Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2024 m. liepos 22 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia koja vieną kartą spyrė savo sugyventinei E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), į kairę veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai E. Č. kraujosruvą kairės akies vokuose, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t. y. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja kartu gyveno įvykio metu, buvo pora. Tądien leido laiką (duomenys neskelbtini), plaukė su draugais baidarėmis ir vartojo alkoholį. Jis gėrė alų ir kitus kokteilius. Paskui prasidėjo ginčai naktį ir jis išėjo miegoti po konflikto. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji pavydėjo, jog jis palietė kitą draugę, patempė už kojos kubile. Vidury nakties E. Č. atėjo į palapinę, jis, norėdamas išvengti konflikto ir kad ji išeitų iš palapinės, įspyrė jai su koja į galvą, norėjo atitraukti ją nuo savęs. Tyčia norėjo nukentėjusiąją išstumti, tik tyčia nenorėjo jai pataikyti į galvą. Po to jis jos iškart atsiprašė, apsikabino, pasibučiavo ir nuėjo miegoti. Jis neprisimena, ką nukentėjusioji sakė, kai jis jos atsiprašė. Jis buvo išgėręs, bet ne tiek, kad visko neprisimintų, be to, jis buvo mieguistas. Ryte matėsi, kad nukentėjusiajai yra patinusi akis, bet daugiau nieko. Kitą dieną jie buvo kartu, leido laiką, maudėsi kartu kubile, žaidė, nebuvo jokių svaigimų nukentėjusiajai, tik buvo patinusi akis. Nukentėjusioji po to įvykio dar atidirbo pamainą darbe. Vėliau, kai grįžo po stovyklavimo, E. nuvažiavo pas pamotę, su kuria jis susipykęs, ir jai pasidarė bloga. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, negali atsakyti, ar būdamas blaivus taip pasielgtų. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi dėl to, kas įvyko, pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, sutinka su kaltinime nurodytais sužalojimais. Ankstesnėje byloje, kuri buvo nutraukta susitaikius, dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo konfliktas su vienu vaikinu. Tai įvyko 2022 m. Kitoje byloje, kuri dabar nagrinėjama kitame teisme, teismas dar neįrodė, kad jis yra kažką padaręs. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 40-41), kaltinamasis juos patvirtino. Ligonių kasų civilinį ieškinį yra atlyginęs. Galima laiduotoja yra jo močiutė, jis su ja užaugo nuo dviejų metų, ji jam yra kaip mama. Jo mama, jam būnant pirmoje ar antroje klasėje, išvažiavo dirbti į užsienį ir ten lig šiol tebegyvena. Su močiute bendrauja atvirai, jos patarimų išklauso, gali visada kreiptis pagalbos į ją. Dabar gyvena pas močiutę, todėl su ja matosi kasdien. Močiutei apie įvykį šiek tiek vėliau papasakojo, nelabai norėjo jos velti į visa tai. Nepagyrė jo močiutė už tokį jo elgesį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. Č. paaiškino, kad įvykio metu su kaltinamuoju bendravo, buvo pora, gyveno kartu, šiuo metu jie nebėra pora ir nebebendrauja. Civilinio ieškinio ji nereiškia, kaltinamasis jos atsiprašė, ji nepyksta ant jo, bet jų keliai išsiskyrė. Norėtų, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ji pareiškimo nerašė, todėl ir nenori, kad būtų paskirta bausmė kaltinamajam.

Liudytoja R. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis jai yra beveik kaip sūnus, tačiau iš tikrųjų jis yra jos anūkas. Anūkui buvo (duomenys neskelbtini) metai, kai jis pradėjo gyventi pas ją ir gyvena iki šios dienos. Jų santykiai yra labai artimi, anūkas jai yra kaip dešinioji ranka, jis materialiai padeda, teiraujasi jos patarimų. Apie byloje nagrinėjamą įvykį ji sužinojo liepos pabaigoje iš anūko. Ji yra griežta, todėl iš pradžių anūkas bijojo jai sakyti, bet ji matė, kad kažkas nėra gerai. Pradėjo po truputį kalbėtis ir išsiaiškino visas aplinkybes. Tikrai gali daryti įtaką anūkui, nes tai yra pirmas toks atvejis, jį ramino, anūkas jos klauso. Žino, kad vieną kartą dar buvo atvejis su teisėsauga, kad ten buvo susimušęs ir turėjo reikalų, taip pat žino ir apie kitą bylą, kuri dabar nagrinėjama teisme. Kiek anūkas jai pasakojo apie įvykį, tai patys kalčiausi yra panelės mama ir pati panelė. Faktas yra tas, kad jie nebuvo blaivūs. Jis jai pasakojo, kad jis gulėjo palapinėje, o nukentėjusioji lindo į palapinę. Ji nepateisina anūko elgesio, bet, kiek supranta, čia yra abipusė kaltė, nukentėjusioji nemušė jos anūko, tiesiog anūkas gulėjo, o ji lindo prie jo. Ji nesupranta, kaip tyčia jis spyrė nukentėjusiajai. Kaip gali būti tyčia, jei anūkas miegojo.