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl atsakovės nurodomo nepagrįsto ieškovės praturtėjimo atsakovės sąskaita.
Faktinės bylos aplinkybės
25. Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad ieškovė į atsakovės banko sąskaitą 2015 m. rugpjūčio 20 d. pervedė 4 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 29 d. – 1 900 Eur ir 1 350 Eur, bei 2018 m. gegužės 25 d. – 7 000 Eur. Iš viso į atsakovės banko sąskaitą bankiniais mokėjimo pavedimais ieškovė pervedė 14 250 Eur sumą.
26. Be to, atsakovė neginčija jai suteiktos 500 Eur dydžio paskolos, kuri buvo ieškovės jai sumokėta 2017 m. vasario 23 d. mokėjimo pavedimu. Tai patvirtina į bylą ieškovės pateikti banko mokėjimo nurodymai.
27. Tai, kad nurodytas sumas atsakovė gavo, ginčo byloje nėra.
28. Ieškovė kelis kartus raštu ragino atsakovę grąžinti jai pervestas pinigines lėšas, taip pat ir grąžinti 500 Eur paskolą. Ieškovė 2020 m. vasario 17 d. parašė el. laišką priminimą, 2020 m. kovo 3 d. išsiuntė pretenziją, 2020 m. gegužės 6 d. išsiuntė pakartotinę pretenziją.
29. Atsakovė pateikė dokumentą – 2015 m. liepos 22 d. kasos pajamų kasos pajamų orderį, serija SKA Nr. 0100, iš kurio matyti, kad UAB „Rasa“ iš UAB „Ovirama“ gavo 6 421 Eur pagal dok. 2015 m. liepos 22 d. Atsakovė pateikė sąskaitos išrašą, kuriame nurodoma, kad UAB „Rasa“ 2018 m. liepos 11 d. grąžino 600 Eur paskolą.
Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose bei atsakovės apeliacinio skundo motyvų
30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys po žodinių derybų su atsakovės akcininku ketino kartu vykdyti bendrą verslą ir įsigyti nekilnojamąjį turtą Tauralaukyje, Klaipėdoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė įsipareigojo parengti visus bendram verslui ir turto įsigijimui reikalingus dokumentus (sutartis) ir tokiu būdu įforminti tarp šalių įvykusiais derybas. Ieškovė, norėdama patvirtinti savo ketinimų realumą, iš viso į atsakovės banko sąskaitą bankiniais mokėjimo pavedimais pervedė 14 250 Eur sumą. Atsakovė iki pat šiol jokių sutarčių ieškovei nėra pateikusi nei susipažinimui, nei derinimui, nei pasirašymui. Šias aplinkybes atsakovė neigia.
32. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patikėjo minėtais ieškovės teiginiais. Apeliantė nurodo, jog tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovė neatliko kažkokių įsipareigojimų, susijusių su dokumentų parengimu, todėl privalo grąžinti pinigines sumas ir iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų bei pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentų neaišku, kokios rūšies sutartį šalys neva sudarė, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių. Atsakovė teismui pateikė 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas (atsakovė) įsipareigojo atlikti komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų įrengimo darbus, tačiau teismas visiškai minėtos sutarties neanalizavo ir dėl jos nepasisakė.
33. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiga pateikti įrodymus, jog už atsakovės nurodomą paslaugą pagal 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį ieškovė turėjo sumokėti ginčo sumą, tenka būtent atsakovei.
34. Atsakovės paaiškinimas dėl ginčo sumos panaudojimo vykdant 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei įrodyti, nes atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. iš ieškovės gautos 14 250 Eur piniginės lėšos buvo skirtos atsiskaityti pagal 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį, kad įsipareigojimus pagal minėtą sutartį atsakovė įvykdė.
35. CK 6.645 straipsnis, apibrėžiantis rangos sutarties dalyką, nustato, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
36. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
37. Byloje neįrodyta, kad ieškovė buvo gavusi rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, vengė pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą ar kitos formos dokumentą, įrodantį, jog atsakovė atliko darbus pagal jos nurodomą 2018 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutartį šioje byloje ir kad ginčo suma, kurios dalis buvo ieškovės pervesta dar 2015 metais, yra skirta atsiskaitymui pagal atsakovės nurodomą sutartį.
38. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu.
39. Taigi ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovė. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).
40. Įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus byloje bei apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė yra skolinga ginčo sumą pagal atsakovės nurodomus sutartinius įsipareigojimus, nes atsakovė neteikė įrodymų dėl savo sutartinių įvykdymo ieškovei.
41. Ieškovė reikalauja grąžinti jai tai, ką atsakovė yra gavusi pagal būsimus susitarimus, t. y. avansu sumokėtą užmokestį ar be pagrindo įgytas lėšas. Šalių ginčas gali būti kvalifikuojamas dvejopai – tiek iš avanso teisinių santykių, tiek dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
42. Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas dirbantiems ar lėšos šiaip kam nors. Avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją. Avanso, kaip tokio, atskirose sutarčių rūšyse galimumą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 ir kt. ).
43. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Tai yra turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.).
44. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi tą turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-396/2013). Tačiau ginčo sumos įgijimo atsakovė neįrodė pakankamais įrodymais: teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), byloje nereiškė priešieškinio ieškovei dėl konkrečių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo.
45. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. Apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės prašymas priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl, atmetus apeliacinį skundą, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ 847 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Rasa“.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.