- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 1-465-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29482-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas
asmeniui, kurį prašoma skirti laiduotoju I. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Sigitui Mikliušui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2022-08-05 apie 18.00 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo vairuodamas automobilį ,,Opel Insignia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį - kliudė ir apgadino kelio ženklą Nr.533, po ko nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2022-08-05, 20.43 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.19 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir paaiškino, kad rugpjūčio mėn. pradžioje buvo labai karšta. Tuo metu jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Žmona po kojos lūžio buvo reabilitacijoje. Tai tęsėsi porą savaičių. Važiuojant namo, susuko vidurius. Nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Niekam nepranešęs, nuvažiavo namo. Namie atliko gamtinius reikalus, išgėrė brendžio. Sekančią dieną turėjo paimti žmoną iš reabilitacijos, žadėjo važiuoti į Gdanską. Labai gailisi dėl šio įvykio. Už eismo įvykio sukėlimą gavo 1200 eurų baudą, už stulpą beveik 2000 eurų reikėjo sumokėti. Po to, kai atsitrenkė į kelio ženklą, patyrė šoką, pasimetė, skambino žmonai. Namie tuo metu nieko nebuvo, sūnus buvo darbe, grįžo po poros valandų. Policija atvažiavo po kelių valandų. Blaivumą tikrino prie namų, po to nuvažiavo į įvykio vietą. Nuo įvykio vietos iki namų nėra poros kilometrų. Namie buvo atidarytas 0,7 litro butelis brendžio, išgėrė daugiau negu pusę. Automobilis registruotas žmonos vardu. Dėl paspirtukininko nežino. Apie tai sakė, kai buvo jau neblaivus. Tiesa, kad neišsuko vairo, dėl kažkokių priežasčių sunkiai sukosi. Automobilis žmonos, bet pirktas santuokoje. Tuo metu žmona buvo susilaužiusi koją, gydėsi sanatorijoje (duomenys neskelbtini). Į darbą kaltinamasis važiuodavo tuo pačiu automobiliu, t. y. abu naudojosi tuo pačiu automobiliu. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą. Labai bloga tėčio sveikata, reikia vežti inkstų dializei. Turi šuniuką, reikia vežti į dresūrą. Žmona beveik nevairuoja. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini) metai. Sudėtinga grįžti po dializės, reikia parvežti. Labai reikalingos teisės.
Paaiškino, kad jo žmona yra nuostabi, pareiginga, kartu jie yra virš 20 metų, užaugino sūnų, dalinasi sėkmėmis ir nesėkmėmis. Apsipyksta, bet retai. Aukojasi vienas dėl kilo. Kai žmona susilaužė koją, nešioją ją ant rankų, nes nemokėjo vaikščioti su ramentais. Kartu sprendžia, kur keliauti. Tada ji liepė penktadienį jam nevažiuoti naktį.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, I. P. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko prašymą paskirti ją laiduotoja ir perduoti A. P. jos atsakomybėn. Ji yra pedagogė nuo 2002 metų. Anksčiau daug dirbdavo, nelikdavo laiko šeimai, dabar krūvį sumažino. Ana vasarą buvo sunki jų šeimai. Ji susilaužė koją. Vyras ją nešiojo 1,5 mėnesio, nes nemokėjo vaikščioti su ramentais. Jai tai buvo tragedija. Padarė išvadas, sumažino darbų krūvius. Įtakos vyro elgesį. Įvykio metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Buvo sutarę, kad vyras ją paims prieš savaitgalį ir važiuos į Gdanską švęsti vestuvių metinių. Pasiūlė, kad geriau atvažiuotų šeštadienį, nes jis labai daug dirbdavo. Išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) naktį. Vyras turėjo labai daug darbo. Išvažiuodavo 3 val. nakties, kad anksčiau pradėtų darbą, nes dieną būdavo labai karštą. Vyras nėra abstinentas, bet ne girtuoklis. Jų šeimoje nėra abstinentų, bet nėra ir prasigėrusių. Jų buitis bendra, viską daro kartu. Darbinės veiklos kitokios. Vyras yra geležinkelietis, ji dėsto kolegijoje. Vyras ją gerbia, padeda. Kartu keliauja. Jo 50-mečio proga ruošiasi važiuoti į Barseloną. Dėl pirkinių labiau sprendžia ji, o kas susiję su kelionėmis, sprendžia vyras, nors ji žino kalbą. Vaikas jau užaugęs. Jai po kojos traumos reikia daugiau vaikščioti, todėl vyras padovanojo šuniuką. Kardinalius sprendimus priima bendrai. Ji mėgsta skaityti, vyras užsiima daržininkyste, sodina augalus šiltnamyje. Ji rūpinasi šeimos narių sveikata. Geriau, kad laidavimas būtų be užstato. Ji uždirba ne per daugiausiai. Šeimos finansinė padėtis nėra gera.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. P. parodė, kad ji yra automobilio ,,OPEL INSIGNIA", valst. NR. (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau šis automobilis yra įgytas jau jai susituokus su A., bei tuo automobiliu naudojosi bendrai. Apie 2022-08-05 buvo (duomenys neskelbtini), todėl nematė koks A. grįžo namo, tačiau apie 18.12 val. A. paskambino jai į jos mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad sudaužė automobilį, iš balso jis jai pasirodė blaivas, ji iš balso atpažįsta, kada jis būna girtas, tačiau paskambinęs jis buvo dideliam šoke, ji susinervino, todėl ką konkrečiai jis sakė neatsimena, tik atsimena esmę, kad pasakė, kad sudaužė automobilį, iššoko oro pagalvės, dabar neatsimena ar jis tada paminėjo, kad įvažiavo į stulpą, pokalbio pabaigoje jis apsiverkė ir padėjo ragelį. Po ko, ji paskambino sūnui L. ir paprašė, kad jis paskubėtų namo pasižiūrėti A. L. jai perskambino jau kai buvo atvykę pareigūnai. A. alkoholiu tikrai nepiknaudžiauja, jis tik labai pavargsta darbe, nes tenka važinėti po visą Lietuvą (b.l.39-41).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-08-05 18:00 val. bendrajame pagalbos centre gautas R. A. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas dideliu greičiu atsitrenkė į perėjos ženklą, jį išvertė ir pasišalino link (duomenys neskelbtini)pusės(b. l. 1-3).
Iš 2022 m. rugpjūčio 5 d. 21.45 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jame nurodyta, jog A. P. nustatyta neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negali eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu gali pataikyti į nosies galą. Nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Jis buvo patikrintas alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB – 0229 (Patikros sertifikato Nr. 1680789, patikra galioja iki 2022-11-15) ir 20.21 val. jam nustatytas - 2.63 promilių neblaivumas, 20.43 val. jam nustatytas - 2.19 promilių neblaivumas (b. l. 11-14).
Iš 2022-08-05 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Insignia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, užfiksuota, kad yra nustatyti kėbulo sugadinimai, ratų tarpvėžių plotis nematuotas, padangų būklė atitinka KET, vairo judesiai persiduoda į priekinius ratus, stabdžių sistema veikia, kojinis (pagrindinis) stabdis veikia, rankinis (stovėjimo) stabdis veikia, apšvietimo signalų prietaisai veikia, kitų agregatų mechanizmų būdingų gedimų nėra (b.l.16-19).
Iš VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilis ,,Opel Insignia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas I. P. vardu (b. l. 20).
VšĮ ,,Emprekis" duomenimis tokio automobilio kaip ,,Opel Insignia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), degalų tipas dyzelinas, gamybos metai 2011 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 4714 eurai (b.l. 21).
2022-1007 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. P. pripažintas kaltu padaręs administraciniu nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirta subendrinta 1 200 eurų bauda už tai, kad 2022-08-05 apie 18:00 val. A. P. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus (pradėtas IT) Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino kelio ženklą Nr. 533, pasišalino iš įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai b. l. 31).
Iš 2022-09-02 apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota skambučio BPC garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, jog įrašo trukmė 2:32 min., BPC skambina vyras, prisistatė R. A., nurodė, jog matė kaip stipriai trenkė, nuvertė stulpą ir pabėgo iš įvykio vietos. Tai vyko netoli gatvės (duomenys neskelbtini), pranešėjas turi automobilio nuotrauką, automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras nurodo, kad automobilis nuvažiavo kur yra Lidlas (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jog žmonės nenukentėjo, automobilis labai dideliu greičiu važiavo, girdėjo ilgą stabdymą, nežino ar nukentėjo vairuotojas, matė tik kad vairavo vyras (b. l. 32-33).
Apklaustas kaip liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK RV 4 skyriaus vyriausiuoju patruliu A. J. (duomenys neskelbtini)rajone iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas pasišalino. Patikrinus automobilį, buvo nustatytas galimas savininko gyvenamasis adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriuo ir nuvyko, taip pat iki to adreso vedė išsiliejusio skysčio pėdsakai, galimai tepalo. Pasibeldus į duris atidarė vaikinas, maždaug 25 metų amžiaus, vardo ir pavardės neatsimena, kuris iš karto paklausė, ar jie čia atvyko dėl tėvo, bei paaiškino, kad jis nežino kas atsitiko, jam žinoma tik tiek, kad automobilis yra sudaužytas, o jo tėvas atvažiavo girtas. Jis aiškiai leido suprasti, kad jo tėvas vairavo neblaivus. Jis nieko neminėjo, kad jo tėvas būtų vartojęs alkoholį grįžęs namo. Užėjus į namus minėtas vaikinas nuvedė į savo tėvo kambarį, kur jo tėvas, dabar jo vardo ir pavardės neatsimena, miegojo, jis pažadino savo tėvą, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Iš pradžių jis atrodė pasimetęs, sakė, kad nieko nežino apie jokį eismo įvykį, po laiko pradėjo kalbėti, kad jis padarė eismo įvykį blaivas, bet kodėl pasišalino iš įvykio vietos paaiškinti negalėjo. Eismo įvykį padarė, nes atseit kažkas išbėgo į kelią. Po ko sulaikytą jie perdavė kitam ekipažui, o patys iškvietė tralą ir uždarė automobilį į aikštelę (b.l.35-37).
Apklaustas kaip liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra A. P. sūnus, jis gyvena kartu su tėvais adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2022-08-05 jam būnant darbe maždaug po 18.00 val., į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo mama I. P., kuri pasakė, kad jo tėvas padarė auto įvykį ir paprašė išsiaiškinti ar viskas gerai su tėvu, išsiaiškinti kas įvyko. Po mamos skambučio jis iš karto paskambino savo tėvui, jis atsiliepė iš balso pajuto, kad jis yra šoko būsenoje, susinervinęs, nežino, nesuprato, ar jis buvo vartojęs alkoholio jų pokalbio metu, todėl šiuo klausimu nieko pasakyti negali, bet jis buvo pasimetęs. Jis jo paklausė ar jis pats sveikas nesužalotas, jis atsakė kad nesužalotas, tik pasakė, kad sudaužė automobilį ir iššoko oro pagalvės. Baigęs darbą iškarto nuvažiavo namo, namuose buvo apie 19.40 val. Tuo metu jo tėvas miegojo antrame aukšte, jis prie jo priėjo, pamatė, kad miega ir nusprendė jo nežadinti. Nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Jis nusileido į apačią ir maždaug 20 min. bėgyje į namus įėjo policijos pareigūnai, jis juos pasitiko, jie jo paklausė, ar jis žino dėl ko jie atvažiavo, jis jiems atsakė, kad tikriausiai dėl tėvo ir netrukus nuėjo jo pažadinti, po ko pareigūnai jį išsivežė. Tą vakarą grįžęs namo nepastebėjo jokių alkoholio vartojimo pėdsakų, kad kur nors stovėtų buteliai nuo alkoholio, ar kokios stiklinės ar stikliukai iš kurių būtų vartotas alkoholis. Jam tėvas nieko nepasakojo kada, kur ir su kuo jis vartojo tą dieną alkoholį. Su tėvu apie tą įvykį nekalbėjo, jis jam nieko nepasakojo kokiomis aplinkybėmis jis padarė tą eismo įvykį, šiaip jis jei vartoja alkoholį, tai niekada nevairuoja automobilio (b. l. 43-45).
Apklaustas kaip liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta A. P., nes jie yra bendradarbiai. Kadangi tenka dirbti objektuose, esančiose visoje Lietuvoje, todėl tenka daug važinėti ir kadangi atstumai būna ilgi, stengiasi kooperuotis ir važiuoja vienu automobiliu. 2022-08-05 teko dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pabaigus darbą prieš 16.00 val. kartu su A. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Su juo daugiau niekas nevažiavo, važiavo tik dviese. A. atrodė pavargęs, be to buvo labai karšta, bet tikrai neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, judesiai buvo koordinuoti, jam niekas nesukėlė įtarimo, kad A. būtų apsvaigęs nuo alkoholio, ar kad apskritai dėl kokių nors priežasčių jis negalėtų vairuoti. A. jį parvežė namo, Antakalnio rajone, prieš 18.00 val. ir nuvažiavo. Jis jam nieko nepasakojo kur ketina važiuoti jį parvežęs ir apskritai kokie yra jo vakaro planai (b. l. 47-48).
Apklaustas kaip liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 18.00 val. jam būnant jo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje jis išgirdo padangų cypimą ir smūgį. Iš cypimo trukmės suprato, kad stabdymo kelias turėjo būti gan ilgas. Suprato, kad įvyko eismo įvykis ir galbūt yra reikalinga jo pagalba. Jo namai yra aptverti nepermatoma tvora, todėl jis nubėgo namo paimti vartų pultelio. Atsidaręs vartus ir išėjęs į gatvę pamatė automobilį įsirėžusį į stulpą, ženklinusį pėsčiųjų perėją. Už vairo sėdėjo vyras, daugiau automobilyje buvusių žmonių nepastebėjo. Vairuotojas pavažiavo atgal ir išmanevravęs tiesiog nuvažiavo pro jį. Suprato, kad jis pabėgo iš įvykio vietos, tad nufotografavo minėtą automobilį ir paskambino 112 pranešdamas apie įvykį. Nematė to vyro išlipusio iš automobilio, todėl nežino ar jis galėjo būti apsvaigęs (b.l. 50-51).
Apklaustas kaip liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK RV 3 skyriuje, tiksliai datos neatsimena, bet čia buvo maždaug rugpjūčio pradžioje, dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK RV 3 skyriaus vyriausiuoju patruliu J. P. apie 18.00 val. gavo iš Vilniaus aps. VPK OVS iškvietimą dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, tikslaus adreso neprisimena. Nuvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi aplinkinių namų gyventojai, kurie paaiškino, kad girdėjo smarkų susidūrimo garsą, išėjus į lauką pamatė, kaip vyras numušęs pėsčiųjų perėjos stulpą sėdo į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Parodė nuvažiavusio automobilio nuotraukas su valstybiniais numeriais. Šiuo metu valstybinių numerių neatsimena, jie buvo nurodyti tarnybiniame pranešime. Kitas ekipažas pagal automobilio valstybinius numerius automobilio savininką ir jo gyvenamąją vietą ir nuvyko pas jį, kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo A. P., kurį kolegos iš namų pristatė pas juos į įvykio vietą. A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo patikrintas jo blaivumas, kiek jis pripūtė neatsimena, tas yra užfiksuota jo tarnybiniame pranešime. A. P. aiškino, kad atsitrenkė į stulpą bandydamas išvengti susidūrimo su vaiku, teigė, kad įvykio metu buvo blaivus, o alkoholio pavartojo jau atvykęs namo. Kodėl pasišalino iš įvykio vietos paaiškinti negalėjo, kalbėjo nerišliai. Įforminus įvykį jam buvo išrašytas šaukimas atvykti apklausai į policijos komisariatą (b.l. 53-55).
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo A. P. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, taip pat liudytojų R. A., J. T., L. K., M. R., L. P. parodymai, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, transporto priemonės apžiūros protokolas, pranešimo BPC garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys, teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Kaltinamasis pripažino kaltę, nurodė, jog jis važiavo namo, užsinorėjo į tualetą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Niekam nepranešęs, nuvažiavo namo. Dėl eismo įvykio buvo susinervinęs, todėl išgėrė brendžio ir nuėjo miegoti. Policija atvažiavo po kelių valandų. Liudytoju apklaustas R. A. patvirtino, jog jis įvykio dieną apie 8.00 val. namuose kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgirdo padangų cypimą ir smūgį. Išėjęs į gatvę pamatė automobilį įsirėžusį į stulpą, ženklinusį pėsčiųjų perėją. Už vairo sėdėjo vyras, daugiau automobilyje buvusių žmonių nepastebėjo. Vairuotojas pavažiavo atgal ir išmanevravęs nuvažiavo pro jį. Vyro išlipusio iš automobilio nematė, todėl nežino ar jis galėjo būti apsvaigęs. Apie tai pranešė BPC. Liudytojas, policijos pareigūnas, M. R., parodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, kaltininkas pasišalino, patikrino automobilį ir nustatė galimo savininko gyvenamąją vietą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris atidarė vaikinas, jis nuvedė į tėvo kambarį, kur jo tėvas, miegojo. Pažadinus, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Iš pradžių jis atrodė pasimetęs, sakė, kad nieko nežino apie jokį eismo įvykį, po kurio laiko pradėjo kalbėti, kad jis padarė eismo įvykį blaivas, bet kodėl pasišalino iš įvykio vietos paaiškinti negalėjo. Eismo įvykį padarė, nes atseit kažkas išbėgo į kelią, vyrą perdavė kitam ekipažui. Patikrinus alkotesteriu jo girtumą pirmą kartą 20:21 val. nustatyta 2,63 promilės alkoholio, o 20:43 val. nustatyta 2,19 promilės alkoholio iškvėptame ore.
Taigi byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog A. P. 2022-08-05 apie 18.00 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo vairavo automobilį ,,Opel Insignia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį - kliudė ir apgadino kelio ženklą Nr.533. Po eismo įvykio jis pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį, neužfiksavęs jo fakto. Taip pat jis iš karto po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – gėrė brendį ir 2022-08-05, 20.43 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.19 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant sutuoktinę I. P., kuri taip pat prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad visiškai prisipažįsta savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat būtina nustatytai BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tam kad būtų sprendžiama dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).
Vertinant šią situaciją ir kaltinamojo asmenybę tuo aspektu, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą patenka į situaciją, kai sukėlė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Toks įrašas yra ir Įtariamųjų, Kaltinamųjų ir nuteistųjų registre bei Administracinių nusižengimų registre. Administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2017-11-15 kaltinamasis apie 19 val. 33 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį kliudė stovėjusį kitą automobilį, apgadino abu automobilius ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu jam taip pat buvo nustatyta 2.17 promilių girtumas. Taigi, jis ne tik kaip vairuotojas, žinantis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, privalėjo žinoti, jog vairuojamu automobiliu patekus į eismo įvykį, privalo pasilikti įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo, be to, iki jo aplinkybių nustatymo draudžiama vartoti alkoholį. Kaip matyti iš ĮKNR duomenų jau 2017 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nes tuo metu BK 281 straipsnio 7 dalis nenumatė baudžiamosios atsakomybės už šiuos veiksmu, dėl kurių A. P. yra teisiamas šioje byloje. Taigi, šios aplinkybės teismui neleidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis yra pakankamai kritiškas savo elgesiui, ir pakankamai nuoširdus, atskleisdamas įvykio aplinkybes, pripažindamas jam pareikštą kaltinimą, išreikšdamas gailėjimąsi dėl savo elgesio. Įvertinus visa tai manytina, jog išlieka tikimybė, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis gali vėl nusikalsti ir padaryti analogišką nusikalstamą veiką. Šios išvardintos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad A. P. vertas teismo pasitikėjimo, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nenustačius vienos iš būtinų laidavimo sąlygų ir nesant pagrindo taikyti laidavimą, teismas laiduotojo asmenybės nevertina.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis A. P. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyta nebuvo, jam paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas nuo 2022-08-09 (b. l. 80-81).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamoji A. P. yra neteista, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo metu kaltinamasis teisiamas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Jis yra dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, susituokęs. Duomenų apie gydymą psichiatrine tvarka ir buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę. Bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi.
Dėl specialiosios teisės atėmimo
Kaltinamasis nusikaltimą padarė esant neblaivumo požymiams ir jo veika susijusi su transporto priemonės vairavimu, t. y. naudojimusi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas vidutinis girtumas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytinas 2 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2022-08-09.
Dėl konfiskavimo
Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę Opel Insignija, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė VĮ „Regitra“ duomenimis yra registruota kaltinamojo sutuoktinės I. P. vardu, ji įgyta santuokos metu, taigi yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis (sutuoktinis) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.
Nepaisant to, kad šiuo atveju kaltinamojo padarytą nusikaltimą, numatytą BK, sudaro alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau ši nusikalstama veika negali būti padaryta be transporto priemonės vairavimo, t. y. pagrindas tikrinti neblaivumą, nesant transporto priemonės vairavimo, neatsiranda, kaip ir pareiga tikrinti blaivumą nekyla, jeigu asmuo nėra vairuotojas toje situacijoje, nevairavo transporto priemonės ir nesukėlė eismo įvykio. Dėl šios priežasties, A. P. vairuota transporto priemonė yra jam inkriminuoto nusikaltimo priemonė ir turi būti sprendžiama dėl jos konfiskavimo.
Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad kaltinamajam A. P. baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas turi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Opel Insignija, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti turi būti konfiskuojama. Šiuo atveju kaltinamasis yra neteistas, administracine tvarka veikos padarymo metu buvo nebaustas, dirbantis, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl manytina, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra pagrįstas ir labiau užtikrins baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas 2022-08-09 prokuroro nutarimu automobiliui „Opel Insignia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4714 Eur vertės), pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2023-01-13 nuo 2023-02-09 iki 2023-05-09. Kadangi automobilis konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo srityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdalius ir laikyti A. P. nuteistu 40 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2 000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. 2022-08-09.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Opel Insignia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendros jungtinės nuosavybės priklausantį turtą turtą – automobilį „Opel Insignia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.
A. P. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
1 CD su įrašais palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.