Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad apie penkerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune. Priešais jo butą buvo (duomenys neskelbtini) butas, į kurį buvo atsikraustę nauji kaimynai. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku su A. S. buvo namie, vartojo degtinę. Išgirdo triukšmą, sklindantį iš koridoriaus. Su A. S. išėjo į koridorių pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto durys atidarytos, bute buvo kaimynė G. ir vyresnio amžiaus vyras, kurio apibūdinti negali, nes nepamena, kaip atrodė. Šalia kaimynų buto stovėjo jam anksčiau kelis kartus matytas, tačiau nepažįstamas asmuo, apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, jo plaukai buvo pražilę ir surišti į uodegą. Šis vyras pasakė, kad yra namo pirmininkas, reikalavo iš kaimynų parodyti leidimą dėl atliekamo remonto. Suprato, kad minėtas vyras yra kaimynas. Vyras garsiai rėkė, priekaištavo dėl remonto ir dulkių ir ėjo į minėtų kaimynų butą. Jis jam liepė ten neiti, tačiau vyras neklausė, veržėsi į butą. Mėgino jį sulaikyti, bandė rankomis atstumti ir netyčia įdūrė pirštu jam į akį, tačiau jis vis tiek įėjo į butą. Su A. S. irgi įėjo į butą ir jame įvyko susistumdymas, nepamena ir negali nurodyti, kaip tiksliai vyko susistumdymas. Po to kaimynai jiems trims liepė išeiti iš buto. Jie išėjo į koridorių ir jame minėtas vyras toliau aiškino, kad jam nepatinka atliekamas remontas, kalbėjo pakeltu tonu. Jis pasakė, kad „užkabino“ jam akį, dėl to kvies policiją ir išėjo. Matė, kad jis ėjo į bendrabučio kiemą. Su A. S. nuėjo iš paskos. Kieme pamatė tą patį kaimyną prie antros laiptinės, priėjo prie jo. Kieme A. S. galėjo smogti kaimynui į krūtinę. Kaimynas norėjo šalintis nuo jų, nenorėjo, kad jis pabėgtų, todėl sugriebė jį. Tarp jo ir kaimyno prasidėjo grumtynės ir su minėtu vyru nukrito ant grindinio. Ką tuo metu darė A. S., pasakyti negali, tačiau grumtynių metu galėjo kaimynui suduoti smūgius kumščiu ir įspirti. Nepamena, nei kiek kartų, nei į kurias kūno vietas. Po grumtynių kaimynas atsistojo ir šalinosi. Tuo metu pasirodė atvažiuojantys policijos pareigūnai. Dėl to su A. S. pabėgo. Mano, kad konfliktas nebūtų įvykęs, jeigu ne kaimyno provokuojantis elgesys. Kaimynas visą laiką kalbėjo labai įžūliai, pakeltu tonu. Dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi, nori atsiprašyti (2 t., b. l. 32-37). Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildė, kad įvykio metu buvo su lauko šlepetėmis.

