Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-3095-723/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
2-3095-723/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00491-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
UAB „Autožalų sprendimai“
Atsakovas
A. J.
Advokatai
Arūnas Šalkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3095-723/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00491-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.1.5.; 2.6.8.3.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Kapustienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Autožalų sprendimai“ atstovams T. V., advokatui Arūnui Šalkauskui,

atsakovui A. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autožalų sprendimai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl patirtų nuostolių, nesumokėjus už atliktus darbus, priteisimo ir atsakovo A. J. priešieškinį dėl patirtų nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Autožalų sprendimai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J. 1 700,00 Eur patirtų nuostolių, nesumokėjus už atliktus darbus, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad 2018-12-10 tarp UAB „Autožalų sprendimai“ ir asmens, kuris pasivadino save E. C., buvo sudaryta transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartis – užsakymas, kuriuo ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovui priklausančio lengvojo automobilio BMW X5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus stogą, dažymo darbus. Sutarties suma 1 700,00 Eur. Darbai buvo atlikti. Atsakovas, turėdamas antrą raktą nuo šio automobilio, be ieškovo žinios, suklaidindamas autoserviso darbuotojus, išvažiavo iš įmonės aikštelės, nesumokėdamas už atliktus darbus. Susisiekus paliktu kontaktiniu telefonu, pareiškė, kad už darbus nemokės. Dėl šio fakto buvo kreiptasi į policiją. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2019-01-21 nutarimu buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą. Nutarimą priėmęs pareigūnas savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad nėra padaryta nusikalstama veika, o tarp galimo nukentėjusiojo ir galimo kaltininko yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tikrindami ieškovo pareiškimą policijos pareigūnai nustatė, kad E. C. vardu prisistatęs ir sutartį sudaręs asmuo yra A. J.. Jis klastojo sutartį pasirašydamas kito asmens vardu ir nurodydamas neteisingą gyvenamosios vietos adresą. Jis turėjo išankstinį sumanymą apgauti ieškovą ir nesumokėti už atliktus remonto darbus. Apklausiamas policijos pareigūnų atsakovas pripažino, kad tai jis sudarė sutartį su ieškovu ir be įmonės darbuotojų žinios pasiėmė automobilį nesumokėdamas už remontą. Jo nurodytų tokių veiksmų paaiškinimas yra šis, kad jis liko nepatenkintas atliktu remontu, tačiau jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės įmonei niekada nereiškė. Buvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai. Buvo atlikti reikalingi dažymui ardymo darbai, atliktas dažymas, atlikti transporto priemonės surinkimo darbai. O būtent, išrinkimo ir surinkimo darbai kainavo 267,75 Eur. Papildomos šių darbų išlaidos, susijusios su sandarinimo ir klijavimo medžiagomis ir jų panaudojimu, sudarė 225,00 Eur. Dažymo darbų ir dažymo medžiagų kaina 1 386,98 Eur. Viso remonto darbų atlikta už 1 879,73 Eur. Kartu buvo taikoma nuolaida klientui, todėl galutinė darbų ir medžiagų kaina atitinka numatytą sutartyje – 1 700,00 Eur. Po to, kai atsakovas šią transporto priemonę pasiėmė, jis ją registravo Lietuvoje įstatymo nustatyta tvarka ir šis automobilis dalyvauja transporto eisme. Tai patvirtina, kad po remonto automobilis buvo tinkamas eksploatuoti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. J. atsiliepimu-priešieškiniu (b.l. 21-31) prašė: atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti 1 700,00 Eur sumą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; pripažinti šalių sudarytą Sutartį nutrūkusia dėl esminio jos pažeidimo; priteisti iš ieškovo atsakovui sumokėtą 200,00 Eur avansą; priteisti iš ieškovo atsakovui CAS valdymo bloko bei raktų komplekto rinkos vertę – 850,23 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovui automobilio žibintų rinkos vertę – 1 040,00 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovui 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime-priešieškinyje nurodė, kad 2018-09-08 savo vardu registravo automobilį BMW X5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio automobilio pardavimo jau buvo susitaręs su potencialiu pirkėju E. C., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Tačiau E. C. norėjo įsigyti šį automobilį be kosmetinių trūkumų, o šis jų turėjo, todėl jie susitarė, kad atsakovas jį parduos po automobilio perdažymo. Atsakovas susitarė su ieškovo atstovu (direktoriumi) T. V. dėl automobilio perdažymo. T. V. nurodė, kad atlikus dažymo darbus bus susisiekta telefonu dėl automobilio pasiėmimo. Buvo susitarta, kad automobilis bus nudažytas, pilnai surinktas, švarus ir išpoliruotas. Prieš pradedant dažymo darbus, atsakovui buvo nurodyta sumokėti 200 eurų avansą dažymo medžiagoms įsigyti. Atsakovas sumokėjo iš jo prašomą avanso sumą. T. V. nei pinigų priėmimo metu, nei po to atsakovui neišrašė nei pinigų priėmimo kvito, nei avansinės sąskaitos faktūros.