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo nepilnamete sugyventine E. Č., kartu gyvena apie vienerius metus, veda bendrą ūkį. Šiuo metu yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), vykdo darbus užsienio valstybėje, daugiausiai Danijoje. Kadangi jo darbas susijęs su kita užsienio valstybe, dažnai keliauja darbo reikalais. Šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą, ilsisi gamtoje. Radęs poilsiavietę, į kurią vyksta ne pirmus metus, susisiekė su atsakingu vyriškiu (daugiau anketinių duomenų nežino) dėl rezervacijos. 2024 m. liepos 21 d. apie 15.00 val. nuvyko į stovyklavietę, (duomenys neskelbtini), kartu su savo nepilnamete sugyventine E. Č., su pažįstamu D. B. ir jo drauge J. P.. Taip pat į stovyklavietę atvyko ir E. sesuo B. su draugu O.. Atvykę į stovyklavietę, iškylavo, plaukė baidarėmis, užkandžiavo, vartojo alkoholinius gėrimus. Pasibuvimo metu tarp jo ir sugyventinės jokių konfliktų nebuvo, sutarė gerai, smagiai leido laiką. Kadangi buvo pavargęs, po pasibuvimo su draugais jis nuėjo ilsėtis į palapinę, kurią buvo pasistatęs netoli laužavietės. Atsigulė miegoti ir užsnūdęs apie 1.30 val. pajuto, kaip kažkas bando atitraukti palapinės įėjimą. Tuo metu jis gulėjo ant pilvo, norėdamas pasižiūrėti, kas bando patekti į palapinę, vertėsi ant nugaros. Tuo metu jam keliant koją, į palapinę įėjo jo sugyventinė E. Č.. Pajuto, kad jam besiverčiant kliudė kažką su savo koja, tačiau tik po to suprato, kad netyčia pataikė savo sugyventinei E. į veido kairę pusę. Suprato, kai ji susiėmė už galvos ir atsitraukusi sušuko, kad „tu man įspyrei“. Tuo metu lauke dar buvo visi anksčiau išvardinti asmenys, ar jie matė įvykį, negali tiksliai nurodyti. Jis iš karto priėjo prie savo sugyventinės, pasiteiravo, kur ir ką skauda. Jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Tokiu savo elgesiu nesiekė savo nepilnametei sukelti fizinio skausmo ar kitaip ją sužaloti. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Iš stovyklavietės jo sugyventinė grįžo atskirai nuo jo, kartu su savo drauge, kurios daugiau anketinių duomenų nežino. Prieš išvykstant jo sugyventinė E. jokių sveikatos negalavimų neišsakė, jautėsi gerai. Jis namo į Kauną grįžo šiek tiek vėliau. Jo sugyventinė taip pat kurį laiką buvo namuose, tačiau dar 22 dienos vakarą ėjo į darbą, esantį netoli namų, kur atidirbo savo pamainą. 2024 m. liepos 23 d. jo sugyventinė išvažiavo pas pamotę, vėliau iš sugyventinės E. pasakojimų suprato, kad jai būnant namuose pasidarė bloga, todėl pamotė iškvietė GMP, kuri pristatė jo sugyventinę į gydymo įstaigą. Po šio įvykio su savo sugyventine bendravo mažai dėl jos sveikatos būklės, nenorėdamas jos varginti. Šiuo metu ji yra išleista į namus gydytis ambulatoriškai, pavojaus gyvybei nėra. Dėl šio įvykio labai gailisi, atsiprašė savo nepilnametės sugyventinės E. Č., jo veiksmai buvo netyčiniai. Niekada nėra fiziškai ar kitaip smurtavęs prieš savo sugyventinę, nėra kviesta policija ar pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sutaria gerai, nesipyksta, padeda jai kurtis gyvenimą didesniame mieste ir nėra linkęs jos žaloti ar kitaip jai kenkti (2 t., b. l. 32-35).

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai paaiškino, kad patikslina ankstesnę apklausą. 2024 m. liepos 22 d., o ne 2024 m. liepos 24 d., jis E. Č. įspyrė iš kojos į galvą. Kur tiksliau pataikė, jis neprisimena. Viskas buvo taip, kad jis naktį nuėjo miegoti į palapinę. Po kažkiek laiko, kiek buvo jau praėję, tiksliai nežino, į palapinę atėjo E. Č.. Jie susiginčijo dėl kažko, dėl ko, tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Tuomet jis, norėdamas ją išvyti iš palapinės, norėjo ją išstumti iš palapinės pastumdamas ir neapskaičiavęs savo jėgos stipriau įspyrė E. Č. į veidą. Manė, kad E. Č. yra toliau nuo jo, buvo ką tik pakilęs iš miego, buvo tamsu, nematė, kur ji tiksliai yra. E. Č. pasakė, kad jis jai įspyrė ir išbėgo iš palapinės. Su E. Č. susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido. Nori su ja susitaikyti. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Mano, kad dėl tokio savo elgesio tikrai galėjo sukelti E. Č. fizinį skausmą. Patikslina, kad ankstesnėje apklausoje yra klaidingai nurodyta, kad įvykio metu, kai stovyklavo, su jais kartu dar buvo E. sesė, tačiau iš tikrųjų E. neturi sesės. Patikslina, kad B. yra J. sesė. M. K., kai stovyklavo, tik atvežė kemperį, tačiau visą vakarą su jais nebuvo. M. K. su jais nevakarojo ir baidarėmis neplaukė, jis surinkęs kemperį išvyko iš stovyklavietės. Ryte buvo dar kartą atvažiavęs, jam atrodo, jis turėjo pasiimti kemperį (2 t., b. l. 40-41).?