A. S. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini), kur gyvena L. G.. Kartu gėrė alkoholį, išgirdo stiprius garsus, nukentėjusysis garsiai rėkė, rodė, kad yra nepatenkintas. O jis su L. G. bandė išsiaiškinti, ką nukentėjusysis veikia kitų bute. Kilo konfliktas, nukentėjusysis rodė nepasitenkinimą dėl dulkių. Nukentėjusysis išeidinėjo, o jis su L. G. nusileido į apačią, kur tęsėsi konfliktas. Galimai buvo smūgių ar susistumdymų, viskas įvyko iš inercijos. Būdamas bute galėjo trenkti nukentėjusiajam, viskas vyko dėl triukšmo, buvo išgėręs, todėl viskas galėjo taip įvykti. To, kas vyko lauke, pilnai nepamena. Vyko grumtynės, tačiau jos buvo labiau žaidybinės, nors nukentėjusiajam atrodė kitaip. Iš jo pusės buvo smūgiavimas, galėjo nukentėjusiajam suduoti smūgį į krūtinę, tačiau smūgiai nebuvo stiprūs. Tuo metu, kai grūmėsi, L. G. buvo kažkur netoli. Ar būdamas blaivus būtų pasielgęs taip pat nėra tikras, galbūt būtų buvęs mažiau impulsyvus. Visa situacija kilo dėl triukšmo, nukentėjusiojo energijos, ginčo ir neišklausymo. Nukentėjusiojo riksmų buvo daugiau nei kaimynų paaiškinimų. Nukentėjusysis kalbėjo su kaimynais, rėkavo, stovėjo balkono pusėje ir buvo kito buto viduje. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Konfliktą tarp kaimynų ir nukentėjusiojo išgirdo, nes pastarasis vyko itin garsiai. Kaimynai konfliktavo, tuomet kartu su L. G. prisijungė. Paprašė nukentėjusiojo išeiti iš kaimynų buto. Iš pradžių prašė gražiai, po to prašė primygtiniau. Nukentėjusysis iš buto nebuvo išstumtas pilna jėga. Kaimynai nebuvo patenkinti, kad nukentėjusysis yra buto viduje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. atvyko pas draugą L. G., (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Liko nakvoti pas L. G.. Kitą dieną, t. y. rugsėjo 27 d toliau girtavo, kol išgirdo riksmus koridoriuje. Abu išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad priešais esančio buto durys atidarytos (žinojo, kad bute gyvena mergina vardu G., L. G. buvo minėjęs). Buto koridoriuje pamatė G. ir šalia buvo vyresnio amžiaus vyras. Neprisimena, ar minėtame bute buvo dar kitų asmenų. Minėtas vyras G. aiškino, kad gyvena tame pačiame name ir rėkė ant jos dėl per didelio dulkių kiekio, jam nepatiko atliekamas remontas. Jis ir L. G. pradėjo su minėtu vyru žodžiu konfliktuoti. Neprisimena, ar L. G. dūrė pirštu į akį tam priekaištaujančiam kaimynui. Atsimena, kad su L. G. įėjo į G. butą, iš kurio kaimyną norėjo išprašyti, tačiau kaimynas nenorėjo išeiti. Dėl to susistumdė ir jis kaimynui smogė kumščiu į krūtinę. Nepamena, ar minėtas vyras jam smogė atgal ar smurtavo jo atžvilgiu ir kaip išvis į tai sureagavo. Nežino, ar toliau tęsėsi konfliktas. Nepamena, ar jie patys išėjo iš buto, ar buvo išvaryti, neprisimena, ar kaimynas pabėgo, tačiau pamena, kad po to su L. G. ėjo į kiemą, kuriame pamatė tą patį kaimyną. Priėjo prie jo ir vėl žodžiu konfliktavo, po to susistumdė. Neatmeta galimybės, kad galėjo vyrui vėl smogti kumščiu į krūtinę. Pamena, kad lauke įvyko grumtynės, jų aplinkybių neatsimena. L. G. irgi grūmėsi, neatmeta galimybės, kad sudavė ir spyrė kaimynui. Nepamena, ar grumtynių metu kas nors būtų nukritęs ant grindinio. Su L. G. pabėgo, kai pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų ekipažą. Dėl to, kad smurtavo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 47-49). Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildė, kad sužalojimai nebuvo konstatuoti. Šios situacijos buvo galima išvengti. Su L. G. veikė beveik dviese, tačiau iš esmės nesutinka, kad jie veikė kartu. Pripažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam į krūtinę, lauke trenkė dešiniu kumščiu, nepamena, ar traukė į save. To, ar L. G. sudavė į galvą ir spyrė – negali pasakyti. Nepamena to, nes buvo išgėręs. Neneigia, kad dėl jo veiksmų galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko sekmadienį, žmona paskambino ir paprašė grįžti namo. Grįžo per pusvalandį ir priėjęs prie penkiaaukščio namo išgirdo didelį triukšmą, suprato, kad vyksta remontai, užkilo į viršų. Žmona norėjo išvykti ir pailsėti nuo triukšmo. Kol susiruošė išvykti, išėjo į koridorių, kuriame dėl dulkių nebuvo įmanoma nieko matyti. Liepė vaikams nekvėpuoti. Žmonai nurodė, kad paprašys kaimynų išvėdinti koridorių, įėjęs atgal, triukšmo nebegirdėjo. Užlipo į trečią aukštą ir išgirdo kosulį, pamatė, kad kaimyno durys yra atidarytos, suprato, kad ten vyksta remontas. Priėjo prie kaimyno, paklausė, ar gali išvėdinti, matė, kad pas kaimyną yra atidarytas tik vienas langas. Pasakė, kad galėtų atidaryti ir kitą langą, nes laiptinėje neįmanoma kvėpuoti. Kaimynas nuėjo prie lango ir pasakė, kad langas yra neatidaromas. Kaimynas stovėjo prie lango, o jis prie durų. Tuomet ketino eiti, bet iš priešais esančių durų išėjo kaltinamieji, jų akys buvo paklaikę, iškart pradėjo ant jo rėkti, kodėl neleidžia žmonėms tvarkytis. Bandydamas išvengti konflikto įėjo į butą, o kaltinamieji iš paskos. Kaltinamieji norėjo išsiaiškinti santykius, kurių nėra buvę, siūlė eiti į koridorių. Išėjo į koridorių, A. S. stovėjo priešais, o L. G. už jo. A. S. rėkė, kažką aiškino, o L. G. trenkė į akį, kadangi jis pasuko galvą, L. G. nepataikė ir pirštu įdūrė į akį. Akis pradėjo ašaroti, bėgo ašaros, tuomet kaltinamieji pradėjo ant jo dar labiau rėkti, o jis paklausė, ką daro su akim, jo pirštas buvo purvinas, todėl galvojo, kad gali atsirasti užkrėtimas. Į kaimynų butą nuėjo kalbėdami, moteris neprieštaravo, kad įeitų į butą. Kaltinamieji įėjo iš paskos, iš pradžių lyg ir medžiojo jį. Tuomet kaltinamieji lyg ir nusiramino, tikėjosi, kad viskas aprims, tačiau A. S. trenkė į paširdžius, nuo smūgio visiškai negalėjo įkvėpti, tuomet A. S. pradėjo stipriai rėkti, spyrė A. S. dešine koja į krūtinę, pastarasis krito link durų ir kaltinamieji išėjo iš buto. Nusprendė paskambinti policijos pareigūnams, nes bijojo, kad viskas gali blogai baigtis. Paskambinęs į policiją nusileido į kiemą. Tuomet kaltinamieji išėjo iš laiptinės, pamatę jį pradėjo eiti link jo, mėtydami akmenis. L. G. turėjo akmenį šalia, o A. S. griebė už skvernų, bandė pargriauti, tempė žemyn, o L. G. liepė mušti. Jam spardė į koją, davė į galvą. Pavyko nustumti A. S., bandė bėgti. Supratęs, kad negali bėgti, nes neklauso dešinė koja, atsistojo prie brangesnės mašinos, tikėdamasis, kad kaltinamieji nemėtys į jį akmenų. Kaltinamiesiems apsupus jį iš abiejų pusių, jis sušuko „policija“. Kai atvyko policija, kaltinamieji perbėgo į kitą laiptinę. Jam buvo sumušta galva, ausis, virš dešinės ausies, dešinys kelis, ausis pažeista. Civilinį ieškinį palaiko, nes gydėsi, ėjo pas gydytojus, turi šeimą, negalėjo nieko dirbti, advokato išlaidos. Šiuo metu vis dar gydosi. Kad reikia rinkti čekius, suprato tik po to. Kojos kelis yra ištinęs dar dabar, taip pat yra ištinusi ir čiurna, nebegirdi ir su kita ausim. Nuo smūgio jam ausyje yra spengimas. Tuo metu, kai L. G. jį spardė, įspyrė į kelį. Įvykį matė laiptinėje buvusi mergina, kieme vaikščiojo moteris su vaiku. O kai buvo tarp automobilių, viską matė asmuo iš pirmo aukšto. Dešinė pusė sumušta, mano, kad buvo nustatytas per švelnus sveikatos sutrikdymo mastas. Tuo metu, kai L. G. spardė į kelį, kaltinamojo koja buvo su batu, tikrai ne su šlepetėmis. Į kelį jam spyrė 4-6 kartus. Ausis sutriko po smūgio. Į ausį, akį ir kelį smūgius sudavė L. G., o į paširdžius – A. S.. Po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, kur gydytojas nustatė, kad kaulas tikrai yra trūkęs, nelaiko kelio. Gydytojui nekilo jokių klausimų, kad yra nutrūkę, negali palinkti į dešinę pusę, o jam linko. Tuomet sudėjo įtvarus. Kitą dieną pradėjo žiūrėti širdį, gydytoja pasisakė dėl ausies. Jam buvo trenkta į krūtinę, ko pasekoje negalėjo kvėpuoti, nuėjus iki namo galo buvo atsivytas su akmeniu, dar kartą pertempė širdį. Jautė, kad jam kyla gumbas, tačiau tai nėra aprašyta dokumentuose.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad incidentas vyko (duomenys neskelbtini). Dukrai G. močiutė davė butą ir dukra darėsi remontą. Buvo savaitgalis ir sugalvojo, kad reikia išversti sieną. Kartu su dukros draugu išvažiavo nusipirkti valymo priemonių. Atėjusi išgirdo, kad kažkas rėkia. Nukentėjusysis rėkė, iš kur tiek dulkių, o kaltinamieji klausė pastarojo, kam jis šaukia, juk žmonės remontuojasi. Nukentėjusysis stovėjo prie durų ir rėkė, ką jie daro, paliks laiptinę netvarkingą. Paties incidento nematė, atvykus viskas jau vyko. Nukentėjusysis su kaltinamaisiais susistumdė, todėl liepė jiems iš ten eiti. Kaltinamieji galėjo stumtelti nukentėjusįjį ir liepti pastarajam išeiti. Visi trys išėjo į kiemą, o vėliau ji matė, kaip atvažiavo policija. Kas vyko po to, kai jie išėjo į laiptinę, nematė. Nukentėjusysis neatrodė sumuštas, kai atėjo su pareigūnais. Kaltinamieji buvo šiek tiek išgėrę, tačiau neatrodė labai girti, ir kad labai rėkautų, to nebuvo. Kai prasidėjo susistumdymas, nukentėjusysis sakė, kvieskit policiją. Nei nukentėjusiojo nei kaltinamųjų nepažįsta.

Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darė remontą, nukentėjusysis atėjo ir stabdė juos, galimai dėl netvarkos ar dėl dulkių, prasidėjo įžeidinėjimai ir rėkimas. Gailisi, kad pati neiškvietė policijos pareigūnų, nes buvo naudojamas psichologinis smurtas. Nukentėjusysis įžeidinėjo, su juo nebuvo įmanoma susikalbėti. Bandė kalbėti su nukentėjusiuoju, matyt tai išgirdo kaltinamieji iš išėjo. Tarp jų galimai kilo konfliktas. Nematė, ar jie mušėsi, nes buvo išėję į lauką, o fizinio kontakto koridoriuje nepastebėjo. Kas vyko toliau, nematė, nes ėjo tvarkytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityta dalis liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kažkuriuo metu asmenys tarpusavy pradėjo stumdytis, tačiau kuris kurį pastūmė nematė ir nesuprato, po ko buvo išvaryti iš buto. Po to nuėjusi iki balkono matė, kad bendrabučio kieme minėtas kaimynas bėgiojo nuo abiejų jaunuolių, tačiau nematė, kad jis būtų buvęs mušamas, nieko ypatingo nevyko, todėl toliau nestebėjo. Po apytiksliai pusvalandžio bute pasirodė policijos pareigūnai, kurie klausinėjo apie įvykį, užsirašė duomenis ir išvyko (1 t., b. l. 61-62). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos G. V. parodymus, ji juos patvirtino ir paaiškino, kad kažkas buvo koridoriuje, tuomet jie išėjo į lauką, o vėliau vėl atėjo iki buto. Paklausė, kodėl atėjo į jos butą be leidimo, nuėjo iki balkono kažką pasiimti, tačiau nematė, ar jie mušėsi. Nukentėjusysis visaip įžeidinėjo ją ir V. P.. Tą dieną jie buvo išgriovę sieninę spintą, durys buvo atidarytos į koridorių. Aplinkinių žmonių pasiteiravo dėl triukšmo. Kai nukentėjusysis atėjo, jis iškart pradėjo rėkti. Pretenzijų nereiškė, nes neturi tam laiko. Kas pirmas pradėjo stumdytis, nematė, nes jai buvo stresas. Po įvykio su kaltinamaisiais nebendravo, tik vieną iš jų matė laiptinėje. Su nukentėjusiuoju po įvykio taip pat nebendravo.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo paprašytas pas sugyventinės dukrą padaryti remontą. Išgriovė sieninę spintą, tuomet kažkas prie durų pradėjo garsiai keiktis ir šaukti. Išėjo pažiūrėti, prie durų stovėjo nukentėjusysis, kuris keikėsi, įsiveržė į kambarį, paskui pasakė, kad jam į ketvirtą aukštą kyla dulkės. Iš pradžių bandė su nukentėjusiuoju kalbėti gražiai, bet po nukentėjusiojo įžeidinėjimų ir pats pradėjo šaukti. Šaukimą galimai išgirdo kaltinamieji ir atėjo pasiteirauti, kas vyksta. Tuomet nukentėjusysis pradėjo rėkti ant kaltinamųjų. Kažkuris iš kaltinamųjų pastūmė nukentėjusįjį ir liepė nusiraminti. Nukentėjusysis iš laiptinės išėjo pirmas, o iš paskos kaltinamieji. Grįžo sugyventinė, su ja pakalbėjo apie įvykį ir po kurio laiko atėjo nukentėjusysis su policija. Nukentėjusysis neatrodė sumuštas ar purvinas. Po konflikto nebendravo nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamaisiais. Nukentėjusiajam pretenzijų nėra pareiškęs, nes norisi gyventi ramiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaikinai ramiai kalbėjo su kaimynu, prašė, kad jis nerėktų, tačiau kaimynas ir toliau rėkė, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir aiškinti, kad visi yra susitarę bei nusistatę prieš jį. Po to šviesesnių plaukų jaunuolis su ranka stumtelėjo kaimyną ties petimi. Matė, kad konfliktas augo. Dėl to paprašė pasišalinti iš buto. Jie išėjo. Kas vyko po to, negali pasakyti, nes nematė ir nežino. Maždaug po pusvalandžio atvyko pareigūnai, kurie klausinėjo apie įvykį, užsirašė jų duomenis ir išvyko. Po minėto konflikto dar kelis kartus matė kaimyną iš ketvirto aukšto ir vieną iš jaunuolių, kuris stumtelėjo kaimyną minėto konflikto metu (1 t. b. l. 66-67). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad L. G. nukentėjusįjį stūmė su plaštaka. Sugyventinė grįžo, kai nukentėjusiojo nebebuvo, bet kaltinamieji buvo.

