Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-03-04 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad palaiko procesinių dokumentų motyvus. Pagrindinė problema – atliktų darbų aktai (toliau – ir ADA) nepasirašyti ir šią aplinkybę atsakovė nurodo kaip ieškinio nepagrįstumą. Vien tai, kad atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo ginčiją ADA, įrodo, kad atsakovė pripažįsta, kad jie buvo. Jei neatitiktų įstatymų reikalavimų, nereikėtų ginčyti. Atsižvelgiant į šalių praktiką, buvo siunčiama el. paštu, atitiko formą. Darbai buvo perduodami surašant ADA, jį siunčiant el. paštu ir atsakovei nereiškiant prieštaravimų. 6 ADA atsakovė apmokėjo. Jei būtų pripažinusi, kad jie neatitinka formos ir turinio reikalavimų, nebūtų apmokėjusi. Tarp šalių buvo susitarimas, kad ADA atitiko šalių susitarimą dėl formos (nepasirašymas nebuvo įrodymas, kad darbai neatlikti). Kad darbai atlikti, įrodo ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Svarbu, kaip sutartyje buvo susitarta dėl ADA, kaip perduodami, ką tarėsi dėl papildomų darbų (CK 6.193 straipsnis). Atsakovei ginčijant papildomus darbus, svarbu įvertinti „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sutarčių turinį ir papildomus susitarimus, kurie sudaryti tuo laikotarpiu, kai ieškovė atliko papildomus darbus ((duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Įvertinus medžiagą (ADA tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės), matyti, kad iš 64 539 Eur, kurie sumokėti už elektros darbus, pagrindinė suma buvo sumokėta iki (duomenys neskelbtini). Tai įrodo, kad darbai, kurių atsakovė nepriėmė, buvo atlikti atsakovės užsakymu. Iš elektroninio laiško matyti, kad atsakovė iš esmės atsisakė apmokėti už darbus pagal ADA, neva dėl to, kad nepateiktos išpildomosios nuotraukos, dokumentacija, nors pagal sutartį tokios sąlygos nėra. Pareiškus ieškinį, atsakovė pradėjo aiškinti, kad darbai išvis nebuvo atlikti. Lyginant darbus ADA, dalis darbų įtraukti į atsakovės surašytus ADA ir perduoti „(duomenys neskelbtini)“ (kabelių tiesimas ir pan.). Pagrindiniai darbai atlikti ir apmokėti spalio mėn. Atsakovė, neigdama papildomų darbų atlikimą, kad nesitarė, tuo pačiu pripažįsta, kad elektros spinta kaip papildomas darbas buvo užsakytas ir apmokėtas. Pagal atliktus „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimus, pagrindinė suma už elektros darbus pervesta iki (duomenys neskelbtini) (apie 29 000 Eur). Atsakovės įrodymai neatitinka tikrovės, nes neva papildomus darbus atliko kitas subrangovas – iš ADA su „(duomenys neskelbtini)“ visi tie darbai buvo užaktuoti (duomenys neskelbtini) ir atsakovės buvo sumokėtos visos sumos. Atsakovė nurodo, neva ieškovė neteisingai aktavo darbus padidindama kainą, atliko tik 23 proc. darbų. Lyginant dokumentus – sutartį ieškovės ir atsakovės bei priedą su papildomais susitarimais tarp atsakovės ir „(duomenys neskelbtini)“ bei priedą Nr. 1 – priedai identiški. Jei atsakovė priėmė ieškovės nurodytą vertę ADA ir apmokėjo, pripažino, kad darbų įkainiai pagrįsti. Ieškovė negalėjo viršyti galutinės vertės – ji ir neviršijo tos sumos. Neapmokėtų darbų pagrindinę dalį sudaro papildomi darbai. Tai nieko bendro neturi su sutartyje numatytais darbais.

2025-03-04 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. G. (ieškovės (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad darbai buvo vykdomi pagal sutartį. Ieškovė nepasirašė ADA, nes siuntė elektroniniu paštu. Atsakovei nereikėjo pasirašyti, nepranešė, kad būtina pasirašyti. Kuo remdamasi ieškovė nustatinėjo įkainius, žino direktorius. Ieškovė iki galo sutarties neįvykdė, darbai sustabdyti. Atliko pirmo etapo darbus; praktiškai viską atliko: kabelių išvedžiojimas, instaliacija. Rašytinių susitarimų dėl papildomų darbų nebuvo. Atsakovės atstovai žodžiu prašydavo, ką papildomai atlikti. Kabelių vagų padarymas yra papildomas darbas. Be vagos negalima pravesti kabelių. Techninius sprendinius prieš sutartį žinojo. Vagų pjovimas buvo papildomas darbas. Kabelio tiesimas gali būti vamzdyje, vagoje, pagal tai priklauso suma. Jei žino, kad reiks daryti vagą, įvertina. Bet jei nežino, daro papildomai. Pradiniuose dokumentuose nebuvo, kad kabeliai bus vagose. Žino, kad įvadinė spinta nupirkta, sumontuota. Atliko ieškovė: pritvirtino spintą, demontavo seną, paleido įtampą. Viskas veikė. Priduodant pastatą atliekami bandymai. Jie tik patikrino fiziškai. Dėl papildomų darbų tardavosi su atstovais iš (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašydavo padaryti sąmatą, už kiek atliktų, jei patvirtindavo, atlikdavo darbus. Darbų įkainiai nustatyti šalių susitarimo pagrindu. Atsakovė savo veiksmais pripažino įkainius. Priėmė darbus ir apmokėjo, todėl tiko įkainiai. Įkainiai pagal rinkoje galiojančias kainas. Galutinė suma neviršyta. Apmokėta pagal pagrindinę sutartį 8870,62 Eur. Kita suma buvo už papildomus darbus pagal tris sąskaitas-faktūras. Atsakovė sutiko, kad darbai pagal ADA atlikti, vadinasi, sutiko ir su kaina. Jei atsakovė sumokėjo daugiau nei sutartyje, šalys nepažeidė sutarties kainos ribos. Niekas nedraudžia mokėti iš anksto. Sutartyje numatyti įkainiai, todėl šalių susitarimo reikalas, kaip apmokės pagal sutartį. Kai atsakovė prašydavo atlikti papildomus darbus, siųsdavo uždavinius (el. spinta, įrengti rozetes), dėl kitų papildomų darbų užduočių nėra – dėl el. spintos įrengimo rašytinio susitarimo nebuvo taip pat, bet pripažino atsakovė. Atsakovė pripažįsta dalį papildomų darbų, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovė savo iniciatyva atliko darbus. „(duomenys neskelbtini)“ aktuose yra dalis darbų, kuriuos įvardina kaip papildomus.

