Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minijos 1“ dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismui nustačius pasiruošimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, kuriame ieškovė sutiko, kad ieškiniu priteistos skolos mokėjimas būtų išdėstytas kas mėnesį apytiksliai lygiomis dalimis iki 2023 m. spalio 31 d., su sąlyga, jog atsakovei praleidus terminą sumokėti eilinį grafiko mokėjimą, ieškovė įgyja teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos.

5. Atsakovė teismo nustatytu terminu tripliko nepateikė. Tačiau teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi padarė išvadą, kad nėra pagrindo priimti teismo sprendimą už akių, abiem šalims sutinkant bylos nagrinėjimą paskyrė rašytinio proceso tvarka, apie kurį šalys informuotos, iki teismo posėdžio jokių prašymų nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. nustatyta, kad atsakovė UAB „Minijos 1“ yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2002 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir pagal 2011 m. kovo 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. 2020 m. kovo 4 d. susitarimu dėl 2002 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 13SŽN-183-(14.13.55.) nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomotojas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) išnuomoja, o nuomininkas (UAB „Minijos 1“) išsinuomoja 0,3074 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 21 d. susitarimu dėl 2011 m. kovo 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 13SŽN-42-(14.13.55.) nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomotojas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) išnuomoja, o nuomininkas (UAB „Minijos 1“) išsinuomoja 0,4858 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2020 – 2022 m. mokestinius laikotarpius, dėl ko susidarė 5896,02 Eur žemės nuomos mokesčio skola bei ieškinio pateikimo dienai paskaičiuota 152,11 Eur delspinigių.

7. Byloje pateikti įrodymai (žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2020- 2022 metus, mokesčių mokėtojo kortelė, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) patvirtina, jog atsakovė naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį neįvykdė.

8. Atsakovė iš esmės ieškinio neginčijo ir pripažino ieškovės paskaičiuotą susidariusią skolą su delspinigiais.

9. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).

10. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas).

12. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021-04-29 sprendimu Nr. T2–91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 6 punktas numato, jog žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

13. Teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.2-6.4 straipsniai, 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021-04-29 sprendimu Nr. T2–91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 3 punktas, 5 punktas, 6 punktas).

14. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

15. Kadangi atsakovė naudojasi valstybine žeme, jai kyla pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis). Atsakovė ieškovės prašomos priteisti 5896,02 Eur nesumokėtos valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos ir 152,11 Eur delspinigių neginčijo. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 5896,02 Eur nuomos mokesčio skola ir 152,11 delspinigių, kuriuos sudaro 151,19 Eur delspinigiai už 2020 – 2022 m. mokestinius laikotarpius ir 0,92 Eur delspinigiai už 2022 m. mokestinį laikotarpį.

Dėl skolos išdėstymo

16. Atsakovė prašo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą tokia tvarka: iki 2023-01-31 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-02-28 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-03-31 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-04-30 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-05-31 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-06-30 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-07-30 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-08-30 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-09-30 dienos - 604,72 Eur, iki 2023-10-31 dienos - 605,65 Eur.

17. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

19. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

21. Ieškovė atsakovės prašymui dėl skolos išdėstymo neprieštaravo su sąlyga, jog atsakovei praleidus terminą sumokėti eilinį grafiko mokėjimą, ieškovė įgyja teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos.

22. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą pagal atsakovės prašymą iki 2023 m. spalio 31 d., nebus pažeisti šalių lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principai bei bus išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimu bendros priteistos 6048,13 Eur skolos mokėjimas išdėstomas iki 2023 m. spalio 31 d., nustatytina, kad atsakovė, pradedant 2023 m. sausio mėnesiu, atliks ieškovei devynias mėnesines įmokas po 604,72 Eur, o paskutinę įmoką sumokės 605,65 Eur iki 2023 m. spalio 31 d. Taip pat vadovaujantis ieškovės nurodyta teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-836-642/2021; Nr. e2-216-538/2022; Nr. e2-434-1092/2022), darytina išvada, kad nustatytina sąlyga suteikianti ieškovei teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, jeigu bus praleista nors viena įmoka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 6048,13 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis (136 Eur) iš atsakovės priteistinas į valstybės biudžetą nuo patenkintos ieškinio dalies (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

25. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“)(CPK 96 straipsnio 6 dalis), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minijos 1“ 5896,02 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 02 centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos, 152,11 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 11 centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6048,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai.

Išdėstyti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minijos 1“ ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priteistos 6048,13 Eur sumos mokėjimą dalimis, nustatant, kad atsakovė pradedant 2023 m. sausio mėnesiu atliks ieškovei devynias mėnesines įmokas po 604,72 Eur (šešis šimtus keturis eurus 72 centus), kiekvieną įmoką sumokant iki paskutinės mėnesio dienos, o paskutinę įmoką 605,65 Eur (šešis šimtus eurų 65 centus) atsakovė sumokės iki 2023 m. spalio 31 d.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minijos 1“ praleidus terminą sumokėti eilinį mokėjimą, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyja teisę prašyti teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis už likusios nesumokėtos skolos sumą nuo bylos iškėlimo 2022 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minijos 1“ 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.