Specialistas R. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis kreipėsi rugsėjo 27 d., nustatytas krūtinės sumušimas, šiuo metu skundžiasi dešinio kelio skausmu. Padarius nuotrauką, nustatyta diagnozė – dalinis raiščio plyšimas. Iš pradžių pacientas skundėsi krūtinės skausmais, vėliau atsirado kelio skausmai. Asmuo labai anksti kreipėsi. Sąnarių gydymas užtrunka tris savaites, jei nepasiteisina po papildomų tyrimų. Nuotraukose matomi sąnariniai tarpai, kurie nepriskiriami prie sunkių traumų, tačiau tikrai neišgyja per 10 dienų. Abejonių dėl diagnozės nebuvo. Pacientas jautė skausmą, buvo raiščių laisvumas. Paciento amžius turi reikšmės tokiems sužalojimams, atitinkamai pagal amžių yra ir ataugėlių, jei jos sujudinamos, gydymas užsitęsia. Pacientui buvo pritaikytas gydymas, paskirtas įtvaras, raištis. Raiščio plyšimas buvo nustatytas rugsėjo 28 d., kitą dieną po įvykio. Ambulatorinio tyrimo metu nėra daromi jokie tyrimai raiščio plyšimo atveju, nustatoma, kad kelis yra patinęs, tikrinamas išorinių raiščių laisvumas, žiūrimos rentgeno nuotraukos, kiek nelygūs sąnariniai tarpai. Medicininiuose dokumentuose yra pateikiama tik dalinė artrozė.

Specialistė A. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. G. kreipėsi į Kauno miesto poliklinikos padalinį 2020 m. rudenį. Kreipėsi dėl vienos ausies prigulimo ir ūžesio. Šie simptomai išryškėjo po traumos, galvos sumušimo. V. G. sakė, kad buvo sumuštas ir po to jam pradėjo spengti ausyse. Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad yra klausos kritimas, todėl buvo konstatuota, kad yra klausos nervų neuritas, nervų pažeidimas, kuris buvo siejamas su trauma, nes pacientas minėjo, kad anksčiau viskas buvo gerai, o po galvos traumos šie simptomai atsirado. Trauminiai neuritai, akustinės traumos dažnai pasireiškia nuo stipraus garso, išryškėja. Pacientas buvo gydomas ambulatoriškai dėl pandemijos, tačiau įprastai tokie sutrikimai gydomi stacionariai nosies, gerklės ligų skyriuje apie 10 dienų. Buvo taikomi plečiantys B grupės vitaminai, rekomenduotas „Paraleruzono“ kursas, kraujotaką gerinantys vitaminai. Pacientas ir anksčiau skundėsi dėl ausies skausmų, kadangi ji buvo sužalota kariuomenėje, tačiau šį kartą buvo skundžiamasi dėl kitos ausies. Atliekant tyrimus buvo matyti pakitimai abejose ausyse, bet pacientas minėjo, kad jam pablogėjo, kur buvo trauma, be to, nurodė, kad su kaire ausimi yra blogiau po kariuomenės, joje pradėjo ūžti, spengti, o to anksčiau nebuvo. Toks klausos nervo pažeidimas galėjo atsirasti ir po smūgio į galvą. Taip pat galėjo būti ir po kariuomenės.

Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu palaikė byloje esančią išvadą. Paaiškino, kad pagal turimus duomenis nukentėjusiajam spyrė į tą vietą, kur yra plyšimas, tačiau apžiūrėjus nukentėjusįjį, jokių sužalojimų ar patinimų nemato. Nėra jokių išorinių kelio sužalojimų. Pas specialistą apie patinimą taip pat nėra parašyta. Jo manymu, raištis negali plyšti nesant išorinių sužalojimų, nesant jokio patinimo, ypač, kai nėra atlikta jokių tyrimų. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių raiščio plyšimą, nors Kauno klinikose buvo atlikta tomograma, tačiau nebuvo darytas ultragarsas. Pateikdamas išvadas rėmėsi duomenimis iki sausio 28 d. Tai yra ilgas laiko tarpas vystytis artroziniams pakitimams, iškart po traumos nukentėjusysis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, nustatyti nevienodi sąnariniai tarpai, neparašyta, kad artrozė. Jei diagnozė būtų teisinga, būtų galima daryti prielaidą, kad tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, gydymas truktų ilgiau nei 10 dienų. Raiščiai gyja daugiau nei 10 dienų. Dėl ausies nukentėjusiajam 2009 metais buvo atliktas tyrimas, nustatytas pakitimas, audiogramoje rašoma, kad pakitimas yra, tačiau gydytojas asmenį apžiūrėjo po 4 mėnesių nuo traumos. Naujesnė diagnozė yra tapati 2009 diagnozei ir nėra nurodyta, kurioje ausyje yra pakitimai. Buvo remiamasi paciento parodymais, tačiau objektyvių duomenų nėra. Be to, nukentėjusysis tokius pat simptomus turėjo po kariuomenės, todėl to susieti su trauma negalima. O sveikatos gydymo mastą reikėtų nustatinėti pagal gydymo trukmę. Dokumentų, pateiktų po išvados jis nėra matęs. Nukentėjusiajam nustatytas galimai menisko plyšimas, o taikyto gydymo pagrįstumo negali nei patvirtinti, nei paneigti. Be to, raištis paprastai neplyšta, toje vietoje turėtų likti mėlynės, nubrozdinimai, raištis patintų, o klinikose tokie sužalojimai nustatyti nebuvo. Papildomai apklaustas ekspertas, pateikus jam teisme gautus papildomus dokumentus, paaiškino, kad yra ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomograma padaryta, tuo metu ji nebuvo padaryta. Išvadoje parašyta, kad yra ultragarsinis tyrimas, tačiau išvadoje nėra ultragarsinio tyrimo aprašymo. Po ultragarsinio tyrimo buvo padaryta kelio kompiuterinė tomograma, yra ultragarsinio tyrimo aprašymas, nurodyti pakitimai, kurie buvo nustatyti ultragarsinio tyrimo metu. Užkliuvo vidinis meniskas, kuris buvo netolygus, nedislokuotas, galimas plyšimas. Buvo kalbama dėl išorinio raiščio plyšimo, išorinis kolateralinis raištis neišgaubtas, plyšimo nesimato, atrodo natūraliai, girnelėje nuo raiščio projekcijoje blauzdikaulių kalcinatas patologinis pakitimas, bėglio racista 2 cm dydžio, surašytos gydytojo diagnozės. Duomenų apie išorinio kolateralinio raiščio plyšimą nėra, kadangi buvo įtariamas menisko plyšimas. Todėl buvo atliktas magnetinis rezonansas, kuris gali parodyti ir pamatyti tuos įplyšimus. Tyrimas buvo atliktas 2021 m. vasario 10 d., tai ilgas laiko tarpas, II-II laipsnio kitų paviršių kontramolecija, nustatyti kremzlės pakitimai, kurie su trauma nieko bendro neturi, šie pakitimai vietose būna III laipsnio. Menisko plyšimas nematomas. Jokių patologijų minėtam raištyje nėra, taip pat nėra jokių kolateralinio raiščio plyšimo duomenų. Jei būtų buvęs plyšimas, būtų matomi gijimo požymiai, raištis būtų sustorėjęs, o pas nukentėjusįjį nėra jokių duomenų apie raiščio sustorėjimą. Nukentėjusysis gydosi ir dėl krūtinės skausmų, širdies skausmų. Naujuose dokumentuose nėra esminių duomenų, kurie keistų išvadą. Plyšimas nebuvo konstatuotas esminiu tyrimu, rentgeno nuotrauka ar ultragarsu, magnetiniu branduoliniu rezonansu. Su ausimi yra neurosensorinis pakenkimas, kuris buvo ryškesnis dešinėje ausyje, tačiau jis buvo nustatytas abiejose ausyse. Smilkinyje yra patinimas, pažeidimas, o kalbama apie ausį, nors ausis ir būtų su mėlyne, vidinėje ausyje, nervo uždegimas, gali paplisti infekcija, kuri gali pažeisti vidinę ausį. Tam, kad būtų pažeista vidinė ausis, turi lūžti kaukolė. Mažai tikėtina, kad nuo spyrimo plyštų raištis, paprastai raiščiai plyšta dėl pertempimo, bet ne nuo spyrio. Po dviejų dienų apžiūrėjus nukentėjusįjį jokių išskirtinių pakitimų nebuvo. Nukentėjusysis turi senatvinius pakitimus, padidėjusį tarpą, o jei tarpas yra padidėjęs, bus judesys, laisvumas. Šiuo metu tarpas nėra sumažėjęs. Objektyviausias tyrimas, kuriuo galima nustatyti raiščio plyšimą yra magnetinis branduolinis rezonansas, jei raištis nuplyšta visiškai, bus paslankumas, dalinis plyšimas judesio neduos. Dydį patvirtina tik magnetinis rezonansas, nes gijimo požymių nematyti. Pakitimų dešinėje ausyje negali susieti su trauma.