2025-03-27 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas J. J. nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad elektros spinta nebaigta įrengti. Nuotrauka tai patvirtina. Tik spinta prikabinta prie sienos. Reikalingas kabelis, kad ji veiktų. Nėra įvadinio kabelio, kad ją užmaitintų, nėra nė vieno laido iš paskirstymo dėžučių. Įvadinis kabelis jungiasi į mėlyną zoną. Nėra nė vieno laido pajungto. Nėra sukomplektuota, nepajungta prie pagrindinio maitinimo, tik gaminys. Iš nuotraukos matyti, kad laidai jungia vidaus elektros spintos objektus, bet ne su išore. Į pastatą elektra neateina ir per dėžutę elektra netiekiama. Elektros spinta pastatyta, bet nepajungta. Dėl to ir buvo vasario mėn. kita įmonė, sujungė viską, atvedė laidus į paskirstymo spintą ir pajungė. Be ieškovės elektros montavimo darbus atliko kita įmonė, už 4000 Eur sumontavo jungiklius. Ieškovė pravedė kabelius, kita įmonė sujungė. Rangos sutartis su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta (duomenys neskelbtini). Atsakovė pirko medžiagas objektui. Elektros darbai sudarė 20 proc. bendro užsakymo. (duomenys neskelbtini) 17 103,25 Eur elektros darbų – dalį darbų atliko ir atsakovės darbuotojai. ADA (duomenys neskelbtini) ieškovė atliko Nr. 1, taip pat rozečių įrengimą už 947 Eur. Šio papildomo susitarimo neginčija. Atsakovei sumokėta 40 610 Eur. MB sumokėjo 4000 Eur. Darbai susideda iš medžiagų ir darbų. Ieškovė visų darbų neatliko, dalį medžiagų pirko atsakovė. Atsakovė pateikė susirašinėjimą (prie atsiliepimo) – iki (duomenys neskelbtini) vyko bendravimas elektroniniu laišku – kadangi buvo ne vienintelis aktas, iš pirmųjų aktų nematė, kad suma neproporcinga (apie 9000 Eur), ieškovė sakė, kad be pinigų negali atlikti darbų. Iš pradžių matė, kad suma neatitinka darbų. Dėl to prašė pateikti išpildomąją dokumentaciją, kad pagrįstų kiekius. Dalį darbų apmokėjo, nes buvo avansinis apmokėjimas, nes reikėjo ieškovę kredituoti. Baudos pagal sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ buvo didelės, dėl to mokėjo ieškovei. Turėjo pateikti išpildomąją dokumentaciją, pagal STR teikiamos elektros darbų zonos – laidų trasa (koks laidas, kokio tipo ir kur eina; nurodomas metražas). Iki šiol nežino kelio, kaip nutiesti laidai. Elektros darbai brėžiniuose rodomi taškais, jokių taškų nėra. Dėl to ieškovė gali tiesti įvairiais būdais, yra tik galutinis taškas. Atsakovė pabaigoje pateikė išpildomąją dalį, parengė MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl laidų ant stogo buvo papildomas susitarimas, ginčo nėra. Paslėptus darbus būtina fiksuoti, kur jie yra. Iš ieškovės pusės nebuvo nieko gauta, ko buvo prašoma. Ieškovė nė vieno laido nepajungė. Išpildomoji dokumentacija teikiama kiekvieną mėnesį, perduodant ADA. Be šių dokumentų negalima patikrinti darbų kiekio. Išpildomąją dokumentaciją padarė atsakovės atsakingas asmuo, o galutinį – MB „(duomenys neskelbtini)“. Išpildomoji dokumentacija perduota užsakovui. Statybos darbų žurnalas buvo pildomas (būna objekte visąlaik). Išpildančioji dokumentacija – brėžinys, kuriame pažymėti darbai (elektros laidų tiesimas – takas, jo metražas). Statinio elektros projektas buvo. Projekte nurodyti tik taškai (šviestuvų, rozečių), laido kvadratūros nėra, laido kelio nėra. Sutartis (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)“ dėl sienų tinkavimo – atliko iki elektros darbų pabaigimo, nes vėlavo ieškovė. Po to laidus pratempinėjo. Dėl elektros darbų žurnalo – buvo bendras Statybų žurnalas. Apie susitarimą dėl darbų apimties – elektros darbų projekte nurodyti taškai. Įmonė, kuri atlieka darbus, nuveda laidą iki tų taškų. Negali prašyti papildomai už tai, kad darė angą (tai laido kelias), galėjo vesti laidą kitu būdu. Susitaria dėl darbų rezultato. Laido kelias nėra projektuojamas. Tikslas – nuvesti laidą į tašką. Rangovas pats įsivertina darbo kainą, laido nuvedimas nėra papildomas darbas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė su gen. rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė (duomenys neskelbtini) Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) griovimo/ardymo darbams (el. bylos failas 2, b. l. 89-113). Papildomu susitarimu Nr. 1 (el. bylos failas 2, b. l. 52-56) atsakovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl elektros instaliacijos montavimo darbų atlikimo. Tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė (rangovas) savo jėgomis, medžiagomis, mechanizmais ir rizika objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos montavimo darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei (užsakovui) sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties 1.3. punktu šalys susitarė, jog darbų kaina 23 500 Eur + PVM, o sutarties 5.3. punkte buvo numatyta, kad atsakovė per 3 darbo dienas nuo darbų pradžios sumoka ieškovei 7000 Eur dydžio avansą. Konkretūs darbų kiekiai buvo numatyti Sutarties priede Nr. 1 (darbų kiekių žiniaraštyje) (darbų rūšys ir kiekiai yra identiški atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties kiekiams). Darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Sutarties 5.1. p.). Ieškovė atsakovei yra pateikusi šiuos atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktus (toliau – ir Aktas) ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 1) (duomenys neskelbtini) Aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 7844,99 Eur sumai be PVM. Apmokėta (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) papildomų darbų aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 947,10 Eur sumai be PVM. Apmokėta (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) Aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 670,83 Eur sumai be PVM. Apmokėta (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) papildomų darbų aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 660,60 Eur sumai be PVM. Apmokėta (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) Aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 354,80 Eur sumai be PVM. Apmokėta (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini) papildomų darbų aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1132,80 Eur sumai be PVM. Apmokėta (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini) Aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2177,33 Eur sumai be PVM; 8) (duomenys neskelbtini) papildomų darbų aktą bei PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3725,02 Eur be PVM; 9) (duomenys neskelbtini) papildomų darbų aktą bei PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3001,84 Eur sumai be PVM; 10) (duomenys neskelbtini) papildomų darbų aktą bei PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3889,82 Eur sumai be PVM. Iš viso ieškovė yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 24 405,1 Eur sumai. Ieškovės teigimu, atsakovė nėra apmokėjusi keturių sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra iš viso sumokėjusi 13 861,1 Eur. Sutartis (duomenys neskelbtini) pranešimu nutraukta atsakovės iniciatyva.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 10 544 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovės teigimu, ji visus Aktuose nurodytus darbus yra atlikusi, todėl atsakovei kyla prievolė sumokėti sutartyje numatytą fiksuotą darbų kainą. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad ieškovė teikė atsakovei atliktų darbų aktus, tačiau vengė pateikti išpildomąją dokumentaciją, pagal kurią būtų galima įvertinti faktinius darbų kiekius, siekdama gauti kuo didesnę fiksuotos Darbų kainos dalį, vienašališkai nurodinėjo atskirų Darbų įkainius (atskirais atvejais rinkos kainas viršydama iki 8 kartų). Atsakovės teigimu, ji mokėjimus faktiškai vykdė avansu, siekdama, kad Darbai nebūtų vilkinami, tačiau atliktų darbų aktai nebuvo pasirašinėjami ir juose nurodytomis sąlygomis (įkainiais) Darbai nebuvo priimami. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais Aktus, priteisti iš ieškovės 7291,28 Eur permoką. Abi šalys prašo priteisti 3000 Eur netesybų.

Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Byloje nustatyta ir dėl šios faktinės aplinkybės nėra ginčo, kad ieškovė atliko tik dalį Darbų.

Tarp šalių iškilo ginčas dėl atliktų Darbų apimties ir kainos.

CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis statybos rangos teisinių santykių elementas. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Šiuos klausimus šalys gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas.

CK 6.653 straipsnio, priskirtino toms teisės normoms, kurios reglamentuoja bendrąsias rangos sutarties nuostatas, 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o tuo atveju, jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Teisės normos, reglamentuojančios darbų kainą, yra išdėstytos ir tarp specialiųjų statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau šį klausimą reglamentuojančio CK 6.687 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tik abstrakti nuostata, bendriausia prasme įtvirtinanti pačią užsakovo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, o 2 straipsnio dalimi šalims suteikiama galimybė susitarti dėl kainos mokėjimo būdų. Vadinasi, tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, nėra teisės normų, nustatančių specialiąsias atsiskaitymo už atliktus darbus taisykles, todėl klausimas dėl darbų kainos spręstinas taikant pirmiau minėtas bendrąsias nuostatas, įtvirtintas CK 6.653 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 32 punktas).

CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – tai dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas, darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus.

CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą, o šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tik tais atvejais, kai šalių sulygta kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų.

Vienas iš įstatyme nustatytų pagrindų, kai gali būti didinama rangos sutartyje šalių nustatyta darbų kaina, yra siejamas su rangovo nustatytu poreikiu atlikti pagal šią sutartį papildomus darbus. CK 6.653 straipsnio, įtvirtinančio bendrąsias nuostatas dėl rangos sutarties darbų kainos, 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu yra būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Taigi, pagal bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui.

Ginčo atveju šalys susitarė dėl fiksuotos Darbų kainos – 23 500 EUR+ PVM už visus Sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus, atskirų darbų įkainiai nenurodyti. Nustatyta, kad atsakovė siūlė prie sąmatos detalizuoti įkainius, tačiau ieškovė atskirų darbų įkainių nenurodė (el. bylos 1 failas, b. l. 142-143). Kaip matyti iš atsakovės ir generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priedo Nr. 1 Darbų kiekio žiniaraščio, jame numatyti analogiški darbai ir jų kiekiai kaip ir šalių Sutarties Priede Nr. 1. Atsakovės ir generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Tiekimo ir statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Priede Nr. 1 Darbų kiekio žiniaraštyje nustatyti kiekvieno darbo įkainiai.

Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais, ir šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Pagal Sutarties 5.2 punktą apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas užsakovui pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą pagal rangovo pateiktą sąskaitą per 30 kalendorinių dienų po akto pasirašymo dienos. Akto pasirašymo diena laikoma užsakovo pasirašyta sąskaitos diena. Byloje nustatyta, kad šalys nepasirašinėjo nei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų (išskyrus (duomenys neskelbtini) Aktas dėl papildomų darbų vienašališkai pasirašytas ieškovės atstovo), nei sąskaitų. Bylos duomenimis, atsakovė pagal Sutartį sumokėjo avansą, taip pat apmokėjo dalį pateiktų sąskaitų-faktūrų. Ieškovės teigimu, apmokėdama pateiktas sąskaitas, atsakovė sutiko su Aktuose ir sąskaitose nurodytais atliktų darbų kiekiais ir įkainiais. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad atliko avansinius mokėjimus, siekiant, kad darbai būtų atliekami laiku.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Sutartimi susitarta dėl fiksuotos rangos darbų kainos. Atsakovė nesutinka su ieškovės sąskaitose ir Aktuose nurodytais atskirų darbų įkainiais. Ieškovės teigimu, ji turėjo teisę Sutartyje numatytą fiksuotą darbų kainą paskirstyti pagal atliktus darbus.

Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį iki jos nutraukimo ieškovė atliko dalį Darbų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.671 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, jog pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, net jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-241/2012). Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, kurios esmė ta, jog už darbus, nepriklausomai nuo atliktų darbų kiekių, sumokama konkreti suma, į tai, jog atlikta tik dalis Darbų, teismas pripažįsta, jog šiuo atveju atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti už faktiškai atliktus ir priimtus darbus.

Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau tokiais atvejais teismas, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Taigi, abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo–perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti; vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Šioje byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad nors Sutartyje numatytų Darbų perdavimas-priėmimas vyko nesilaikant formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų (Aktai šalių nepasirašyti, jų nepasirašė ir ieškovė vienašališkai), tačiau, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovė Darbus priėmė, dėl kokybės pretenzijų nereiškė, šiuos Darbus perdavė gen. Rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, nors įstatymo sąlyga neįvykdyta – darbų perdavimo ir priėmimo aktas šalių nepasirašytas, taip pat nėra vienašališkai rangovo pasirašyto akto, kaip tai reikalaujama pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, tačiau darbai pagal rangos sutartį objekte yra atlikti, perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, siekiant teisingumo principo šioje situacijoje įgyvendinimo, darytina išvada, jog ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už Darbus.

Byloje kilo ginčas dėl atliktų Darbų kainos. Ieškovės teigimu, atsakovė privalo apmokėti pagal ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, nurodo, kad ieškovė vienašališkai nustatė atskirų darbų įkainius, jie nepagrįstai dideli, todėl atsakovė privalo atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus proporcingai sutartyje sulygtai kainai.

Ieškovės teigimu, šalys susitarė ne tik dėl darbų pagal Sutartį, bet ir dėl papildomų darbų, kuriuos atlikus atsakovei buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodomi papildomi darbai yra arba pagrindinių darbų dalis, arba papildomi darbai, dėl kurių šalys nesitarė.

CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Kasacinio teismo suformuotoje CK 6.653 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Šioje teisės normoje įtvirtinta rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

Su ieškiniu ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) atliktų (papildomų) darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų (papildomų) darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų (papildomų) darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų (papildomų) darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų (papildomų) darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso už papildomus darbus ieškovė apskaičiavo 9467,26 EUR+PVM sumą. Atsakovė sutinka, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų pagal (duomenys neskelbtini) atliktų (papildomų) darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (947,10 Eur +PVM), taip pat dėl įvadinės spintos įrengimo darbų pagal (duomenys neskelbtini) atliktų (papildomų) darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už kuriuos sumokėtas 2250 Eur avansas.

Dėl šalių papildomo susitarimo atlikti įvadinės spintos įrengimo darbus pažymėtina, kad už šiuos darbus sumokėtas 2250 Eur avansas. Ieškovės teigimu, darbai buvo visiškai atlikti, įvadinė elektros spinta buvo sumontuota ir pajungta. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo paaiškinimais ir pateikta įvadinės spintos nuotrauka (el. bylos failas 2, b. l. 157-162). Atsakovės teigimu, įvadinė spinta buvo tik nupirkta ir pakabinta, tačiau nepajungta, todėl jos kaina – 79,09 Eur. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, įvadinės spintos sumontavimo ir pajungimo darbai buvo baigti tik (duomenys neskelbtini), jų atlikimą patvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų akto 4 ir. 9 p. (el. bylos failas 1, b. l. 116), taip pat bandymų protokolai (el. bylos failas 1, b. l. 117-121). Ieškovei nepateikus pakankamų įrodymų, kad įvadinė elektros spinta buvo pajungta ieškovės, nepateikus įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes ir įrodymus dėl įvadinės spintos sumontavimo ir pajungimo darbų pabaigimo (duomenys neskelbtini) pasitelkus kitą rangovą, teismas konstatuoja, kad atsakovei nepagrįstai paskaičiuota visa mokėtina suma ieškovei už įvadinės spintos sumontavimo ir pajungimo darbus.

6. (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Elektros instaliacijos montavimo darbai adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 2177,33 Eur + PVM);

7. (duomenys neskelbtini) Atliktų (papildomų) darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Elektros instaliacijos montavimo darbai adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 3725,02 Eur + PVM);

8. (duomenys neskelbtini) Atliktų (papildomų) darbų priėmimo- perdavimo aktą Nr. 1 pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Elektros instaliacijos montavimo darbai adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 3001,84 Eur + PVM);

9. (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Elektros instaliacijos montavimo darbai adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 3889,82 Eur + PVM).

Taigi, atsakovė ginčija iš esmės visus ieškovės pateiktus Aktus, išskyrus (duomenys neskelbtini) dėl papildomų darbų (947,1 Eur + PVM), kuris vienašališkai pasirašytas ieškovės atstovo ir dėl kurio tarp šalių nekilo ginčas.

Atsakovė, viena vertus, teigdama, kad nepasirašyti atliktų darbų aktai yra neteisėti ir negalioja, tuo pačiu Aktus prašo pripažinti negaliojančiais, motyvuodama tuo, kad atsakovė Aktų neakceptavo pagrįstai, nes: 1) atliktų darbų aktuose ieškovė nurodė vienašališkai nustatytus, su atsakove nesuderintus ir rinkos kainų neatitinkančius atskirų darbų įkainius, dėl ko nepagrįstai išaugo Darbų kaina; 2) ieškovė neįvykdė darbų perdavimo reikalavimų, t. y. nesuformavo išpildomosios dokumentacijos, leidžiančios įvertinti atliktų darbų kiekius ir realumą (neteikė geodezinių paslėptų darbų nuotraukų, kuriose matytųsi kur ir kokie laidai iškloti, nenurodė atliktų darbų vietos, ašių pagal projektą, darbų aprašymo, neteikė medžiagų atitikties deklaracijų ir kt.); 3) ieškovės pateiktuose papildomų darbų aktuose nurodyti darbai arba pateko į sutartinių Darbų apimtį (t. y. nebuvo papildomi), arba apskritai nebuvo atlikti.

Minėta, kad pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

Dėl netesybų priteisimo.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 3000 Eur netesybų, kadangi, pasak atsakovės, dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei taikė 2000 Eur baudą, sumažino darbų apimtį (negautos pajamos), be to, atsakovė sudarė pakeičiančiąją sutartį, dalį darbų atliko savomis jėgomis ir t.t. (patyrė papildomas išlaidas).

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) pranešimu atsakovė pranešė ieškovei, kad vienašališkai nutraukia rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ieškovė pažeidė sutartį (nuo (duomenys neskelbtini) nevykdo statybos rangos sutarties, dėl ko atsakovė privalėjo sudaryti sutartį su kitu rangovu ir dėl to patyrė nuostolių, ieškovė nepildė statybos darbų žurnalo, nepridavė nė vieno paslėpto darbo, nepateikė išpildomosios dokumentacijos ir kt.).

Nustatyta, kad Darbų pradžia – (duomenys neskelbtini), pabaigos terminas buvo (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį ieškovė atliko tik dalį darbų. Ieškovė pripažįsta, kad sutarties įvykdymo terminas buvo pažeistas, tačiau, pasak ieškovės, tai įvyko dėl papildomų darbų atlikimo bei kitų nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Pažymėtina, kad šių priežasčių ieškovė nedetalizavo ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis, šalys (duomenys neskelbtini) tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo (įvadinės spintos įrengimo). Nors pagal Sutarties 3.1.5 punkto nuostatas Sutarties 5.1. punkte nustatytų darbų pradžios ir pabaigos terminų pažeidimas laikytas esminiu, tačiau, įvertinus Sutarties vykdymo aplinkybes, t. y. jog (duomenys neskelbtini) šalys tarėsi dėl papildomų darbų (įvadinės spintos sumontavimo), nėra duomenų, kad dėl Darbų neatlikimo Sutartyje nustatytais terminais atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas, Sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta tik (duomenys neskelbtini) pranešimu (t. y. po 6 mėnesių suėjus darbų pabaigos terminui), juolab kad atsakovė nurodo, jog ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio objekte nebedirbo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Darbų vykdymo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga.