Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1052-230/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-23
Bylos Nr.: 2A-1052-230/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17813-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: L. Ž.
Ieškovas: A. Ž.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. 2A-1052-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17813-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. dalinio sprendimo ir 2016 m. gruodžio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolių pobūdžio nustatymo ir jų padalijimo bei pagal atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobūdžio kreditoriams nustatymo ir jų padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – K. Ž., akcinė bendrovė SEB bankas, B. R. K., UAB „Sergel“, J. S., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, akcinė bendrovė „Teo LT“, antstolė G. K., antstolis V. K., antstolė A. A., antstolė S. V., antstolis V. Z., antstolė R. G., antstolė G. A., antstolė N. B., išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Ž. ieškinyje teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės L. Ž. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų L. Ž. ir A. Ž. gyvenamąją vietą su jų motina L. Ž., priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Ž. ir A. Ž. po 145 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes, padalinti šalims iki santuokos įgytą turtą – automobilius Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise palikti ieškovui, automobilį Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti atsakovės nuosavybe, ieškovo A. Ž. asmeninėmis skolomis, po santuokos nutraukimo liekančiomis asmeninėmis ieškovo prievolėmis, pripažinti antstolių G. K., V. K., A. A., S. V., V. Z., R. G., G. A., N. B., R. P. kontorose vykdomus išieškojimus dėl A. Ž. įsiskolinimų.

2. Atsakovė L. Ž. priešieškinyje teismo prašė santuoką tarp jos ir ieškovo nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 448 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę – Ž., o ieškovui – N., pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013-12-25, kai ieškovas ir atsakovė faktiškai nustojo kartu gyventi, nustatyti nepilnamečių vaikų L. Ž. ir A. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo 2015-06-14 iki jų pilnametystės po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams po 10 730 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-05-14 iki 2015-06-14, nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymą uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės tvarkys vaikų motina L. Ž., pripažinti solidariomis ieškovo A. Ž. ir atsakovės L. Ž. prievolėmis: 1) prievolę kreditorei B. R. K. grąžinti 8 688,60 Eur paskolos sumą; 2) prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal antstolės G. A. kontoroje užvestas vykdomąsias bylas dėl 306,54 Eur skolos ir 125,32 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2012-12-06 Kauno m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1524 4-4296/2012 bei dėl 8 927,08 Eur skolos ir 3 746,37 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2013-08-20 Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2224-199/2013, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieškovas ir atsakovė šias prievoles vykdo po ½ dalį; 3) prievolę sumokėti antstolei G. A. vykdomosiose byloje Nr. 0088/14/00009 ir Nr. 0088/14/00010 susidariusias vykdymo išlaidas, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieškovas ir atsakovė šią prievolę vykdo po ½ dalį; 4) prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ grąžinti 391,39 Eur skolą, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose už šią prievolę yra atsakingas ieškovas ir jis šią prievolę įvykdo asmeniškai; 5) prievolę kreditorei J. S. grąžinti 521,32 Eur paskolos sumą; pripažinti asmeninėmis ieškovo A. Ž. prievolėmis: prievolę kreditorei K. Ž. grąžinti 781,97 Eur paskolos sumą, antstolių G. K., V. K., A. A., S. V., V. Z., R. G., G. A., N. B., R. P. kontorose vykdomus išieškojimus dėl A. Ž. įsiskolinimų ir šių antstolių vykdomose vykdomosiose bylose susidariusias vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. daliniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovo A. Ž. ir atsakovės L. Ž. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nuraukimo paliko šalims santuokines pavardes, pripažino, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013-12-25, kai ieškovas ir atsakovė faktiškai nustojo kartu gyventi, nustatė nepilnamečių vaikų L. Ž. ir A. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo A. Ž. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams po 2 463 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio padavimo, nustatė, kad nepilnamečių vaikų L. Ž. ir A. Ž. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės tvarkys vaikų motina L. Ž., nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką.

2. Teismas, remdamasis VSDFV duomenimis, nustatė, kad atsakovės pajamos buvo ženkliai didesnės nei ieškovo, jų vidurkis 2009-2011 m. sudarė apie 4 000 Lt per mėnesį, o 2012 m. apie 2 843 Lt per mėnesį. Tuo tarpu ieškovas draudžiamųjų pajamų turėjo tik 2011 m., jų vidurkis sudarė 114,84 Lt per mėnesį. Tačiau iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų bei liudytojos V. N. parodymų teismas sprendė, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovas dirbo ir neįforminęs darbo santykių (keleivių pervežimo įmonėje, statybose, remontavo automobilius). Todėl teismas vertino, kad VSDFV duomenys apie ieškovo gautas draudžiamąsias pajamas neatspinti visų jo gautų pajamų. Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. pradžioje ieškovas išvyko dirbti į Norvegiją, dirbo įmonėje Top Speed Auto ir siuntė atsakovei pinigus. Remdamasis pateiktu šalių susirašinėjimu iš Facebook socialinio tinklalapio, nesant įrodymų apie atsakovei pervestų pinigų panaudojimą, teismas sprendė, kad ieškovo siųsti pinigai buvo naudojami ir šeimos poreikiams bei vaikų išlaikymui. Be to, ieškovas paaiškino, kad vaikų išlaikymui ir šeimos poreikiams jis pinigų duodavo ir grynais, nes kiekvieną mėnesį grįždavo į Lietuvą, kadangi turėjo atsižymėti probacijoje. Įvertinęs minėtus duomenis, teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovas niekada nedirbo ir visiškai nesirūpino šeimos išlaikymu, yra nepagrįsti.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo teistas Vokietijoje ir Lietuvoje, nes tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau kartu teismas pažymėjo, jog šalys nuo 2009 m. pradžios gyveno kartu, 2010-02-01 jiems gimė sūnus, susituokė (duomenys neskelbtini). Atsakovės paaiškinimu, pareiškimą santuokos sudarymui jie padavė paleidus ieškovą už užstatą iš kardomojo kalinimo Vokietijoje. Todėl teismas sprendė, jog atsakovė neturi jokio pagrindo remtis ieškovo teistumu, kaip jo netinkamo gyvenimo būdo ir kaltės įrodymu, nes sudarydama santuoką, ji žinojo, kad ieškovui iškelta baudžiamoji byla ir suprato, kad jis gali būti nuteistas, tačiau nepaisydama to atsakovė sutiko sudaryti santuoką, taip pat sutiko, kad ieškovas rinktųsi jos pavardę. Antroji ieškovo padaryta nusikalstama veika, teismo vertinimu, taip pat neturėjo ženklesnės įtakos sutuoktinių tarpusavio santykiams ir nenulėmė šeimos iširimo. Pati atsakovė apklausta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje nurodė, kad po šio įvykio vyras jos atsiprašė, elgiasi pagarbiai, rūpinasi vaikais, buitimi, jie sutaria gerai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė taip pat nurodė, jog po šių įvykių jie susitaikė. Todėl teismas tai, kad ieškovas buvo du kartus nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nevertino kaip aplinkybių, dėl kurių iširo šeima.

4. Nors teismas sprendė, kad ieškovo susirašinėjimas pažinčių portale jokio realaus neištikimybės fakto nepatvirtina, be to, buvo trumpalaikis, tačiau teismas vertino, jog tokio pobūdžio pažinčių ieškojimas, kad ir virtualioje erdvėje, susituokusiam asmeniui yra netinkamas elgesys, įžeidžiantis kitą sutuoktinį ir keliantis nepasitikėjimą juo. Be to, ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir tuo, kad su sutuoktine elgėsi nepagarbiai. Tai, kad ieškovas rūkė prie atsakovės jai esant nėščiai, laiką leisdavo su draugais, o ne su šeima, mažai padėjo buities darbuose, kai tos pagalbos atsakovei akivaizdžiai reikėjo, rodo, kad ieškovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė jos moraliai, per mažai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.

5. Iš šalių paaiškinimų ir „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad 2014-09-12 atsakovei gimė dukra D., kurios tėvas yra D. M.. Atsakovė teigė, kad su dukros tėvu pradėjo gyventi po mėnesio, kai ji išėjo iš namų. Tačiau pagal mergaitės gimimo datą teismas sprendė, kad dar iki išėjimo iš namų 2013-12-25 atsakovė buvo nėščia. Nors atsakovė teigė, kad dukra gimė trimis savaitėmis anksčiau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas vertino, kad ieškovo nurodytos atsakovės kaltę preziumuojančios aplinkybės, t. y. neištikimybės savo sutuoktiniui, atsakovė nepaneigė. Teismo nuomone, tai, kad atsakovė buvo neištikima, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovui grįžus iš Norvegijos, ji nebenorėjo su juo bendrauti, būti su juo, norėjo išeiti, ir, kaip pati pripažino, jau buvo apsisprendusi kartu negyventi.

6. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad egzistuoja abipusė kaltė dėl santuokos iširimo. Nenustačius vien ieškovo kaltės, teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą.

7. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą, kad po santuokos nutraukimo ieškovui būtų palikta iki santuokos jo turėta pavardė, kadangi nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Be to, teismas atsakovės argumentus, kad ji nenori, jog ieškovas turėtų Ž. pavardę dėl jo teistumo, netinkamo gyvenimo būdo, vertino kaip nereikšmingus, nes apie ieškovo galimą teistumą, jo charakterio ypatumus atsakovė žinojo iki santuokos sudarymo, tačiau sutiko, kad ieškovas pasirinktų sutuoktinės pavardę.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ilgą laiką su vaikais nebendravo, tam, kad greičiau būtų atkurtas saugus ir artimas ryšys ir galėtų vykti normalus bendravimas, šalių prašymu ir sutikimu nustatė pereinamąjį periodą, kurio metu būtų pasitelktas psichologas. Teismas nenustatė, kad vaikų ir tėvo ryšiui atkurti ir sustiprinti būtų reikalinga ilgalaikė psichologo pagalba, todėl pereinamojo laikotarpio, dalyvaujant psichologui, trukmę apribojo keturiais tėvo ir vaikų susitikimais. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas nustatė nuolatinę ieškovo bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką, atsižvelgdamas į ieškinyje prašomą nustatyti tvarką ir teismo posėdyje žodžiu išsakytus papildymus. Teismo vertinimu, atsakovo pageidaujama bendravimo tvarka yra artima maksimaliai ir labiau atitinka abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaikais. Tuo tarpu atsakovės nurodyta bendravimo tvarka yra minimali. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais darytų jiems neigiamą įtaką ar keltų jiems kokį nors pavojų. Byloje taip pat nėra nustatyta, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaikų interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Ieškovo tėvo valdžia nėra apribota. Tai, kad bylos šalys tarpusavyje konfliktuoja, negali apriboti vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais. Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas dėl vaikų ir tėvo bendravimo ilgesniais periodais, nes ieškovas neturi reikiamų įgūdžių rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais, motyvuojamas nepagrįstomis baimėmis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad rūpintis sergančiais alergijomis, bronchine astma vaikais gali tik specialiai apmokyti asmenys. Ieškovui vaikų ligos yra žinomos, nes vaikai minėtus sveikatos sutrikimus turi nuo gimimo.

9. Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šalių vaikai turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui bei profilaktikai patiriamos išlaidos, todėl laikė, kad atsakovės nurodytos sumos vaikų gydymui ir sveikatos stiprinimui yra pagrįstos ir būtinos. Tačiau vertindamas kitus atsakovės nurodytus vaikų poreikius, teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ne visi vaikų poreikiai yra būtini ir pagrįsti įrodymais, todėl atsižvelgdamas į būtinuosius ir protingus vaikų poreikius, taip pat vaikų amžių, vieno vaiko būtiniems poreikiams patenkinti pripažino pakankamu 400 Eur dydžio išlaikymą.

10. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas pažymėjo, jog iki ieškovo išvykimo į Norvegiją 2013 m. vasario mėn. šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Atsakovė nurodytu laikotarpiu į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, o nagrinėjant šią bylą neįrodė, kad ieškovas visiškai nedirbo ir prie vaikų poreikių neprisidėjo. Todėl teismas vertino, kad vaikų poreikiai buvo tenkinami abiejų tėvų bendromis lėšomis ir nėra jokio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškovo išvykimo į Norvegiją (iki 2013 m. kovo mėn.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui išvykus dirbti į Norvegiją laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. iš ieškovo ir jo darbdavio kontaktinio asmens į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 25 349,29 Lt suma. Atsakovė teigė, kad šie pinigai buvo skirti ne vaikų išlaikymui, o ieškovo reikmėms. Tačiau, atlikus įrodymų analizę, nenustatyta, kad visa minėta ieškovo pervesta pinigų suma buvo panaudota detalių pirkimui, atiduota kaip skola kitiems asmenims ir pan. Atsakovei nepateikus tiesioginių įrodymų apie pinigų panaudojimą, teismas vertino, kad vaikų išlaikymui turėjo likti ne mažiau kaip trečdalis pervestos sumos, t. y. ne mažiau kaip 2 580 Eur. Teismas vertino, kad 2013 m. kovo - 2014 m. vasario mėnesiais yra susidaręs 2 220 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui ir išminusavus 2 580 Eur sumą. Ieškovas neneigė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki kreipimosi į teismą dienos (2014-09-24) dėl santuokos nutraukimo išlaikymo vaikams neteikė. Todėl už šį laikotarpį teismas iš ieškovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą, t. y. už 6 mėn. ir 23 dienas, skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, t. y. 2 706 Eur.

11. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu ieškinį ir priešieškinį likusių reikalavimų dalyje tenkino iš dalies, iki santuokos sudarymo įgytus automobilius Renault Espace (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Ford Fiesta (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko ieškovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise, iki santuokos sudarymo įgytą automobilį Seat Ibiza (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko atsakovei L. Ž. asmeninės nuosavybės teise, pripažino asmeninėmis ieškovo A. Ž. prievolėmis antstolių G. K., V. K., A. A., S. V., V. Z., R. G., G. A., N. B., R. P. kontorose vykdomus išieškojimus dėl A. Ž. įsiskolinimų ir šių antstolių vykdomose vykdomosiose bylose susidariusias vykdymo išlaidas, atmetė priešieškinio reikalavimus pripažinti solidariomis ieškovo A. Ž. ir atsakovės L. Ž. prievolėmis: 1) prievolę kreditorei K. Ž. grąžinti 781,97 Eur paskolos sumą; 2) prievolę kreditorei B. R. K. grąžinti 8 688,60 Eur paskolos sumą; 3) prievolę kreditorei J. S. grąžinti 521,32 Eur paskolos sumą; 4) prievoles kreditoriui „Swedbank“, AB pagal antstolės G. A. kontoroje užvestas vykdomąsias bylas dėl 306,54 Eur skolos ir 125,32 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2012-12-06 Kauno m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1524-4296/2012; dėl 8 927,08 Eur skolos ir 3 746,37 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2013-08-20 Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2224-199/2013; pagal 2015-03-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių priteistą 45 530,32 Eur skolą ir 2732,45 Eur palūkanas, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieškovas ir atsakovė šias prievoles vykdo po ½ dalį; 5) prievolę sumokėti antstolei G. A. vykdomosiose byloje Nr. 0088/14/00009 ir Nr. 0088/14/00010 susidariusias vykdymo išlaidas, nustatant, kad tarpusavio santykiuose ieškovas ir atsakovė šią prievolę vykdo po ½ dalį; 6) prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ grąžinti 391,39 Eur skolą, nustatant, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose už šią prievolę yra atsakingas ieškovas A. Ž. ir jis šią prievolę įvykdo asmeniškai.

12. Teismas nustatė, kad 2016-04-12 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Sergel“ perėmė reikalavimo teisę į „Swedbank“, AB klientų skolas, tame tarpe ir pagal su L. Ž. sudarytas penkias kredito sutartis.

13. Spręsdamas dėl atsakovės sudarytų kredito sutarčių pobūdžio, teismas reikšmingu laikė tai, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o visos atsakovės su „Swedbank“, AB, sudarytos kredito sutartys buvo sudarytos iki šalių santuokos (2009-10-25, 2010-05-05, 2010-09-13, 2010-12-01, 2011-01-14). Nors priimdamas dalinį sprendimą teismas nustatė, kad šalys kartu pradėjo gyventi 2009 m. pradžioje, tačiau nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu nesudaro pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles.

14. Teismas pažymėjo, kad 2009-10-25 vartojimo kredito sutartyje, pagal kurią atsakovei suteiktas 15 000 Lt vartojimo kreditas, nurodyta, jog kreditas suteikiamas remontui, mokslams apmokėti. 2010-09-13 vartojimo kredito sutartyje, pagal kurią atsakovei suteiktas 15 000 Lt vartojimo kreditas, nurodyta, kad jo paskirtis – vartojimo reikmėms, studijoms apmokėti. Pagal 2010-12-01 asmeninės kredito linijos sutartį atsakovei suteiktas 10 000 Lt kreditas, kredito paskirtis –vartojimo reikmėms. Kitų kredito sutarčių paskirtis nenurodyta. Byloje atsakovė neįrodinėjo ir tokių įrodymų nėra, kad iš gautų kreditų būtų daromas remontas ar pirkti buičiai reikalingi brangesni daiktai. Atsakovės teigimu, gautos kreditų lėšos buvo panaudotos ieškovo užstatui sumokėti, advokatams už jo gynybą esant sulaikyme Vokietijoje, taip pat pragyvenimo išlaidoms. Teismo vertinimu, tokiu atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad buvo sudarytas sugyventinių susitarimas dėl kiekvienos kredito sutarties sudarymo ir kreditų lėšų panaudojimo konkretiems bendriems tikslams. Tačiau atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo ir savo reikalavimų dėl prievolių pobūdžio nustatymo nekildino iš jungtinės veiklos sutarties.

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas sudarant kreditų sutartis nedalyvavo, jo parašų ant sutarčių nėra, jam nebuvo žinoma ir apie teisme iškeltas ir išnagrinėtas civilines bylas, kuriose iš atsakovės buvo priteistos minėtos skolos. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog kreditai buvo paimti abiejų šalių susitarimu ir bendriems jų siekiamiems tikslams. Atsakovė netgi nenurodė, kokiu tikslu skolinosi lėšas, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovę detalizuoti turimus įsipareigojimus pagal kiekvieną kredito sutartį. Kreditų gavimo laikotarpiu atsakovė gaudavo motinystės pašalpas. Taigi lėšų pragyvenimui turėjo pakakti, o kitų šeimos poreikių atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė būtinybės skolintis lėšas šeimos poreikiams.

16. Dėl atsakovės reikalavimo solidaria šalių prievole pripažinti prievolę kreditorei B. R. K. grąžinti 8 688,60 Eur paskolos sumą, teismas nurodė, jog užstato mokėjimas, advokatų konsultacijos buvo susijusios tik su atsakovės noru padėti ieškovui. Tai buvo pačios atsakovės sprendimas, noras, kad ieškovas greičiau grįžtų į namus, kad jie galėtų kartu atšvęsti sūnaus gimtadienį ir pan. Teismo vertinimu, paskolų sudarymas tokiais tikslais niekaip nėra susijęs su bendro ūkio tvarkymu, vaikų priežiūra. Tokie tikslai yra grynai asmeninio pobūdžio. Todėl jeigu atsakovė ir skolinosi pinigus tam, kad galėtų padėti ieškovui ir patyrė išlaidų dėl jo suėmimo, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog už tai kyla ieškovo civilinė atsakomybė.

17. Dėl prievolių J. S. ir K. Ž. teismas pažymėjo, jog jokių paskolos faktą pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniais skundais atsakovė L. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. dalinį sprendimą, iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. gautinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

1.1. Teismas, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, nepagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmetė atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Santuokoje su ieškovu atsakovė buvo ištikima, rūpinosi šeimos gerove, rūpestingai atlikdavo namų ruošos darbus, moraliai palaikė savo sutuoktinį ir buvo jam lojali, tinkamai vykdė visas savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėjo visas pastangas, kad santuoka išliktų. Tuo tarpu ieškovas niekada nenorėjo dirbti ir niekados nesirūpino šeima ir vaikais, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė jos moraliai, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo nei finansiškai, nei moraliai, smurtavo prieš atsakovę, be to, ieškovas po paskutiniojo konflikto atsakovės su vaikais nebeįleido į namus, buvo pakeitęs spynas, taigi atsakovei su vaikais teko ieškotis naujų namų. Teismas šių aplinkybių nevertino.