Iš 2020 m. rugsėjo 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. G. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. apie 15:30 val. nuėjo į butą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei paprašė ten buvusių nepažįstamų asmenų atidaryti langą koridoriuje, nes dėl jų vykdomų remonto darbų visa laiptinė pilna statybinių dulkių. Jam tik pradėjus kalbėtis su jais, pastarieji pradėjo ant jo šaukti bei liepė išeiti. Jiems dar kalbantis, į minėtą butą iš (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto atėjo du akivaizdžiai neblaivūs taip pat nepažįstami vyriškiai bei pradėjo ant jo šaukti ir liepė išeiti. Vienas iš atėjusių vyriškių dėl neaiškių priežasčių sudavė jam vieną smūgį į krūtinės sritį su savo dešinės rankoms kumščiu. Supratęs, kad viskas gali baigtis blogai, jis pabėgo į lauką. Bėgdamas į lauką, paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei laukė policijos pareigūnų, GMP pagalbos. Jam būnant namo kieme, į jį taip pat atėjo tie patys asmenys bei vėl jį užsipuolė, bei pradėjo mušti savo rankų kumščiais, kiek tiksliai smūgių sudavė ir į kurias vietas, negali pasakyti. Pastarieji taip pat jį apmėtė akmenimis, tačiau nepataikė. Dėl tokio elgesio jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Kol atvyko policijos pareigūnai, minėti asmenys pasišalino, šių asmenų nepažįsta (1 t., b. l. 15-19).

2020 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 34-35). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 37-39).

2020 m. lapkričio 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Matomas penkių aukštų daugiabutis pastatas. Namas yra dviejų laiptinių. Įėjus į laiptinę ir užlipus į trečią aukštą patenkama į ilgą koridorių. Kairėje pusėje yra šešios butų durys. Pro dešinėje esančias duris patenkama į kitą koridoriaus dalį, joje yra keturių butų durys. Dešinėje pusėje šalia įėjimo/išėjimo durų matyti rudos spalvos, galimai medinės, buto durys, pro kurias patenkama į buto koridorių. Einant tiesiai koridoriumi patenkama į kitą patalpą, kuri sujungta su koridoriumi (1 t., b. l. 41-42). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 44-47).

2020 m. lapkričio 16 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole nurodyta, kad V. G. iš jam pateiktų foto nuotraukų atpažino trečioje nuotraukoje esantį L. G., kaip asmenį, kuris užpuolė nukentėjusįjį ir 2020 m. rugsėjo 27 d. jį užpuolusį vaikiną, kuris jam įkišo pirštą į dešinę akį ir tęsiantis konfliktui kieme kumščiu sudavė smūgį į galvą, įspyrė į dešinę koją ir taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 69-71). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 73).

2020 m. lapkričio 26 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. G. iš jam pateiktų foto nuotraukų atpažino asmenį esantį 2 nuotraukoje, kaip A. S., kuris 2020 m. rugsėjo 27 d. bute sudavė dešiniu kumščiu smūgį į krūtinę, o konflikto kieme metu dešiniu kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, po to suėmė už šonų ir tempė savęs link, bandydamas pargriauti (1 t., b. l. 75-77). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 79).

2020 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 2340/2020 (02) nurodyta, kad V. G. konstatuoti odos nubrozdinimas kairėje pažastyje, dešinio smilkinio sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 85).

2021 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. pG 204/2021 (02) nurodyta, kad V. G., remiantis papildomai pateiktais medicininiais dokumentais, nustatytas odos nubrozdinimas kairėje pažastyje, dešinio smilkinio sumušimas padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose taip pat nėra jokių objektyvių duomenų (tyrimų), patvirtinančių dešinio kelio raiščio plyšimą. Be to, atlikus dešinio kelio rentgenogramą, nustatyti II laipsnio degeneraciniai (amžiniai) netrauminiai pakitimai. Neurosensorinio tipo klausos pakenkimas V. G. buvo nustatytas dar iki traumos, t. y. 2009 m. Turimais objektyviais duomenimis sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 90-93).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. ekspertizės akto Nr. 6/2022(02), matyti, kad papildomai pateiktuose V. G. medicininiuose dokumentuose bei jų išrašuose papildomų sužalojimų, kurie būtų padaryti nagrinėjamo įvykio metu ir nebūtų vertinti bei aprašyti 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. vasario 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G 2340/2020 ir Nr. pG 204/2021 (02), nekonstatuota. V. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 92-98).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020).

Kaltinamieji L. G. ir A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Ginčo dėl aplinkybės, kad kilo konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo V. G., iš esmės nėra – tokias aplinkybes patvirtino tiek kaltinamieji, nukentėjusysis, tiek ir byloje apklausti liudytojai. Abu kaltinamieji parodė, kad būnant namuose išgirdo triukšmą koridoriuje, matė, kad kaimynas, t. y. V. G. ėjo į kaimynų butą ir pastarieji buvo išsigandę, nukentėjusysis išreiškė nepasitenkinimą dėl dulkių, šaukė, ir tuo metu kilo konfliktas. Kad buvo atėjęs į kaltinime nurodytą butą dėl atliekamo remonto bei keliamų dulkių kalbėti su šio buto gyventojais, nurodė ir nukentėjusysis. Iš esmės analogiškai kaltinamiesiems paaiškino ir teisme apklausti liudytojai. J. J. teigimu, atėjusi į dukters butą išgirdo, kad nukentėjusysis rėkė dėl dulkių, o kaltinamieji klausė jo, kodėl jis šaukia. G. V. parodė, kad darant remontą atėjo nukentėjusysis ir stabdė juos dėl netvarkos, dulkių, prasidėjo įžeidinėjimai ir rėkimas, tai išgirdę kaltinamieji atėjo ir tarp pastarųjų kilo konfliktas. Liudytojas V. P. parodė, kad darant remontą nurodytame bute, prie durų kažkas pradėjo keiktis ir šaukti, prie durų stovėjo nukentėjusysis, kuris keikėsi, įsiveržė į kambarį, sakė, kad jam į ketvirtą aukštą kyla dulkės, išgirdę riksmus atėjo kaltinamieji, nukentėjusysis pradėjo rėkti ant jų, kažkuris iš kaltinamųjų pastūmė nukentėjusįjį. Nei vienas paminėtų liudytojų viso konflikto ir kaltinamųjų veiksmų nematė. J. J. nurodė, kad nukentėjusysis su kaltinamaisiais susistumdė, todėl liepė jiems išeiti, o kas vyko jiems išėjus į kiemą, nematė. G. V. parodė nemačiusi, ar jie mušėsi, fizinio kontakto koridoriuje nepastebėjo, o kas vyko toliau nematė. Liudytojo V. P. teigimu, vaikinams raminant nukentėjusįjį bute, šviesesnių plaukų jaunuolis su ranka stumtelėjo kaimyną ties petimi, o kas vyko po to, nematė.

Aplinkybes, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimas, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad atėjus į butą kaltinamiesiems ir prasidėjus konfliktui, L. G. trenkė jam į akį, o kadangi jis (nukentėjusysis) pasuko galvą, kaltinamasis nepataikė ir pirštu įdūrė į akį. Kaltinamiesiems lyg ir nusiraminus, A. S. trenkė jam į paširdžius, dėl ko visiškai negalėjo kvėpuoti. V. G. parodė, kad nusprendė paskambinti policijai ir nusileido į kiemą, iš paskos atėjo ir kaltinamieji, ir kieme jam spardė į koją, davė į galvą. A. S. jam pavyko nustumti ir bandė bėgti, tačiau to negalėjo padaryti dėl kojos. Į ausį, kelį ir akį smūgius jam sudavė L. G., o į paširdžius - A. S., į kelį jam buvo spirta 4-6 kartus. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pranešime apie nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 15-19), bei atpažindamas asmenis, apie kuriuos davė parodymus, paaiškindamas, kad iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. S. kaip asmenį, kuris jam bute dešiniu kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, o konflikto kieme metu – sudavė kumščiu smūgį į krūtinę, po to suėmė už šonų ir tempė link savęs, bandydamas pargriauti, o L. G. atpažino kaip asmenį, kuris dūrė pirštu į dešinę akį, kieme sudavė smūgį į galvą, įspyrė į dešinę koją. Kaltinimo aplinkybes iš dalies patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai. L. G. pripažino, kad vyko grumtynės su nukentėjusiuoju, nurodė, kad galėjo būti taip, kad užgavo nukentėjusįjį, galbūt mosikuodamas rankomis trenkė jam per veidą, o bandant sulaikyti nukentėjusįjį, visi trys vieni kitus užgavo, tačiau nesutinka, kad buvo šeši smūgiai. Tuo tarpu, teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotu kaltinamojo L. G. parodymai, kad grumtynių metu galėjo kaimynui suduoti smūgius kumščiu ir įspirti, tačiau nepamena nei kur, nei kiek kartų. Iš A. S. duotų parodymų turinio matyti, kad kaltę jis iš esmės pripažino, paaiškindamas, kad galimai buvo smūgių ir susistumdymų, būdamas bute galėjo trenkti nukentėjusiajam, tačiau smūgiai nebuvo stiprūs. Kaltinamasis patvirtino ir teisme perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė pripažįstantis, kad trenkė nukentėjusiajam į krūtinę, lauke trenkė dešiniu kumščiu, neneigia, kad jo veiksmais galėjo būti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam.

V. G. bylos nagrinėjimo teisme metu ginčijo, kad jam buvo padarytas didesnio masto sveikatos sutrikdymas, nei buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Šioms aplinkybėms patikrinti, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo skirta teismo ekspertizė, kurią atlikusi komisija, vertindamas papildomus duomenis, konstatavo, jog papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose bei jų išrašuose papildomų sužalojimų, kurie būtų padaryti nagrinėjamo įvykio metu ir nebūtų vertinti bei aprašyti 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. vasario 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G 2340/2020 ir Nr. pG 204/2021 (02), nekonstatuota, V. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog V. G. kaltinamųjų veiksmais buvo sukeltas sunkesnis nei nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamieji A. S. ir L. G. nurodė, kad susigrūmimas buvo nestiprus, jie nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, tik norėjo jį išvyti iš kaimynų buto ir apginti kaimynus, todėl apsistumdė, tačiau šiuo atveju, kaltinamieji nors ir nenorėjo sukelti nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau juos tenkinto bet kokie kilsiantys padariniai, todėl kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tai, kad kaltinamieji nurodė bandantys apginti kaimynus, nešalina atsakomybės dėl jų padarytų veiksmų, kadangi tokie kitų asmenų interesų gynimo būdai nėra teisėti ar proporcingi nukentėjusiojo atliktiems veiksmams.

Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad abu kaltinamieji, išgirdę triukšmą už durų, atėjo į kaimynų butą, kur abu sukonfliktavo su nukentėjusiuoju V. G.. Abu atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį tiek bute, tiek vėliau ir kieme. Taigi, nors tarp pastarųjų nebuvo aiškaus ir konkretaus susitarimo prieš veikos padarymą, tačiau matyti, kad abu pritarė vienas kito veiksmams savo elgesio, taigi veikė bendrai.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad kaltinamieji suvokdami savo veiksmų esmę tai, jog veikia bendrai, suprato nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, tačiau nesiekė konkrečių padarinių – nežymaus nukentėjusiojo sužalojimo. Šiuo atveju, juos tenkino bet kokios pasekmės, taigi kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

L. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas du kartus (1 t., b. l. 158-160), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 177-183), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b. l. 185). Į Respublikinį priklausomybių ligų centrą Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 190). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1425/2020 nurodyta, kad L. G. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 194). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, po šios veikos padarymo buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, paskirtas bausmes yra atlikęs (2 t., b. l. 7-8), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 16), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“. Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 18). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale gydėsi 2017 m. rugpjūčio 9 d. (2 t., b. l. 22) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-285/2021 nurodyta, kad A. S. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 26). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. civilinis ieškinys dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinime nurodytais veiksmais L. G. ir A. S. sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. V. G. buvo konstatuoti odos nubrozdinimas kairėje pažastyje, dešinio smilkinio sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Nepaisant to, iš tiesų buvo padaryti daug žymesni sveikatos sutrikdymai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika ir CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusysis nurodo, kad neturtinė žala yra apibrėžiama ne tik per bendruosius požymius, bet per nebaigtinį neturtinės žalos atsiradimo atvejų sąrašą, nurodydamas tam tikrus neturtinio pobūdžio praradimus, t. y. neigiamus fizinius ir dvasinius aspektus, darančius poveikį asmeniui. Neturtinės pasekmės vertinamos ne tik įvykusio įvykio požiūriu, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomenei, profesinei veiklai ir pan. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Įvykio metu buvo stipriai sumuštas kaltinamųjų, sužalotas. Kaltinamieji tuo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, veikė bendrais tyčiniais veiksmais, dėl kurių jis patyrė didelę baimę, net šoką. Būdamas sumuštas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir buvo morališkai pažemintas, nes nusikaltimas buvo padarytas be jokios dingsties. Su juo pasielgta kaip su kokiu paskutiniu padaru, tuo tarpu, pagal valstybėje galiojančius įstatymus, draudžiama muštis šunis ir kates. Sumušimas jį itin įžeidė ir tebežeidžia iki šiol. Prisiminus minėtus įvykius pabunda išpiltas šalto prakaito. Buvusią situaciją ne kartą išgyveno sapnuose, dėl to kartais pabunda išpiltas šalto prakaito. Kaltinamieji dėl išpuolio iki šiol neatsiprašė. Neigiamas sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. 4 000 Eur neturtinės žalos prašo vertindamas patirtus išgyvenimus, gydymąsi. Taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktiką, vertinant neturtinės žalos dydį neįmanoma suvienodinti teismų praktikos, nes kiekvienu atveju reikia vertinti neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą. Taigi, kadangi neturtinė žala buvo padaryta dviejų kaltinamųjų, laikytina, kad prašoma neturtinės žalos suma neprieštarauja ir suformuotai praktikai. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad gydėsi, negalėjo nieko dirbti. Kojos kelis yra ištinęs dar dabar (apklausos laiko), taip pat yra ištinusi ir čiurna, nebegirdi ir su kita ausim. Nuo smūgio jam ausyje yra spengimas.

Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir teisiamųjų posėdžių metu ne kartą akcentavo, kad jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas pažymi, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra nustatomas specialisto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Specialistui buvo pateikti nukentėjusiojo sveikatos duomenys iš Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bei Viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos, ir dviejose specialisto išvadose bei ekspertizės akte konstatuota, kad V. G. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų, kad gydymosi laikotarpio trukmė galėtų keisti sveikatos sutrikdymo mastą, byloje nėra.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš kaltinamųjų bylinėjimo išlaidas bei pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad V. G. 2021 m. birželio 6 d. už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėjo 242 Eur (2 t., b. l. 118, 119).