Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams K. R. P., R. D., S. B., T. D., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovių K. R. P., R. D., S. B. ir T. D. 259,14 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydamas, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1054-343/2016 konstatuota, jog už eismo įvykį atsakingo transporto priemonės savininko R. P. palikimą priėmę paveldėtojai yra tik bendraatsakoviai K. R. P. ir S. B., todėl atsisako savo reikalavimo bendraatsakoviams R. D. ir T. D.. Pareiškime pažymėta, kad ieškovui yra žinomos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio, pareikšto bendraatsakoviams R. D. ir T. D., reikalavimų atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; pašalino atsakovus R. D. ir T. D. iš nagrinėjamos civilinės bylos.Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas ieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, ieškovui ieškinio dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos. Kadangi bylos išsprendimas neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, todėl teismas šiuos bendraatsakovius pašalino iš bylos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė S. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti visų atsakovų atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kas priėmė R. P. palikimą, nesivadovavo Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1054-343/2016 ir testamentų registro išrašu, kuriame nurodyta, kad palikimą priėmė visi keturi atsakovai. Atsakovei S. B. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji nėra paveldėtoja.Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. nebuvo pripažintas kaltu, nes administracinių teisės pažeidimų byla buvo nutraukta jam mirus. Kadangi R. P. kaltė nėra įrodyta, ieškovė nėra R. P. kreditorius ir neturi teisės reikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.Apeliantės pateiktame dokumente pavadinimu „skundas prie 2016-11-02 skundo“ pažymima, kad byla išnagrinėta nesivadovaujant įstatymais. Pateiktas ieškinys yra pasirašytas tokios teisės neturinčio asmens ir prie ieškinio nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys atstovo teises ir pareigas. Teismas nepateikė R. D., T. D. ir K. R. P. atsiliepimų į atsakovės atskirąjį skundą. Be to, 2016-11-29 teismo posėdžio metu perskaitytas atsakovės prašymas, susijęs su atskiruoju skundu, nebuvo perduotas apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu.Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas turi diskrecijos teisę bylos nagrinėjimo metu spręsti, kas yra tinkamas atsakovas byloje. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos ir / ar viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio dalies atsisakymo tik kelių atsakovų atžvilgiu priėmimo sąlygų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo ieškinio, pareikšto bendraatsakoviams R. D. ir T. D., reikalavimų atsisakymas ir civilinė byla nutraukta šių atsakovų atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinio atsisakymas atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog toks atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitiko įstatymo keliamus reikalavimus: jį pateikė tinkamai atstovaujamas ieškovas (ieškovės vadovo įgaliotas darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės departamento direktoriaus pavaduotojas D. Z. pagal patvirtintą įgaliojimą Nr. IG-9-(1.22.)) (b. l. 42-45). Ieškovas raštu nurodė, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti pareiškimo trūkumus. Ar ieškovės atsisakymas pažeidė apeliantės teises ir teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad visų pirma vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straispnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Kadangi tokia besąlyginė teisė kam reikšti ieškinio reikalavimus priklauso tik ieškovui, tokios teisės atsisakymas taip pat priklauso tik ieškovui, todėl toks atsisakymas nepažeidė apeliantės kaip atsakovės teisių ir teisėtų interesų.Ieškovė savo ieškinio atsisakymą atsakovų R. D. ir T. D. atžvilgiu grindė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1054-343/2016, kurioje teisėjų kolegija pripažino negaliojančiais 2012 m. gruodžio 10 d. sudarytus R. P. testamentus atsakovų R. D. ir T. D. naudai. Pažymėtina, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, jog pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turėtų būti nurodytos tokį procesinį veiksmą sąlygojusios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei mano apeliantė, neturėjo pareigos nagrinėti ir vertinti paminėtoje apeliacinio teismo nutartyje nustatytas aplinkybes ar spręsti dėl testamento registro 2016-10-18 išrašo duomenų įtakos ieškovės apsisprendimui atsisakyti ieškinio (b. l. 35-38). Atsisakius nuo ieškinio atsakovų R. D. ir T. D. atžvilgiu ir teismui ieškinio atsisakymą priėmus, šie asmenys praranda byloje dalyvaujančio asmens statusą (CPK 37 straipsnis), todėl skundžiamos nutarties nuostata dėl šių atsakovų pašalinimo iš nagrinėjamos civilinės bylos yra teisinga, nors ir perteklinė. Klausimo dėl šių asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis išsprendimas nagrinėjamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jo išsprendimas/neišsprendimas negali turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Prie atskirojo skundo pridėtame dokumente, kuris pavadintas „skundas prie 2016-01-03 skundo“, apeliantė nurodė, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, susijusius su civilinės bylos dalies dėl atskirojo skundo nepilnu suformavimu. Įvertinęs šiame skunde išdėstytas pastabas, apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų konstatuoti neturi pagrindo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis R. D., T. D. ir K. R. P. atsiliepimų į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė, todėl teismas jų ir neperdavė apeliacinės instancijos teismui. Dėl 2016 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovės perskaityto prašymo, kuris apeliantės teigimu, taip pat buvo neperduotas apeliacinės instancijos teismui, LITEKO duomenų pagrindu nurodoma, kad civilinės bylos dalis dėl atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui išsiųsta 2016 m. lapkričio 29 d. 8.25 val. Teismo posėdis, kurio metu apeliantė perskaitė prašymą, įvyko 2016 m. lapkričio 29 d. 9.15 val., t. y. tuo metu civilinės bylos dalis dėl atskirojo skundo jau buvo perduota Kauno apygardos teismui, todėl šis prašymas objektyviai negalėjo būti perduotas apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui išklausius 2016 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašą, nustatyta, kad atsakovės perskaitytame prašyme yra išdėstyta jos pozicija dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės, dokumentų išreikalavimo, t. y. dėl faktinių aplinkybių, kurios nagrinėtinos ir vertintinos priimant galutinį procesinį sprendimą. Kadangi prašyme nėra nurodytos aplinkybės, pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį neleidžiančios priimti ieškovės ieškinio dalies atsisakymą, tai jos negali įtakoti ir skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl atsakovės pastabos, kad pateikiant 2015-08-20 ieškinį, ieškovas nepateikė teismui duomenų apie atstovą ir prie jo nepridėjo dokumentų, įrodančių atstovo teises ir pareigas, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad civilinės bylos dalys dėl atskirųjų skundų yra formuojamos atskirai nuo visos civilinės bylos medžiagos, į kurios sudėtį įeina tik su atskirojo skundo dalyku susijusi medžiaga. Atskirojo skundo dėl tarpinės teismo nutarties perdavimas apeliacinės instancijos teismui su visa civiline byla nepagrįstai užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą, kas prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pricipams, o visos civilinės bylos medžiagos kopijų darymas nepagrįstai didintų bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau nurodyta aukščiau, pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitiko įstatymo keliamus reikalavimus: jį pateikė tinkamai atstovaujamas ieškovas ir suformuotoje civilinės bylos dalyje yra atstovavimo teises patvirtinantys dokumentai.Kiti askirojo skundo argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, sprendimo išvada atitiko susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.