- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-182-744/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46158-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. 0.20 val. iki 2019 m spalio 29 d. 15.25 val. (1 para); nuspręsta D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; bylos procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikšto 16,79 Eur civilinio ieškinio nuspręsta nutraukti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. J. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei I. S., o būtent: 2019 m. spalio 28 d. apie 23.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, mesdamas stiklinį puodelį į I. S., praskėlė jai galvą ir padarė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – galvos plaukuotosios dalies žaizdą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. nurodo, kad nusikalstamos veikos, dėl kurios yra nuteistas, jis nepadarė, sugyventinės I. S. jis tyčia nesužalojo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į jo ir kitų asmenų duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, rėmėsi tik jį apkaltinančiais parodymais, neteisingai vertino kitų asmenų duotus parodymus bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes, savaip interpretavo nurodytas aplinkybes, surinktus įrodymus, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, kurias pats teismas suformavo skundžiamame nuosprendyje, todėl jis buvo nepagrįstai nuteistas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei išsamiai neišanalizuodamas visų bylos aplinkybių, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalies, 5 dalies nuostatas, ir tai teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas vien tik teismo daromomis prielaidomis ir spėjimais, kaip viskas galėjo vykti, o ne realiais įrodymais, kaip iš tikro viskas vyko, tuo pažeidžiant reikalavimą įrodymus vertinti visumoje, tiek kaltinančius, tiek teisinančius, dėl to teismo išvados pripažinti jį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.
2.2. Apelianto teigimu, jam su sugyventine I. S. begeriant alų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu I. S. stuktelėjo jam per galvą virduliu. Jis, būdamas išprovokuotas netinkamo sugyventinės I. S. elgesio, kairiąja ranka laikydamas stiklinį puodelį su alumi norėjo ją aplieti, tačiau puodelis netyčia išsprūdo ir jis trinktelėjo juo I. S. per galvą. Tai atliko netyčia, norėjo ją tik aplieti, nesveikąja ranka nesuvaldė puodelio, jos sužaloti iš ties nesiekė ir nenorėjo.
2.3. Apelianto tvirtinimu, jis turi sveikatos problemų – po patirto išeminio insulto jam tirpsta kairė kūno pusė, nusilpusi kairė ranka, sunku suimti, išlaikyti daiktus, šios aplinkybės patvirtintos prie bylos prijungtais medicininiais dokumentais. Be to, šias aplinkybes duodamas parodymus teisme patvirtino ir ekspertas L. J., nurodydamas, kad žaizda yra paviršinė, galėjo būti padaryta puodelio kraštu, ją padaryti reikia nedidelės jėgos poveikio, žaizda galėjo būti padaryta ir nesveika ranka laikant puodelį. Tokius pat nuoseklius parodymus byloje davė ir jis viso proceso metu, tiek pirmosios apklausos metu, tiek ir papildomų apklausų metu.
2.4. Apeliantas nurodo, kad kitoje byloje, kurioje jis buvo apklausiamas, jo parodymai buvo užfiksuoti kitokie, nes juos rašė kita tyrėja, kuri kitaip traktavo jo duodamus paaiškinimus. Šių kitos tyrėjos surašytų parodymų jis pats asmeniškai net neskaitė, nes tyrėja protokolą jam perskaitė pati ir davė pasirašyti kitame lape, užrašytų savo parodymų jis net nematė. Dėl šių aplinkybių remtis šios apklausos protokolu negalima.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo D. J. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. J. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvada dėl jos kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes sužaloti sugyventinės I. S. jis nenorėjo, norėjo ją tik aplieti, puodelis, kuriuo jis trinktelėjo I. S. per galvą, išsprūdo netyčia, todėl prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nagrinėjamoje byloje D. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, mesdamas stiklinį puodelį į I. S., praskėlė jai galvą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – galvos plaukuotosios dalies žaizdą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. J. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) D. J., nukentėjusiąją I. S., liudytojus D. M., A. D., L. Š., A. A., ekspertą L. J., taip pat ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tyrė bei analizavo tiek D. J. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – D. J. teisinančius įrodymus (paties D. J. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.
10. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje D. J. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. J. parodė, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. spalio mėnesį apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai su sugyventine I. S. gėrė virtuvėje alų ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šio konflikto metu I. S. jam šiek tiek „juokų formoje“ stuktelėjo virduliu, o jis tai priėmė rimtai ir jai pylė su alumi, tačiau netyčia jam išsprūdo puodelis ir jis I. S. prabrėžė galvą. D. J. teigimu, jis nenorėjo sužaloti I. S., norėjo ją tik aplieti alumi, viskas įvyko netyčia, nes jo ranka šiek tiek nesivaldo po insulto ir galbūt todėl puodelis išslydo ir prabrėžė I. S. galvą (2 t., b. l. 41, 42). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos nuteistojo D. J. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiosios I. S., liudytojų D. M., A. A. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu, eksperto L. J. paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad nuteistasis D. J. tyčia panaudojo fizinį smurtą I. S. atžvilgiu ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei I. S.. Netikėti nukentėjusiosios I. S. ir liudytojų D. M., A. A. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.
11. Nukentėjusioji I. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko spalio 28 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini). Ji su D. J. gėrė alų ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Įvykio metu ji buvo stiprokai išgėrusi, todėl ne visas aplinkybes prisimena – neprisimena, kodėl susipyko, neprisimena, kodėl ėmė virdulį, D. J. galėjo apipilti ją su alumi, jam galėjo išsprūsti puodelis, bet ji to neprisimena. Jai buvo padarytas nubrėžimas, jo siūti nereikėjo, nebuvo mėlynių, nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Gal išgėręs jis jai grasino, gal ir ji jam ką nors pasakė, gal buvo supykusi (2 t., b. l. 43). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Netrukus po įvykio 2019 m. spalio 29 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2019 m. spalio 28 d. su sugyventiniu D. J. dviese gėrė alų. Tarp jos ir D. J. kilo konfliktas, todėl ji tyčia, paėmusi nuo dujinės viryklės metalinį arbatinuką, trenkė juo sugyventiniui D. J. vieną kartą į galvą, o D. J. tyčia metė stiklinį puodelį jai į galvą ir ją praskėlė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Iš galvos pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 74, 75, 78, 79). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nukentėjusiosios viso proceso metu duotus parodymus, tai, jog nukentėjusioji duodama parodymus pirmosios instancijos teisme visų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių nebeprisiminė, nepaneigia nuteistojo D. J. smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu fakto ir neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, patikimumu. Pažymėtina, kad pirminiai parodymai paprastai būna teisingi, dėl to, jog nėra spėjama kelti įvairių versijų, taip pat kaltinamieji nespėja paveikti nukentėjusiųjų. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmuosius nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad D. J. jos atžvilgiu vartojo smurtą, laikė teisingais ir jais vadovavosi, grįsdamas nuteistojo kaltę. Nukentėjusiosios I. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju svarbūs yra ne tik pirminiai pačios nukentėjusiosios I. S. parodymai, bet ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai, kurie užfiksuoja pirminius paaiškinimus, stebi asmenų savijautą, jų reakcijas ir pan. Liudytojas – policijos pareigūnas D. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad į įvykio vietą vyko dėl konflikto tarp sugyventinių ar dėl smurto artimoje aplinkoje. Moteriai buvo praskeltas viršugalvis, nes buvo kruvini plaukai. Puodelis, kuriuo buvo padarytas sužalojimas, buvo stiklinis ir korėtas, panašus į alaus bokalą tik mažesnis. Neprisimena, ką nurodė asmenys, nes smurtas jų tarnyboje yra kasdienis įvykis ir jie jam maišosi. Atrodo, kad D. J. nurodė, jog jam trenkė iš virdulio, kuris buvo virtuvėje. Abu asmenys buvo gerokai girti. Tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje surašė iš moters žodžių. Tikslesnės įvykio aplinkybės buvo nurodytos jo tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 64). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad 2019 m. spalio 29 d. 0.12 val. pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. nuvyko nurodytu adresu, kur juos pasitiko I. S., kuri nurodė, jog namuose išgertuvių metu tarp jos ir jos sugyventinio D. J. vyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis metė stiklinį puoduką ir pataikė jai į galvą. Matėsi, kad moters galva yra kruvina. I. S. teigė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, D. J. paaiškino, kad minėto konflikto metu buto virtuvėje jo sugyventinė I. S. metaliniu virduliu jam sudavė per galvą, todėl jis po to į ją metė stiklinį puoduką (1 t., b. l. 92, 93). Liudytojas – policijos pareigūnas A. A., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat parodė, kad į įvykio vietą vyko dėl smurto ar konflikto. Atvažiavus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad abu asmenys neblaivūs, buvo abipusis smurtas. Kažkuris asmuo metė iš puoduko, o kitas – trenkė iš arbatinuko (2 t., b. l. 64, 65).
13. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusioji I. S. bei liudytojai D. M. ir A. A. galėjo apkalbėti nuteistąjį D. J., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Nukentėjusiosios I. S. bei liudytojų D. M. ir A. A. duoti parodymai iš esmės nuoseklūs, patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios I. S. bei liudytojų D. M. ir A. A. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys: 2019 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 10-15); informaciniame pranešime ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuotos aplinkybės, kad 2019 m. spalio 28 d. 23.58 val. gautas pranešimas, jog 44 metų amžiaus pranešėją prieš 15 minučių sumušė sugyventinis, praskėlė galvą, šiuo metu kraujuoja. Pranešime nurodytų aplinkybių tikslinimo metu nustatyta, kad 2019 m. spalio 28 d., apie 23.50 val. šeimyninio konflikto metu namuose neblaivus D. J., kuriam nustatytas 1,61 promilių girtumas, metė puodelį neblaiviai sugyventinei I. S., kuriai nustatytas 1,97 promilių girtumas, į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 21-26); 2019 m. spalio 29 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotos D. J. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. spalio 28 d. jie dviese su sugyventine I. S. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, begerdami susipyko. Konflikto metu jo sugyventinė, paėmusi virdulį, juo vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, o jis savo sugyventinei į galvos sritį paleido stiklinę su alumi ir prakirto galvą. Mano, jog jo sugyventinė nuo jo veiksmų patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 40, 41); Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. spalio 28 d. 23.53 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas skambinusiojo pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46); 2019 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje garso įrašo kopijoje užfiksuota, jog asmuo, prisistatęs I. S., praneša, kad sugyventinis prieš ją naudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 47-49); 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės, jog nukentėjusioji I. S., kurios dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Matoma nukentėjusiosios kaktoje kraujuojanti žaizda. Nukentėjusioji yra labai susijaudinusi ir akivaizdžiai neblaivi. Ant smurtu įtariamo asmens kūno matomų kūno sužalojimų neužfiksuota. Smurtu įtariamas asmuo yra akivaizdžiai neblaivus. Gautas paaiškinimas, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 23.50 val. bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vykstant išgertuvėms, neblaivus sugyventinis D. J. metė stiklinį puodelį savo sugyventinei I. S. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimą. I. S. galva kruvina, iš viršugalvio bėga kraujas. Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas I. S. išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 56-58); 2019 m. spalio 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta nukentėjusiajai I. S. padarytas sužalojimas, patvirtinantis jos nurodytas įvykio aplinkybes: galvos plaukuotosios dalies žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu riboto paviršiaus ploto daiktu, tiek nugriuvus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67); 2019 m. spalio 29 d. alkoholio matuoklio parodymų kvituose užfiksuotos aplinkybės, jog 2019 m. spalio 29 d. 1.51 val. buvo patikrintas I. S. girtumas, kuriai patikrinimo metu nustatytas 1,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 70), 2019 m. spalio 29 d. 1.12 val. buvo patikrintas D. J. girtumas, kuriam patikrinimo metu nustatytas 1,61 promilės girtumas (1 t., b. l. 71). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo D. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis D. J. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – D. J. išteisinti, nėra pagrindo.
14. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. J. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas ne tik D. J. atliktus neteisėtus veiksmus bei I. S. patirtus sužalojimus, bet ir vertindamas visą susidariusią konfliktinę situaciją. Šiuo atveju pagal teismo byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes tinkamai įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant ir į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobūdžio įvertinimo ir jos šiuo atveju buvo įvertintos tinkamai.
15. Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai rėmėsi 2019 m. spalio 29 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotomis jo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu nurodytomis aplinkybėmis, nes jo parodymai buvo užfiksuoti kitokie, juos rašė kita tyrėja, kuri kitaip traktavo jo duodamus paaiškinimus, šių kitos tyrėjos surašytų parodymų jis pats asmeniškai net neskaitė ir jų nematė, nes tyrėja protokolą jam perskaitė pati ir davė pasirašyti kitame lape. Aplinkybę, kad tyrėja A. D. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu užrašė ne tokius D. J. parodymus, kokius jis davė, nuteistasis D. J. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Todėl, siekiant išsiaiškinti D. J. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu vykusios apklausos aplinkybes, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tyrėja A. D., kuri nurodė, kad D. J. parodymus surašė taip, kai jis sakė, iš D. J. žodžių, be to, ji perskaitė apklausos protokolą ir D. J. tai patvirtino parašu, pastabų dėl protokolo turinio nepateikė (2 t., b. l. 62, 63). Duomenų, patvirtinančių liudytojos A. D. šališkumą ar neobjektyvumą, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti šios liudytojos, kuri parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duotais parodymais. Taigi, remiantis šios liudytojos parodymais, D. J. apklausa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo atlikta nepažeidžiant jokių baudžiamojo proceso normų, parodymai užrašyti iš jo paties žodžių ir laikytini patikimais ir teisingais, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. J. kaltu, pagrįstai rėmėsi 2019 m. spalio 29 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotomis D. J. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu nurodytomis aplinkybėmis.
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. nurodo, kad jis turi sveikatos problemų – po patirto išeminio insulto jam tirpsta kairė kūno pusė, nusilpusi kairė ranka, jam sunku suimti, išlaikyti daiktus (šios aplinkybės patvirtintos prie bylos prijungtais medicininiais dokumentais) ir kad kairiąja ranka laikydamas stiklinį puodelį su alumi norėjo I. S. tik aplieti, jos sužaloti iš ties nenorėjo, tačiau nesveikąja ranka nesuvaldė puodelio, puodelis netyčia išsprūdo ir jis netyčia trinktelėjo juo I. S. per galvą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, šiuos nuteistojo D. J. argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kaip nuteistojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.
17. Nors byloje esantis medicinos dokumentų išrašas (2 t., b. l. 61) patvirtina, kad D. J. turi sveikatos problemų, o ekspertas L. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad I. S. padaryta muštinė žaizda yra paviršinė, ją padaryti reikia nedidelės jėgos poveikio, ar tokia žaizda galėjo atsirasti išsprūdus iš rankos puodeliui, priklauso nuo puodelio formos, I. S. muštinė žaizda galėjo būti padaryta puodelio kraštu ir nesveika ranka laikant puodelį, kadangi galima judėti iš kūno – iš krūtinės, puodeliui kontaktuojant su galva, kai puodelis išmetamas ar laikomas rankoje, galėjo būti padarytas toks sužalojimas (2 t., b. l. 63, 64), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek byloje esanti specialisto išvada, tiek specialisto paaiškinimai patvirtina tik aplinkybę, kad I. S. buvo padarytas galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, tačiau neatskleidžia, kokiu konkrečiai būdu ir veiksmais (ar nugriuvus, ar tiesioginiu poveikiu, ar išsprūdus iš rankos puodeliui, ar išmetus puodelį, ar laikant rankoje) nagrinėjamu atveju jis buvo padarytas ir nepatvirtina nuteistojo D. J. nurodomos aplinkybės, kad jis trinktelėjo puodeliu I. S. per galvą netyčia. Taigi nuteistojo D. J. pateikiama byloje nagrinėjamo įvykio versija apie netyčinį žaizdos I. S. padarymą nėra patvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis.
18. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendį nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam D. J. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.