- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-337-988/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29482-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Opel Insignia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. nuteistas už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vairuodamas automobilį ,,Opel Insignia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį - kliudė ir apgadino kelio ženklą Nr. 533, po ko nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto, numatančio draudimą iškart po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2022 m. rugpjūčio 5 d., 20.43 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį: 1) atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 2) nustatyti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą; 3) nekonfiskuoti automobilio „Opel Insignia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į automobilio pirkimo kainą priteisti automobilio piniginę vertę.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra iš dalies neteisingas. Apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, nors nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos. Apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad vien pats baudžiamasis procesas apeliantui turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį.
2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek apeliantas, tiek jo žmona (laiduotoja), atitinka visas būtinas sąlygas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui. Žmona I. P. yra neteista, nebausta, dirba dėstytoja, teismo posėdyje apylinkės teisme metu nurodė, kaip gali daryti teigiamą poveikį savo vyrui.
2.3. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas nėra vertas teismo pasitikėjimo neteisingai vertindamas apelianto praeitį. Atkreipia dėmesį, kad 2017 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Mano, jog apylinkės teismo sprendimas netaikyti laidavimo instituto grindžiamas prielaidomis, jog ateityje apeliantas gali vėl nusikalsti, tačiau jis anksčiau niekada nebuvo teistas, o į minėtą 2017 m. ikiteisminį tyrimą neturi būti atsižvelgiama, kadangi jis buvo nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.
2.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nustatė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą. Anot apelianto, teismas turėjo nustatyti minimalų vienerių metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą atsižvelgiant į apelianto darbo pobūdį, automobilio reikalingumą, taip pat į tai, jog apeliantas savo kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos gailisi.
2.5. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilį „Opel Insignia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai. Teigia, kad automobilis yra tiek jo, tiek žmonos, įsigytas ne už asmenines lėšas, o po įvykio automobilis buvo suremontuotas papildomai investavus 3500 Eur sumą. Be to, automobilis nuolatos naudojamas ir reikalingas tiek šeimos poreikiams, tiek darbinių funkcijų atlikimui. Mano, kad grąžinus automobilį šeimai, o automobilio vertę išieškant iš apelianto, bus pasiekti tie patys šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, apelianto šeimai patiriant mažesnius suvaržymus – šeimai nereikės ieškoti naujo automobilio. Apygardos teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę, prašo atsižvelgti į automobilio pirkimo kainą ir jo nusidėvėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius prašo nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, netaikęs A. P. BK 40 straipsnio - atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, itin detaliai išdėstė motyvus, kodėl šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas apeliantui nebuvo taikytas. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neatsveria tų, kurie yra detaliai išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime.
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad skirdamas A. P. baudžiamojo poveikio priemones pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK normas, susijusias su baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 68 ir 72 straipsniuose, skyrimu, atidžiai ir tinkamai įvertino A. P. asmenybę, kitas bylos aplinkybes ir atsižvelgė į skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių tikslus. Apylinkės teismas detaliai motyvavo šių priemonių skyrimą, pagrindė kasacinio teismo praktika. Todėl švelninti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones A. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
3.3. Atsiliepime pažymima, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo. Įvertinus byloje esančius duomenis ir apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą bei nekonfiskuoti automobilio „Opel Insignia“, o išieškoti automobilio vertę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jeigu nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-100-648/2019, 2K-127-628/2021).
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad A. P. tik iš dalies atitinka sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; A. P. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi; nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, todėl yra pagrindas konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlieka tikimybė, jog atleidus A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis gali vėl nusikalsti ir padaryti analogišką nusikalstamą veiką, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su šiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti.
8. Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 22 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – ĮKNR) (t. 1, b. l. 86-87), taip pat iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 1, b. l. 121-123) matyti, kad A. P. ne pirmą kartą patenką į situaciją, kai sukėlė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. O būtent, 2017 m. lapkričio 15 d. A. P. apie 19 val. 33 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį kliudė stovėjusį kitą automobilį, apgadino abu automobilius ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatyta 2,17 promilių neblaivumas. Taigi, jis kaip vairuotojas, žinantis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, privalėjo suprasti, jog vairuojamu automobiliu patekus į eismo įvykį, jis privalo pasilikti įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo bei nevartoti alkoholio. Kaip matyti iš ĮKNR duomenų, 2017 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nes tuo metu BK 281 straipsnio 7 dalis nenumatė baudžiamosios atsakomybės už tokius veiksmus, dėl kurių A. P. yra teisiamas šioje byloje. Apeliantas teigia, jog į anksčiau padarytą jo veiką neturi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo šioje byloje, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apygardos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Nors ikiteisminis tyrimas tuo metu buvo nutrauktas, tačiau A. P. padaryta veika yra analogiška nagrinėjamos bylos veikai ir už jos padarymą jam 2017 m. buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį. Taigi, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog minėtos aplinkybės neleidžia pagrįstai manyti, jog A. P. yra pakankamai kritiškas savo elgesiui ir pakankamai nuoširdus, atskleisdamas įvykio aplinkybes, pripažindamas jam pareikštą kaltinimą, išreikšdamas gailėjimąsi dėl savo elgesio.
9. Minėtos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis A. P. neatsakingai vertina įstatymų keliamus reikalavimus, jam taikyta švelnesnė atsakomybės rūšis jokio poveikio nepadarė, dėl ko jis ir vėl po kelerių metų analogiškomis aplinkybėmis padarė naują iš esmės tokią pačią veiką. Teismo pareiga paskirti tokią bausmę, kuri realiai, o ne formaliai paveiktų asmenį, kad pastarasis ateityje laikytųsi įstatytų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų. Įvertinus tai, kad nuteistasis A. P. analogišką veiką padaro nebe pirmą kartą, nors sistemingai KET ir nepažeidinėja, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra reali tikimybė, kad asmuo ateityje tinkamai nesilaikys įstatymų ir gali daryti, be kita ko ir analogiško pobūdžio, naujas nusikalstamas veikas. Nesant pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra galimas jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus tai, kad nenustatyta visuma sąlygų, dėl kurių A. P. būtų galimas laidavimo instituto taikymas, šioje nutartyje teisėjų kolegija nevertina I. P. tinkamumo būti nuteistojo laiduotoja.
10. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. P., tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje
11. BK 68 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taip pat teismas nustato naudojimosi specialia teise draudimo terminą nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemonės tikslas yra prevencinis, užkirsti kelią ateityje asmeniui vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti ir kitus bausmės tikslus (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo šį terminą sumažinti iki 1 metų.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra artimesnė minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam dydžiui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nurodomos darbinės aplinkybės, tačiau jos nedetalizuojamos, taip pat teigiama, jog dėl veikos apeliantas gailisi ir prisipažino.
13. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.
14. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018).
15. Pirmosios instancijos teismo nustatyta ir nebuvo ginčijama, kad A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir po to vartojo alkoholį, dėl ko jam buvo nustatytas 2,19 promilės neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kas reiškia, jog nuteistasis elgėsi itin neatsakingai ir suvartojo sąlyginai didelį kiekį alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. skunde nurodomi argumentai prašant atsižvelgti į darbo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nesudaro pagrindo sutrumpinti pastarajam uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybės teigiamus ir neigiamus bruožus, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, dėl to nustatė mažesnį nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminą.
16. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas.
17. Atsižvelgiant į aptartus duomenis konstatuojama, kad A. P. paskirta priemonė turi būti adekvati, proporcinga ir iš esmės efektyvi norint pasiekti prevencinius tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą. Šiuo atveju, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimas padarytų paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę per švelnia ir ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantą ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 2 metų baudžiamosios poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir teisingas, todėl dar labiau trumpinti šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje
18. Apeliantas skundu taip pat prašo nekonfiskuoti jo transporto priemonės „Opel Insignia“, valstybinis numeris VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog automobilis buvo pirktas ne jo asmeninės lėšomis, o kartu su žmona, automobilis naudojamas šeimos reikmėms, darbinių funkcijų atlikimui, konfiskavus automobilį jiems reikės ieškoti naujo automobilio. Vietoje paskirtos baudžiamojoje poveikio priemonės A. P. prašo išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią sumą.
19. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
20. Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuojant ne transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkamą pinigų sumą yra užtikrinamos prevencinės priemonės, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašių nusikalstamų veiksmų ir, kad nebūtų bandoma naudotis kitiems asmenims priklausomoms transporto priemonėms, taip siekiant išvengti turto konfiskavimo. Tokiu atveju turi būti konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-195-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).
23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
24. Nutarties 8, 15 punktuose aprašytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo padarytą veiką. Pabrėžiama, kad A. P. vairavo automobilį, atsitrenkė į stovėjusį kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pat vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo. Taip elgdamasis kėlė realų pavojų transporto eismo saugumui, kitiems asmenims bei sau pačiam. Sutinkama, kad automobilio konfiskavimas apsunkins A. P. finansinę padėtį. Tačiau pabrėžiama, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet vis tiek nesustabdė A. P. nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, nuteistasis tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).
25. Apeliantas skunde nurodo, jog automobilis buvo įsigytas bendrai kartu su žmona. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju transporto priemonė VĮ „Regitra“ duomenimis yra registruota A. P. sutuoktinės I. P. vardu, ji įgyta santuokos metu, taigi yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis (sutuoktinis) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021 ir kt.). Taigi ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti automobilio konfiskavimo.
26. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra pagrįstas ir užtikrins baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimą. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas – paskirta proporcingai ir teisingai, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.