Kadangi potencialus automobilio pirkėjas E. C. ketino iš atsakovo įsigyti automobilį po jo perdažymo, taip pat kadangi jis padėjo ieškoti automobilius dažančios įmonės bei ketino finansuoti šio automobilio dažymą, todėl su jo sutikimu atsakovas jo vardu pasirašė Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį - užsakymą Nr. 18121011. Šioje Sutartyje buvo numatyta, kad automobilis turi būti dažomas visas, išskyrus stogą. Sutarta dažymo darbų kaina – 1 700 eurų, į šią sumą įskaitant atsakovo jau sumokėtą 200 eurų avansinį mokėjimą. Su ieškovu atsakovas žodžiu susitarė, kad į šią kainą taip pat įeis ir 1 automobilio veidrodėlio sutaisymas, kas nebuvo atlikta.

2018-12-31 atsakovas gavo skambutį iš T. V., kad automobilis yra pilnai perdažytas ir galima jį pasiimti. Taip pat buvo paminėta, kad ieškovas net 3 kartus jau kūrė automobilį su laidais, kas šio automobilio atžvilgiu (kuriame integruota start-stop funkcija) yra griežtai draudžiama daryti (tokiu būdu yra didelė tikimybė sugadinti CAS valdymo bloką). Skambučio gavimo dieną lauke buvo šalta ir snigo, todėl automobilis buvo ne tik apledėjęs, tačiau ir apsnigtas. Tai turėjo įtakos atsakovo galimybei iškart atvykus pastebėti visus akivaizdžius automobilio trūkumus. Atvykęs pasiimti savo automobilio iškart pamatė, kad jame trūksta žibintų, taip pat pamatė, kad ant automobilio nebuvo abiejų pusių sparnų bei visų 4 moldingų. Automobilio sparnus bei moldingus rado įmestus automobilio viduje, nors šios detalės privalėjo būti pritvirtintas prie automobilio. Kadangi automobilio žibintų rasti nepavyko (pasirodo jie buvo pavogti), todėl dėl to iškart užklausė ieškovo atstovo T. V., tačiau šis tik abejingai nurodė, kad neturėjo pareigos saugoti automobilio. Dėl to atsakovas patyrė 1 040 Eur nuostolį (vieno žibinto kaina - 520 Eur).

Atsakovas automobilį nuplovęs ir gerai jį apžiūrėjęs dienos šviesoje pamatė toliau pateikiamus apgadinimus bei padarytus darbų brokus: 1) po automobilio nuplovimo per jį visą matosi naujai atsiradę įbrėžimai, kas paprastai nutinka, jeigu automobilio dažymui yra naudojamos pigios dažymo priemonės; 2) prie automobilio priekinio stiklo esančios juostelės aplamai nebuvo nudažytos; 3) automobilio veidrodėlis nei buvo suremontuotas, kaip kad dėl to susitarta su ieškovu, nei aplamai jis buvo nudažytas; 4) ant automobilio kėbulo atsirado duobutės; 5) galiniai automobilio sparnai buvo nudažyti nenuimant apdailos juostų, tokiu būdu uždažant ir jas; 6) automobilio kapotas po dažymo buvo blogai uždėtas (kabina valytuvą), taip pat jis buvo apdraskytas; 7) automobilio abu sparnai nebuvo pritvirtinti prie automobilio (buvo rasti bagažinėje), be to, šios abi detalės rastos apdraskytos; 8) ieškovui nuiminėjant automobilio durų apdailos juostas buvo apgadintos kitos automobilio dalys; 9) visos 4 durų apatinės apdailos juostos nenudažytos, taip pat net nebuvo uždėtos ant automobilio; 10) automobilio PDC davikliai nenudažyti; 11) automobilio bagažinės dvi dalys nenudažytos; 12) automobilio kairysis galinis sparnas dažytas nenuimant stiklo apdailos; 13) visos 4 automobilio sparnų arkos nebuvo nudažytos, be to, jos net nebuvo uždėtos ant automobilio; 14) automobilio durų kampai apdraskyti; 15) automobilio danga turi skilučių; 16) automobilio slenksčiai nei buvo nudažyti, nei buvo uždėti; 17) automobilio priekinis bamperis nei buvo nudažytas, nei buvo uždėtas; 18) automobilio slenkstis buvo blogai nudažytas; 19) bei kiti trūkumai.

Po ieškovo atlikto nekokybiško automobilio perdažymo, siekiant kuo tiksliau ir objektyviau pagrįsti savo atsiliepimo atsikirtimus, kreipėsi į UAB „Autožara“, kurios paprašė paskaičiuoti, kiek kainuotų ištaisyti ieškovo padarytą žalą ir 2019-03-07 UAB „Autožara“ paskaičiavo remonto sąmatą, kad ištaisyti visus automobiliui padarytus pažeidimus, įskaitant ir naujai atliekamą perdažymą, neskaitant pavogtų žibintų vertės bei CAS valdymo bloko sugadinimo, kainuotų 1 766,20 Eur.

Tą dieną, kai ieškovas nurodė, kad automobilis yra pilnai perdažytas, ir atsakovui atvykus jį apžiūrėti bei pasiimti, pabandė jį užsivesti, tačiau to padaryti atsakovui nepavyko. Iškart tikslios priežasties nesuprato, kadangi automobilio akumuliatorius buvo nusėdęs, todėl pirminė mintis buvo, kad galbūt automobilio nesivedimas susijęs su tuo. Ieškovas vėlgi pasiūlė prisikurti mašina su laidais, kaip kad jis jau buvo 3 kartus daręs be atsakovo sutikimo, tačiau atsakovas atsisakė, nes šį automobilį negalima prikūrinėti laidais (taip sugadinamas CAS valdymo blokas ir atsiriša raktai). Automobilio akumuliatoriaus pakeitimas problemos neišsprendė. Siekiant išsiaiškinti tikrąją automobilio nesivedimo priežastį, atsakovas buvo priverstas atsivežti automobilio diagnostinę įrangą, kurios pagalba įsitikino, kad tikroji automobilio nesivedimo priežastis buvo susijusi su CAS valdymo bloku ir jo gedimu. Kadangi ieškovas jau daugybę kartų kūrė mašiną su laidais, todėl pasidarė aišku, kad dėl šio CAS valdymo bloko gedimo yra atsakingas būtent jis.

T. V. pasakius šią automobilio nesivedimo priežastį, jis sutiko, kad problema atsirado tada, kai automobilis buvo ieškovo žinioje, taip pat pasiūlė atsakovui kreiptis į UAB „Krasta Auto Vilnius“, kuri pasiūlytų šios problemos sprendimo variantus, pateikiant kainas. Taigi atsakovas kreipėsi į UAB „Krasta Auto Vilnius“, iš kurios 2019-01-19 gavo pasiūlymą, kad, siekiant išspręsti nurodytą problemą, turi įsigyti naują CAS valdymo bloką bei naują raktų komplektą, kurių kaina, įskaitant jų pakeitimą, būtų 1 139,70 Eur (su PVM). Pats blokas ir raktų komplektas kainuotų 850,23 Eur, jeigu šią sumą skaičiuotume be PVM. Kadangi atsakovas pats turėjo papildomą CAS valdymo bloką bei raktų komplektą, todėl atsivežė šį bloką ir pastatė jį savo automobilyje, tokiu būdu investuodamas savo asmeninį turtą bei savo laiką ieškovo padarytų gedimų tvarkymui. Šis blokas su raktų komplektu kainuoja 850,23 Eur, todėl ši suma atspindi dalį atsakovo patirtų nuostolių. Po ieškovo atlikto nekokybiško automobilio dažymo, įskaitant automobiliui padarytus apgadinimus, potencialus automobilio pirkėjas E. C. nusprendė šio automobilio neįsigyti, kadangi jisai ne tik buvo nekokybiškai nudažytas, tačiau taipogi labai apgadintas, dėl ko šio automobilio vertė dar labiau nukrito.

Atsakovo automobilis Lietuvos įstatymu nustatyta tvarka valstybės įmonės „Regitra“ buvo įregistruotas bei atsakovui išduotas tai patvirtinantis liudijimas 2018-09-08, o tai reiškia, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, priešingai nei teigia ieškovas, dar iki jo perdavimo ieškovui atlikti dažymo darbams. Be to, su ieškovu aplamai nebuvo tartasi dėl automobilio remonto (tik dėl veidrodėlio pataisymo, kurio jis vis tiek nepataisė), su ieškovu buvo susitarta dėl automobilio dažymo. Dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė šiuos nuostolius: i) CAS valdymo blokas ir naujas raktų komplektas – 850,23 Eur; (ii) automobilio žibintai - 1040 Eur; (iii) sumokėtas avansas - 200 Eur. Viso 2 090,23 Eur tiesioginių nuostolių.

Atsiliepimas

3. Ieškovas UAB „Autožalų sprendimai“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad surastas policijos atsakovas savo paaiškinimuose nenurodė aplinkybių, kad automobilis buvo apgadintas, iš jo buvo pagrobtos dalys, o tik nurodė, kad pasiėmė automobilį slapta ir nesumokėjo dėl to už atliktus darbus, kad buvo nepatenkintas dažymo kokybe. Atsakovas iki pat ieškinio gavimo nepateikė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, sugadinto automobilio ar pagrobtų autodetalių. Toks atsakovo elgesys rodo, kad jam iš ieškovo pusės jokia žala padaryta nebuvo, jokios autodalys pagrobtos nebuvo, dažymo darbai buvo atlikti tinkamai. Pažymėjo, kad nuo to momento, kai ginčo transporto priemonė buvo palikta remonto darbams atlikti, ji savo eiga niekur nevažiavo, visur buvo gabenama tik ant keltuvo. Dėl savo komplektacijos trūkumų automobilis ir negalėjo dalyvauti viešajame eisme. Tai, kad atsakovas pasiėmė automobilį pats patvirtina, kad visos automobilio sistemos tuo metu veikė tinkamai, jis automobilį atidarė. Be to, po dažymo darbų atlikimo, atsakovas automobilį apžiūrėjo įmonės darbuotojams dalyvaujant, nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir pats užrakino automobilį ir įjungė apsaugos sistemą. Atsakovas automobilį pasiėmė pats, nedalyvaujant įmonės darbuotojams, joks perdavimo aktas nebuvo surašytas, todėl nėra nustatyta, kad atsakovo nurodyti trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės. Ieškovas negali atsakyti už automobilio trūkumus, kurie atsirado po to, kai transporto priemonė buvo paimta. Atsakovas pripažįsta, kad dažymo darbams atlikti automobilis buvo pateiktas po autoįvykio. Taigi, jo komplektacija buvo nepilna ir ieškovas nesirūpino jokiais surinkimo darbais, todėl negalėjo padaryti tokią žalą, kokią nurodo ieškovas.

4. Teismo posėdyje ieškovo UAB „Autožalų sprendimai“ atstovas T. V. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad visi aptarti dažymo darbai buvo atlikti. Automobilis buvo nutraluotas ir grąžintas ant tralo, jie niekaip tų pažeidimų negalėjo padaryti, nei padarė. Buvo sutarta iš karto, kad surinkimo darbai nedaromi, nes automobilis buvo pateiktas po autoįvykio išrinktas. Automobilis negalėjo dalyvauti eisme, nes buvo techniškai netvarkingas, buvo be priekinių žibintų, be priekinio bamperio. Jis buvo po įvykio su iššaudžiusiomis oro pagalvėmis. Atsakovas pasakė vardą pavardę, todėl tokią ir užrašė sutartyje. Atsakovo pateiktose nuotraukose sunku įžiūrėti kažkokią dažymo nekokybę. Jei po dažymo būna kažkokia nekokybė, mašinos negrąžina ir viską perdaro. Atsakovas niekada pretenzijų nereiškė. Tiesiog dingo su mašina. Automobilio nepasiėmė tą pačią dieną, nes pakeitus akumuliatorių nusimuša raktas. Sutarė, kad atvažiuos kitą dieną diagnostikai atlikti. Automobilį uždarė ir visi išsivažinėjo. Automobilis perduodamas pasirašant sutartyje. Turėjo būti dar kartą pasirašyta sutartyje. Automobilio raktas likęs pas ieškovą. Neprašė grąžinti. Jo policijos pareigūnai dėl jokių žibintų neklausinėjo, nekvietė.

