Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovės A. J. priešieškinį ieškovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti ieškovo ir jo sūnaus E. J. bendravimo tvarką:

1.1. Ieškovas ir sūnus E. J. bendrauja kiekvieną šeštadienį atsakovės gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 14.00 val.

2.2. ieškovas ir sūnus E. J. bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginių savaičių šeštadieniais, nuo 12.00 val. iki 14.00 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. S. ir A. J. yra nepilnamečio E. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. t. I, psl. 37). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. N2-276-613/2014 nepilnamečio vaiko E. J. gyvenamoji vieta nustatyta su mama, t. y. atsakove A. J., iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (el. b. t. I., psl. 12-14).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 5 metams. Šalių sūnui yra 5 metai, už kelių mėnesių bus 6 metai, jis lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. I, psl. 77), todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo ugdymu. Be to, pažymėtina, kad per 5 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad iš ieškovo priteisto išlaikymo sūnui dydis po 145 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės.

Byloje pateiktas sūnaus išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas. Iš jo matyti, kad sūnaus poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 520 Eur suma (el. b. t. I, psl. 150). Byloje duomenų apie sūnaus ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, įprastinių vaiko poreikių ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nesutiko su dalies vaiko išlaikymui reikalingų sumų paskaičiavimais, o būtent maistui, vaistams, komunalinėms išlaidoms. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo atstovo samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą, laikytini deklaratyviais. Jie nepagrįsti jokias įrodymais. Pažymėtina, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko išlaidų paskaičiavimo lentelėje nurodytos sumos yra „normalios“, atitinka vaiko poreikius. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbo užmokestį per mėnesį sudaro apie 700 Eur atskaičius mokesčius (el. b. t. I, psl. 185-188). Daugiau išlaikytinių jis neturi. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (el. b. t. I, psl. 145-146). Jo paaiškinimais teismo posėdžio metu įsiskolinimų taip pat jokių neturi. Gyvena 2 kambarių bute kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kas mėnesį mamai duoda 400 Eur (padeda mamai ir prisideda prie buto išlaikymo, mokant komunalinius mokesčius).

Atsakovė dirba T. B. (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje (el. b. t. I, psl. 80), bei studijuoja Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 78). Atsakovės atlyginimas kas mėnesį siekia apie 650-700 Eur atskaičius mokesčius (el. b. t. I, psl. 81 -82). Atsakovė nuosavybės teise turi transporto priemonę Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 153), nekilnojamojo turto neturi (el. b. t. I, psl. 151). Kartu su nepilnamečiu vaiku, savo draugu ir seneliu gyvena seneliui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų dėl daiktų pirkimo išsimokėtinai. Kitų išlaikytinių neturi.

Vertinant šalių turtinę padėtį, matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis yra panaši. Be to, pažymėtina tai, kad ieškovo finansinė padėtis nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. yra kur kas pagerėjusi, ieškovas dirba, gauna stabilias pajamas, įsiskolinimų neturi. Teismui įvertinus byloje pateiktus dokumentus, išklausius šalių pozicijas teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas turi visas galimybes prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo nei jis pats teismo posėdyje sutiko. Kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad mamai skiria 400 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo įvardinti kodėl skiriama būtent 400 Eur suma. Be to duomenų, kad jo mama yra neįgali, nedirba ir mamai teikia išlaikymą byloje neteikė. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ieškovo mamai padeda ir jos draugas. Kita vertus, ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Sveikatos problemų neturi. Kitos šeimos, kuriai būtų reikalingas išlaikymas taip pat neturi. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškosi papildomo darbo savo finansinei padėčiai pagerinti, todėl teismo vertinimu ieškovas turi visas galimybes prisidėti didesne dalimi prie savo vaiko išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai yra nustatyti, įvertinant tai, kad atsakovė prašo priteisti mažiau nei pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, jos prašymas tenkintinas, iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 220 Eur nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Atsakovė nurodė, kad ieškovo ir sūnaus ryšys yra nutrūkęs. Vaikas ieškovo nepažįsta. Be to ieškovas turi žalingų įpročių, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, veda netinkamą gyvenimo būdą, yra teistas bei baustas administracine tvarka dėl ko turi būti nustatyta minimali bendravimo tvarka. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad savo gyvenimo būdą pakeitė, nustojo bendrauti su netinkamais draugais, nori bendrauti su savo vaiku, bei atkurti prarastą tėvo ir sūnaus ryšį. Sutiko išklausyti tėvystės įgūdžių kursus.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo nebendravo su savo sūnumi, yra jį matęs iš viso 3 kartus, kai buvo mažesnis. Dėl to byloje ginčo nėra. Ieškovui pareiškus norą susitikti su vaiku, jam tokia galimybė iki pat šiol nebuvo suteikta. Atsakovės manymu, ieškovas iš pradžių turi išklausyti tėvystės įgūdžių kursus ir tik tada būtų įmanomas susitikimas su vaiku. Institucijos, teikiančios išvadą atstovė pritarė atsakovės nuomonei, bei pasiūlė pradėti bendravimą su vaiku dalyvaujant psichologui, palaipsniui formuojant tėvo ir sūnaus santykį. Institucijos atstovės nuomone, bendravimas dalyvaujant psichologui turėtų vykti kartą per mėnesį, pas pasirinktą psichologą, mažiausiai metus laiko. Po metų psichologui įvertinus teigiamus pokyčius, būtų galima bendravimą su vaiku perkelti į viešą vietą, tinkamą vaiko amžiui bei dalyvaujant mamai, tėvui su vaiku susitinkant kas antrą savaitgalį, pasirinktinai šeštadienį ar sekmadienį, porai valandų.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad minimalus bendravimas labiau daro įtaką jo nutrūkimui, o ne ryšių atkūrimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1052-230/2017). Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu ieškovas teistas už vagystę ir viešosios tvarkos pažeidimą. Jam paskirta 1 metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimas (el. b. t. I, psl. 18-24). Ieškovas ne kartą baustas administracine tvarka už šlapinimąsi ir alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (el. b. t. I, psl. 176-179). Paskutinį kartą ieškovas baustas administracine tvarka 2018 m. balandžio 9 d. Ieškovas šias aplinkybes pripažino. Nurodė, kad pastaruoju metu keičia savo gyvenimo būdą, atsisakė netinkamų draugų. Siekia susirasti papildomą darbą, nori išsilaikyti vairuotojo teises, nusipirkti automobilį, sukurti naują šeimą. Tuo tarpu atsakovė mano, kad ieškovas gali daryti neigiamą įtaką vaikui ir rodyti blogą pavyzdį, dėl ko teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų vaiką nuskriaudęs, ar būtų baustas ar teistas už nusikalstamas veikas prieš vaikus. Byloje esantys įrodymai patvirtinantys atsakovo baudžiamuosius ir administracinius pažeidimus savaime nepatvirtina, kad ieškovas netinkamai elgėsi vaikų atžvilgiu ar galėtų tai daryti ateityje. Byloje pateikta Klaipėdos turizmo mokyklos charakteristika, kurioje nurodyta, kad ieškovas yra komunikabilus, nekonfliktiškas, pagarbiai besielgiantis su aplinkiniais (el. b. t. I, psl. 86). Taip pat pateikta ir ieškovo darbdavio charakteristika. Ieškovas apibūdinamas kaip draugiškas, išmanantis savo darbą, atsakingai atliekantis jam pavestas užduotis (el. b. t. I, psl. 93). Duomenų, kad ieškovas dirbtų apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų byloje nėra. Atsakovė, kaip priežastimi, dėl kurios turi būti nustatyta minimali ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nurodė ir narkotinių medžiagų „žolės“, vartojimą. Šias aplinkybes ieškovas paneigė byloje pateikdamas medicininį įrašą, kuris patvirtina, kad ieškovo organizme narkotinių medžiagų nerasta (el. b. t. I, psl. 91-92).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas ir vaiko ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu išlaikymas yra ypatingai svarbus vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai, susilpnėjusį vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu yra būtina atstatyti, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas ilgą laiką su vaiku nebendravo, tam, kad greičiau būtų atkurtas saugus ir artimas ryšys ir galėtų vykti normalus bendravimas, šalių prašymu ir sutikimu nustatytinas pereinamasis periodas, kurio metu esant būtinybei būtų pasitelktas psichologas ar kitas specialistas. Be to sutiktina su atsakovės pozicija, kad bendravimas turėtų vykti ieškovui išklausius tėvystės įgūdžių kursus. Ieškovas teismo posėdžio metu sutiko minėtus kursus lankyti, todėl byloje ginčo dėl šito nėra.

Byloje išsiskyrė šalių pozicija dėl bendravimo dienos bei trukmės pereinamuoju laikotarpiu. Ieškovo manymu iki sūnui sueis 6 metai ieškovas su sūnumi bendrautų kiekvieną šeštadienį nuo 12.00 iki 14.00 val. o iki sūnui sueis 7 metai – lyginėmis savaitėmis nuo 12.00 – 14.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje, o nelyginiais – pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą 14.00 val. Atsakovė su tokia bendravimo tvarka nesutiko. Savo priešieškinyje nurodė, kad pereinamasis periodas turėtų vykti iki 2022 m. liepos 20 d. numatant ieškovui teisę bendrauti su sūnumi sekmadieniais po 1 valandą, t. y. nuo 12.00 iki 13.00 val. viešoje vietoje dalyvaujant atsakovei. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pusę metų ieškovui bendraujant su vaiku turėtų dalyvauti specialistai.

Teismo vertinimu atsakovės siūloma bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu yra per trumpa, kad būtų galima atkurti vaiko ir tėvo ryšį. Sutiktina, kad bendravimas turėtų vykti ieškovo ir atsakovės sutartoje viešoje vietoje, tačiau manytina, kad bendravimas kas antrą savaitgalį po vieną valandą yra per mažas, įvertinant ir tai, kad ieškovo darbo grafikas yra slenkantis ir ne visada būtų galimybė bendrauti nustatyta tvarka. Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas mano, kad labiausiai vaiko interesus atitiks ieškovo ir jo sūnaus bendravimas po dvi valandas kas antrą sekmadienį, nuo 12.00 val. iki 14.00 val., dalyvaujant atsakovei. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kol vaikui sueis 7 metai, atsakovė bus įpareigota vaiką nuvesti į susitikimą su tėvu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo pirmadienio iki penktadienio dirba, šeštadieniais tvarkosi savo asmeninius reikalus, siekiant per daug neapriboti atsakovės, nustatytinas ieškovo ir sūnaus bendravimas sekmadieniais, kuriam iš esmės prieštaravimų ieškovas teismo posėdžio metu neteikė.

Šiame kontekste pasisakytina ir tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ir sūnaus bendravimas turėtų vykti dalyvaujant psichologui ar specialistui, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo posėdžio metu neteikė duomenų, kokie specialistai turėtų dalyvauti bendravime, ar tokiu laiku, kaip nustatyta bendravimo tvarka, minėti specialistai galėtų dalyvauti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra paminėtų duomenų, siekiant neapsunkti bendravimo tvarkos įgyvendinimo, teismas į bendravimo tvarką neįtraukia būtino specialisto ar psichologo dalyvavimo, tačiau pažymi, kad esant poreikiui šalys gali susitarti ir bendravimo tvarką vykdyti dalyvaujant specialistams.

Teismo vertinimu, po metų nepilnamečio vaiko ir ieškovo bendravimas galėtų vykti atsakovei nedalyvaujant, kas antrą šeštadienį ieškovui sūnų pasiėmus ir jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą 14.00 val.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovo ir nepilnamečio sūnaus intensyvesnis bendravimas galėtų vykti kai sūnui sueis 8 metai. Pastabų dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui neteikė, atsižvelgiant į tai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatytina nuolatinė ieškovo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka, atsižvelgiant į ieškinyje prašomą nustatyti tvarką ir teismo posėdyje žodžiu išsakytus papildymus. Teismo vertinimu, atsakovo pageidaujama bendravimo tvarka yra artima maksimaliai ir labiau atitinka abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku.

Atsakovės nurodyta bendravimo tvarka iki 2022 m. yra minimali. Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku darytų jam neigiamą įtaką ar keltų pavojų. Byloje taip pat nėra nustatyta, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Ieškovo tėvo valdžia nėra apribota. Tai, kad bylos šalys tarpusavyje konfliktuoja, ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos, negali apriboti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad minimalios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, po pereinamojo laikotarpio, pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir vaiko santykius.

Nustačius ieškovo prašomą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, bus užtikrintas ir puoselėjamas tėvo ir vaiko ryšys, užtikrinta kartu negyvenančio tėvo teisė dalyvauti vaiko auklėjime, o taip pat nebus pažeisti ir atsakovės interesai bendrauti su vaiku tiek darbo dienomis, tiek per šventes ar atostogas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytina bendravimo tvarka, tokia, kokia nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pažymėtina, kad šalims susitarus galima ir kitokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Kiti klausimai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-756-1067/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas už šį reikalavimą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. I, psl. 10-11). Ieškinys tenkintinas iš dalies (70 proc.). Atsižvelgiant į tai iš atsakovės ieškovui priteistina 52,50 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šioje dalyje priešieškinys tenkintinas iš dalies (50 proc.). Atsižvelgiant į tai atsakovei iš ieškovo priteista 37,50 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė priešieškiniu pateikė prašymą padidinti nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo iš ieškovo dydį. Nuo žyminio mokesčio atsakovė buvo atleista vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktu. Reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo valstybės naudai priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ((220-144,81) * 12).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys duomenys pagrindžia ieškovo 800 Eur išlaidas advokato R. Noreikos teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. I, psl. 171-173). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (70 proc.), proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai iš atsakovės priteistina 560 Eur ieškovo patirtų išlaidų.

Byloje esantys duomenys pagrindžia atsakovės 1000 Eur išlaidas advokato A. Galmino teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. I, psl. 193-195). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys tenkintinas iš dalies (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos 50 proc. ir reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo 100 proc., viso 75 proc.), proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 750 Eur atsakovės patirtų išlaidų.

Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 175,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. J., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, kuri bus vykdoma tik po to, kai ieškovas išklausys tėvystės įgūdžių kursus:

1.1. ieškovas ir sūnus E. J. bendrauja kas antrą sekmadienį su atsakove sutartoje viešoje vietoje nuo 12.00 val. iki 14.00 val., dalyvaujant atsakovei.

2. kai sūnui E. J. sueis 7 metai iki jam sueis 8 metai (duomenys neskelbtini):

2.1. ieškovas ir sūnus E. J. bendrauja kas antrą šeštadienį, nuo 12.00 val. iki 14.00 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą.

3. Nuo tada, kai sūnui E. J. sueis 8 metai (po duomenys neskelbtini):

3.1. ieškovas ir sūnus E. J. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą;

3.2. ieškovas su sūnumi nelyginiais metais bendrauja sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

3.3. ieškovas su sūnumi kiekvienais metais bendrauja ieškovo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. arba po pamokų vaikui esant mokymosi įstaigoje ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

3.4. ieškovas su sūnumi lyginiais metais bendrauja Naujųjų metų švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų sekančią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

3.5. ieškovas ir sūnus E. J. bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnų pasiimant Šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Kalėdų dieną į sūnaus gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Lyginiais metais ieškovas su sūnumi bendrauja antrą Šv. Kalėdų dieną pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

3.6. ieškovas ir sūnus E. J. nelyginiais metais bendrauja pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. Lyginiais metais ieškovas bendrauja su sūnumi antrą Šv. Velykų dieną pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamą vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;

3.7. ieškovas gali neribotai bendrauti su sūnumi telefonu, interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, jeigu tai nekenkia vaiko interesams ir kai vaikas įgis sugebėjimų tokiam bendravimui.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 175,30 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-756-1067/2019 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.