Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskiriant galutinę subendrintą - 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų L. G. ir A. S. solidariai civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo V. G. naudai priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. ir L. G. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą: 2020 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. G. metu, L. G. dūrė pirštu V. G. į dešinę akį. Kai V. G. įėjo į (duomenys neskelbtini), atėjo iš paskos, kur A. S. dešiniu kumščiu smogė V. G. į krūtinę. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini), kieme priėjo prie V. G., kuomet A. S. dešiniu kumščiu smogė V. G. į krūtinės sritį, po to suėmė už šonų ir traukė savęs link, o tuo metu L. G. kumščiu smogė V. G. ne mažiau šešis kartus į galvą ir įspyrė ne mažiau penkis kartus į dešinę koją, tokiu būdu, mušdami nukentėjusįjį V. G., sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą kairėje pažastyje ir dešinio smilkinio sumušimą – nežymų nukentėjusiojo V. G. sveikatos sutrikdymą.

3. Nukentėjusiojo V. G. atstovas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti: konstatuoti, kad L. G. ir A. S. padarė nusikalstamą veiką, būdami apsvaigę nuo alkoholio; nuteistajam L. G. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinti, prisilaikant BK bendrosios dalies normų, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti L. G. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nurodant ją atlikti įkalinimo įstaigoje; nuteistajam A. S. paskirti laisvės atėmimo bausmę BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose; priteisti nukentėjusiajam V. G., solidariai iš nuteistųjų L. G. ir A. S. 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistųjų L. G., A. S. kaltė, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis ir priteistu neturtinės žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmių

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

9. Įstatymų leidėjas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Nagrinėjamu atveju L. G. teismas skyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o A. S. – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, L. G. ir A. S. paskirtos bausmės nėra per švelnios, jos tinkamai individualizuotos, atitinka padarytos veikos ir nuteistųjų asmenybės pavojingumą, todėl BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas nenurodė jokių naujų argumentų, kodėl nuteistiesiems paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas turėtų būti sugriežtintos, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per švelnias ir jas griežtinti, nėra pagrindo.

10. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde prašoma nuteistiesiems L. G. ir A. S. skirti griežtesnę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jų asmenybėmis, nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. G. ir A. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

11. Skirdamas bausmę L. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas du kartus (1 t., b. l. 158-160), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 177-183), dirba UAB „K.“, VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b. l. 185), baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad apylinkės teismas jau įvertino visas nukentėjusiojo atstovo skunde akcentuojamas aplinkybes, t. y. praeities teistumus, baustumus administracine tvarka, baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. G., veikdamas tiesiogine tyčia, nesant jokio pagrindo, sužalojo žmogų - nukentėjusįjį V. G. ir, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju, buvo akivaizdžiai aktyvesnis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino pačios nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. asmuo, veikdamas tiesiogine tyčia, kito asmens atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus ir tokiu būdu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sutiktina su atstovu, kad nuteistojo L. G. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvesnis ir būtent tai atsispindi paskirtoje bausmėje, t. y. L. G. buvo skirta griežtesnė bausmė, nei A. S..

12. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad yra pagrindas L. G. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Atstovas akcentuoja, kad L. G. atžvilgiu praeityje jau buvo taikomos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, tačiau jis pakartotinai nusikalsdavo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

13. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, 2K-212-648/2016). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

14. Taip pat pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę. Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžta tai, kad dėl nukentėjusiojo interesų, nors ir būdamas lygiavertis proceso dalyvis, yra kitoje teisinėje situacijoje nei nuteistasis (kaltinamasis), nes visas baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne tik tam, kad būtų tinkamai nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 1 straipsnis), bet ir tam, kad kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą būtų pakankamai realizuota (BPK 44 straipsnio 10 punktas). Tačiau nukentėjusio asmens ir valstybės požiūris į nusikalstamą veiką ir tai, kaip į ją turi būti reaguojama, skiriasi. Nukentėjusiam asmeniui nusikalstama veika yra asmeninis reikalas, sietinas su neigiamais išgyvenimais dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, liga, reikalaujantis patirtos materialinės ir emocinės žalos atlyginimo. Valstybei tai baudžiamosios teisės pažeidimas, reikalaujantis nuoseklaus, prognozuojamo ir teisingo atsako pagal įstatymą. Taigi, vertinant nukentėjusiojo interesų užtikrinimą ir pusiausvyrą, svarbu nustatyti jų materialinio teisinio ir procesinio teisinio interesų realizavimo pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-143-1073/2020).

16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas L. G. paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vertino tai, kad jis iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas, bausmės atliktos, jauno amžiaus, dirbantis, todėl realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, o tai pastūmėtų į naujus nusikaltimus, nepasiekus bausmės tikslų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus L. G. nuo visuomenės, o pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas akcentuoja aplinkybę, kad praeityje L. G. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis vis pakartotinai nusikalsdavo. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad L. G. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas, paskutinį kartą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmę atlikęs. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo institutas iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo taikytas tik vieną kartą Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, bausmė atlikta. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pagal minėtą nuosprendį. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nors šiuo atveju kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo vertinimu, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant pareigas.

17. Skirdamas bausmę A. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, po šios veikos padarymo buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, paskirtas bausmes atlikęs (2 t., b. l. 7-8), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 16), dirbantis „M. Ž.“, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios A. S., t. y. teistumai, baustumai administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat jau buvo įvertintos skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo. Tai, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistojo A. S. ir bendrininko veiksmais buvo padaryta reali žala nukentėjusiajam (sutrikdyta sveikata, padaryta neturtinė žala), akivaizdu ir tai jau savaime nulemia pats nusikalstamos veikos pobūdis, t. y. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

18. Nuteistojo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-153-976/2022). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme L. G. pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau nesutinka, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi, būdamas blaivus, būtų pasielgęs taip pat. A. S., duodamas parodymus apylinkės teisme, taip pat pripažino įvykio dieną vartojęs alkoholį. Nurodė, kad situacija kilo dėl triukšmo, nukentėjusiojo energijos, ginčo ir neišklausymo. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. J. teigė, kad kaltinamieji buvo šiek tiek išgėrę, tačiau neatrodė labai girti ir nebuvo taip, kad jie labai rėkautų. Byloje apklausti liudytojai J. J., G. V., V. P., apklausti apylinkės teisme, teigė, kad nukentėjusysis, atėjęs į remontuojamą butą, pradėjo šaukti, reikšti pretenzijas dėl atliekamo remonto ir tik po to atėjo nuteistieji, reaguodami į kilusį triukšmą. Liudytojo V. P. teigimu, nuteistieji bandė pasiteirauti, kodėl nukentėjusysis koridoriuje rėkauja, tačiau pastarasis užsipuolė nuteistuosius ir pradėjo ant jų rėkti. Taigi, aplinkybę, kad nuteistieji A. S. ir L. G. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, iš esmės patvirtino tik patys nuteistieji. Liudytoja J. J. teigė, kad nuteistieji buvo tik šiek tiek išgėrę ir neatrodė labai girti. Kitų objektyvių duomenų apie nuteistųjų apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu, byloje nėra. Be to, nagrinėjamu atveju negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistųjų veiksmams turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, kadangi, nuteistųjų veiksmus išprovokavo koridoriuje kilęs triukšmas ir paties nukentėjusiojo elgesys, rėkimas ant nuteistųjų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti šį nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo prašymą.

Dėl neturtinės žalos

19. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 4 000 Eur. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis patyrė didelę baimę, šoką, jautė didelį fizinį skausmą, buvo morališkai pažemintas, nes nusikaltimas prieš jį buvo įvykdytas be jokios dingsties. Nukentėjusysis buvo ir tebėra labai pažemintas, kas jį itin žeidė ir tebežeidžia iki šiol. Kaltininkai dėl savo išpuolio prieš nukentėjusįjį iki šiol jo neatsiprašė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam V. G. solidariai iš nuteistųjų priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, apylinkės teismas motyvavo tuo, kad V. G. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas pažymėjo, kad, nors nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą, diskomfortą dėl patirtų sužalojimų, dėl ko turėjo kreiptis į medikus, patyrė kitus nepatogumus, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios ar ilgalaikės pasekmės, byloje duomenų nėra. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamųjų turtinę padėtį, kilusias pasekmes, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylose, teisingumo ir protingumo principus.

20. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

21. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; trukmę; netekto darbingumo laipsnį; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

22. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių specialisto išvadų, ekspertizės akto, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas odos nubrozdinimas kairėje pažastyje ir dešinio smilkinio sumušimas. Dėl prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto, nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusiajam buvo durta rankos pirštu į akį, du kartus smogta į krūtinę, ne mažiau kaip šešis kartus smogta į galvą ir ne mažiau, kaip penkis kartus įspirta į dešinę koją. Taigi, vertinant pačios nusikalstamos veikos pobūdį ir nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai, išgąstis, skausmas buvo išties dideli. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas 800 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas jo patirtiems išgyvenimams, fiziniam skausmui. Taigi, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiojo patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos būklės, į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, kaltės formą (tiesioginė tyčia, nukentėjusysis lauke buvo pasivytas ir smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu tęsėsi), turtinę padėtį (abu nuteistieji dirba), teisėjų kolegija iš dalies tenkina nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajam V. G. iš nuteistųjų solidariai priteistos neturtinės žalos dydį padidinant iki 2 000 eurų.

23. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistiesiems L. G. ir A. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro: 223,33 Eur už L. G. atstovavimą ir 268,35 Eur – už A. S.. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Šia nutartimi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Bylos duomenimis, nuteistieji L. G. ir A. S. dirba. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistųjų priteistina po 100 Eur valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Danius Svirinavičius teismui pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 178-179). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir jau aptartas aplinkybes, prašomą priteisti sumą (121 Eur), nukentėjusiojo atstovo prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendį ir iš nuteistųjų L. G. ir A. S. nukentėjusiajam V. G. solidariai priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) valstybės naudai.

Priteisti iš A. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) valstybės naudai.

Priteisti nukentėjusiajam V. G. solidariai iš nuteistųjų L. G. ir A. S. 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) už patirtas advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.