UAB „Autožalų sprendimai“ atstovas adv. A. Šalkauskas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta. Atsakovas perdavė automobilį ieškovui atlikti dažymo darbus. Darbai buvo atlikti. Ginčas dėl kokybės ir komplektacijos. Apklaustas policijos atsakovas pasakė, kad jis nesumokėjo ir pasiėmė automobilį be ieškovo žinios, nes buvo nepatenkintas atliktų darbų kokybe. Net po automobilio pasiėmimo nebuvo pareikštos kažkokios pretenzijos dėl atliktų darbų ar komplektacijos. Pateiktos atsakovo nuotraukos yra padarytos vėliau, jis yra surinktas ir eksploatacijoje. Nėra aišku, kiek su juo pravažiuota ir kur tie apgadinimai atsirado. Įstatymas reikalauja pateikti pretenzijas per tam tikrus terminus nuo daikto pasiėmimo. Tas padaryta nebuvo. Pateiktos nuotraukos nėra susijusios su ta automobilio būkle, kuri buvo jį pasiimant. Nėra jokių įrodymų, kad buvo panaudotos dažyme netinkamos medžiagos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad pateikė teismui nuotraukas, kokios būklės automobilis buvo pristatytas ieškovui. Nebuvo priekinio bamperio ir slenksčių. Visa kita buvo. Automobilis buvo seniausiai registruotas ir jis pats su juo atvažiavo. Automobilis buvo priduotas Lukšio gatvėje, ten turėjo ir būti atsiimtas, tačiau atsirado Ozo gatvėje. Apie tai jam pasakė ieškovo draugas, su kuriuo buvo tartasi dėl dažymo. Pretenzijų nereiškė, nes dar nebuvo pilnai išsiaiškinta, kas buvo nutikę su užvedimo komplektu. Jį kvietė pasiimti mašiną naktį ir kuo greičiau pinigus atvežti. Jam kilo įtarimų, todėl pasiėmė kartu draugą D. R.. Mašina buvo pilnai apsnigta, užšalusi. Jam davė raktą ir pabandė kurti. prietaisų skydelyje atsirado užrašas, kad rakto nepriima. Ieškovas apsiūlė prikurti nuo kitos mašinos, tačiau to negalima daryti tokiai mašinai. Pasakė, kad jie jau tris kartus kūrė, viskas buvo gerai. Nuvažiavo pasiimti akumuliatoriaus, tačiau vėl tas pats buvo, nepriėmė rakto. Pajungus prie kompiuterio, gautas pranešimas, kad CAS užvedimo sistema nepasiekiama. Kitą dieną atvežė kitą CAS, sutvarkė viską ir su išardyta mašina išvažiavo iki savęs, nors pateikė pilną mašiną. Jis už 800 Eur nupirko CAS ir pastatė. Dabar žibintus pirko po 550 Eur. Turėjo būti dažomas visas automobilis, apart stogo, tačiau arkos, slenksčiai, bamperis nenudažyti. Bagažinė taip pat nenudažyta. Dažai gal ir geri, tačiau lakas labai prastos kokybės, jis iki šios dienos gyvas. Nudažyta pačiu pigiausiu laku. Po pirmo plovimo mašina matinė, nes lakas niekam neatsparus. Automobilis buvo po autoįvykio, tačiau buvo pilnai surinktas. Kapotas buvo blogai uždėtas ir trynėsi valytuvas. Slenksčiai, kur darė, apdraskyti. Jis parašė pareiškimą policijoje dėl automobilio žibintų.Nepadarė dažymo kokybės ekspertizės,nes tai kainuotų brangiai.Atsakovas teisme siūlė ieškovui išeiti ir pažiūrėti automobilio dažymo kokybę.

Liudytojas D. R. nurodė, kad pažįsta atsakovą, tai jo draugas. Ieškovo atstovą matė kartą. Automobilis buvo atiduotas surinktas, išskyrus priekinį bamperį. Pasiėmė be žibintų, be sparnų. Automobilį važiavo apžiūrėti apie 7 val. vakaro pasiimti, buvo tamsu. Dalyvavo ieškovo atstovas ir dar kažkoks asmuo, gal bendradarbis. Tą vakarą planavo automobilį pilnai išsivežti, tačiau neužsikūrė. Pirma nuvažiavo akumuliatoriaus. Akumuliatorius nepadėjo, vis tiek neužsikūrė. Raktas atsirišo. Nuvažiavo diagnostikos pasiimti. Priėmė sprendimą, kad reikia keisti CAS sistemą. Automobilis pats užsidaro po 10-15 min. Kitą dieną dalyvavo automobilio pasiėmime. Buvo šviesu, rytas 9-10 val. Atvažiavo su CAS sistema, pasikeitė, užprogramavo ir išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Įrodymai byloje

5. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Autožalų sprendimai“ ir asmuo, prisistatęs E. C. vardu(atsakovas), sudarė Transporto priemonės techninio patarnavimo/remonto darbų sutartį-užsakymą dėl automobilio BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pilno dažymo, išskyrus stogą, už 1 700,00 Eur kainą (b.l. 10).

Ieškovo UAB „Autožalų sprendimai“ direktorius T. V. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad klientas neatsiskaitęs už remontą savavališkai pasiėmė automobilį BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-13).

Apklaustas kaip liudytojas T. V. nurodė, kad 2018‑12‑10 iš vyriškio, kuris prisistatė E. C., dažymo darbams atlikti buvo paimtas minėtas automobilis, dalinai atstatytas po eismo įvykio, buvo be priekinio bamperio, be slenksčių. Kadangi vyriškis asmenybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, duomenys buvo nurodyti iš jo žodžių. Automobilis buvo pakrautas ant tralo ir išvežtas į Anykščius, kur buvo atlikti visi darbai. 2018-12-28 automobilis su tralu buvo atvežtas į Ozo g. 4, Vilniuje, nuo tralo nuvažiavo savo eiga ir buvo užrakintas distanciniu būdu. 2018-12-31 apie 17.00 val. atvyko klientas, kuris dėl atliktų darbų pretenzijų neturėjo, paprašė pakeisti akumuliatorių į naują. Pakeitus akumuliatorių, automobilio užvedimo sistema rodė klaidą, kad „nemato“ užvedimo raktelio ir automobilio nepavyko užvesti. Taip pat parodė, kad su klientu buvo susitarta, kad 2019-01-02 elektronikos specialistas pataisys automobilio gedimą ir automobilis bus grąžintas klientui. Automobilis buvo paliktas Ozo g. 4, Vilniuje, vidiniame kieme. 2019-01-02 iki 12.00 val. nesulaukus iš kliento skambučio, T. V. pats bandė jam paskambinti, tačiau prisiskambinti nepavyko. Tuomet susisiekė su kolega iš (duomenys neskelbtini), ir sužinojo, kad jau nuo ryto jų dažyto automobilio BMW X5 nėra. Išsiuntė klientui SMS pranešimą sureikalavimu atsiskaityti už paslaugas. Tada klientas jam perskambino ir patvirtino, kad jis pasiėmė automobilį ir nuvarė jį į servisą, kur buvo šalinama raktelio problema. Patikslinimo metu policijos pareigūnais nustatė, kad ginčo automobilis BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. J..

Apklaustas A. J. paaiškino, kad tai jis kreipėsi į UAB „Autožalų sprendimai“ dėl jam priklausančio automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažymo. Tačiau jis liko nepatenkintas nekokybišku įmonės darbu, todėl neatsiskaitė (b.l. 12).

Jokių pareiškimų dėl žibintų vagystės ir papildomų nuostolių atsakovas nepareiškė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2019-01-21 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes galimai pažeistos teisės turėtų būti šiuo atveju ginamos civilinio proceso tvarka.

Atsakovas su priešieškiniu į bylą pateikė kopiją transporto priemonės BMW X5, VIN Nr. (duomenys neskelbtini),v/n (duomenys neskelbtini)registracijos liudijimo,kuriame užfiksuota data 2018-09-08(b.l.32-33).Tokiu būdu ieškovo argumentai apie vėlesnę registraciją paneigti.Tačiau ši registracija neįrodo transporto priemonės techninės būklės,nes galima registruoti ir techniškai netvarkingą automobilį,kuris vėliau gali būti pripažintas techniškai tvarkingas po techninės apžiūros nustatyta tvarka.

Atsakovas pateikė į bylą automobilio žibinto galimą kainą(b.l. 34-35).Šių duomenų data 2019-03-14.

Automobilio BMW fotonuotraukos(b.l.36-59) darytos žiemos metu,tačiau iš jų negalima nustatyti kada tiksliai.

Fotonuotraukos b.l.42,43,48,52,59 rodo,kad jos darytos Vilniuje atviroje automobiliu stovėjimo aikštelėje neesant sniego,kas įrodo,kad visos fotonuotraukos po 37 bylos lapo buvo padarytos ne po to,kai atsakovas atsiėmė automobilį,o vėliau,kai jau nebuvo sniego.

UAB“Autožala‘ sąmata sudaryta 2019-03-07(b.l.60-63).

BMW serviso pasiūlymas 2019-01-03 skirtas UAB“Techmobilis“,o ne atsakovui(b.l.64-65).

Dėl įrodinėjimo

6.Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I.Puišei, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90, 61 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo

7.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. J. neginčijo, kad būtent jis sudarė užsakymą su ieškovu UAB „Autožalų sprendimai“.

Atsakovas aiškino policijai,kad kadangi ketino automobilį parduoti, todėl užsakyme nurodė potencialaus pirkėjo E. C. duomenis.

Teismas abejoja tokia atsakovo versija todėl,kad tai nėra logiška.Atsakovas nurodė minėtą asmenį,kaip potencialų pirkėją,kuris tik ketino pirkti automobilį po to,kai šis bus perdažytas.Tuo pačiu nepirkdamas automobilio ir nežinodamas jo sutvarkymo rezultato(pasak atsakovo) E. C. turėjo finansuoti perdažymą.Perdažymo nefinansavo.Jokių tai,ką nurodo atsakovas jo žodžiams pagrįsti patvirtinančių įrodymų byloje nėra.Teismas laiko,kad tai versija,kad išvengti atsakomybės už sutarties klastojimą nesvarbu kokiu tikslu sudaryti sutartį su ieškovu nenurodant tikrosios sandorio šalies tapatybės,t.y. sudarant sutartį atsakovo tikslas buvo nenurodyti savęs,kaip sandorio šalies.Ar tai būdas sukčiauti ar kitokiu tikslu-esmės nesudaro vertinant atsakovo nesąžinigumą,kai akivaizdžiai klastojamas sandoris ir tokių veiksmų pasekoje A. J. pasislepia nuo ieškovo.

8. Nustatyta, kad ginčo automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018‑09-08 įregistruotas VĮ „Regitra“ atsakovo A. J. vardu (b.l. 32-33).

9.Ieškovas UAB „Autožalų sprendimai“ atsakovui už atliktus dažymo darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija SPR Nr. 20190211 – 1 700,00 Eur sumai (b.l. 19). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas UAB „Autožalų sprendimai“ atliko ginčo automobilio dažymo darbus, tačiau atsakovas nėra patenkintas jų kokybe, todėl neatsiskaito ir dar prašo priteisti jam kilusią žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas savo poziciją grindė byloje pateiktomis fotonuotraukomis (b.l. 36-59). Teismas pažymi, kad pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kada jos padarytos iš karto po automobilio paėmimo iš dažymo.Galima tik teigti,kad jos padarytos vėliau dėl fotonuotraukose matomų meteorologinių sąlygų-sniego nebuvimo,kai atsakovo teiginiu automobilis jį pasiimant buvo apsnigtas.todėl jis nepamatė iš karto dažymo trūkumų.

Vien šių nuotraukų savaime nepakanka konstatuoti, jog ieškovo atlikti automobilio dažymo darbai yra nekokybiški(CPK 185 str.). Atsakovas byloje objektyvių įrodymų, kad nuotraukose matomi subraižymai ir kt. yra sąlygoti nekokybiškai ieškovo atliktų darbų, nepateikė. Kitų įrodymų byloje nėra,nors atsakovas turėjo galimybę atlikti fotonuotraukas iš karto po dažymo,atlikti dažymo kokybės ekspertizę,kuri nadaug brangiau kainuotų,kaip jo išlaidos dėl teisinių paslaugų(b.l.66).Jokie duomenys nepatvirtina, kad ieškovas dažymo darbams panaudojo nekokybiškas medžiagas ar nesilaikė dažymo technologijos ir taisyklių.

10.Atsižvelgiant į šalių pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas A. J. kreipėsi į ieškovą dėl automobilio BMW X5 dažymo darbų už 1 700,00 Eur kainą, darbai buvo atlikti ir atsakovas iki bylos iškėlimo ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų dažymo darbų kokybės ar kiekybės, taip pat nesikreipė į ieškovą dėl neva nustatytų darbų trūkumų pašalinimo.

Atsakovas, aiškindamas,kad „.pretenzijų nereiškė, nes dar nebuvo pilnai išsiaiškinta, kas buvo nutikę su užvedimo komplektu“ pats sau prieštarauja,nes pasak jo paties teisme jis prieš išvežant jam automobilį nustatė,kad CAS sistema sugedo dėl ieškovo kaltės.Taigi,jis galėjo reikšti pretenziją čia pat vietoje arba iš karto po automobilio paėmimo,bet to nedarė iki ieškinio gavimo dienos ir atsiliepimo pateikimo.

Nėra jokių įrodymų apie pavogtą žibintą,susitarimą atlikti veidrodėlio remontą,perduotą 200 eurų avansą Nėra jokio objektyvaus pagrindo,paremto įrodymais išvadai, kad ieškovas atliko kokius nors sutarties pažeidimus.

11.Atsakovo paaiškinimai policijoje paneigia jo nurodomas aplinkybes teisme,nes buvus žibinto vagystei ir CAS sistemos sugadinimui dėl ieškovo kaltės visa tai būtų išdėstyta kaip buvusios faktinės aplinkybės ir priežastys dėl ko atsakovas nesiruošė mokėti ieškovui. Šie argumentai atsirado tik ieškovui kreipusis į teismą, kas leidžia juos vertinti kaip atsakovo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu už atliktus dažymo darbus suradus jį policijai ir dar po to,kai atsakovas gavo teisinę konsultaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Elgdamasis sąžiningai atsakovas galėjo viską fiksuoti paimant automobilį,reikšti pretenziją ir spręsti žalos klausimus abipusiu įskaitymu(kas matomai dėl darbo pobūdžio prekiaujant automobiliais atsakovui yra žinoma),tačiau to nedarant ir slėpėsi nuo ieškovo(atsakovas nepaneigė,kad gavo žinutes nuo ieškovo iš karto,kai savavališkai pasiėmė automobilį be ieškovo žinios),teismas turi pagrindą abejoti atsakovo teiginiais ir daryti labiau tikėtiną išvadą,kad ieškovas atliko dažymo darbus už kuriuos atsakovas neatsiskaitė.

Kadangi ieškovas UAB „Autožalų sprendimai“ atliko visus darbus pagal šalių sudarytą Sutartį-užsakymą, o atsakovas už juos neatsiskaitė ir neįrodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, atsiskaitymo terminas yra suėjęs, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 700,00 Eur patirtų nuostolių, atsakovui nesumokėjus už atliktus darbus. Atitinkamai atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl sutarties pripažinimo nutrūkusia dėl esminio jos pažeidimo atmestinas kaip neįrodytas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 700,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas A. J. priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovo UAB „Autožalų sprendimai“ 200,00 Eur sumokėto avanso. Šis reikalavimas netenkinamas, kaip neįrodytas (CPK 12, 178 str.). Atsakovas nepateikė jokio čekio, kvito ar pan., kad minimas 200,00 Eur avansas ieškovui buvo sumokėtas,kas tokiais atvejais sumokant avansą yra privaloma ir to reikalauti turi paslaugos gavėjas. To nepadarius, visos neigiamos pasekmės tenka pačiam atsakovui.

Atmestinas kaip neįrodytas ir atsakovo reikalavimas dėl CAS valdymo bloko ir raktų komplekto rinkos vertės - 850,23 Eur bei 1 040,00 Eur už automobilio žibintus žalos priteisimo iš ieškovo. Atsakovas neįrodė, kad CAS valdymo bloko gedimas buvo dėl ieškovo kaltės, tuo labiau, kad jį sąlygojo kokie nors ieškovo veiksmai. Atitinkamai pasisakytina ir dėl automobilio žibintų. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad automobilis ieškovui buvo pristatytas su minimais žibintais ar, kad dėl jų įsigijimo atsakovas patyrė nurodomas 1 040,00 Eur išlaidas (jokių įsigijimo dokumentu byloje nėra) dėl ieškovo kaltės. Atsakovo pakviesto liudytojo D. R. parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra atsakovo draugas, t.y. suinteresuotas bylos baigtimi atsakovo naudai.

Apibendrinant teismas konstatuoja,kad atsakovo priešieškinys neįrodytas ir todėl atmestinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12.Ieškovas UAB „Autožalų sprendimai“ už pareikštą ieškinį sumokėjo 51,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 2) ir turėjo 350,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 7).

Atsakovas A. J. už priešieškinį sumokėjo 47,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 68), taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 550,00 Eur išlaidų už atsiliepimo-priešieškinio parengimą individualią veiklą vykdančiam M. K. (b.l. 66-67). Teismas pažymi, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kad proceso įstatyme nustatyta civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687). Nagrinėjamu atveju 550,00 Eur išlaidų už priešieškinio parengimą atsakovas patyrė už M. K., vykdančio individualią veiklą, paslaugas. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėjo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į nurodytą ir priešieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistina 401,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Autožalų sprendimai“ (į. k. 120534977) naudai 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct) patirtų nuostolių, atsakovui nesumokėjus už atliktus darbus, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 700,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 401,00 Eur (keturis šimtus vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius