Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-564-790/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-18
Bylos Nr.: e2A-564-790/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00333-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas: Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-564-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00333-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Vėjūno Klimo, ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl skolos, delspinigių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį dėl atliktų darbų aktų, sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis ir permokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“, atstovaujama bankroto administratoriaus Petro Puidoko, mažoji bendrija „Virmalda“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų Koordinatoriai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Active Construction Management“ pateikė ieškinį, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Neringos savivaldybės administracijos 295 059,21 Eur skolos ir 5 052,82 Eur delspinigių pagal 2019 m. kovo 21 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. 1900068, 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900079 bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900101 (toliau visos kartu vadinamos – PVM sąskaitos faktūros); 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą dėl 11 405,24 Eur sumos (toliau – Įskaitymas); 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 55 555,90 Eur skolos ir 4 444,47 Eur delspinigių pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900147 už žemės darbus; 4) pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 10 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2018 m. balandžio 24 d. pagrindinę rangos sutartį Nr. V31-64; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 915 301,25 Eur negauto grynojo pelno; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2015 m. liepos 20 d. pasirašė preliminariąją sutartį Nr. V31–146 (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ Nidoje, Taikos g. 4 (toliau – objektas), rekonstrukcijos darbų pirkimo (toliau – Pirkimas). Preliminariosios sutarties sąlygomis ir pagrindu 2018 m. balandžio 24 d. Neringos savivaldybės administracija ir BUAB „Active Construction Management“ pasirašė pagrindinę rangos sutartį Nr. V31-64 (toliau – Pagrindinė sutartis). Ieškovė įsipareigojo atlikti projektavimo ir statybos darbus už 7 010 328, 43 Eur (be PVM), o atsakovė – už tinkamai atliktus darbus sumokėti.

1.2. Vykdydama sutartį, ieškovė pirmiausiai atliko ardymo darbus, kurie pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus yra įkainoti 462 632,61 Eur. Šalys 2019 m. kovo 21 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 121 548,13 Eur sumai, 2019 m. kovo 29 d. aktą Nr. 2 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 231 002,31 Eur sumai, taip pat 2019 m. balandžio 17 d. aktą Nr. 3 (toliau visi kartu vadinami – Atliktų darbų aktai) ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 110 082,17 Eur sumai. Taigi atsakovė priėmė atliktus 462 631,61 Eur vertės darbus, tačiau sumokėjo tik dalį sumos – 167 573,40 Eur.

1.3. Ieškovė nesutiko, kad ardymo darbai turi būti apmokėti pagal faktinius darbų kiekius. Pagrindinė sutartis yra fiksuotos darbų kainos sutartis, šalys šia sutartimi taip pat buvo sutarusios fiksuotas atskirų darbų (jų grupių) kainas. Atliktų darbų aktuose detaliai išvardinta konkretaus atlikto darbo kaina. Nei atsakovė, nei techninis prižiūrėtojas jokių pretenzijų dėl atskirų darbų fiksuotų kainų nereiškė. Atsakovės atstovai, pasirašydami Atliktų darbų aktus, patvirtino, kad kainų skaičiavimai yra teisingi, o tokios darbų kainos jiems tinka. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad ardymo darbai yra atlikti visa apimtimi. Kadangi Pagrindinėje sutartyje yra nustatyta fiksuota kaina, atsakovė nepagrįstai skaičiuoja išvežtą statybinį laužą. Dėl tos pačios priežasties ir pateiktos lokalinės sąmatos neturi juridinės galios. Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunktyje nurodyta išimtimi dėl užsakovo teisės apmokėti už faktiškai atliktus darbus nagrinėjamu atveju vadovautis nėra pagrindo, nes atsakovė jokios dalies darbų neatsisakė. Be to, byloje kilęs ginčas yra ne dėl tarpinio mokėjimo, todėl Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.4 papunktis taip pat netaikytinas.

1.4. Ieškovė į Atliktų darbų aktus pagrįstai neįtraukė scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos (toliau – Įranga) montavimo darbų. Atliktų darbų aktuose Įranga nebuvo įtraukta, o šiuos aktus atsakovės atstovai pasirašė, jokių pretenzijų nenurodė. Atsakovė Įrangos montavimo darbų nepirko ir tai suprato, ji sutiko su Atliktų darbų aktuose nurodyta darbų apimtimi. Aplinkybė, kad šalys pasirašė Pagrindinę sutartį, nereiškia, kad ieškovė įsipareigojo atlikti visus darbus, numatytus techniniame projekte. Atsakovės Pirkimo komisija nurodė, kad rangos darbai yra be Įrangos įrengimo. Be to, pagal techninį projektą visų darbų vertė, įskaitant Įrangos montavimą, sudaro 20 319 475,12 Eur, o pagal Pagrindinę sutartį darbai pirkti už 8 482 497,40 Eur, tai parodo, kad Įrangos montavimo darbai į Pagrindinės sutarties apimtį įtraukti nebuvo. Pažymi, kad esminiams statinio reikalavimams rekonstruotas objektas atitinka ir be Įrangos.

1.5. Atsakovė taip pat yra skolinga ieškovei 55 555,90 Eur (su PVM) pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą, taip pat 4 444,47 Eur delspinigių. Ieškovė atliko žemės darbus, išsiuntė atliktų darbų aktą atsakovei, tačiau PVM sąskaita faktūra nebuvo apmokėta, o atliktų darbų aktas nebuvo pasirašytas. Atsakovė informavo ieškovę, kad bendra mokėtina suma už žemės darbus sudaro 11 405,24 Eur, nes ieškovė yra skolinga atsakovei 17 378,60 Eur (289,62 Eur bauda pagal Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.4 papunktį, 8 511,98 Eur už elektros įrenginių iškėlimą, 8 577 Eur už leidimą iškirsti medžius). Atsakovė nurodytas sumas įskaitė vienašališkai, tokiu būdu pripažindama savo prievolę mokėti už žemės darbus, tačiau nurodė neteisingą darbų vertę. Atsakovės Įskaitymas yra neteisėtas ir niekinis, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio ir teismų praktikoje išvardytų įskaitymo sąlygų, atliktas prieš pat ieškovės bankrotą, atsakovė neturėjo 17 378,60 Eur reikalavimo teisės į ieškovę.

1.6. Atsakovė nepagrįstai atliko vienašalį Pagrindinės sutarties nutraukimą, motyvuodama, kad ieškovė nepateikė dokumentų apie faktinius darbų kiekius, o atsakovės apskaičiuoti darbų kiekiai nesutampa su ieškovės. Kadangi Pagrindinė sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, kaina skaičiuojama ne pagal darbų kiekius, o už konkretų darbą kaip vienetą. Kadangi ardymo darbai atlikti visiškai, atsakovė turėjo pareigą sumokėti sutartą kainą. Įranga Atliktų darbų aktuose nebuvo įtraukta, todėl rangovas neturėjo pareigos teikti užsakovui papildomų dokumentų dėl priimtų darbų kiekių ir kainų, o tokios aplinkybės negali būti priežastimi vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį.

1.7. Ieškovė nesutiko ir su kitais atsakovės Pagrindinės sutarties nutraukimo motyvais. Darbų technologijos projektas buvo parengtas ir pagal jį buvo vykdomi projektavimo darbai. Pagal techninį projektą buvo numatyta, kad rangovas ardymo darbus vykdo pagal parengtą ir suderintą darbų technologijos projektą, todėl rengti atskiro darbo projekto ardymo darbams nereikėjo. Atsakomybė dėl polių įrengimo ir tolimesnių darbų nuo 2019 m. gegužės 31 d. nevykdymo tenka atsakovei, nes ji nevykdė savo priešpriešinių reikalavimų ir neapmokėjo nei vienos 2019 m. kovo–balandžio mėn. išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ardymo darbus. Net jeigu ir būtų nustatyti atitinkami statybos vykdymo tvarkos pažeidimai, tai savaime nesudaro pagrindo užsakovui vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį.

1.8. Kadangi atsakovė Pagrindinę sutartį nutraukė neteisėtai, turi atlyginti ieškovei jos negautą pelną. Pagal teismo eksperto išvadą ieškovės negautas pelnas sudaro 1 076 825 Eur (atskaičius 15 proc. pelno mokestį – 915 301,25 Eur). Todėl pripažinus Pagrindinės sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu, ši suma turėtų būti priteista iš atsakovės.

2. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės Atliktų darbų aktus; 2) pripažinti negaliojančiomis ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 3) pripažinti, kad ieškovės atliktų ardymo darbų objekte vertė lygi 131 183,94 Eur; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės 36 389,46 Eur permoką už faktiškai neatliktus ardymo darbus; 5) priteisti atsakovei iš ieškovės visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad ieškovė į Atliktų darbų aktus nepagrįstai neįtraukė Įrangos montavimo darbų. Įrangos montavimo darbai turėjo patekti į Pagrindinės sutarties apimtį, nes Pagrindine sutartimi šalys sulygo, kad rangovas atliks tokios apimties rekonstravimo darbus, jog objektui būtų išduotas statybos leidimas. Objekto techniniame projekte buvo pateikti Įrangos montavimo sprendiniai, todėl be šių darbų atlikimo objekto statyba negalėtų būti užbaigta. Ieškovei į atliktinų darbų sąrašą ir kalendorinį darbų grafiką neįtraukus Įrangos montavimo darbų, buvo padidinta kitų objekto darbų (įskaitant ir ardymo darbus) atlikimo kaina.

2.2. Atsakovė ieškovei 2019 m. birželio 18 d. sumokėjo 167 573,40 Eur, tačiau atliekant statybos auditą paaiškėjo, kad Atliktų darbų aktuose nurodyta informacija yra klaidinga. Ieškovė deklaravo išvežusi 4 939 tonas statybinio laužo, tačiau atsakovė pagal Alksnynės kontrolės posto duomenis nustatė, kad ieškovė deklaravo beveik trigubai didesnes darbų apimtis, negu buvo realiai įvykdyta, t. y. vietoje 330 ieškovės deklaruotų transporto priemonių, pakrautų statybiniu laužu, iš objekto realiai išvyko tik 116 krovininių automobilių. Objekto ardymo darbai, taikant pačios ieškovės pasiūlyme esančias kainas, verti tik 131 183,94 Eur. Atliktų darbų aktuose pateikta klaidinanti informacija nulėmė aplinkybę, kad šie aktai statybos techninio prižiūrėtojo buvo pasirašyti.

2.3. Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunkčiu buvo susitarta, kad Pagrindinės sutarties vykdymo metu atsakovė pasilieka sau teisę sumokėti už faktiškai atliktus darbus, priklausomai nuo turimo finansavimo apimčių. Vadovaudamasi šia nuostata, atsakovė reikalavo iš ieškovės patikslinti Atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, nes turėjo teisę mokėti tik už faktiškai atliktus darbus už juos nepermokėdama. Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.4 papunktis taip pat nustatė, kad tarpinių mokėjimų sumos bus apskaičiuotos pagal faktiškai atliktų darbų kiekį. Todėl Atliktų darbų aktai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, atsakovei patvirtintus juos dėl apgaulės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 267 860,14 Eur skolos ir 2 411 Eur delspinigių už ardymo darbus, iš viso 270 271,14 Eur, nuo šios sumos 5 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisė ieškovei iš atsakovės 22 100,75 Eur skolos ir 707,22 Eur delspinigių už žemės kasimo darbus, iš viso 22 807,95 Eur, nuo šios sumos 5 proc. dydžio procesines palūkanas; pripažino negaliojančiu Įskaitymą; kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą; atsakovės priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 9 395,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, trečiajam asmeniui BUAB „Kortas“ iš atsakovės priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, mažajai bendrijai „Virmalda“ grąžino 150 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

3.1. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose objektu buvo nurodyti projektavimo ir rekonstravimo darbai, t. y. tikslus, apibrėžtas konkrečiai atsakovei reikalingų darbų kiekis. Pirkimo dokumentuose atskiros rangos darbų grupės įkainotos nebuvo, numatyta fiksuota rangos darbų ir projektavimo darbų kaina – 7 010 328,43 Eur (be PVM). Todėl atsakovės argumentus, kad ji turi pareigą sumokėti ieškovei tik už faktiškai atliktus darbus, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunkčiu, nes atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su finansavimo apimtimi. Be to, teismas nenustatė įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys vadovavosi Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.4 papunktyje nustatyta atsiskaitymo tvarka, t. y. jog ieškovė buvo parengusi mokėjimų grafiką, jį perdavusi atsakovei, o pagal jį turėjo būti atliekami tarpiniai mokėjimai apskaičiuojant pagal faktinius darbų kiekius.

3.2. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad šalys buvo susitarusios ne tik dėl fiksuotos darbų kainos už visus darbus, bet ir dėl fiksuotų atskirų darbų ar jų grupių kainų. Ieškovės nurodytos atskirų darbų ir grupių kainos Atliktų darbų aktuose yra tik ieškovės atliktas įkainojimas. Šalys Pagrindinėje sutartyje taip pat nenumatė, kad darbų atlikimo grafike nurodytos atskirų darbų ar jų grupių kainos galėtų būti laikomos sutartiniu tam tikrų darbų grupių įkainojimu. Atliktų darbų aktai bei darbų atlikimo grafikas nepasirašyti ieškovės atstovo, kuris būtų įgaliotas tartis dėl sutartinių įsipareigojimų prisiėmimo. Nors kalendorinis darbų grafikas suderintas su techniniu prižiūrėtoju, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovės pasitelktas techninis prižiūrėtojas yra įgaliotas prisiimti sutartinius įsipareigojimus atsakovės vardu. Atsakovei nutraukus sutartį su ieškove, atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus proporcingai darbų baigtumui.

3.3. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi paskirto eksperto šališkumo, jo atliktų netinkamų skaičiavimų. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja nors vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnio ir 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų eksperto nušalinimo pagrindų. Aplinkybė, kad anksčiau teismo ekspertas S. Mitkus sutartiniais pagrindais konsultavo ieškovę ir teikė jai naudingas išvadas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę nagrinėjamoje byloje, buvo šališkas. Bylos, kuriose teismo ekspertas teikė konsultacijas, buvo nagrinėjamos 2018–2019 metais, taigi iki atsakovės prašymo pavesti teismo ekspertizę atlikti šiam teismo ekspertui turėjo būti žinomos.

3.4. Teismo vertinimu, byloje buvo pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad šalys Pagrindine sutartimi nebuvo susitarusios dėl Įrangos montavimo darbų atlikimo objekte. Pirkimo dokumentuose Įranga, kaip Pirkimo objektas, nebuvo nurodyta. Pirkimo dokumentuose nebuvo detalizuota, kokia Įranga yra perkama, kokie jai keliami reikalavimai, nurodoma tik funkcinė patalpų schema, pastato dalys, konkrečios patalpos, jų plotas. Tokie darbai taip pat nebuvo numatyti kalendoriniame darbų grafike, nors šalys Pagrindine sutartimi susitarė, kad visų darbų atlikimo terminai jame turi būti numatyti.

3.5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog Atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras ji pasirašė dėl apgaulės. Savivaldybės administracija yra juridinis asmuo, turintis patirties vykdant viešųjų pirkimų pagrindu sudarytas sutartis, kuriam žinoma ir (ar) turi būti žinoma ne tik sandorių sudarymo, jų keitimo, vykdymo formalioji, faktinė pusė, bet ir galima rizika. Tuo tarpu statybos techninis prižiūrėtojas nėra tas asmuo, kuris galėtų spręsti dėl ieškovės nurodytos kainos pagrįstumo, o atsakovė su UAB „Statybų Koordinatoriai“ dėl ieškovės nurodytos atliktų darbų kainos pagrįstumo įvertinimo nebuvo susitarusios. Kadangi teismas atsakovės argumentus dėl darbų apmokėjimo pagal faktinį darbų kiekį pripažino nepagrįstais, argumentus dėl Atliktų darbų aktuose nurodytų neteisingų atliktų darbų kiekių taip pat atmetė.

3.6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. birželio 5 d. raštu išsiuntė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 85 383,04 Eur sumai, tačiau atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė, t. y. darbų nepriėmė. Ieškovė informavo atsakovę, kad žemės kasimo darbus ieškovė atsakovei perdavė vienašališkai. Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudarė išimčių jai nepriimti ieškovės atliktų žemės darbų, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 4. Kadangi atsakovė atliktų darbų akto Nr. 4 neginčijo, teismas ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų atlikimo aktą vertino kaip patvirtinantį ieškovės darbų atlikimą ir priėmimą bei sudarančiu pagrindą atsakovei atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus sutartinėmis kainomis.

3.7. Įskaitymą teismas pripažino negaliojančiu. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad Įskaitymo atlikimo metu egzistavo įstatymu numatytos sąlygos jam atlikti, o abiejų šalių reikalavimus nebuvo pagrindo pripažinti kaip vykdytinus ir apibrėžtus. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie jos atžvilgiu keliamus reikalavimus dėl baudos, medžių kirtimo, elektros tinklų perkėlimo, prašydama sumokėti ginčo sumas, nustatydama terminą joms sumokėti, taip pat nenustatė įrodymų, jog ieškovė šiuos reikalavimus pripažino. Nei įstatymai, nei Pagrindinė sutartis nenustatė atsakovei pareigos įvykdyti vienašalį Įskaitymą. Atsakovė turėjo suprasti, kad ginčo sandoris nėra naudingas nei ieškovei, nei ieškovės kreditoriams ir gali būti pažeisti ne tik įmonės, bet ir ieškovės kreditorių interesai.

3.8. Įvertinęs Preliminariosios ir Pagrindinės sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė nevykdo darbų arba toliau darbų vykdyti neketina, buvo pakankama atsakovei inicijuoti vienašalį Pagrindinės sutarties nutraukimą. Ieškovė nuo 2019 m. gegužės 31 d. faktiškai objekte darbų nevykdė, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti Pagrindinę sutartį pagal bendrųjų sąlygų 15.2 papunkčio b) dalį. Be to, ieškovės finansinė padėtis patvirtino, kad ji neturėjo galimybės toliau tęsti tokios apimties darbų, kurių kaina 7 010 328,43 Eur (be PVM). Ieškovė nesilaikė Pagrindine sutartimi nustatytos darbų sustabdymo tvarkos, t. y. ieškovė sustabdyti darbą arba sulėtinti darbo tempą galėjo ne vėliau kaip prieš 21 dieną pranešusi atsakovei, tačiau prieš nutraukdama darbus ieškovė apie tai atsakovės neinformavo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės BUAB „Active Construction Management“ ieškinys, ir: 1) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 295 059,21 Eur skolos ir 5 052,82 Eur delspinigių pagal PVM sąskaitas faktūras už ardymo darbus; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 55 555,90 Eur skolos ir 1 777,79 Eur delspinigių pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900147 už žemės darbus; 3) pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 10 d. sprendimą vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 915 301,25 Eur negauto grynojo pelno; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. spendimą palikti nepakeistą. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrįstai darbų sutartines kainas perskaičiavo pagal teismo ekspertizės išvadas ir taip sumažino priteistiną skolos sumą. Sutartinės kainos turėjo būti perskaičiuojamos pagal Atliktų darbų aktus, nes juose buvo detaliai nurodyta konkrečių darbų kaina, šie darbų aktai yra pasirašyti atsakovės direktoriaus, atsakovės atstovų. Ta pati ardymo darbų kaina nurodyta ir kalendoriniame darbų grafike, kuris suderintas su atsakovės atstovais ir techniniu prižiūrėtoju, bei PVM sąskaitose faktūrose. Kadangi Atliktų darbų aktai laikytini dvišaliais sandoriais, jų pasirašymas negali būti laikomas neįpareigojančiu, be to, PVM sąskaitos faktūros taip pat yra susitarimo sąlygas atspindintis dokumentas.

4.2. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad atliktų darbų aktai bei kalendorinis darbų grafikas nepasirašyti šalių įgaliotų asmenų. V. J. turėjo teisę veikti ieškovės vardu, visuose susirinkimuose, kuriose buvo sprendžiamas kainos išskaidymo klausimas, dalyvavo kartu su ieškovės generaliniu direktoriumi. Be to, pati ieškovė nekelia klausimo, kad šis asmuo nebūtų įgaliotas jos atstovauti, o atsakovė kelti sandorio teisėtumo klausimo dėl įgalioto atstovo, vadovaujantis CK 1.92 straipsniu, neturi teisės. Pasitarimų protokolai patvirtina, kad ir atsakovės pasitelktas techninis prižiūrėtojas turėjo įgaliojimą tikrinti ir derinti su rangovu kainos išskaidymą atskiriems darbams. Kadangi pasitarimuose techninis prižiūrėtojas dalyvavo su atsakovės atstovu D. S., ieškovė turėjo teisinį pagrindą tikėtis, kad techninis prižiūrėtojas yra įgaliotas derinti kainas ir pasirašyti kalendorinį darbų grafiką. Kalendorinis darbų grafikas taip pat turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – Atliktų darbų aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis.

4.3. Ieškovė turėjo teisę Pagrindinėje sutartyje numatytą fiksuotą darbų kainą paskirstyti pagal savo atliktus skaičiavimus, todėl galėjo apskaičiuoti konkrečią ardymo darbų kainą – 462 632,61 Eur. Tokius teiginius patvirtina ir Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu nutrauktas. Ieškovė neprivalėjo Atliktų darbų aktuose Pagrindinės sutarties kainą skaidyti pagal techniniame projekte nurodytas atskirų darbų kainų proporcijas, nors tokią metodiką taikė ekspertas S. Mitkus. Be to, ekspertas dr. D. Kalibatas yra padaręs išvadą, kad ieškovės nurodyta ardymo darbų kaina atitinka statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Teismas, vertindamas, ar šalys buvo susitarusios dėl atskirų darbų kainos, turėjo vadovautis CK 6.193 straipsniu, o padarydamas išvadą, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog šalys būtų susitarusios įkainoti atskiras darbų grupes, pažeidė CPK 183 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

4.4. Nors ieškovė prašė priteisti 4 444,47 Eur delspinigių nuo 55 555,90 Eur pradelstos mokėti sumos už žemės darbus, teismas, vadovaudamasis teismo eksperto išvada, kad atliktų žemės darbų vertė yra 22 100,75 Eur su PVM, šią delspinigių sumą sumažino iki 707,22 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus iš atsakovės 295 059,21 Eur skolą už ardymo darbus bei 55 555,90 Eur skolą už žemės darbus, teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių dydžio turėtų būti pakeistas.

4.5. Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovės atlikto vienašalio Pagrindinės sutarties nutraukimo. Atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį motyvuodama tuo, kad darbai nėra vykdomi, nes pati nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų, nuo kurių tiesiogiai priklausė tolimesnis Pagrindinės sutarties vykdymas. Ieškovė turėjo teisę taikyti savigynos priemonę ir sustabdyti savo darbus, nes atsakovė neapmokėjo nei vienos 2019 m. kovą–balandį išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ardymo darbus. Atsakovė vengė priimti ir žemės darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 bei 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, už juos sumokėti. Dėl šių aplinkybių atsakovė neturėjo teisės remtis ieškovės darbų vėlavimu ar nevykdymu kaip pagrindu nutraukti Pagrindinę sutartį. Tokios teisės jai nesuteikė ir aplinkybė, kad 2019 m. gegužės 31 d. atsakovė nebuvo aiškiai informuota apie darbų sustabdymą ar nebuvo laikytasi informavimo apie darbų sustabdymą tvarkos. Apie darbų sustabdymą atsakovė buvo informuota 2019 m. liepos 5 d., t. y. dar iki vienašalio Pagrindinės sutarties nutraukimo. Be to, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį tol, kol teisme yra nagrinėjamas ieškinys dėl jos sąlygų vykdymo.

4.6. Pripažinus Pagrindinės sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, iš atsakovės turėtų būti priteista 915 301,25 Eur negauto grynojo pelno. Nesutinka su teismo nurodytu teiginiu, kad dėl inicijuotos bankroto procedūros ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis gauti pelno. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė buvo priversta kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo tai, kad atsakovė pagal Pagrindinę sutartį laiku neatsiskaitė, o, galiausiai, ją vienašališkai nutraukė. Net ir patyrusi nuostolių, ieškovė 2019 m. veiklą vykdė ir nėra pagrindo manyti, kad esant tinkamam atsakovės įsipareigojimų vykdymui, ji savo veiklą būtų nutraukusi. Ieškovei turėtų būti priteistas negautas grynasis pelnas už tuos darbus, kurie pagal kalendorinį darbų grafiką buvo numatyti atlikti iki 2019 m. spalio 28 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į ieškovės UAB „Active Construction Management“ apeliacinį skundą atsakovė Neringos savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia toliau išdėstytais motyvais:

5.1. Ieškovė visus objekto ardymo darbus pavedė atlikti subrangovei UAB „Vaidva“, o ardymo darbų savikaina buvo 117 370 Eur. Taigi atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei 50 tūkst. daugiau, nei ieškovei kainavo objekto ardymo darbai. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti ieškovės veiksmai – ieškovė 2019 m. birželio 5 d. raštu pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 4 už žemės darbus ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 85 383,04 Eur sumai, tačiau teismo ekspertas apskaičiavo, kad ieškovės atliktų žemės darbų sutartinė kaina buvo 22 100,75 Eur.

5.2. Priešingai nei ieškovė teigia apeliaciniame skunde, šalys nebuvo susitarusios dėl sutartinės kainos paskirstymo atskiriems darbų etapams. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad atliktų darbų akto paskirtis yra per konkretų laikotarpį rangovo atliktų darbų perdavimas–priėmimas, galimybė pareikšti apie trūkumus (jei tokių yra), tačiau atliktų darbų aktas savo paskirtimi ir esme nėra dokumentas, kuriuo šalys susitartų dėl atskirų etapų įkainojimo. Pasirašydama atliktų darbų aktus, atsakovė išreiškė valią priimti ieškovės atliktus objekto ardymo darbus, o ne siekį įkainoti atskirus darbų etapus.

5.3. Aplinkybė, kad atsakovė pasirašė PVM sąskaitas faktūras nagrinėjamoje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės. Nors atsakovė pasirašė Atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, tačiau, supratusi, kad atsakovės atžvilgiu buvo naudojama apgaulė, juos ginčijo. Ieškovė prieš bankroto bylos iškėlimą siekė įsisavinti kuo didesnes pinigų sumas, nors žinojo, kad Pagrindinės sutarties visiškai įvykdyti negalės. Ieškovės nurodomas kalendorinis darbų grafikas nebuvo pasirašytas nei vienos iš šalių, o ieškovės teiginiai, kad techninis prižiūrėtojas prisiėmė atsakomybę už kainų suderinimą su ieškove – nepagrįsti nei Pagrindinės sutarties nuostatomis, nei teisės aktų normomis.

5.4. Nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad ieškovė galėjo skaidyti sutartinę kainą savo nuožiūra. Ieškovė privalėjo išskaidyti sutartinę kainą ne savo nuožiūra, o taikydama proporcingumo principą. Būtent tokiu principu vadovavosi tiek teismo ekspertas S. Mitkus, tiek statybos auditorius UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“. Ieškovės nurodomas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės galios.

5.5. Atsakovė turėjo teisę nutraukti Pagrindinę sutartį, net jeigu užsakovas būtų skolingas rangovui. Ieškovė neturėjo teisės stabdyti darbus, nes atsakovė buvo atsiskaičiusi, be to, ieškovė pažeidė Pagrindinės sutarties bendrųjų sąlygų 16.1 papunktyje įtvirtintą darbų stabdymo tvarką – ji nepranešė apie sprendimą sustabdyti darbus prieš 21 dieną. Tuo tarpu atsakovė laiku pateikė pastabas ieškovei dėl atliktų darbų akto Nr. 4, todėl teiginys, kad atsakovė vengė priimti darbus, nėra teisingas. Bendra ardymo darbų savikaina buvo 117 300 Eur, o atsakovė ieškovei sumokėjo 167 573,40 Eur, taigi ieškovė uždirbo 50 000 Eur, tokia suma buvo pakankama einamosioms ieškovės išlaidoms. Darbams sustojus 2019 m. gegužės 31 d., atsakovė turėjo teisę nutraukti ir nutraukė Pagrindinę sutartį.

5.6. Atliekant objekto ardymo darbus, buvo reikalingi techninis ir darbo projektas bei statybos darbų technologijos projektas. Ieškovė, vykdydama ardymo darbus, turėjo tik techninį projektą, kuris yra tik dalis statinio projekto, nepakankama statybos darbams vykdyti. Į bylą pateiktas statybos darbų technologijos projektas galimai yra parengtas ne 2019 m. vasario mėnesį, o vėliau, bylos nagrinėjimo metu. Šis 2019 metais parengtas statybos darbų technologijos projektas paremtas negaliojančiais teisės aktais. Be to, ieškovė pripažįsta aplinkybę, kad ardymo ir žemės darbams darbo projekto neturėjo.

Šalies argumentai

6. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovės naudai 267 860,14 Eur skolos ir 2 411 Eur delspinigių už ardymo darbus; 22 100,75 Eur skolos ir 707,22 Eur delspinigių už žemės darbus; pripažino negaliojančiu Įskaitymą; atmetė atsakovės priešieškinį; 2) priimti naują sprendimą šioje dalyje – atmesti ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo už ardymo ir žemės darbus bei dalyje dėl Įskaitymo pripažinimo negaliojančiu; 3) priimti naują sprendimą šioje dalyje – tenkinti atsakovės priešieškinį; 4) kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; 5) perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nenagrinėjo Pirkimo dokumentų sąlygų, apibrėžiančių atsakovės perkamą objektą, nepagrįstai nustatė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl Įrangos montavimo darbų atlikimo. Ieškovė pagal Pagrindinę sutartį privalėjo rekonstruoti objektą pilna apimtimi, kad objektui būtų išduotas statinio statybos užbaigimo aktas. Teismo ekspertas S. Mitkus taip pat nurodė, kad neatlikus minėtų darbų, negali būti atliktos statinio statybos užbaigimo procedūros ir gautas statybos užbaigimo aktas. Kalendorinį darbų grafiką, kuriame nebuvo įtraukti Įrangos montavimo darbai, parengė ne atsakovė, o ieškovė, atsakovė kalendorinio darbų grafiko nepasirašė, vadinasi, su juo nesutiko.

6.2. Pasiūlymas Pirkime turėjo būti pateiktas visai objekto apimčiai, o atsakovė turėjo tikslą įsigyti „pilną komplektą“ iš vienų rankų, t. y. tiek projektavimo, tiek statybos darbus. Ieškovės pasiūlymo pateikimo metu (2014 m.) objekto statybiniai ir inžinerinių tinklų statybos darbai rinkoje buvo verti tik 4,77 mln. Eur, o visi objekto rekonstravimo darbai (įskaitant Įrangą) rinkoje buvo verti 7,63 mln. Eur. Taigi ieškovė, teikdama pasiūlymą Pirkime, buvo įskaičiavusi ne tik statybos, bet ir Įrangos montavimo darbus.

6.3. Teismas, nesivadovaudamas atsakovės pateiktais įrodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nesivadovavo UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pažymomis, nurodęs, kad jos nesutampa su teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės akto išvadomis. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pažymose nagrinėti klausimai skyrėsi nuo klausimų, kuriuos analizavo teismo ekspertas S. Mitkus. Teisminio nagrinėjimo metu kaip rašytiniai įrodymai gali būti naudojami ir aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias.

6.4. Teismo paskirto eksperto atliktas tyrimas nebuvo objektyvus, atsakovė teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas tokių atsakovės argumentų neįvertino. Teismo ekspertas akte apskaičiavo statybinio laužo išvežimo kainą, naudodamas du nepagrįstus ir klaidingus dydžius – 2,1 t / kub. m statybinio laužo tūrinę masę ir 70 km atliekų išvežimo atstumą. Reali ieškovės atliktų objekto ardymo darbų vertė yra lygi tik 131 183,94 Eur, o jeigu tokią ardymo darbų vertę pagal faktiškai atliktų darbų vertę būtų atsisakyta pripažinti, prašo taikyti UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pažymoje esantį metodą – visos sutartinės kainos proporcingą paskirstymą visiems rangos sutarties etapams.

6.5. Atsakovė turėjo teisę apmokėti už faktiškai atliktus darbus, priklausomai nuo turimo finansavimo apimčių, o tarpinių mokėjimų sumas apskaičiuoti pagal faktiškai atliktų darbų kiekį. Atsakovė sutinka, kad objektas buvo nugriautas, tačiau ieškovės už šiuos darbus reikalaujama sumokėti suma yra neproporcinga. Teismui konstatavus aplinkybę, kad ieškovė privalėjo įvykdyti visus objekto statybos darbus, neišskiriant ir Įrangos montavimo, yra teisinis pagrindas panaikinti Atliktų darbų aktus ir priteisti atsakovei 36 389,46 Eur permoką. Nors UAB „Statybų Koordinatoriai“ nebuvo įsipareigoję atsakovei vertinti statybos kainų, tačiau patikrino rangovo sąmatas ir pateikė išvadą. Kadangi UAB „Statybų Koordinatoriai“ savo iniciatyva ėmėsi vertinti ardymo darbų vertę, tai prisiėmė atsakomybę prieš atsakovę už šios kainos pagrindimą.

6.6. Ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, taip pat Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.6 papunktyje įtvirtintą rangovo pareigą nedelsiant pataisyti nurodytas klaidas ir netikslumus. Ieškovė nepateikė atsakovei prašytų duomenų ir patikslintų dokumentų, pagrindžiančių atliktų darbų akte Nr. 4 užfiksuotus darbus, jų apimtis, įkainius ir bendrą kainą. Bendra neįvykdytų ieškovės įsipareigojimų suma buvo lygi 17 378,60 Eur, o po atlikto Įskaitymo ieškovė liko skolinga atsakovei 5 973,36 Eur skolą. Teismas, analizuodamas Įskaitymo aplinkybes, pažeidė draudimą remtis duomenimis, kurie nebuvo tirti civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tuo metu, kai buvo atliekamas Įskaitymas, atsakovė nežinojo apie ieškovės būsimą bankroto bylą. Įskaitymo metu atsakovė neturėjo žinių apie ieškovės finansinius sunkumus, neįvykdytus įsipareigojimus. Ieškovė turėjo vykdytiną ir apibrėžtą reikalavimą į atsakovę dėl skolos už žemės darbus objekte, o atsakovė turėjo tris vykdytinus ir apibrėžtus reikalavimus į ieškovę dėl baudos, skolos už elektros įrenginių iškėlimą ir nesumokėtos įmokos už medžių iškirtimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Active Construction Management“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Ieškovės atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:

7.1. Pirkimu Įrangos montavimo darbai nebuvo įsigyjami, atsakovė šią aplinkybę pripažino, be to, tai pagrindžia ir lingvistinis Pirkimo sąlygų aiškinimas, kurį atliko teismas. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kokia Įranga perkama ar Įrangai keliami reikalavimai. Atsakovės techninis prižiūrėtojas patvirtino, kad ieškovė tokių darbų neprivalėjo atlikti. Pagrindinės sutarties bendrosiose sąlygose buvo numatyta kitų rangovų dalyvavimo galimybė, taigi statybos užbaigimo aktas galėjo būti gautas Įrangą sumontavus kitam rangovui. Atsakovės pasirašytuose Atliktų darbų aktuose, kalendoriniame darbų grafike Įrangos taip pat nėra. Aplinkybė, kad Įrangos montavimo darbai nebuvo perkami, nustatyta ir ikiteisminiame tyrime. Taigi atsakovė suprato, kad pasirašydama Atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, prisiima pareigą sumokėti juose nurodytą sumą už ardymo darbus.

7.2. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ skaičiavimai yra pagrįsti prielaidomis, nes juos atliekant remtasi architekto M. M. 2012 m. projektiniais pasiūlymais ir juose nurodytais darbų kiekiais. Architektų M. M., V. Ū., V. J. ir A. U. rengtam projektui Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nepritarė, todėl 2013 m. buvo paskelbtas naujas konkursas, apimantis tiek techninio projekto parengimą, tiek rangos darbus. Teikdama pasiūlymą, ieškovė rėmėsi naujo konkurso sąlygomis ir jose pateiktomis techninėmis specifikacijomis, reikalavimais, perkančiosios organizacijos paaiškinimais. Be to, M. M. parengti 2012 m. kainų paskaičiavimai yra tik teoriniai (orientaciniai) ir tą pati atsakovė pripažįsta. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ išvados nelogiškos, nes 7 639 429,81 Eur kainoje įranga užima vos 2 367 195 Eur, kai techniniame projekte nurodyta koncertinės salės vertė yra 8 046 500 Eur, montavimo darbų – 868 445 Eur, kavinės įrengimo ir baldų – 22 487 85 Eur.

7.3. Pažymi, kad šalys fiksuotą kainą susitarė išskaidyti. Fiksuotos kainos išskaidymas buvo suderintas su atsakovės pasitelktu techniniu prižiūrėtoju. Atsakovė su kainos išskaidymu sutiko, nes jos atstovai pasirašė kalendorinį darbų grafiką ir Atliktų darbų aktus. Kadangi bendra darbų kaina yra fiksuota, darbų kainų išskaidymas iš esmės nėra svarbus, nes bendra kaina vis tiek nebus viršyta. Techniniame projekte apskaičiuota teorinė rangos darbų kaina (be Įrangos) yra 1 138 696,46 Eur mažesnė už Pagrindinės sutarties kainą, todėl Atliktų darbų aktuose nurodytos atskirų darbų kainos yra didesnės, nei techniniame projekte. Klausimai dėl darbų kainų buvo svarstomi gamybiniuose pasitarimuose iki Atliktų darbų aktų pasirašymo, todėl atsakovės atstovai turėjo laiko įvertinti šių aktų teisingumą. Atliktų darbų aktuose atsakovė nėra nurodžiusi jokių pretenzijų, Atliktų darbų aktus ji pasirašė laisva valia, jokia apgaulė nebuvo panaudota. Dėl Pagrindine sutartimi fiksuotos kainos atliktų darbų kiekiai (išvežto statybinio laužo kiekis) šioje byloje neturi teisinės reikšmės.

7.4. Skaičiuojant ardymo darbų ir žemės darbų kainas negalima vadovautis UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ išvadomis, nes ši bendrovė, skaičiuodama ardymo darbų kainą, į Pagrindinės sutarties apimtį įtraukė Įrangą. Įtraukus Įrangą visų darbų kainos, palyginus jas su techniniame projekte nurodytomis kainomis, tampa dvigubai mažesnės. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2019 m. liepos 17 d. pažymoje nurodyta ardymo darbų verte (131 183,94 Eur) taip pat negalima vadovautis, nes ši suma gauta neteisingai nurodžius, kad išvežta tik 1 768,57 tonų statybinio laužo. Teismo eksperto S. Mitkaus išvadose ir Atliktų darbų aktuose nurodyta ardymo darbų kaina rinkos kainas atitinka. Be to, teismo ekspertas S. Mitkus dėl šio konkretaus klausimo anksčiau išvadų nėra teikęs, todėl turėjo teisę atlikti šią teisminę ekspertizę, o jo priimto akto nešališkumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

7.5. Teismas pagrįstai pripažino neteisėtu ir negaliojančiu Įskaitymą, tačiau už žemės kasimo darbus iš atsakovės turėjo būti priteista ne 22 100,75 Eur, bet 55 555,90 Eur. Atsakovė, atlikdama Įskaitymą, pripažino savo prievolę mokėti už žemės darbus. Atsakovės 2019 m. birželio 13 d. rašte nurodytos aplinkybės dėl nesutikimo su Atliktų darbų aktuose ieškovės nurodytų darbų įkainojimu pagal savo pobūdį atsakovei nesudarė CK 6.652 straipsnio 4 dalyje ir 6.694 straipsnyje numatytų išimčių nepriimti ieškovės atliktų žemės kasimo darbų.

7.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad žemės darbų vertė sudaro tik 11 405,24 Eur. Pagal Atliktų darbų aktus už žemės darbus buvo sutarta 227 688,12 Eur fiksuota kaina. Nors atliktų darbų akte Nr. 4 nurodytas šių darbų baigtumas 37,5 proc., tačiau teismo ekspertas S. Mitkus nustatė, kad labiausiai tikėtinas baigtumas yra 24,4 proc. Todėl atsakovė turi pareigą už žemės darbus sumokėti 55 555,90 Eur. Be to ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ išvados dėl žemės darbų kainos yra nepagrįstos – skaičiuodama žemės darbų kainą ji nepagrįstai į Pagrindinės sutarties apimtį įtraukė Įrangą.

7.7. Teismo sprendimas, kuriuo Įskaitymas pripažintas negaliojančiu CK 6.130 straipsnio pagrindu, yra pagrįstas. Atliktas Įskaitymas yra neteisėtas, nes atsakovė neturėjo 17 378,60 Eur reikalavimo teisės į ieškovę. Ieškovės ir atsakovės reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektais, nes ieškovės reikalavimas atsiskaityti už žemės darbus atsakovės yra pripažintas, o ieškovė iki Įskaitymo dienos nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo už įrangos iškėlimą, leidimą kirsti medžius.

7.8. Įskaitymas taip pat pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiantis kitų ieškovės kreditorių interesus, nes buvo atliktas prieš pat ieškovės bankrotą. Įskaitymas atitinka visas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė turėjo pradelstų mokėjimų, kurių suma 1 116 412 Eur, kreditorių sąrašas sudarytas 2019 m. rugsėjo 27 d., taigi šie reikalavimai yra atsiradę dar iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Aplinkybė, kad teismas sutikrino pateiktus įrodymus su ieškovės bankroto bylos medžiaga, nelaikytina procesiniu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

9. Atsakovės 2013 m. spalio 18 d. paskelbto riboto konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Irdaiva“ (buvęs BUAB „Active Construction Management“ pavadinimas). Neringos savivaldybės administracija ir UAB „Irdaiva“ 2015 m. liepos 20 d. pasirašė Preliminariąją sutartį dėl objekto rekonstrukcijos darbų pirkimo. Preliminariosios sutarties pagrindu šalys 2018 m. balandžio 24 d. pasirašė Pagrindinę sutartį dėl objekto rekonstrukcijos darbų. Pagrindinėje sutartyje nurodyta jos kaina – 7 010 328,43 Eur (be PVM), ši kaina apėmė visus pagal Pagrindinę sutartį reikalingus atlikti darbus (Pagrindinės sutarties 14.1 papunktis).

10. UAB „Irdaiva”, Neringos savivaldybės administracijos atstovų, techninio prižiūrėtojo pasirašytame 2019 m. kovo 1 d. statybvietės priėmimo–perdavimo akte užfiksuota, kad UAB „Irdaiva“ suteikta statybvietės valdymo teisė. UAB „Irdaiva” atstovas V. J., Neringos savivaldybės administracijos atstovas A. V., UAB „Statybų Koordinatoriai“ atstovas A. D. pasirašė Atliktų darbų aktus, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atitinkamai 121 548,13 Eur, 231 002,31 Eur, 110 082,17 Eur sumoms. PVM sąskaitos faktūros pasirašytos UAB „Irdaiva” atstovo V. J. ir Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjo D. S.. UAB „Irdaiva“ 2016 m. birželio 12 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė pretenziją, nurodydama, kad pastabų dėl Atliktų darbų aktų nėra gauta, todėl užsakovas turi pareigą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir apmokėti pradelstas sąskaitas. Neringos savivaldybės administracija 2019 m. birželio 19 d. atliko 167 573,40 Eur mokėjimo pavedimą UAB „Irdaiva“, mokėjimo paskirtyje nurodydama „tarpinis atsiskaitymas su rangovu už ardymo darbus pagal rangos sut. Nr. V31-64 2018-04-24“.

11. UAB „Irdaiva“ 2019 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad PVM sąskaitos faktūros nėra visiškai apmokėtos, todėl prašė sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki 2019 m. birželio 27 d., priešingu atveju rangovas bus priverstas stabdyti visų Pagrindinės sutarties darbų vykdymą iki bus visiškai atsiskaityta už jau atliktus darbus. Neringos savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. raštu nurodė rangovui, kad pakartotinai įvertino pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir Atliktų darbų aktus bei nustatė, jog apmokėjimui pateiktuose dokumentuose nurodytos atliktų darbų vienetinės kainos nepagrįstai viršija sutartines kainas ir, netgi 2016 m. kovo mėn. skaičiuojamąsias rinkos kainas, be to, rangovas vis dar nėra pateikęs darbo projekto, kurio pagrindu turi būti vykdomi rekonstrukcijos darbai.

12. Atsakovė 2019 m. liepos 10 d. raštu informavo UAB „Irdaiva“, kad, vadovaudamasi CK 6.217 straipsniu, Pagrindinės sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 papunkčio b) dalimi, laikydamasi 14 dienų termino, vienašališkai nutraukia Pagrindinę sutartį, nes rangovas nebevykdo darbų, o jo veiksmai rodo ketinimą toliau netęsti prisiimtų įsipareigojimų. Nurodė, kad Pagrindinė sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. liepos 25 d. UAB „Irdaiva“ 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į užsakovą, reikalaudama iki 2019 m. liepos 18 d. pranešti, kad sprendimas dėl vienašalio Pagrindinės sutarties nutraukimo panaikinamas. Atsakovė 2019 m. liepos 19 d. rašte ieškovei paaiškino, kad 2019 m. liepos 10 d. sprendimas dėl vienašalio Pagrindinės sutarties nutraukimo nėra keičiamas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino UAB „Irdaiva“ ieškinį ir priteisė jai iš Neringos savivaldybės administracijos 295 059,21 Eur skolą, 5 052,82 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu nurodytą preliminarų sprendimą pakeitė, o ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 267 860,14 Eur skolos ir 2 411 Eur delspinigių už ardymo darbus, iš viso 270 271,14 Eur, nuo šios sumos 5 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisė ieškovei iš atsakovės 22 100,75 Eur skolos ir 707,22 Eur delspinigių už žemės kasimo darbus, iš viso 22 807,95 Eur, nuo šios sumos 5 proc. dydžio procesines palūkanas; pripažino negaliojančiu Įskaitymą; kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad Įrangos montavimo darbai Pagrindine sutartimi nebuvo įsigyjami, šalys dėl atskirų darbų grupių įkainojimo susitariusios nebuvo, Įskaitymas atliktas neteisėtai, o Pagrindinė sutartis vienašališkai nutraukta pagrįstai. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis iš esmės sutinka.

Dėl Įrangos montavimo darbų (ne)įtraukimo į Pagrindinės sutarties apimtį

14. Nagrinėjamoje byloje nesutampa šalių pozicija dėl Pagrindine sutartimi sulygtos rangos darbų apimties. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Pirkimo dokumentų sąlygų, apibūdinančių atsakovės perkamą dalyką, todėl nepagrįstai nustatė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl Įrangos montavimo darbų atlikimo.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Pirkimo dokumentuose nurodomi prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, VPĮ reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015).

16. Teismas pažymi, kad Preliminariosios sutarties nuostatos rangovo pareigos atlikti Įrangos montavimo darbus neįtvirtino. Preliminariosios sutarties 4.1 papunktis numatė, kad pagrindinių sutarčių objektas yra rangovo teikiamos techninio projekto parengimo paslaugos ir rangos darbai, kurių konkretų apibūdinimą, specifikaciją, savybes bei konkrečias apimtis kiekvienu atveju nustato užsakovas ir nurodo kvietime pasirašyti sutartį bei dėl kurių šalys susitarė. Darbai pagal šią Preliminarią sutartį apibūdinami kaip Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje aprašytos techninio projekto parengimo paslaugos ir rangos darbai, užsakovo perkami pagal Pagrindinę sutartį. Pagrindinėje sutartyje nuorodų į konkrečius rangos darbus, apimančius Įrangos montavimo darbų atlikimą, nėra pateikta.

17. Pirkimo techninėje specifikacijoje konkrečių Įrangos montavimo darbų detalizuota nebuvo. Pirkimo techninės specifikacijos bendrųjų reikalavimų 2.1 papunktyje buvo numatyta, kad konkursą laimėjęs rangovas turės pats parengti techninį (darbo) projektą su statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir ekonomine dalimi, o vadovaujantis rangovo parengtais detaliais žiniaraščiais bus nustatoma atliktų darbų procentinė išraiška. Rangovas yra atsakingas už techninio (darbo) projekto rengimą su visais reikalingais inžinerinės infrastruktūros prijungimais, jo patvirtinimą, statybą leidžiančio dokumento gavimą, projekto įgyvendinimą, statybos planavimą (Pirkimo techninės specifikacijos bendrųjų reikalavimų 2.4.1 papunktis). Pirkimo techninės specifikacijos specialiųjų reikalavimų 2.2 papunktyje, kuriame apibūdinti objekto funkciniai-planiniai sprendiniai, nurodyta, kad objektas bus iš atskirai funkcionuojančių dalių (zonų), išvardintos bendrą objekto plotą sudarančios erdvės, nurodytas jų plotas.

18. Nors techninės specifikacijos specialiuosiuose reikalavimuose buvo pateiktas įvairių patalpų rekonstruojamame pastate sąrašas, be kita ko, nurodant, kad viena iš patalpų yra universali salė, kurios paskirtis konferencijų, koncertų, teatro ar kino teatro, šios patalpos techninėje specifikacijoje nėra detalizuojamos, jokie kiti reikalavimai patalpoms nėra nurodyti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad techninės specifikacijos specialiuosiuose reikalavimuose nurodytos funkcinės erdvės ir jų plotai pateikti ne Įrangos montavimo darbams apibūdinti. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad minėtos funkcinės zonos išvardintos apibūdinant pastato funkcinę schemą, t. y. atskiras pastatą sudarančias erdves, o ne konkrečius šias erdves sudarančius elementus (pvz., konkrečią įrangą).

19. Aplinkybė, kad Įrangos montavimo darbai buvo nurodyti techniniame projekte, savaime nereiškia, kad visus techniniame projekte nurodytus darbus rangovas turėjo atlikti. Ieškovė 2017 m. parengė objekto rekonstrukcijos techninio projekto Koncertinio įgarsinimo ir akustikos dalį, taip pat Scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos dalį, Kavinės technologijos dalį. Tačiau Preliminariosios sutarties nuostatos Pagrindine sutartimi sulygtų darbų apimtį apibūdino kaip konkrečius rangos darbus, nurodytus techninėje specifikacijoje, o ne kaip visus darbus, nurodytus rangovo parengtame techniniame projekte (Preliminariosios sutarties 1.1 papunkčio e) dalis ir 4.1 papunktis).

20. Pagal kitus Pirkimo dokumentus Įrangos montavimo darbų numatyta taip pat nebuvo. Vadovaujantis Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos bendrųjų reikalavimų 2.4.1 papunkčiu, rangovas turėjo pateikti detalų darbų grafiką, kuriame turėjo būti išskirti tokie etapai, kaip (bet neapsiribojant) projektavimas, statybą leidžiančių dokumentų gavimas, statybos darbų atlikimas, įrangos gamyba, tiekimas, montavimas, paleidimo derinimo darbai, bandymai, statybos užbaigimas, defektų šalinimo laikotarpis. Rangovo parengtuose 2019–2021 m. kalendoriniuose darbų grafikuose Įrangos montavimo darbai nebuvo nurodyti, nepaisant to, šiuos darbų grafikus, kaip tinkamus, savo parašu patvirtino atsakovės pasitelktas techninis prižiūrėtojas, kuris su atsakove sudarytos sutarties pagrindu buvo įpareigotas užtikrinti, jog rangovo teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų visus Pagrindinės sutarties reikalavimus.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai taip pat kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija, atsakydama į 2013 m. gruodžio 17 d. tiekėjo klausimą, ar Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos specialiųjų reikalavimų 2.2 papunktyje išvardintos patalpos ir specifinė įranga taip pat yra įsigyjamos Pirkimu kartu su statyba, nurodė, kad „Įranga bei sistemos kartu su statybos darbais nėra perkamos“. Taigi ir pačios perkančiosios organizacijos tiesiogiai nurodyti Pirkimo sąlygų paaiškinimai patvirtina, kad Įrangos montavimo darbai į Pagrindinės sutarties apimtį įtraukti nebuvo.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės nurodomu teiginiu, kad ieškovė privalėjo atlikti Įrangos montavimo darbus, nes, priešingu atveju, objektui negalėjo būti išduotas statybos užbaigimo aktas. Pagrindinės sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 papunktis įtvirtino rangovo pareigą baigti atliekamus darbus, kurie perimami pagal Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.1 papunktį. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga kreiptis dėl statybos užbaigimo akto išdavimo, pagal Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 10.1 papunktį tenka ne rangovui, o inžinieriui. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog į Pagrindinės sutarties apimtį Įrangos montavimo darbai nebuvo įtraukti, nepaneigė rangovo teisės baigti Pagrindine sutartimi pavestus rangos darbus. Tuo tarpu dėl papildomų rangos darbų atlikimo (Įrangos montavimo darbų) užsakovas turėjo teisę sudaryti papildomą sutartį su ieškove arba naują sutartį su kitais rangovais.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme įtvirtintas išimtis, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (to paties straipsnio 9 dalis). Taigi išanalizavusi Pirkimo dokumentų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Pirkimo dokumentuose pateikta informacija nesudaro pagrindo teigti, jog Įrangos montavimo darbai į Pagrindinės sutarties apimtį buvo įtraukti.

Dėl sutartinės kainos (ne)paskirstymo atskiroms darbų grupėms ir ardymo darbų kainos

24. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Pagrindine sutartimi susitarta dėl fiksuotos projektavimo ir rangos darbų kainos – 7 010 328,43 Eur (be PVM), šalys šio pirmosios instancijos teismo nustatyto kainodaros būdo apeliaciniuose skunduose neginčija. Tačiau šalys nesutinka su ardymo darbų kainos verte bendroje rangos darbų kainoje. Ieškovės teigimu, ji turėjo teisę Pagrindinėje sutartyje numatytą fiksuotą darbų kainą paskirstyti pagal savo atliktus skaičiavimus, todėl galėjo apskaičiuoti konkrečią ardymo darbų kainą, nurodytą Atliktų darbų aktuose – 462 632,61 Eur. Atsakovė teigia, kad šalys nebuvo susitarusios dėl sutartinės kainos paskirstymo atskiriems darbų etapams, todėl ieškovė sutartinės kainos išskaidyti savo nuožiūra negalėjo.

25. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, 9.2 papunktyje įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo siūlomos kainos dydis, o pirkimo vykdytojas įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas sutartyje numatytas prekes ir (ar) paslaugas, sumokant visą sutarties kainą iš karto arba dalimis (etapais).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (liet. be kita ko), dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, tirti paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pagrindinės sutarties, Pirkimo sąlygų nuostatas bei šalių elgesį Pagrindinės sutarties vykdymo metu nenustatė aplinkybės, kad šalys susitarė dėl atskirų rangos darbų (jų grupių) kainų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei proporcingai atliktų darbų baigtumui pagal teismo eksperto apskaičiuotas darbų kainas, o ne pagal Atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais teiginiais, kad šalys Atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodydamos atitinkamas sumas bei šiuos dokumentus pasirašydamos, susitarė dėl atskirų rangos darbų grupių įkainojimo. Atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros negali būti vertinamos kaip Pagrindinės sutarties sąlygas (kainodarą) keičiantys susitarimai. Atliktų darbų aktuose nurodyta ardymo darbų kaina – 462 632,61 Eur, atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad atlikta 26,27 proc. ardymo darbų, atliktų darbų akte Nr. 2 – 76,21 proc. ardymo darbų, o atliktų darbų aktu Nr. 3 užfiksuota, kad atlikti visi ardymo darbai, t. y. 100 proc. Pagrindinėje sutartyje, kaip minėta, nurodyta bendra rangos darbų ir projektavimo darbų kaina yra 7 010 328,43 Eur be PVM (8 482 497,40 Eur su PVM), kuri apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus (Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunktis). Tiekėjas savo pasiūlyme atskirų atliktinų darbų grupių kainų nenurodė, nei Preliminariosios, nei Pagrindinės sutarties nuostatos, nei kitos Pirkimo dokumentų sąlygos konkrečios ardymo darbų kainos taip pat nenumatė.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, Atliktų darbų aktų pasirašymas savaime nereiškia, kad buvo įkainotos atskiros rangos darbų grupės, nes Atliktų darbų aktų paskirtis nėra atliktų darbų įkainojimas. Pagal Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.10 papunktį, rangovas, po statybos užbaigimo per 28 dienas privalo pateikti inžinieriui suvestinį atliktų darbų aktą, detalų atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, parodydamas viso atlikto darbo vertę pagal Pagrindinę sutartį iki statybos užbaigimo, bet kurias, rangovo nuomone, toliau pagal Pagrindinę sutartį ar kitaip jam mokėtinas sumas, o inžinierius tai privalo patvirtinti pagal 14.6 papunktį. Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.6 papunktyje nustatyta, kad inžinierius ir užsakovas, gavę atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus, privalo patikrinti ir patvirtinti arba pateikti pastabas per 14 dienų nuo jų gavimo.

30. Pagal nurodytas Pagrindinės sutarties nuostatas matyti, kad Atliktų darbų aktai nebuvo skirti atskirų rangos darbų grupių įkainojimui, o atliktų darbų perdavimo, jų tinkamumo patvirtinimui. Atitinkamai, Atliktų darbų aktuose užfiksuota darbų vertė yra rangovo valia nurodyta atitinkama mokėtina kaina už tam tikrą atliktą darbų kiekį, o ne abipusis šalių susitarimas dėl tam tikros darbų grupės įkainojimo. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų rangos darbų atlikimo terminai buvo numatyti kalendoriniame darbų grafike ir pagal šiame grafike nurodomus laikotarpius užsakovui galėjo būti teikiami atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentai (Pagrindinės sutarties 14.6, 14.10 papunkčiai), darytina išvada, kad apmokėjimo už atitinkamus atliktų darbų etapus dokumentai patvirtino atliktų darbų dalį ir ieškovės nurodytą šių darbų įkainojimą, tačiau ne susitarimą nustatyti konkrečią kainą konkrečiai darbų grupei.

31. Nors UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius 2019 m. kovo 21 d. suteikė įgaliojimą Atliktų darbų aktus pasirašiusiam V. J. atstovauti UAB „Irdaiva“ atliekant visus reikalingus ir būtinus veiksmus, susijusius su Pagrindinės sutarties vykdymu, įskaitant ir PVM sąskaitų faktūrų bei atliktų darbų aktų pasirašymą, o atsakovės vardu, pasirašydamas Atliktų darbų aktus, veikė Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjas D. S., tačiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad šie asmenys sulygo dėl atskirų Pagrindine sutartimi numatytų rangos darbų įkainojimo. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo aktų reikšmės, bylose kylančiose iš rangos teisinių santykių yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.). Taigi šalių atstovų parašai atliktų darbų aktuose patvirtina rangovės valią perduoti, o užsakovės valią priimti perduodamus darbus, tačiau ne juos įkainoti kita tvarka, nei įtvirtinta Pagrindinėje sutartyje.

32. Teisėjų kolegija ieškovės Atliktų darbų aktuose nurodytą 462 632,61 Eur ardymo darbų kainą, detalizuotą 2016 m. kovo mėn. sudarytoje lokalinėje sąmatoje, vertina kaip orientacinę ir teorinę, kuri šalių neįpareigojo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors darbų kiekių žiniaraščiai, jų detalumas ir pareiga juos užpildyti viešojo pirkimo metu gali būti reikšmingi sprendžiant dėl rangos sutarties kontrahentų tarpusavio teisių ir pareigų, tai per se (liet. savaime) neleidžia daryti išvados dėl viešojo pirkimo sutarties konkrečios kainodaros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).

33. Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 ir 14.4 papunkčiai nagrinėjamu atveju taip pat nesuteikė teisės atsakovei atlikti mokėjimus ieškovei tik už faktiškai atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad užsakovo teisė apmokėti tik už faktiškai atliktus darbus pagal Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 siejama su užsakovo finansavimo apimtimis, o tokių aplinkybių dėl skiriamo finansavimo ginčo darbams atlikti atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo. Mokėjimų žiniaraščio šalys nebuvo sudarę, todėl atsakovės teiginiai dėl jos turimos teisės mokėjimų sumas apskaičiuoti pagal faktiškai atliktų darbų kiekį remiantis Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.4 papunkčiu atmestini. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Pagrindinėje sutartyje situacija, kuomet mokėjimų žiniaraštis nėra sudaromas, taip pat buvo aptarta – tokiu atveju rangovo pateikiamos mokėjimų sumos, nurodytos sąmatose, nėra įpareigojančios (Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.4 papunktis).

34. Teisėjų kolegija pastebi, kad šalių elgesys Pagrindinės sutarties vykdymo metu taip pat neatskleidė jų valios įkainoti atskiras rangos darbų grupes konkrečiomis Atliktų darbų aktuose nurodytomis kainomis. 2019 m. kovo 6 d. Pasitarimų protokole Nr. 1 užfiksuota, kad atsakovės atstovas D. S. informavo, jog kalendoriniame darbų grafike nurodyta ženkliai padidinta ardymo darbų kaina (462 632,61 Eur su PVM), pastebėdamas, kad parengto techninio projekto skaičiuojamoji kaina yra dvigubai mažesnė. Taigi matyti, kad atsakovės atstovas su bendra ardymo darbų kaina (462 632,61 Eur su PVM), nurodyta Atliktų darbų aktuose, nesutiko.

35. Nustačius, kad Atliktų darbų aktams atskirų rangos darbų įkainojimo reikšmė nebuvo suteikta, ieškovei priteistina skola apskaičiuotina ne pagal Atliktų darbų aktuose nurodytą ardymo darbų įkainojimą, o pagal teismo eksperto S. Mitkaus 2020 m. vasario 18 d. išvadoje nurodytą ardymo darbų sutartinę vertę. Teisėjų kolegija pastebi, kad sutartinė ardymo darbų kaina eksperto išvadoje apskaičiuota ardymo darbų kainos procentą bendroje Pagrindinės sutarties kainoje nustačius pagal visų rangos darbų skaičiuojamosios kainos (7 934 225,31 Eur) ir ardymo darbų skaičiuojamosios kainos (445 712,01 Eur) procentinį santykį (5,24 proc.). Visų rangos darbų ir ardymo darbų skaičiuojamąsias kainas teismo ekspertas nustatė pagal objekto techninio projekto lokalinę sąmatą, suvestinį statybos darbų apskaičiavimą, įvertinęs statybinių šiukšlių transportavimo kiekį ir jų transportavimą.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytus argumentus, kuriais abejojama teismo paskirto eksperto išvadų objektyvumu, su jais nesutinka. Teismo eksperto taikytas statybinio laužo tūrinės masės rodiklis (2,1 t / kub. m) pagrįstai apskaičiuotas įvertinus susigulėjusio statybinio laužo tūrį, o ne statybinio laužo tūrį, esant neišardytoms pastato konstrukcijoms (kaip 2019 m. liepos 17 d. pažymoje nurodė UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“). Teismo eksperto taikytas tūrio rodiklis labiau atitinka ardymo darbų faktinę situaciją, jog statybinis laužo kiekis apskaičiuojamas jam susigulėjus, o ne esant sumontuotam objekto konstrukcijoje. Atsakovė teismo eksperto nurodytų duomenų apie atliekų išvežimo atstumą nepaneigė, be to, teisėjų kolegija pastebi, kad UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2019 m. liepos 17 d. pažymoje ir teismo eksperto išvadoje nurodytas toks pats statybinių šiukšlių transportavimo papildomas atstumas.

37. Kadangi abi šalys sutinka, kad ardymo darbus ieškovė atliko 100 proc., konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovei priteistinos 267 860,14 Eur skolos bei 2 411 Eur delspinigių už atliktus ardymo darbus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovės atliktų ardymo darbų objekte vertė lygi 131 183,94 Eur ir priteisti atsakovei iš ieškovės 36 389,46 Eur permoką už faktiškai neatliktus ardymo darbus, nustačius, kad tokios atsakovės nurodytos ardymo darbų vertės neatitinka sutartinių kainų, nurodytų teismo eksperto išvadoje.

Dėl Atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo (ne)galiojančiais

38. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais Atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, motyvuodama, kad šiuos dokumentus pasirašė dėl apgaulės. Atsakovė Atliktų darbų aktų neteisėtumą grindžia juose ieškovės nurodyta neteisinga ardymo darbų kaina (teigia, kad objekto ardymo darbai, taikant ieškovės pasiūlyme esančias kainas, verti tik 131 183,94 Eur, o ne 462 632,61 Eur, kaip buvo nurodyta Atliktų darbų aktuose) ir neteisingu atliktų darbų faktiniu kiekiu (išvežtas mažesnis statybinio laužo kiekis, nei nurodytas Atliktų darbų aktuose).

39. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Pagrindinės sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.6 papunktyje numatyta, kad inžinierius ir užsakovas, gavę atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus, privalo patikrinti ir patvirtinti arba pateikti pastabas per 14 dienų nuo jų gavimo. Taigi Atliktų darbų aktai yra Pagrindinės sutarties vykdymo dokumentai, kuriuose užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Todėl nagrinėjamu atveju Atliktų darbų aktai (ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros) galėtų būti pripažinti negaliojančiais, jeigu atsakovė įrodytų ieškovės apgaulingus veiksmus juos sudarant (CK 1.91 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija aplinkybių, kad Atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros atsakovės atstovų būtų pasirašytos apgaulės įtakoje, nenustatė. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Atliktų darbų aktus pasirašė ieškovės įgaliotas atstovas V. J., atsakovės atstovas A. V. ir techninio prižiūrėtojo UAB „Statybų Koordinatoriai“ atstovas A. D.. Taigi techninis prižiūrėtojas ir užsakovo atstovas savo parašais patvirtino, kad Atliktų darbų aktų turinys yra teisingas, o su juose nurodytais atliktais darbais, jų kiekiais sutinka.

41. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės nurodomu argumentu, kad Atliktų darbų aktai pripažintini negaliojantys dėl juose nurodytos neteisingos atliktų ardymo darbų kainos. Kaip minėta, Atliktų darbų aktuose nurodyta ardymo darbų kaina vertintina kaip ieškovės pateiktas atliktų rangos darbų dalies įkainojimas, tačiau tokia kaina Pagrindinės sutarties nuostatų dėl bendros rangos darbų kainos nepakeitė, o ieškovės nurodytos ardymo darbų kainos atsakovės neįpareigojo. Teisėjų kolegija mokėtiną už atliktus darbus sumą sieja ne su Atliktų darbų aktuose nurodytomis sumomis, tačiau su teismo ekspertizės akte nurodyta ardymo darbų sutartine verte.

42. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad Atliktų darbų aktų neteisėtumą lemia juose nurodytas neteisingas išvežtas statybinių atliekų kiekis. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos šalys neginčijo aplinkybės, kad Pirkimo sutartimi susitarta dėl fiksuotos kainos kainodaros būdo. Nustačius fiksuotą Pagrindinės sutarties kainą, faktinis konkrečių darbų kiekis, susijęs su ardymo darbais, t. y. išvežamų statybinių atliekų kiekis, teisinės reikšmės neturi. Nepriklausomai nuo išvežto faktinio statybinio atliekų kiekio Pagrindine sutartimi fiksuota kaina nesikeičia. Be to, techninis prižiūrėtojas UAB „Statybų Koordinatoriai“, kuriam pavesta tikrinti atliktų statybos darbų mastą ir kokybę (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jokių Atliktų darbų aktuose nurodytų darbų ar jų kiekio trūkumų nenustatė.

43. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė ardymo darbus visa apimtimi atliko, taigi atsakovės nurodomas faktinių išvežtų statybinių atliekų kiekis ginčo teisiniam santykiui neturi įtakos, nes ieškovė, tinkamai atlikusi darbus, įgijo teisę reikalauti už šiuos darbus sumokėti. Be to, bendroji taisyklė yra tokia, kad (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovė šios taisyklės taikymo išimčių nagrinėjamu atveju nepaneigė.

44. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai netenkinus reikalavimo pripažinti negaliojančiais Atliktų darbų aktus, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagrįstai netenkintas ir reikalavimas pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras.

Dėl Įskaitymo (ne)teisėtumo ir skolos už žemės darbus dydžio

45. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos reikalavimą dėl skolos pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900147 už žemės kasimo darbus priteisimo – priteisė iš atsakovės 22 100,75 Eur skolos ir 707,22 Eur delspinigių. Atsižvelgdama į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė vienašališkai ieškovės pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 4 neginčijo, taigi laikytina, kad atsakovei, kaip atliktų darbų akto Nr. 4 nepasirašiusiai šaliai, tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.). Kadangi šalys pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių bylos aplinkybių vertinimo, kiek tai susiję su vienašaliu atliktų darbų akto Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1900147 pasirašymu, neginčija, tai reiškia, kad atsakovė, priėmusi tinkamai atlikus darbus, įgijo pareigą už juos sumokėti pagal Pagrindinėje sutartyje sulygtas sąlygas (CK 6.644 straipsnis).

46. Atsakovė procesiniuose dokumentuose atliktą Įskaitymą motyvavo aplinkybėmis, kad bendra neįvykdytų ieškovės įsipareigojimų suma atsakovei buvo lygi 17 378,60 Eur, taigi po Įskaitymo ieškovė liko skolinga atsakovei 5 973,36 Eur. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančia medžiaga, nustatė, kad atsakovė 2019 m. liepos 5 d. raštu informavo ieškovę apie 289,62 Eur dydžio mokėtiną baudą dėl pasitelkto subrangovo, kuris nebuvo suderintas su užsakovu. Be to, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad pagal UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuras“ atliktą statybos darbų auditą rekomenduojama atsiskaitymo pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 suma yra 11 405,24 Eur (o ne ieškovės atliktų darbų akte Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodyta 85 383,04 Eur), taip pat nurodė ieškovės turimus neįvykdytus įsipareigojimus Neringos savivaldybės administracijai: 1) 289,62 Eur baudą už subrangovo pasitelkimą; 2) 8 511,98 Eur už elektros įrenginių iškėlimą; 3) 8 577 Eur už kertamų medžių atkuriamąją vertę, atsižvelgdama į ieškovės turimus neįvykdytus įsipareigojimus, informavo apie atliktą įskaitymą ir ieškovės prievolę sumokėti likusį 5 973,36 Eur įsiskolinimą.

47. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017). Pastebėtina, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos Įskaitymui atlikti. Nors pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat buvus CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytas įskaitymo sąlygas, tenka įskaitymą atlikusiai, o ne jį ginčijančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018), atsakovė nagrinėjamu atveju teigdama, kad ieškovės atžvilgiu turėjo apibrėžtus ir vykdytinus reikalavimus, tokių aplinkybių neįrodė.

50. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės įsiskolinimai atsakovei nebuvo apibrėžti, neatitiko vykdytinumo kriterijaus, dalis reikalavimų ieškovės buvo ginčijami. Su atsakovės nurodyta 289,62 Eur dydžio bauda ieškovė nesutiko – ieškovė 2019 m. liepos 8 d. rašte atsakovei nurodė, kad reikalavimas sumokėti 289,62 Eur baudą yra nepagrįstas, nepaisant šios aplinkybės, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu informavo ieškovę apie atliktą 289,62 Eur sumos įskaitymą. Atsakovė, vienašališkai apskaičiavusi kitokią žemės darbų vertę (11 405,24 Eur), nei nurodyta atliktų darbų akte Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. pažymoje (85 383,04 Eur), apie šią aplinkybę ieškovę informavo jau atlikusi įskaitymą. Atsakovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad prieš atliktą Įskaitymą būtų informavusi ieškovę apie 8 511,98 Eur sumą, mokėtiną už elektros įrenginių iškėlimą, taip pat apie 8 577 Eur sumą, mokėtiną atsakovei dėl iškirstų medžių. Taigi atsakovės Įskaitymas privalomų CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų neatitiko.

51. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad atsakovės 17 378,60 Eur reikalavimas (289,62 Eur bauda, 8 511,98 Eur suma už elektros įrenginių iškėlimą suma, 8 577 Eur suma už kertamų medžių atkuriamąją vertę) neatitiko galiojimo, vykdytinumo, apibrėžtumo kriterijų, todėl Įskaitymas negalėjo būti atliktas, teisėjų kolegija toliau nepasisako dėl Įskaitymo neteisėtumo kitais pagrindais (Įskaitymo negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu).

52. Įskaitymą pripažinus neteisėtu, atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškovei už atliktus žemės darbus. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo priteista suma už žemės darbus – 22 100,75 Eur – nesutinka, teigdama, kad visais atliktų darbų aktais buvo sutarta 227 688,12 Eur kaina už žemės darbus, todėl atlikus 24,4 proc. (teismo eksperto S. Mitkaus apskaičiuotas labiausiai tikėtinas baigtumo procentas) žemės darbų, atsakovė turi pareigą sumokėti 55 555,90 Eur. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog rangovas ir užsakovas būtų susitarę konkrečiai įkainoti atskiras rangos darbų grupes, nėra teisinio pagrindo teigti, kad už žemės darbus turėtų būti apmokėta ieškovės nurodoma 55 555,90 Eur suma. Eksperto S. Mitkaus ekspertizės akte apskaičiuota 22 100,75 Eur suma už žemės darbų atlikimą laikytina teisinga bei pagrįsta, nes gauta, įvertinus žemės darbų skaičiuojamąsias rinkos kainas 2016 m. kovo mėn., procentinę žemės darbų kainos dalį lyginant ją su visa statybos montavimo darbų kaina ir faktiškai atliktų darbų dalį (24,4 proc.), kurios ieškovė neginčija.

Dėl Pagrindinės sutarties vienašališko nutraukimo

53. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti vienašalį Pagrindinės rangos sutarties nutraukimą teisėtu, teigdama, kad Pagrindinės sutarties vykdymas tiesiogiai priklausė nuo atsakovės veiksmų, teigia, jog ieškovė turėjo teisę stabdyti atliekamus darbus, nes atsakovė už ieškovės atliktus ardymo darbus nebuvo atsiskaičiusi.

54. Pagal VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, Pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka. Pagrindinės sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 papunkčio b) dalyje nustatyta, kad užsakovui suteikiama teisė nutraukti sutartį, jeigu rangovas nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Pagrindinės sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 papunktyje įtvirtinta užsakovo teisė nutraukti Pagrindinę sutartį aukščiau nurodytu pagrindu, tačiau tik prieš 14 dienų pranešus rangovui.

55. Vadovaujantis CK 6.661 straipsnio 1 dalimi, rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). Pagrindinės sutarties 16.1 papunktyje įtvirtinta teisė rangovui stabdyti darbą (arba sulėtinti darbo tempą) tuo atveju, jeigu užsakovas nevykdo 14.7 papunktyje nurodytų reikalavimų (atlikti mokėjimus rangovui) prieš 21 dieną apie tai pranešęs užsakovui.

56. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 2019 m. liepos 10 d. raštu informavo rangovę, jog nutraukia Pagrindinę sutartį jos bendrųjų sąlygų 15.2 papunkčio b) dalies pagrindu, atsižvelgdama į tai, kad rangovė darbų nebevykdo, o jos veiksmai aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartį; ši sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. liepos 25 d. Minėtame rašte atsakovė Pagrindinės sutarties nutraukimo priežastis motyvavo šiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) rangovė nebendradarbiauja su atsakove, vengia pateikti teisingus duomenis apie Pagrindinės sutarties vykdymą ir faktiškai atliktų darbų kiekius, ignoruoja pareigą prižiūrėti darbų eigą ir kokybę; 2) nuo 2021 m. gegužės 31 d. statybos darbai objekte yra faktiškai nebevykdomi; 3) rangovė iki statybos darbų pradžios turėjo būti parengusi statybos darbų technologijos projektą, tačiau jis nėra pateiktas, be to, neparengė darbo projekto, be kurio rangovė negalėjo vykdyti statybos darbų. Ieškovė teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad 2019 m. gegužės 31 d. ji nebuvo sumontavusi polinių pamatų, tačiau teigia, jog dėl tokių aplinkybių kalta atsakovė – ji neapmokėjo nei vienos 2019 m. kovo–balandžio mėnesiais išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

57. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vienašalį Pagrindinės sutarties nutraukimą pagrįstai pripažino teisėtu. Pažymėtina, kad rangovo teisė nepradėti arba stabdyti darbus vadovaujantis CK 6.661 straipsnio 1 dalimi, atsiranda tuomet, kai užsakovas pažeidžia rangos sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė darbus sustabdė, tačiau darbų stabdymas buvo nulemtas ne atsakovės uždelsto atsiskaitymo už atliktus ardymo darbus, tačiau pačios ieškovės veiksmų.

58. Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal kalendorinį darbų grafiką 2019 metams poliniai pamatai turėjo būti sumontuoti objekte iki 2019 m. gegužės 13 d. Abi šalys byloje pripažįsta aplinkybę, kad 2019 m. gegužės 13 d. poliniai pamatai nebuvo sumontuoti, nors rangovas Pagrindine sutartimi įsipareigojo atlikti darbus pagal kalendoriniame darbų grafike nurodytus laikotarpius (Pagrindinės sutarties 14.4 papunktis). Aplinkybę, kad statybos darbai objekte nuo 2019 m. gegužės 31 d. faktiškai nebuvo vykdomi patvirtina įrašai Statybos darbų žurnale Nr. 1, kuriame užfiksuoti darbai objekte, vykdyti tik iki 2019 m. gegužės 30 d. Iš 2019 m. gegužės 7 d. pasitarimų protokolo Nr. 5 matyti, kad jau tuo metu rangovas vėlavo atlikti darbus pagal kalendorinį darbų grafiką, tačiau to priežastimi nurodė užsakovo pageidaujamą salės technologijos projekto pakeitimą.

59. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė rangos darbų sutartį dėl pamatų darbo projekto ir gręžtinių polių įrengimo darbų su UAB „Geocon“ sudarė 2019 m. kovo 27 d., pagal šią sutartį darbai turėjo būti laikomi baigtais rangovui darbų perdavimo–priėmimo darbų aktu šiuos darbus perdavus, o užsakovui – priėmus. UAB „Geocon“ pagal minėtą rangos sutartį atliekami darbai nurodyti komerciniame pasiūlyme, o darbų kaina apskaičiuojama pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius (2019 m. kovo 27 d. sutarties 2.1 ir 2.2 papunkčiai). Iš minėtų dokumentų turinio matyti, kad ieškovei rangovo UAB „Geocon“ komercinis pasiūlymas dėl atraminės polinės sienutės darbo projekto, šios sienutės ir gręžtinių polių įrengimo pateiktas 2019 m. birželio 4 d., t. y. jau po tos datos (2019 m. gegužės 13 d.), iki kurios ieškovė turėjo būti atlikusi polinių pamatų sumontavimo darbus ir po faktinio darbų sustabdymo dienos (2019 m. gegužės 31 d.). Taigi polinių pamatų sumontavimo darbai nebuvo atlikti laiku ne dėl atsakovės veiksmų (uždelsto atsiskaitymo už ardymo darbus), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė įgijo teisę 2019 m. gegužės 31 d. stabdyti atliekamus darbus objekte.

60. Nors ieškovė 2019 m. liepos 5 d. raštu informavo atsakovę, kad dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nuo 2019 m. liepos 5 d. stabdo Pagrindinės sutarties vykdymą, t. y. sustabdo visus projektavimo ir statybos darbus iki tol, kol užsakovas visiškai įvykdys savo sutartines prievoles, kaip minėta, faktiškai darbai objekte nebevyko nuo 2019 m. gegužės 31 d. Tai reiškia, kad ieškovė, sustabdžiusi jai pagal Pagrindinę sutartį nustatytų darbų vykdymą, apie šių darbų stabdymą atsakovės neinformavo Pagrindinės sutarties 16.1 papunktyje nustatyta tvarka. Ieškovės ankstesni kreipimaisi į atsakovę dėl galimo darbų stabdymo ar darbų grafiko koregavimo (2019 m. birželio 12 d. raštas, 2019 m. birželio 21 d. raštas) tokios teisėjų kolegijos išvados nekeičia, nes, kaip minėta, darbai faktiškai buvo sustabdyti jau 2019 m. gegužės 31 d., taigi iki tokių raštų pateikimo atsakovei dienos.

61. Kitos byloje nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė, nutraukdama Pagrindinę sutartį, turėjo duomenų, jog ieškovė, tikėtina, nebetęs prisiimtų įsipareigojimų pagal Pagrindinę sutartį vykdymo dėl sunkios savo finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas jam CPK suteikta teise naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. eB2-224-431/2020 (naujas civilinės bylos Nr. eB2-87-392/2021) 2018–2019 metais ieškovę buvo pagrindas pripažinti nemokia. Nors tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė neatskleidžia aiškaus ketinimo toliau nevykdyti Pagrindinės rangos sutarties, tačiau parodo tikimybę, kad tolimesnis įsipareigojimų vykdymas ieškovei galėjo būti apsunkintas.

62. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teigti, jog ieškovė nebevykdė darbų ir tikėtina, kad neketina jų vykdyti ateityje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį, yra pagrįsta. Vienašalį Pagrindinės sutarties nutraukimą pripažinęs teisėtu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl negauto pelno priteisimo, nes šiuo atveju ieškovė teisės į nuostolių atlyginimą pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį neįgijo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Ieškovė ir atsakovė apeliaciniuose skunduose prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmetus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų pateikimu, šalims nepriteisiamos. Kadangi abi šalys byloje teikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, jos įgijo teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, atlyginimą.

65. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 274,13 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos priteistinos atsakovei iš ieškovės administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

66. Ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo pateikė teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – civilinė byla išnagrinėta 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, o ieškovės prašymas pateiktas 2021 m. spalio 20 d. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateiktas praleidus CPK numatytą terminą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

67. Ieškovė praleistą terminą prašo atnaujinti ir priimti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, jog asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės prašyme nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ji dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Aplinkybė, kad ieškovės atstovas pasižymėjo ne tą teismo posėdžio datą, yra subjektyvaus pobūdžio, o objektyvių kliūčių, kurios būtų užkirtusios kelią ieškovei laiku pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ji nenurodė. Ieškovė yra atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam yra ir turi būti žinoma prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, įtvirtinta CPK. Todėl tokios tvarkos nesilaikymas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ (juridinio asmens kodas 300122690) administravimui skirtų lėšų atsakovei Neringos savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188754378) 1 274,13 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėRomualda Janovičienė