1.2. Teismas, analizuodamas santuokos nutraukimo priežastis bei konstatuodamas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, nepagrįstai nurodė, kad atsakovės neištikimybės faktą ieškovui pagrindžia (duomenys neskelbtini) gimusi dukra, kurios ji susilaukė nuo savo draugo D. M. dar būdama santuokoje su ieškovu. Atsakovės norą skirtis lėmė ieškovo veiksmai, psichologinis ir fizinis smurtas, kas ir padarė esminę įtaką šalių santykiams. Ji nusprendė palikti atsakovą ir išėjo 2013 m. gruodžio 25 d., o su kitu vyru apsigyveno tik po mėnesio, kai jau faktiškai santykiai buvo nutraukti. Atsakovė tapo nėščia, kai su ieškovu jau negyveno ir neturėjo tikslo toliau gyventi.

1.3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo ieškovui palikti N. pavardę. Ieškovas jos pavardę pasiėmė turėdamas tikslą, kad jo nerastų teisėsauga. Be to, ieškovas veda netinkamą gyvenimo būdą, yra teistas, todėl pavardės palikimas gali pažeisti vaikų ir sutuoktinės interesus, kadangi tiek vaikai, tiek sutuoktinė gali būti siejami su kito sutuoktinio padarytu nusikaltimu, jo nederamu elgesiu. Ieškovas nesikeičia, nedirba, nėra jokių įrodymų, kad jis nesiims neteisėtų veiksmų, todėl pavardės pakeitimas užkirstų kelią neigiamiems padariniams, kurie galėtų atsirasti vaikų ar sutuoktinės interesams.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Bendravimo tvarka nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad abu vaikai yra labai nutolę nuo tėvo, todėl maksimali bendravimo tvarka gali daryti neigiamą įtaką vaikams. Ieškovas paskutinį kartą savo vaikus matė per 2013 m. Šv. Kalėdas, kai sūnui buvo 3 metukai, o dukrai – 2 metukai. Nuo to laiko ieškovas nei karto nebuvo susitikęs su vaikais, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad susitikti su jais. Todėl siekiant atkurti tėvo ir vaikų ryšį būtina nustatyti ilgalaikę psichologo pagalbą.

1.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Šiuo atveju byloje buvo pateikta daug įrodymų apie ieškovo amoralų ir žiaurų elgesį, apie tai, jog ieškovas, kaip asmenybė, nėra geras pavyzdys vaikams (ieškovas buvo nuteistas už nusikaltimus), todėl ieškovo bendravimas turi būti minimalus, siekiant išvengti neigiamos įtakos vaikams.

1.6. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su vaikų sveikata, ir privalėjo vertinti vaikų ligas, kaip rimtą priežastį, kuri turi įtakos nustatant ilgalaikį bendravimą, numatyti, jog ieškovo socialinių įgūdžių trūkumas gali lemti ligų progresavimą, jei nebus laiku ir tinkamai pasirūpinta vaikais.

1.7. Nesutiktina su teismo įpareigojimu informuoti ieškovą apie vaikų lankomas įstaigas ir leisti susitikti su vaikais šiose įstaigose, jei tai netrukdo ugdymo procesui. Vaikai seniai nematę tėvo, nebendravę su juo, todėl staiga sutikus jį mokymo įstaigoje, kai šalia nebūtų mamos, gali išsigąsti. Be to, toks netikėtas ieškovo noras bendrauti su vaikais nedalyvaujant mamai gali sutrikdyti normalią vaikų psichinę būklę, sukelti negrįžtamas pasekmes vaikų psichologijai.

Žemesnės instancijos teismas

1.8. Teismas nepagrįstai vaikų išlaikymui skyrė tik po 200 Eur periodinėmis išmokomis, nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad vaikams reikalinga speciali priežiūra dėl ligų, t. y. bronchinės astmos ir atopinio dermatito, paaiškinimų, jog vaikai turi teisę į ugdymą, įvairių būrelių lankymą, taip pat nevertino į bylą pateiktų pirkimo kvitų, kurie pagrindžia atsakovės išlaidas vaikų poreikiams. Vaikų poreikiams patenkinti yra reikalinga didesnė suma nei teismas priteisė, be to, ieškovo turtinė padėtis yra pakankama, kad vaikams galėtų skirti didesnį išlaikymą.

1.9. Nors teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad šalys jokio nekilnojamo turto neturi, tačiau neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus apie ieškovo pajamas. Byloje nustatyti faktai apie tai, kad ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog jo pajamos yra pakankamos, kad būtų priteistas atsakovės prašomas išlaikymo dydis.

1.10. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad ieškovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir nevertino atsakovės byloje pateiktų įrodymų, jog beveik visi pinigai, kuriuos pervesdavo ieškovas, buvo skirti jo poreikiams tenkinti. Atsakovė viena išlaikė šeimą, todėl ji pagrįstai reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-05-14. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo finansinę paramą šeimai. Todėl darytina išvada, kad atsakovės nurodytas laikotarpis, už kurį ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, o taip pat ir reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

1.11. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą pripažinti skolas kreditoriui „Swedbank“, AB, solidariomis, kadangi šalys kartu pradėjo gyventi 2009 m., tuo tarpu 2010-02-01 gimė sūnus, šalys vedė bendrą ūkį. Tai, kad atsakovės paimtos paskolos buvo naudojamos šeimos poreikiams pagrindžia sąskaitų išrašai, kuriuose matyti, jog išlaidos patirtos pirkiniams ir paslaugoms. Taigi lėšos pagal kreditus buvo naudojamos pragyvenimui jau šalims vedant bendrą ūkį, rūpinantis bendru vaiku. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovės motinytės pašalpų turėjo užtekti pragyvenimui, todėl nebuvo pagrindo imti paskolas pagal minėtas kredito sutartis. Atsakovė iš šių gaunamų pajamų ne tik išleido pragyvenimui, bet ir dengė skolas pagal kreditus bei palūkanas.

1.12. Teismas nepagrįstai nepripažino prievolės kreditorei B. R. K. solidaria. Iš kreditorės pasiskolintus pinigus atsakovė panaudojo šeimos poreikiams, byloje buvo patvirtintos aplinkybės, kad atsakovė sumokėjo 5 000 Eur užstatą už ieškovą, kiti pinigai buvo panaudoti kelionei į Vokietiją, advokato konsultacijoms. Atsakovė skolinosi pinigus turėdama tikslą, kad jos vaiko tėvas kuo greičiau grįžtų į šeimą. Šios atsakovės pastangos, kad vaikas būtų su tėvu, turėjo būti vertintos, kaip susijusios su šeimos poreikiams.

1.13. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus prievoles J. S. ir K. Ž. pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis, kadangi šios paskolos sudarytos santuokoje, jos buvo sudarytos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nors teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl paskolų sudarymo, tai nepaneigia fakto, kad šios paskolos buvo paimtos sudarant žodines sutartis ir buvo paimtos šeimos poreikiams tenkinti. Be to, teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą laikyti šias prievoles solidariomis, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, kas yra atsakingas už šių prievolių įvykdymą, nors įstatymas įpareigoja teismą pasisakyti dėl visų reikalavimų.

Atsiliepimas

19. Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į atsakovės L. Ž. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodo, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, kadangi atsakovė santuokos metu ieškovui buvo neištikima. Ieškovas neneigia esant ir savo kaltės dėl to, kad iširo šalių santuoka, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ieškovas bei atsakovė turi du bendrus vaikus, atsakovės prašymas dėl uždraudimo ieškovui turėti santuokinę pavardę yra nepagrįstas. Ieškovo tėvo valdžia nėra apribota, byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo netinkamą elgesį su vaikais, o aplinkybė, kad ieškovas negali su vaikais kontaktuoti yra nulemta išimtinai neteisėto atsakovės elgesio – tyčinio vaikų slėpimo. Atsakovės siūloma nustatyti minimali bendravimo tvarka yra ribojanti tėvo ir vaikų teises bei tarpusavio ryšius. Ieškovo įsitikinimu, teismas visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo byloje esančius įrodymus apie vaikų poreikius ir pagrįstai nusprendė sumažinti atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, priteisdamas daugiau nei teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažintas pusės MMA dydis. Teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 2 463 Eur kiekvienam vaikui už pastaruosius trejus metus atitinka byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad šalys iki 2013 m. vasario mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio ieškovas nuolat pervesdavo dideles pinigų sumas, kurios buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, šeimos verslui plėtoti bei tam tikroms šeimos skoloms atiduoti. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo ir grynais pinigais, kadangi kas mėnesį grįždavo iš Norvegijos. Todėl priteista bendra įsiskolinimo suma yra teisinga ir pagrįsta. Dėl prievolių kreditoriui „Swedbank“, AB, ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokiu tikslu skolinosi lėšas pagal kiekvieną su „Swedbank“, AB, sudarytą kredito sutartį, taip pat nenurodė, kam konkrečiai tos lėšos buvo panaudotos. Ieškovas apie jokias atsakovės skolas „Swedbank“, AB, nežinojo, visos kredito sutartys sudarytos šalims negyvenant santuokoje ir be ieškovo žinios. Šeimos poreikiams pinigų netrūko, kadangi atsakovė periodiškai kas mėnesį gaudavo išmokas už vaiko priežiūrą, todėl atsakovės argumentai, kad ji turėjo skolintis šeimos poreikiams nepagrįsti. Dėl prievolės kreditorei B. R. K. ieškovas nurodė, kad paskolos sutartis tarp atsakovės ir B. R. K. buvo sudaryta 2015 m. gegužės 12 d., t. y. po daugiau nei ketverių metų ir jau vykstant bylos dėl šalių santuokos nutraukimo nagrinėjimui teisme, todėl ji niekaip neįrodo, kad atsakovė skolinosi pinigų iš B. R. K. būtent 2011 m. sausio 24 d., t. y. užstatui už ieškovą ir advokato konsultacijoms. Be to, užstatas atsakovei buvo grąžintas, o advokatas ieškovui buvo skirtas valstybės neatlygintinai. Dėl prievolių J. S. ir K. Ž. ieškovas pažymėjo, kad niekada nesiskolino iš jų, o atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties sudarymo faktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

21. Byloje pagal atsakovės pateiktus apeliacinius skundus yra kilęs ginčas dėl skundžiamu teismo sprendimu nustatytų ir dėl šalių santuokos nutraukimo atsiradusių pasekmių, o būtent: dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, dėl pavardės palikimo ieškovui, ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, atsakovės prievolių pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Dėl sutuoktinių kaltės

22. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė abipusę sutuoktinių kaltę, pasireiškusią ieškovo nepagarbiu elgesiu sutuoktinės atžvilgiu, nesirūpinimu šeima ir pagalbos jai neteikimu, prioritetiškai tenkinant savo interesus, bei nustačius atsakovės neištikimybės faktą, kadangi atsakovė pagimdė vaiką nuo kito vyro, jai dar esant santuokoje su ieškovu. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi santuokos iširimą nulėmė ieškovo netinkamas elgesys, nes jis nenorėjo dirbti, nesirūpino šeima, nerėmė jos finansiškai, smurtavo prieš atsakovę ir būtent tai nulėmė, kad ji nusprendė palikti atsakovą ir išėjo gyventi pas kitą vyrą ir tik tada tapo nėščia.

23. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje (3 knygoje), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.30 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

24. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.)..

25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

26. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatydamas abipusę sutuoktinių kaltę nepažeidė nei teisės normų, nei teismų praktikoje suformuotų tam tikrų kaltės nustatymo taisyklių, atvirkščiai, labai detaliai išanalizavo šalių konfliktų priežastis ir byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas neginčija teismo sprendimu nustatytos savo kaltės, ją pagrindžia pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, su kuo kolegija visiškai sutinka, tačiau teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad santuokos iširimui be ieškovo nustatyto netinkamo sutuoktinių pareigų vykdymo įtakos turėjo ir nustatytas atsakovės neištikimybės faktas šalims dar nenutraukus santuokos. Kadangi pagrįstai buvo nustatyta abipusė sutuoktinių kaltė, neturi reikšmės, kurio veiksmai ir elgesys turėjo didesnės įtakos ir reikšmės. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju santuoka buvo nutraukta tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės netinkamo sutuoktinių pareigų vykdymo.

27. Pati atsakovė nurodo, kad būtent ji nusprendė palikti ieškovą, 2013 m. gruodžio 25 d. išėjo iš namų ir po mėnesio apsigyveno su kitu vyru, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis atsakovės ryšys su kitu vyru užsimezgė kur kas anksčiau, kai ieškovas jau buvo išvykęs dirbti į Norvegiją ir toks atsakovės elgesys pagrįstai pripažintinas netinkamu sutuoktinės elgesiu, ypač kai sutuoktiniai turi siekti, kad šeima būtų išsaugota, net esant nesutarimams tam tikrais bendro gyvenimo klausimais. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą apsigyventi su kitu vyru, privalėjo pirmiau išspręsti nenusisekusios santuokos nutraukimo klausimus, išsiaiškinti su sutuoktiniu ir tik visiškai nebesant galimybių išsaugoti šeimą, kreiptis dėl santuokos nutraukimo ir tuomet planuoti naują šeimos gyvenimą. Jei ir buvo priežasčių, dėl kurių bendras gyvenimas darėsi nebeįmanomas, tegul ir dėl ieškovo netinkamo elgesio, tačiau tai turėjo būti bendras sutuoktinių sprendimas, o ne skubus faktinių ryšių nutraukimas iš karto kuriant naujus.

28. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma rodo, jog nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir pagrįstai pripažinta abipusė sutuoktinių kaltė, nes ir atsakovės, kaip sutuoktinės, elgesys nelaikytinas tinkamu.

29. Kadangi santuoka pagrįstai pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina. Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl ieškovo pavardės po santuokos nutraukimo

30. Atsakovė priešieškinyje prašė palikti ieškovui jo ikisantuokinę pavardę – N., o pats atsakovas prašė palikti jam santuokinę Ž. pavardę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu daliniu sprendimu ieškovui paliko santuokinę pavardę, kadangi nenustatė ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo.

31. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, o konkrečiai CK 3.69 straipsnio reikalavimus, kadangi juose įtvirtinta tik teismo teisė, bet ne pareiga, o nagrinėjamu atveju ieškovas pasiėmė atsakovės pavardę tam, kad pasislėptų nuo teisėsaugos, ieškovo netinkamas, neteisėtas elgesys ir jo teistumai gali pažeisti tiek kito sutuoktinio, tiek vaikų interesus.

32. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, t. y. numatyta sutuoktinio laisva pasirinkimo teisė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

33. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, tinkamai taikė CK 3.69 straipsnio reikalavimus, kadangi byloje buvo nustatyta abipusė sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, be to, byloje yra išimtinė aplinkybė, paneigianti atsakovės galimybę reikalauti uždrausti ieškovui naudotis santuokine pavarde, – sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialinės teisės normos aiškinimo yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja CK 3.69 straipsnio reikalavimams.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikai tvarkos nustatymo

34. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią pirmieji keturi tėvo ir vaikų susitikimai turi vykti dalyvaujant psichologui. Pasirinkti psichologą ir suderinti su juo pirmojo susitikimo vietą ir laiką, kuris turi įvykti ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 1 d., įpareigojo atsakovę. Psichologo pagalbos išlaidas įpareigojo ieškovą ir atsakovę apmokėti per pusę. Vėliau nustatė tokią bendravimo tvarką: a) poriniais metais Šv. Kalėdų šventes vaikai švenčia su tėvu, o neporiniais – su motina, apie vaikų perdavimą ir grąžinimą iš anksto (ne vėliau kaip prieš savaitę) tėvui susitarus su vaikų motina; b) neporiniais metais – Šv. Velykų šventes vaikai švenčia su tėvu, o poriniais – su motina, apie vaikų perdavimą ir grąžinimą iš anksto (ne vėliau kaip prieš savaitę) tėvui susitarus su vaikų motina; c) vasaros atostogų laikotarpiu dvi savaites vaikai praleidžia su tėvu, apie atostogų laiką ir vaikų perdavimą ir grąžinimą iš anksto (ne vėliau kaip prieš dvi savaites) tėvui susitarus su vaikų motina; d) tėvas taip pat gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku, apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš savaitę) įspėjęs atsakovę ir susitaręs su ja dėl konkretaus vaikų perdavimo ir grąžinimo laiko, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ir dienotvarkę; e) ieškovas taip pat gali neribotai bendrauti su vaikais telefonu ir per Skype programą, susiderinęs su atsakove konkretų bendravimo per Skype laiką, atsakovė įpareigojama užtikrinti, kad būtų sudarytos reikalingos sąlygos vaikams bendrauti su tėvu per Skype programą; f) tėvas taip pat gali susitikti su vaikais ugdymo įstaigose, jei tai neprieštarauja jų ugdymo procesui, atsakovė privalo pranešti ieškovui apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą ir jos pakeitimą.

35. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka, nurodo, jog teismas neįvertino tai, kad tėvas su vaikais faktiškai nebendrauja nuo 2013 m. Šv. Kalėdų, kai sūnui buvo 3 metukai, o dukrai – tik 2 metukai, todėl vaikai yra nutolę nuo tėvo ir nustatyta maksimali bendravimo tvarka gali daryti neigiamą įtaką vaikams, todėl būtina nustatyti ilgalaikę psichologo pagalbą.

36. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas paskutinį kartą vaikus matė per 2013 m. Šv. Kalėdas, tačiau ieškovas nurodė, kad bendrauti su vaikais trukdo būtent atsakovė, kadangi neatsiliepia į telefono skambučius, slepia gyvenamosios vietos adresą, tačiau ieškovas nori bendrauti su vaikais, matyti, kaip jie auga, išlaikyti ir stiprinti su jais ryšį. Taigi byloje nėra ginčo ir dėl to, kad dėl nutrūkusio bendravimo yra būtinas tam tikras pereinamasis laikotarpis prarastam ryšiui atkurti, ką ir numatė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog pirmieji 4 susitikimai vyktų dalyvaujant psichologui, kurį pasirinkti patikėta pačiai atsakovei. Pažymėtina, kad teismo sprendimu pirmasis susitikimas, siekiant kuo greičiau atkurti prarastą tėvo ir vaikų ryšį, buvo numatytas ne vėliau, kaip 2016 m. rugpjūčio 1 d., tačiau, kaip nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė šio susitikimo neužtikrino, nors ieškovas tuo tikslu buvo atvykęs į Lietuvą, o tai rodo, kad būtent atsakovė savo veiksmais trukdo ieškovui bendrauti su vaikais, net ir priėmus teismo sprendimą.

37. Negalima sutikti su atsakove, kad teismas nepagrįstai nustatė ieškovui maksimalią bendravimo su vaikais tvarką. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad toks ieškovo (tėvo) ir vaikų teisių ribojimas yra reikalingas, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais jiems darytų neigiamą įtaką ar keltų kokį nors pavojų, kad nustatytos apimties bendravimas kenktų vaikų interesams, o ieškovo tėvo valdžia nėra apribota.

38. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas pakankamai ilgą laiką neturi galimybės bendrauti su vaikais, negali būti pagrindu nustatyti jam tik minimalų bendravimą, nes toks bendravimas labiau darytų įtaką jo nutrūkimui, o ne ryšių atkūrimui. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

39. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014). Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

40. Atsakovė, kaip pagrindą apriboti ieškovo bendravimą, nurodo ieškovo teistumus. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas 2012 m. buvo teistas Vokietijoje, o 2012 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ieškovas nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą atsakovei L. Ž.. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas netinkamai elgėsi vaikų atžvilgiu. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad sveikatos sutrikdymas atsakovei įvyko buitinio konflikto metu, po kurio šalys susitaikė, ieškovas atsiprašė atsakovės, toliau, kaip nurodė pati atsakovė, elgėsi pagarbiai, o tokio jo elgesio priežastis, pasak atsakovės, yra tai, kad ieškovas yra emocionalus, greitai užpyksta, bet greitai ir susitaiko. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovui padarius nusikaltimą Vokietijoje pati ieškovė ėmėsi įvairių priemonių, jog ieškovas kuo greičiau grįžtų į šeimą, o tai rodo, kad atsakovė iš esmės neturėjo jokių pretenzijų ieškovui dėl jo elgesio šeimoje, atvirkščiai, visais įmanomais būdais siekė, kad jis kuo greičiau grįžtų į šeimą. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovo teistumai šiuo atveju negali būti priežastimi nustatyti minimalią bendravimo su vaikais tvarką. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas galėtų daryti blogą įtaką savo vaikams, o vien tai, kad jis yra teistas, neteikia jokio pagrindo apriboti ieškovo bendravimą su vaikais. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas gyvena kitoje valstybėje, todėl apribojus jo bendravimą su vaikais, kuris ir šiaip nėra itin didelės apimties, tokia situacija reikštų visišką tėvo ir vaikų teisių ignoravimą.

41. Atsakovė nesutinka ir su nustatyta pereinamojo laikotarpio, ieškovui bendraujant su vaikais dalyvaujant psichologui, trukme, apibrėžta pirmaisiais 4 susitikimais. Jos nuomone, dalyvaujant psichologui, turėtų būti bendraujama iki vaikams sukaks 8 metai. Teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir yra sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nustatomas preliminariai. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę vėl kreiptis į teismą. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kadangi byloje nėra duomenų, jog nustatytas pereinamasis laikotarpis nėra pakankamas (tai paaiškės tik pradėjus bendrauti), todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su vaikais nesimato ir nebendrauja jau ilgą laiką, o vaikų interesais reikia kuo skubiau atnaujinti prarastą ryšį, nes ieškovei toliau tam prieštaraujant daroma nepataisoma žala vaikams ir gresia prigimtinio ryšio praradimas, nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka laikytina pagrįsta. Atsakovė, teigdama, kad šio laikotarpio trukmė yra nepakankama, byloje nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir iš esmės reiškia tik tam tikras abejones bei daro tam tikras prielaidas.

42. Apeliantės argumentai, kad ieškovo ilgesnis bendravimas su vaikais ribotinas dėl vaikų sveikatos sutrikimų, kadangi, atsakovės nuomone, ieškovas neturi įgūdžių prižiūrėti tokių problemų turinčius vaikus, taip pat laikytini nepagrįstais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad alergijomis ir bronchine astma sergančių vaikų priežiūra nereikalauja specialaus medicininio pasirengimo, be to, šiuos sutrikimus vaikai turi nuo gimimo ir ieškovas apie juos žinojo sutuoktiniams dar gyvenant kartu, todėl teismas pagrįstai šias atsakovės nurodytas aplinkybes laikė tik prielaidomis, nepagrįstomis baimėmis ir abejonėmis. Pažymėtina, kad atsakovė užtikrindama galimybes ieškovui bendrauti su vaikais, pati gali pateikti jam tam tikras rekomendacijas dėl vaikų priežiūros, o ne tuo pagrindu siekti nutraukti ar apriboti tėvo bendravimą su vaikais. Vien tai, kad atsakovė turi daugiau tam tikrų įgūdžių, negali reikšti tai, kad vaikai turėtų prarasti ryšį su tėvu, kuris yra būtinas visavertės asmenybės formavimuisi.

43. Atsakovė taip pat prieštarauja tam, kad tėvas galėtų susitikti su vaikais ugdymo įstaigose, jei tai neprieštarauja jų ugdymo procesui, o atsakovė privalėtų pranešti ieškovui apie vaikų lankomą ugdymo įstaigą ir jos pakeitimą, ir tai grindžia prarastu ryšiu su vaikais. Tačiau tokia bendravimo tvarka teismo sprendimu nustatyta po to, kai jau bus įvykę pirmieji susitikimai dalyvaujant psichologui, be to, nenustatyti jokie pagrindai, kodėl informacija apie ugdymo įstaigą neturėtų būti žinoma tėvui, juolab, kad CK 3.170 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Tokie atvejai byloje nėra nustatyti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

44. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o atsakovė prašė priteisti po 290 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė nesutinka su nustatytu išlaikymo dydžiu ir teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog vaikai turi sveikatos problemų (serga bronchine astma ir atopiniu dermatitu), be to, turėtų būti patenkinti ne tik būtinieji vaikų poreikiai, todėl reikalinga didesnė suma, o tėvo turtinė padėtis tai leidžia daryti.

45. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010).

46. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, detaliai įvertino vaikų sveikatos sutrikimų pobūdį ir tam reikalingas papildomas išlaidas bei sutiko su atsakovės nurodytomis reikalingomis išlaidomis vaikų gydymui ir sveikatai: sūnui – 80 Eur, o dukrai – 85 Eur kas mėnesį. Tačiau teismas laikė nepagrįstomis atsakovės nurodytas buto nuomos išlaidas, komunalinių mokesčių dydį, išlaidas būreliams, kadangi byloje nebuvo pateikta tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nors šiems poreikiams patenkinti buvo nurodytos pakankamai didelės išlaidos.

47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įrodymais nepagrindė jos nurodytos pakankamai didelės vaikų poreikiams patenkinti reikalingos lėšų sumos (sūnui – apie 670 Eur, dukrai – apie 660 Eur), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai teisingą, sąžiningą ir protingą vaikų poreikių tenkinimo apimtį – po 200 Eur kiekvienam vaikui iš kiekvieno tėvų. Ši suma, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį valstybėje, yra pakankama užtikrinti ne vien minimalius vaikų poreikius. Atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydis po 580 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iš esmės neatitinka protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr., 3K-3-37/2010) iki 2 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011).

48. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu tėvų turtinės padėties įvertinimu. Kaip nustatyta, ieškovas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, kuris galėtų užtikrinti jam tam tikras pajamas ar išvengti išlaidų (pvz., būsto nuomai). Nors jis dirba Norvegijoje, tačiau tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra pateikta. Be to, vien tas faktas, kad ieškovas dirba Norvegijoje ir jo pajamos galimai didelės, nesuteikia pagrindo padidinti išlaikymą vaikams, ypač kai atsakovė nepagrindė vaikų poreikių tenkinimui reikalingos išlaidų dalies.

49. Atsakovė taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 10 730 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2012-05-14 iki 2015-06-14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė po 2 463 Eur kiekvienam vaikui, nustatęs, kad ieškovas iki išvykimo į Norvegiją 2013 m. vasario mėn. gyveno kartu su atsakove ir vedė bendrą ūkį, todėl vaikų poreikiai buvo tenkinami abiejų sutuoktinių lėšomis. Be to, teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad ieškovui dirbant Norvegijoje į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 25 349,29 Lt, kurių 1/3 dalis turėjo likti vaikų išlaikymui, nes atsakovė neįrodė jų panaudojimo kitiems tikslams.

50. Atsakovė ginčija teismo išvadą, jog ieškovas vaikus išlaikė iki išvykimo į Norvegiją, kadangi jis tuo metu draudžiamųjų pajamų neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje, o atsakovės pajamos buvo ženkliai didesnės, todėl faktiškai ji viena išlaikė šeimą. Tačiau teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad ieškovas nors ir tam tikrą laiką neturėjo draudžiamųjų pajamų, tačiau turėjo pajamų iš kitos veiklos (keleivių pervežimo įmonėje, statybose, automobilių remonto), o dirbdamas Norvegijoje pervedė atsakovei tam tikras pinigų sumas. Net ir pripažinus, kad atsakovė tuo metu daugiau prisidėjo prie šeimos išlaikymo, negalima laikyti, kad ieškovas neteikė išlaikymo ir kaupėsi išlaikymo įsiskolinimas, nes sutuoktiniams gyvenant kartu, kai vaikų poreikiai tuo metu buvo tenkinami, tai iš esmės reiškia išlaikymo užtikrinimą bendromis šeimos pajamomis.

Dėl atsakovės prisiimtų prievolių pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis

51. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis atsakovės prisiimtas prievoles kreditorėms: K. Ž. grąžinti 781,97 Eur paskolos sumą, B. R. K. grąžinti 8 688,60 Eur paskolos sumą, kreditorei J. S. grąžinti 521,32 Eur paskolos sumą, taip pat atsakovės prievoles kreditoriui „Swedbank“, AB pagal antstolės G. A. kontoroje užvestas vykdomąsias bylas ir jose susidariusias vykdymo išlaidas, prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“ grąžinti 391,39 Eur skolą pripažinti asmenine ieškovo prievole.

52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą pripažinti skolas kreditoriui „Swedbank“, AB, solidariomis, kadangi šalys kartu pradėjo gyventi 2009 m., 2010-02-01 gimė sūnus, šalys vedė bendrą ūkį ir lėšos pagal kreditus buvo naudojamos pragyvenimui (šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino prievolių kreditorėms B. R. K., J. S. ir K. Ž. solidariomis, kadangi atsakovė iš kreditorės B. R. K. pasiskolintus pinigus panaudojo užstato už ieškovą sumokėjimui, kelionei į Vokietiją, advokato konsultacijoms, o kitos paskolos taip pat buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

53. Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių. Šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp sutuoktinių dėl prievolės pobūdžio. Tai padaręs, teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė. Ginčo atveju atsakovė teigė, kad ginčo prievolės buvo solidariosios sutuoktinių prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

54. Tačiau įstatymas nustato, kad asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis yra prievolės, atsiradusios prieš sudarant santuoką (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad visos atsakovės su „Swedbank“, AB sudarytos kredito sutartys yra iki santuokos sudarymo, t. y. yra asmeninės atsakovės prievolės pagal įstatymą. Ir nors šalys pradėjo gyventi kartu dar iki santuokos sudarymo, teismas pagrįstai pripažino, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas nesudaro pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, remiantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, nes pats įstatymas (CK 3.110 straipsnio 1 dalis) nustato asmeninį tokių prievolių pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenų, kurie gyvena bendrai neįregistravę santuokos, turto ir prievolių režimui taikytinos teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Byloje atsakovė neįrodė, kad buvo sudarytas nesusituokusių šalių susitarimas dėl kiekvienos iki santuokos sudarymo sudarytos kredito sutarties sudarymo ir jų pagrindu gautų lėšų panaudojimo konkretiems bendriems tikslams. Ant kredito sutarčių ieškovo parašų nėra, nėra jokių duomenų, kad jam buvo žinoma apie šių kreditų paėmimą, jis nedalyvavo ir teismo procesuose, kai iš atsakovės buvo priteisiamos atsiradusios skolos pagal šias sutartis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas labai detaliai išanalizavo kredito paskirtį pagal kiekvieną kredito sutartį ir vertino jų panaudojimą, todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nebekartoja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra jokio – nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovės asmenines prievoles pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, o juo labiau jas laikyti solidariomis, nes CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

55. Atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu paskolos, sudarytos su B. R. K. vertinimu, kadangi pinigai buvo pasiskolinti užstatui, ieškovui esant sulaikytam Vokietijoje, sumokėti, advokato, kelionės išlaidoms. Tačiau nagrinėjamu atveju ši paskola taip pat buvo paimta iki santuokos, o ieškovė neįrodė buvus susitarimą su ieškovu dėl šios paskolos ėmimo užstatui ir advokato konsultacijoms, todėl pirmosios instancijos teismas jos pagrįstai nepripažino bendra šalių prievole.

56. Dėl atsakovės prisiimtų prievolių J. S. ir K. Ž. kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis atmesti šiuos atsakovės reikalavimus, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų paskolos faktą. Atsakovė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, jokių pagrįstų motyvų nenurodo, o tik teigia, kad šios paskolos buvo imtos santuokos metu ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau nenurodo jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jos teiginius.

57. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą pripažinti prievoles solidariomis, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kas yra atsakingas už prievolių vykdymą. Atsakovė, prašydama pripažinti jos asmenines prievoles solidariomis, reiškė reikalavimą dėl kitokio prievolių pobūdžio nustatymo, t. y. prašė jas pripažinti solidariomis ir padalinti, tačiau atmetus tokius jos reikalavimus, prievolė lieka jos asmenine prievole ir nereikalauja to nustatyti, nes prievolė yra kilusi iš asmeninių atsakovės susitarimų su kreditoriais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Nustačius, kad atsakovės apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo panaikinti dalinį ir galutinį teismo sprendimus ir šie procesiniai dokumentai paliekami nepakeisti, todėl ieškovui turi būti atlygintos jo turėtos išlaidos dėl atsakovės inicijuoto apeliacinio proceso.

59. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Eur dydžio išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą, paduotą dėl byloje priimto 2016 m. liepos 15 d. dalinio sprendimo (t. 6, b. l. 158–161), ir 1 000 Eur dydžio išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą, paduotą dėl byloje priimto 2016 m. gruodžio 19 d. galutinio sprendimo (t. 8, b. l. 73), taip pat sumokėjo 1 300 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, kuris iš pradžių buvo paskirtas apeliacinės instancijos teisme, kuriam pasirengti advokatė užtruko 5 val., todėl pats atsakovas prašo priteisti 396,65 Eur iš sumokėtųjų 1 300 Eur.

60. Kadangi ieškovo nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 196,65 Eur atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme CPK 98 straipsnio 1– 3 dalys).

61. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirta 32,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinius skundus atmetus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. dalinį sprendimą ir 2016 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 196,65 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir valstybei – 32,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė