- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-686-657/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-161-1085/2025, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. Š. antstoliui Valdui Zubinui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0137/23/02050 ir panaikinti visas taikomas priverstinio vykdymo priemones, įskaitant pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
2. Nurodė, kad antstolio Valdo Zubino kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/23/02050 pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. vykdomąjį raštą dėl skolos ir 544,00 Eur/mėn. mokėjimo nuo 2021 m. liepos 23 d. Pareiškėjas yra visiškai įvykdęs teismo vykdomąjį dokumentą ir toliau teikia išlaikymą dukrai B. Š., laiku pervesdamas išlaikymui skirtas lėšas į suinteresuoto asmens E. K. asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas išlaikymą dukrai yra sumokėjęs net į priekį, t. y. už 2024 m. gruodžio mėnesį, todėl vykdomoji byla turi būti užbaigta ir panaikintos visos priverstinio vykdymo priemonės.
3. Antstolis Valdas Zubinas 2024 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-137-40731 pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0137/23/02050 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų netenkino.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vieno vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų. CPK 632 straipsnis nustato vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus, tačiau jų taip pat vykdomojoje byloje nenustatyta. Nėra pagrindo taikyti ir CPK 631 straipsnio nuostatų, numatančių vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindus.
6. Atsižvelgiant į išlaikymo išieškojimo specifiką, išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir yra susieta su asmens, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, pilnametyste, todėl prievolė teikti išlaikymą savo dukrai B. Š. skolininkui išlieka iki jos pilnametystės. Vykdomoji byla Nr. 0137/23/02050 užvesta pagrįstai, skolininkui vėluojant mokėti išlaikymą. Tai, kad šiuo metu skolininkas pradėjo teikti išlaikymą gera valia, negalima laikyti, kad jis įvykdė vykdomąjį dokumentą, nes prievolė teikti išlaikymą vaikui išliko iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, todėl nėra teisinio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą. Nenustačius nei vykdomosios bylos užbaigimo, nei vykdomosios bylos nutraukimo, nei sustabdymo bei vykdomojo rašto grąžinimo pagrindų, skolininko prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo pagrįstai antstolio atmestas.
7. Vykdomojo dokumento pateikimo dienai vykdomojoje byloje Nr. 0137/23/02050 buvo nustatyta, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Skolininkui per 2023 m. gruodžio 21 d. Raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-23-137-41577 nurodytą terminą nepadengus susidariusio išlaikymo įsiskolinimo (8 000,13 Eur), antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių, t. y. 2024 m. sausio 23 d. turto arešto aktu Nr. S-24-137-2300 areštavo skolininkui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę. 2024 m. rugsėjo 9 d. patikslintu turto arešto aktu areštuoti skolininkui priklausantys pastatai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas, pirtis, kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Net jeigu šiai dienai įsiskolinimo nėra, skola nėra baigtinė, priteistos 544 Eur periodinės išmokos, mokamos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ateityje gali tik didėti. Todėl antstolis nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
8. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą. Todėl antstolis turėjo teisę nuspręsti, vadovaudamasis CPK ir Sprendimo vykdymo instrukcija, į kurį turtą turi būti nukreiptas išieškojimas.
9. Nei vykdomojoje byloje, nei kartu su skundu dėl antstolio veiksmų nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas teikė antstoliui papildomus įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu, t. y. vien iš skolininko gaunamų pajamų ir kt. Skunde pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad turto areštas yra perteklinė priemonė ir jis sistemingai moka nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Todėl nėra pagrindo naikinti antstolio skolininko turtui taikytą areštą. Nagrinėjamu atveju, netaikius skolininko turto arešto, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir jo turtinė teisė gauti išlaikymą iš tėvo. Pažeidimų antstolio veiksmuose nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl turto arešto laikytini nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėjas R. Š. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininko prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo antstolio pagrįstai atmestas. Skolininku įvykdžius vykdomąjį dokumentą vykdomoji byla turi būti užbaigta. Pareiškėjas skunde neprašė nutraukti vykdomąją bylą ar grąžinti vykdomąjį dokumentą, o prašė ją užbaigti, nes visas išlaikymo įsiskolinimas buvo sumokėtas. Teismas netinkamai taikė teisės normas, iš esmės nagrinėjo ne pareiškėjo skundą ir jame nurodytus argumentus, bet teorines CPK taikymo galimybes, todėl nutartis yra nemotyvuota ir neteisėta. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 632 straipsnį, kadangi iš byloje esančių įrodymų ir antstolio paaiškinimų yra akivaizdu, kad skundo pateikimo dienai vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas, jokio įsiskolinimo nėra, todėl pareiškėjas negali dar 10 metų, kol jo nepilnametei dukrai sukaks 18 metų, būti laikomas skolininku. Teismas nepagrįstai į ateitį preziumavo, kad pareiškėjas nemokės išlaikymo, nors, apmokėjęs visą išlaikymo įsiskolinimą, sąžiningai jį moka ir toliau. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo, tačiau nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla turi būti užbaigta, visos priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonės turi būti panaikintos.
10.2. Pareiškėjui tinkamai vykdant vaiko išlaikymo prievolę, jis negali būti laikomas pažeidusiu prievolę iki pat vaiko pilnametystės, kadangi jis teikia dukrai teismo priteistą materialinį išlaikymą, kuris po indeksacijos sudaro po 544 Eur per mėnesį, ir jam negali būti taikomas turto areštas. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjo argumentų, kad dėl nepagrįstai taikomo turto arešto jis negali gauti APVA paramos saulės elektrinei, dėl to patiria turtinę žalą. Šiuo atveju skola yra visiškai padengta, todėl antstolis nepagrįstai laiko areštavęs visą pareiškėjo nekilnojamąjį turtą. Tai yra visiškai neproporcinga priemonė, itin smarkiai ribojanti pareiškėjo nuosavybės teises. Nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu, kai tokios skolos nėra. Tėvui teikiant išlaikymą, teismas negali preziumuoti, kad, netaikius turto arešto, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir jo turtinė teisė gauti išlaikymą iš savo tėvo. Antstolis neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, klaidina pareiškėją ir skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantį teismą, tačiau teismas dėl šių antstolio argumentų nieko nepasisakė.
11. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329-330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, bei absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
14. Pareiškėjas R. Š. 2025 m. gegužės 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus rašytinius įrodymus.
15. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto 2025 m. gegužės 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė R. Š. 2025 m. balandžio 21 d. prašymą antstoliui dėl turto arešto objekto pakeitimo bei elektroninius laiškus.
18. Nors su rašytiniais paaiškinimais pateikti dokumentai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus, kad kitos vykdymo proceso šalys ir nagrinėjamos bylos dalyviai, pareiškėjui juos pateikus dieną prieš paskirtą teismo posėdį, neturėjo galimybės su jais susipažinti ir teikti naujai pateiktų įrodymų savo paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti (CPK 314 str.).
Dėl atskirojo skundo esmės
19. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų.
20. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
21. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas viršijant įgaliojimus vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
23. Apeliantas nesutinka su antstolio Valdo Zubino 2024 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-137-40731, kuriuo antstolis netenkino skolininko skundo – atsisakė užbaigti vykdomąją bylą bei panaikinti skolininko turtui taikytus areštus. Apelianto teigimu vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas, jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra, išlaikymą jis ir toliau moka geranoriškai.
24. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies nuostatas vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
25. Bylos ir vykdomosios bylos Nr. Nr. 0137/23/02050 duomenimis nustatyta, kad antstolis Valdas Zubinas minėtoje vykdomojoje byloje vykdo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. vykdomąjį raštą dėl Išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki dukters pilnametystės, išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojos B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) d., uzufrukto teise atstovaujamos E. K., naudai.
26. Antstolis 2023 m. gruodžio 21 d. surašė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-137-41577, kuris skolininkui įteiktas 2023 m. gruodžio 27 d. Per raginime nurodytą terminą skolininkui susidariusio išlaikymo įsiskolinimo (8 000,13 Eur) nepadengus, antstolis 2024 m. sausio 23 d. Turto arešto aktu Nr. S-24-137-2300 areštavo skolininkui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kelių transporto priemonę. 2024 m. rugsėjo 4 d. patikslintu turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkio pastatą, pastatą – pirtį, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
27. Skolininkas R. Š. 2024 m. lapkričio 11 d. antstoliui pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir turto arešto panaikinimo, o 2024 m. lapkričio 19 d. – skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis Valdas Zubinas 2024 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-137-40731 pareiškėjo skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0137/23/02050 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
28. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2025 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
29. Svarbu pažymėti, kad antstolis vykdomąją bylą užveda vykdomojo dokumento pagrindu, jis neturi teisės keisti vykdomajame dokumente nurodytų duomenų. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, skolininko pareiga mokėti dukrai išlaikymą yra tęstinio pobūdžio, todėl, vadovaujantis CPK 606 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. gruodžio 12 d. išduotas vykdomasis raštas galioja iki B. Š. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini) d. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, vykdymo procesas nėra baigtas, šiuo atveju negalima laikyti, kad jis pilnai įvykdė priteisto išlaikymo prievolę. Tai, kad pareiškėjas toliau moka išlaikymą dukrai gera valia jo atžvilgiu reikšminga tuo aspektu, kad tokiu atveju jis nepatirs papildomų vykdymo išlaidų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 632 straipsnio normas.
30. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ir kitus įstatymo numatytus vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus (vykdomojo dokumento grąžinimą, vykdomosios bylos nutraukimą), o ne vien numatytą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte, rodo teismo atlikto vertinimo išsamumą ir nereiškia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota bei neteisėta.
31. Esant šioms aplinkybėms, remiantis vykdomosios bylos užbaigimo institutą reglamentuojančiomis CPK 632 straipsnio nuostatomis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad vykdomoji byla Nr. 0137/23/02050 turėjo būti užbaigta.
32. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė. Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų.
33. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
34. Nagrinėjamu atveju skolininkui 2023 m. gruodžio 21 d. Raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-23-137-41577 nurodytu terminu išlaikymo įsiskolinimo nesumokėjus, antstolis pagrįstai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 str.). Aukščiau nurodyta, kad šiuo atveju išieškojimas nėra baigtas, kaip minėta, išieškojimas vaikui priteistas periodinėmis išmokomis, todėl turto arešto pagrindas nėra išnykęs.
35. Be to, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepagrindė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Įvertinus priteisto išlaikymo dydį – 544 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, bei tai, kad jis, augant vaikui, didėjant jo poreikiams, ateityje gali pasikeisti, galimą didesnį indeksavimo dydį bei likusį išlaikymo mokėjimo laikotarpį – iki 2034 m. kovo 16 d., būsimas vykdymo išlaidas, bylos nagrinėjimo dienai nėra pagrindo konstatuoti, kad taikytu skolininko turto areštu aiškiai yra pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
36. Nustatyta, kad antstolis 2024 m. rugsėjo 4 d. priėmė Patvarkymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 1 d.), tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad tokia ekspertizė yra atlikta. Jeigu pareiškėjas, teigdamas, jog turto areštas yra neproporcingas, turi abejonių dėl areštuoto jo turto vertės, įstatymas jam suteikia teisę antstoliui teikti prieštaravimus, tokiu atveju areštuoto turto verte būtų laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 1 d., 4 d.). Be to, CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
37. Apeliantui laiku ir tinkamai vykdant įsipareigojimus dėl išlaikymo dukrai teikimo, išieškotojai nebūtų poreikio kreiptis į antstolį, pareiškėjas nepatirtų tam tikrų jo teisių suvaržymų, taigi, ir dėl paramos saulės elektrinės išlaidoms padengti. Šiuo atveju visos neigiamos netinkamo prievolės vykdymo pasekmės tenka pačiam pareiškėjui.
38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su vykdymo procesu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.