Nukentėjusioji E. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jai yra 17 metų, netrukus bus 18 metų. Ji nesimoko, dirba (duomenys neskelbtini). Gyvena Kaune, persikraustė neseniai, todėl adreso nežino. Gyvena kartu su vaikinu A. M.. Ji žino, dėl kokio įvykio yra pakviesta. Būna įvairiai, būna kartais ir pykčių, yra kartu, ilgai pažįstami, du metus kartu, galima sakyti, kad veda bendrą ūkį, tačiau kaip bus ateityje, nežino. Datos, kada įvyko įvykis, neprisimena, žino, kad buvo vasarą, atrodo, kad praeitą mėnesį. Buvo iš vienos dienos į kitos dienos rytą. Įvykis buvo naktį. Įvykio dieną ji buvo blaivi, buvo išgėrusi „miksiuką“, jie plaukė baidarėmis. Ji alkoholio netoleruoja. Ji nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio. Neprisimena, ar tai buvo darbo diena, ar ne. Buvo su mamos draugu M. K., J., kurios pavardės nežino, su savo vaikinu D. ir J. sesė ir jos vaikinas, kuriuos matė pirmą kartą, ji ir A.. Buvo (duomenys neskelbtini), kažkur, kur eina baidarėmis plaukioti. Jie susitarė susitikti visi, nutarė paplaukioti su baidarėmis, plaukė gana ilgai. Grįžo į stovyklavietę vakare, kiek valandų buvo, nežino. Ten ryšio nebuvo. Nelabai naudojosi telefonais. Ėjo tada į kubilus, po to prasidėjo visi kivirčai, nesutarimai. Ji yra pavydi, jos vaikinas A. buvo kubile. Jis kubile patempė J. koją ir ji supyko. Jis išėjo miegoti į palapinę. Ji nuėjo irgi į tą palapinę, paklausė jo, ar gali prigulti. Jis gulėjo palapinėje, o ji pritūpė. Jis pasakė, kad negali, kad yra pavydi, ir tada įspyrė jai iš kojos į kairę galvos pusę. Ji tada apsiverkė. Ji po spyrio prarado sąmonę, kiek laiko buvo be sąmonės, ji nežino. Jai labai skaudėjo, dešimties balų sistemoje skausmą vertina 8-9. Po to ji atsistojo, bandė skambinti. Kuria koja jai įspyrė, ji nežino. Kai atsigavo, jai skaudėjo, ji verkė, tie draugai buvo pavėsinėje, jie nematė. Ji skambino tėčiui ir pamotei, bet nebuvo ryšio, neprisiskambino. Ryte pamotė jai perskambino. Pamotė jos klausė, kur ji yra. Jos vardas ir pavardė – A. M.. Bandė ieškoti kur yra, tačiau ten nebuvo ryšio. Ryte jai ištino akis, pamėlynavo. Sužalojimo žymės buvo, po kelių dienų paryškėjo. Po dviejų dienų ji nuvažiavo pas pamotę ir apalpo. Nualpusi buvo 7 minutes. Tada pamotė iškvietė pagalbą ir ją išvežė į ligoninę. Ligoninėje gulėjo 3 naktis. Medikai ją apžiūrėjo tik po to, kai pas pamotę ji nualpo. Jokių sužalojimų jai A. M. nepadarė. Ji iš stovyklavietės grįžo su S., mamos drauge. Ji yra patėvio draugo nauja mergina. Jos pavardės nežino. Įvykio daugiau niekas nematė, palapinė buvo toliau nuo pavėsinės. Buvo tamsu. Jie vartojo alkoholį, A. irgi girtas buvo. Apie šį įvykį papasakojo tėčiui ir pamotei. Skambino pamotei ir tėčiui, daugiau niekam neskambino. A. M. jos neatsiprašė, tik paskui pradėjo gailėtis. Šiuo metu jie susitaikė. A. M. pretenzijų neturi. Ji A. M. nebijo. Ji pareigūnams nesakė, kad A. M. bijo. Ji mano, kad A. M. veiksmai buvo tyčiniai. Ji mano, kad kai žmogus miega ir jį pažadini, tai normalu, kad jis pyksta. Anksčiau A. M. nėra nė karto naudojęs fizinio smurto jos atžvilgiu. Ji būtų niekur nesikreipus, bet kadangi iškvietė greitąją, turėjo paaiškinti, kas įvyko. Po sužalojimų nesikreipė į patėvį tą patį vakarą, kai jai A. sudavė smūgį, nes jis yra A. draugas, patėvis yra jos mamos draugas, jis jai nieko nereiškia. Mamai neskambino, nes ji lyg dirbo, ir dar su mažu vaiku, tėtis daugiau reikalų gali sutvarkyti nei mama. Tėčio charakteris stipresnis. Jos tėtis būtų pasikalbėjęs su A., kodėl taip įvyko. Vyras su vyru kitaip pašnekės. Pamotei skambino, nes ji su tėčiu gyvena. A. atsiprašė jos, kai ji į ligoninę atsigulė, kai pamatė, kad yra rimti susižalojimai. Nori patikslinti savo žodžius „jokių sužalojimų man A. M. nepadarė“, t. y. turėtų būti, kad per tą įvykį sužalojimas buvo, bet prieš tai anksčiau nebuvo (2 t., b. l. 7-13).

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena viena. 2024 m. liepos 21 dieną ir 22 dieną didžiąją dalį buvo namuose. Pas ją į namus kartais atvyksta jai pažįstama nepilnametė E. Č., su kuria nuolat bendrauja, ji jai kartais finansiškai padeda. Jos žiniomis, ji vengia bendrauti su mama S. Č., kadangi ji nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, taip pat gyvena su sugyventiniu, kuris akivaizdžiai nemėgsta E. Č.. Kiek žino, nepilnametė bendrauja su tėčiu G. Š., jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, šiuo metu išvykęs iš Lietuvos į Europą. 2024 m. liepos 22 d., apie 1.37 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepilnametė E. Č., kuri kalbėdama verkė, kūkčiojo, atrodė labai išsigandusi. Paklausus, kas nutiko, ji nurodė, kad ką tik jos draugas A. M. jai spyrė iš kojos į galvą, kiek kartų spyrė, nenurodė. Kilus žodiniam konfliktui, einant ilsėtis, draugas tapo agresyvus, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Skambučio metu daugiau įvykio aplinkybių neaiškino, netoliese, fone girdėjosi vyriški balsai, girdėjo, kaip galimai draugas A. sakė „Tu šliūha, niekas tavim netikės, jų daug“. Pasiteiravus, kokiu adresu E. yra, ji nurodė, kad nežino. Jos žiniomis, 2024 m. liepos 23 d. apie 12.00 val. E. Č. į namus (duomenys neskelbtini), parvežė draugė. Tikslaus laiko nurodyti negali, jai paskambino E. Č., kuri pasakė, kad į jos nuomojamą butą atvyko draugas A., dėl to E. Č. pasiūlė atvykti pas ją. 2024 m. liepos 23 d. apie 14.07 val. pas ją atvyko nepilnametė E. Č., kuri nurodė, kad iš 2024 m. liepos 21 dienos į 22 dieną buvo baidarių stovyklavietėje, (duomenys neskelbtini), kur kartu su pažįstamais asmenimis leido laisvalaikį. Sakė, kad kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Nepilnametė dėl patirtų susižalojimų daugiau papildomos informacijos nesuteikė. Maždaug po 10 minučių nuo atvykimo E. Č. pasakė, kad jai silpna ir sukniubo ant žemės jos namuose. Sukniubusi nepilnametė prarado sąmonę, todėl išsigandusi paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, iškvietė GMP ir policijos pareigūnus. Atvykusi GMP nepilnametę išvežė į klinikas Kaune. Ant atvykusios nepilnametės E. Č. veido buvo matomi sužalojimai, ant kairės akies voko buvo matoma mėlynė, patinimas, nueinantis iki kairės pusės galvos smilkinio. Ar ant kūno buvo daugiau išorinių sužalojimų, negali pasakyti. Ji įvykio vietoje nebuvo ir įvykio nematė, visą informaciją jai papasakojo nepilnametė E. Č.. Jos žiniomis, maždaug prieš pusmetį, A. M. fiziškai smurtavo prieš nepilnametę E. Č. jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kiek žino, minėti asmenys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tiesiog palaiko draugiškus santykius, kartais susitinka mieste. Kiek jai žinoma, A. M. dirba ir gyvena Danijoje, rečiau būna Lietuvoje. 2024 m. liepos 23 d. apie 18.00 val. buvo nuvykusi į klinikas, kur paguldyta nepilnametė E. Č.. Ji buvo palikta tolimesniam stebėjimui, kiek žino, jai nustatytas smegenų sukrėtimas. 2024 m. liepos 24 d. mobiliojo ryšio telefonu susisiekusi E. Č. nurodė, kad yra išleidžiama namo gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 76-81).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. M. pažįsta jau apie 8 metus, su juo gerai sutaria, lankydavo tą pačią mokyklą. Žino, kad jis gyvena ir veda bendrą ūkį kartu su E. Č., kuri šiuo metu dar yra nepilnametė. Kiek žino, E. Č. dirba (duomenys neskelbtini), o A. M. turi savo įmonę ir daugiausiai būna užsienyje. Kiek žino, E. Č. niekur nesimoko. Kažkurią dieną, kurią tiksliai, neprisimena, sugalvojo visi vykti į gamtą, pailsėti. Susiradę poilsiavietę, ją užsirezervavo. 2024 m. liepos 21 d. po pietų, apie 16 val., nuvyko į rezervuotą poilsiavietę kartu su J. P., A. M. ir E. Č.. Stovyklavietė yra (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Ten susitiko dar su J. P. sese B. P. ir jos draugu O. P.. Žino, kad jie gyvena ir dirba Norvegijoje ir į Lietuvą grįžta retai. Šiuo metu jie jau yra išvykę į Norvegiją. Stovyklavietėje iškylavo, plaukė baidarėmis, užkandžiavo ir vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Alkoholio nevartojo E. Č., ji alkoholio išvis negeria. Viso pasibuvimo metu jokių konfliktų nei tarp vieno iš jų buvusių nebuvo, sutarė gerai, vieni kitus pažinojo. 2024 m. liepos 22 d., apie 1-2 val. nakties, E. Č. ėjo į palapinę, kurioje jau miegojo A. M.. Jis, O. P., B. P. ir J. P. dar sėdėjo prie stalo, vakarojo lauke. Jis matė ir girdėjo, kad vos tik E. Č. nuėjo į palapinę, ji iškart sušaukė. Jis girdėjo, kaip A. M., būdamas dar palapinėje su E. Č., jos atsiprašinėjo, sakė, kad netyčia. Kaip įspyrė A. M. E. Č., jis nematė. Netrukus iš palapinės išėjo ir E. Č. ir A. M.. A. M. papasakojo jiems, kad kai E. Č. bandė įeiti į palapinę, o jis kaip tik tuo metu vertėsi palapinėje ir netyčia su koja įspyrė E. Č. į veidą. Ant E. Č. akies voko matėsi raudona žymė, ryte dar labiau išryškėjo tas paraudimas. E. Č. apie savo savijautą nieko nesakė, nesakė, kad jai skauda, nesakė, kad blogai jaučiasi. Jis jos asmeniškai neklausė to. Jis matė, kad E. Č. susitaikė su A. M., nes po to įvykio sėdėjo kartu apsikabinę, po to kartu nuėjo miegoti. Mano, kad A. M. veiksmai šio įvykio metu buvo tikrai netyčiniai, jis E. Č. fizinio skausmo sukelti tikrai nenorėjo, viskas atsitiko netyčia. Po šio įvykio jie visi, įskaitant ir E. Č. ir A. M., dar šiek tiek pasėdėjo lauke prie stalo ir išsiskirstė miegoti į palapines, o jis ir J. P. nuėjo miegoti į automobilį. Ryte dar kartą A. M. sakė, kad viskas įvyko netyčia. E. Č. pabuvo su jais iki pietų ir jos atvažiavo kažkokia mergina ir ji išvyko namo į Kauną, kadangi jai vakare reikėjo į darbą. E. Č. prieš išvykstant nesiskundė jokiais skausmais ar sveikatos negalavimais. Jie visi likę tą pačią dieną, tik vėlai vakare, apie 23 val. išvažiavo namo. Jis nėra girdėjęs, kad A. M. yra naudojęs fizinį smurtą E. Č. atžvilgiu, jo nuomone, jie sutaria gerai. Po šio įvykio jis kalbėjo su A. M., jis sakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su E. Č. po šio įvykio jis nebendravo (1 t., b. l. 82-85).?

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji A. M. žino kaip geriausią savo sugyventinio draugą. A. M. pažįsta kokius 4 metus, su juo sutaria gerai. Žino, kad A. M. gyvena kartu su E. Č., veda bendrą ūkį. Su E. Č. sutaria gerai, žino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Kiek žino, E. Č. yra metusi mokslus ir šiuo metu niekur nesimoko. Kažkurią diena, tiksliai kurią, neprisimena, sugalvojo su draugais vykti pailsėti į gamtą. Susirado poilsiavietę, rezervavo ją iš anksto. Tiksliai dienos, kada nuvyko į poilsiavietę, neprisimena, galėjo būti 2024 m. liepos 21 d., po pietų, tiksliai, kiek valandų buvo, neprisimena, visi, t. y. ji su D. B., jos sesė B. P. su jos draugu O. P., E. Č. ir jos patėviu M. K. bei A. M., susitiko poilsiavietėje, kuri yra (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Stovyklavietėje jie iškylavo, plaukė su baidarėmis, užkandžiavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio nevartojo tik E. Č.. Viso pasibuvimo gamtoje metu jokių konfliktų nei tarp vieno iš jų ten buvusių nebuvo, visi gerai sutarė, vieni kitus pažinojo. Naktį, kiek valandų tiksliai buvo, ji nežino, A. M. nuėjo miegoti į palapinę. Jis atrodė išgėręs, tačiau tikrai orientavosi aplinkoje. Už maždaug 20 minučių, į palapinę, kurioje miegojo A. M., nuėjo E. Č.. Ji matė, kaip ji nuėjo į palapinę. Jie visi, tai yra, ji, O. P., B. P. ir D. B. buvo vis dar lauke pavėsinėje, vakarojo. Vos tik E. Č. nuėjo į palapinę, ji išgirdo, kaip ji sušaukia, sakė A. M. „užgavai mane, A.“, girdėjosi, kaip A. M. atsiprašinėja. Netrukus iš palapinės išėjo E. Č., o iš paskos jos ir A. M.. Jie ten kalbėjosi, girdėjo kaip atsiprašinėjo E. Č.. Matė, kaip E. Č. verkė. Po to jie atėjo prie jų sėdinčių prie stalo. A. M. pasakojo, kad E. Č. jis sudavė netyčia, pakilęs iš miegų. Ji pati nematė, kaip ir kas ten įvyko, nes viskas vyko palapinėje, bet, mano, kad tai buvo tikrai netyčinis A. M. veiksmas, kadangi vos tik E. Č. įėjo į palapinę ji iškart sušaukė. Matė, kad po to įvykio E. Č. ir A. M. tikrai susitaikė, nes sėdėjo šalia apsikabinę, nuėjo miegoti kartu, be to, matė kaip kitą dieną atsisveikinant E. Č. ir A. M. pasibučiavo. Ant E. Č. tą patį vakarą jokio sužalojimo ji nematė, nes buvo tamsu. Ryte matėsi pasikeitusi spalva po E. Č. akimi, buvo patamsėję, tik po kuria, ji neprisimena. Po šio įvykio jie visi, įskaitant ir E. Č., ir A. M., dar šiek tiek pasėdėjo lauke prie stalo ir išsiskirstė miegoti. Kitą dieną E. Č. pabuvo su jais iki pietų ir jos atvažiavo E. Č. mamos draugė S., kurios jokių anketinių duomenų nežino, ir jos išvyko namo į Kauną, kadangi E. Č. vakare reikėjo į darbą. E. Č. prieš išvykstant nesiskundė jokiais skausmais ar sveikatos negalavimais. E. Č. apie savo savijautą nei iškart po įvykio, nei kitą dieną nieko nesakė, nesakė, kad jai skauda, nesakė, kad blogai jaučiasi. Ji jos asmeniškai neklausė to. Kitą dieną ji, D. B., B. P. ir O. P. apie 23 val. išvažiavo namo. Ji nėra girdėjusi, kad A. M. būtų naudojęs fizinį smurtą E. Č. atžvilgiu, jos nuomone, jie sutaria gerai, gražiai. Po šio įvykio ji kalbėjo su A. M., jis sakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, daugiau nieko nepasakojo. Su E. Č. po šio įvykio ji nebendravo (1 t., b. l. 86-89).

Liudytoja S. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra E. Č. mama. E. Č. apie metus laiko jau gyvena su savo sugyventiniu A. M., veda bendrą ūkį, viskuo bendrai dalijasi. Šiuo metu E. Č. (duomenys neskelbtini) metų. E. Č. dirba (duomenys neskelbtini), niekur nesimoko, Norvegijoje baigė 12 klasių. Mokykloje E. Č. sekėsi gerai. Jos ir E. Č. santykiai labai geri, jos dažnai susitinka, susiskambina. E. Č. charakterizuotų kaip gerą, paslaugią ir darbščią merginą, savarankišką merginą, jokių problemų su ja neturi. Jokių nusiskundimų apie ją nėra gavusi iš niekur. A. M. pažįsta apie 5 metus, su juo sutaria irgi labai gerai. Tiksliai datos ir laiko neprisimena, bet E. Č. jai sakė, kad su draugais vyksta į stovyklavietę, esančią (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis irgi vyko į tą stovyklavietę su E. Č. ir jos draugais. Jie visi gerai sutaria. Ji ten į stovyklavietę nuvyko kitą dieną. Jau kitą dieną E. Č. pasakojo, kad A. M. netyčia užgavo ją (E. Č.), netyčia sudavė jai į galvą. Tai jai papasakojo pati E. Č., sakė, kad A. M. jos užgauti nenorėjo, kad viskas įvyko netyčia. Daugiau jokių smulkmenų jai E. Č. nepasakojo, ji jos neklausė. Kaip kas ten vyko, daugiau nieko nežino. Kad po to įvykio E. Č. blogai jaučiasi, jai E. Č. nesakė. Daugiau jokių įvykio aplinkybių ji nežino. Ji tikrai nemano, kad A. M. galėjo tyčia suduoti kažkokius smūgius jos dukrai E. Č., ji jį gerai pažįsta, nemano, kad jis taip galėtų pasielgti. Kiek žino, E. Č. po įvykio bendravo su A. M., jie nėra susipykę (1 t., b. l. 104-107).

Liudytoja B. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu O. P.. Įtariamojo ji nepažįsta, jį matė tik vieną kartą būtent tada, kai vyko stovyklauti. Jo vardo ir pavardės nežino tiksliai, žino, kad ji vadina A., tai jo vardas tikriausiai A.. A. yra geras jos sesers J. P. vaikino draugas. E. Č. matė pirmą kartą irgi tada, kai plaukė baidarėmis. Daugiau jos nėra mačiusi ir su ja bendravusi daugiau nėra. Po įvykio su jais taip pat nebendrauja. Kažkurią diena, tiksliai kurią, neprisimena, sugalvojo su draugais vykti pailsėti į gamtą. 2024 m. liepos 21 d., apie 16 val., tiksliai laiko neprisimena, nuvyko į poilsiavietę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Stovyklavietėje susitiko visi, t. y. ji, D. B., jos sesė J. P., O. P., E. Č. ir A., kurio pavardės nežino. Buvo atvažiavęs dar vienas asmuo, kuris atvežė kemperį, bet kas jis toks buvo, ji nežino, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Stovyklavietėje jie iškylavo, plaukė su baidarėmis, užkandžiavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų nevartojo tik E. Č.. Viso pasibuvimo gamtoje metu jokių konfliktų nei tarp vieno iš jų ten buvusių nebuvo, visi gerai sutarė. Naktį, po vidurnakčio, kiek valandų tiksliai buvo, ji nežino, A., kurio pavardės ji nežino, nuėjo miegoti į palapinę. Jis atrodė išgėręs. Po kažkiek laiko, maždaug gal 10 minučių, E. Č. nuėjo į palapinę, kurioje miegojo A. ir pradėjo jį žadinti. Ji girdėjo triukšmą, kaip jį žadino, o A. prašė leisti jam miegoti. Dėl ko jį žadino, ji nežino, kiek suprato, ji norėjo su juo pasiaiškinti, kad plaukiant baidare ją jis aptaškė su vandeniu. Jokių pagalbos šauksmų iš palapinės ji negirdėjo. Tuo metu visi jie, tai yra ji, O. P., J. P. ir D. B. buvo vis dar lauke pavėsinėje, vakarojo. Po to ji nuėjo į tą palapinę, sakė E. Č., kad ji nusiramintų, kad visi atvažiavo smagiai leisti laiką. E. Č. jai atsakė, kad nesikištų, nes ten jos reikalai, jos vyras. Po to ji išėjo iš jų palapinės, netrukus iš palapinės išėjo ir E. Č. su A.. E. Č. nieko apie tai, kad A. jai sudavė kažkokius smūgius, nesakė. Ji asmeniškai negirdėjo, kad tą pačią naktį A. atsiprašinėtų ar kažką kalbėtų dėl to, kad jis sudavė kažkokius smūgius. Netrukus jie visi nuėjo miegoti, E. Č. nuėjo miegoti kartu su A.. Ji pati nematė, kaip ir kas ten įvyko, nes viskas vyko palapinėje. Ant E. Č. tą patį vakarą jokio sužalojimo ji nematė, nes buvo tamsu. Ryte matėsi ant E. Č. akies voko raudonas taškelis. Ryte E. Č. irgi nieko neminėjo apie jokį smurtą, jokiais skausmais nesiskundė. Tik po to pats A. papasakojo, kad naktį, kai E. Č. jį žadino, jis sukosi ir netyčia pataikė iš kojos į galvą. Kada E. Č. išvyko namo, ji nežino, žino, kad buvo 2024 m. liepos 22 d., sakė, jog turi vykti namo, nes jai reikės į darbą. E. Č. išvykus, jie liko dar stovyklavietėje. Su kuo E. Č. išvyko, ji nežino, matė tik kad atvyko jos pasiimti kažkokia mergina. E. Č. prieš išvykstant nesiskundė jokiais skausmais ar sveikatos negalavimais. E. Č. apie savo savijautą nei po įvykio, nei kitą dieną nieko nesakė, neminėjo, kad jai skauda ar blogai jaučiasi. Kiek matė, viso pasibuvimo metu E. Č. labai gražiai ir gerai sutaria su A.. Po šio pasibuvimo ji nei su A., nei su E. Č. nebendravo (1 t., b. l. 90-96).

Liudytojas O. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo sugyventine B. P. Norvegijoje. Įtariamojo jis nepažįsta, jį matė tik vieną kartą tada, kai vyko stovyklauti, plaukti su baidarėmis. Jo vardas A., jo pavardės nežino. A. yra D. B. draugas. A. draugę matė pirmą kartą irgi tada, kai plaukė baidarėmis. Daugiau jos nėra matęs ir su ja bendravęs daugiau nėra. Po įvykio su jais taip pat nebendrauja. Kažkurią dieną, tiksliai kurią, neprisimena, sugalvojo vykti pailsėti. 2024 m. liepos 21 d., apie 16-17 val., tiksliai laiko neprisimena, nuvyko į poilsiavietę, kuri yra (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Stovyklavietėje susitiko visi, t. y. jis, B. P., J. P., A., kurio pavardės nežino ir jo draugė, kurios vardo ir pavardės jis nežino, neprisimena. Daugiau kartu su jais niekas nestovyklavo, baidarėmis neplaukė. Kažkoks asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, buvo atitempęs kemperį, bet jis su jais neliko, jis išvažiavo iš stovyklavietės. Stovyklavietėje jie iškylavo, plaukė su baidarėmis, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų nevartojo tik A. draugė. Viso pasibuvimo gamtoje metu jokių konfliktų nei tarp vieno iš jų nebuvo, visi gerai sutarė. Naktį, kiek valandų tiksliai buvo, nežino, A. nuėjo miegoti į palapinę. Jis atrodė jau padauginęs alkoholio. Po kažkiek laiko A. draugė nuėjo į palapinę, kurioje miegojo A. ir pradėjo šūkauti. Jis jau buvo gan stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai kas ten kaip vyko, neprisimena. Pamena, kad tik girdėjo, kaip A. draugė šūkavo palapinėje, ką ji sakė, neprisimena. A. balso jis negirdėjo iš palapinės. Jokių pagalbos šauksmų iš palapinės jis negirdėjo. Jis pats nematė, kaip ir kas ten įvyko, nes viskas vyko palapinėje. Tuo metu visi jie, tai yra, jis, B. P., J. P. ir D. B. buvo lauke pavėsinėje, vakarojo. Po to kas vyko, jis neprisimena. Kad vyktų kažkokios muštynės, tai tikrai nevyko, tai būtų tikrai prisiminęs. Ar buvo išėjęs iš palapinės A. su drauge, jis neprisimena. Jis pamena tik nuo tada, kai paryčiais atsibudo palapinėje. Ryte ant A. draugės jokių sumušimų sužalojimų nematė, nepastebėjo. Galėjo ir nematyti to, nes pasibuvimo metu jis su A. drauge praktiškai nebendravo. Ryte A. draugė nieko neminėjo apie jokį smurtą, jokiais skausmais nesiskundė. Kitą dieną jis toliau vartojo alkoholį. Apie jokį konfliktą kitą dieną jis irgi negirdėjo. Kada A. draugė išvyko namo, jis neprisimena. Kada jis pats išvyko namo, irgi neprisimena dėl suvartoto alkoholio kiekio. Kiek matė, viso pasibuvimo metu A. draugė labai gražiai ir gerai sutarė su A.. Po šio pasibuvimo jis nei su A., nei su A. drauge nebendravo (1 t., b. l. 97-103).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. Č. 2024 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. liepos 22 d. apie 1.30 val. baidarių stovyklavietėje, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas A. M. savo nepilnametei sugyventinei, su kuria kartu gyvena bei veda bendra ūkį, E. Č. tyčia iš kojos vieną kartą spyrė į galvos kairę pusę, dėl to jai buvo sukeltas sužalojimas, atsirado minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva ir buvo sukeltas fizinis skausmas. 2024 m. liepos 23 d. E. Č. pradėjo svaigti galva, ji jautėsi silpnai, dėl to buvo pristatyta į Kauno klinikų vaikų priėmimą, kur jai buvo nustatytas galvos sukrėtimas. Liudininkų nėra, asmuo nesulaikytas. Kadangi A. M., mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir jį sužalojo, asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (1 t., b. l. 12-20). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1–11).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. V. 2024 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji E. Č. paaiškino, jog 2024 m. liepos 22 d. apie 1.30 val. kilusio konflikto metu prie ežero palapinėje (kur tiksliai, mergina nurodyti negalėjo, žino tik kaimelio pavadinimą – (duomenys neskelbtini)), jos sugyventinis A. M. spyrė jai (kuria koja nepamena) į galvą ir taip sukėlė nepilnametei fizinį skausmą. Po šio incidento mergina pagalbos nesikreipė, nes, pasak jos, bijojo sugyventinio. Po incidento praėjus kiek laiko pora kartu sugrįžo į Kauną, ji jautėsi prastai, svaigo galva, tačiau į policiją ar gydymo įstaigą mergina toliau bijojo kreiptis. 2024 m. liepos 23 d. apie 14.28 val. E. Č. atvyko pas draugę A. M., bendraujant su drauge, pasijuto dar blogiau ir nualpo, dėl to A. M. iškvietė GMP bei policiją. Atvykus į įvykio vietą, įtariamojo A. M. nebuvo, kur jis gali būti, E. Č. nežino (1 t., b. l. 21-24). ?

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. Č. 2024 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad dirbant kartu su Kauno apskr. VPK vyr. patruliu D. V. radijo ryšio šaukiniu K1744 iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugė E. Č., (duomenys neskelbtini) m., sumušta nualpo. Sumušė draugas, daugiau informacijos neturi. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. M., kuri nurodė, kad 2024 m. liepos 23 d. apie 13.00 val. pas ją į svečius atvyko jos draugė E. Č.. Atvykus E. Č., pastebėjo, kad kairėje veido pusėje prie akies matosi minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva (mėlynė). A. M. paklausus, iš kur atsirado ant veido minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva (mėlynė), mergina nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis ir ji labai blogai jaučiasi, svaigsta galva, daugiau aplinkybių nenurodė. Būnant namuose, mergina norėjo nueiti atsigulti ant svetainėje esančio fotelio, tačiau einant pasidarė labai silpna, nukrito ant žemės. A. M. iškart iškvietė greitąją pagalbą. Nuėjus pabendrauti su E. Č., ši nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A. M. apie du metus ir veda bendrą ūkį kartu. 2024 m. liepos 21 d. su A. M. ir kitais draugais išvyko į baidarių stovyklavietę, (duomenys neskelbtini). Baidarių stovyklavietės pavadinimo nežino, kadangi ją buvo rezervavę kiti draugai. E. Č. nurodė, kad 2024 m. liepos 22 d. apie 1.30 val., būnant minėtoje stovyklavietėje, jie su savo sugyventiniu A. M. pradėjo žodžiu konfliktuoti. Vėliau E. Č. atėjo prie savo sugyventinio į palapinę, kurioje jis gulėjo ir atsisėdo šalia sugyventinio. Tuo metu A. M. tyčia iš kojos (kurios, tiksliai nurodyti negalėjo), vieną kartą spyrė į galvos kairę pusę, dėl to jai buvo sukeltas sužalojimas, atsirado minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva ir sukeltas fizinis skausmas. E. Č. pagalbos nesikvietė, niekam apie įvykį nepranešė. 2024 m. liepos 22 d. po pietų kartu su A. M. grįžo į Kauną, tačiau mergina taip pat nesikreipė į policijos įstaigą, nes bijojo. E. Č. aiškino, kad grįžusi į Kauną jautėsi labai blogai, iš nosies bėgo kraujas, svaigo galva, jautėsi labai silpnai. Atvykusi 2024 m. liepos 23 d. apie 13.00 val. pas savo draugę A. M., einant koridoriumi, pradėjo svaigti galva, nukrito ant žemės, pradėjo jaustis labai silpnai, dėl to buvo pristatyta į Kauno klinikų vaikų priėmimo skyrių. E. Č. alkoholio kiekio matuokliu ARKB-0355, patikros sertifikato Nr. 2070598, buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Apie įvykį buvo informuotos Vaikų teisių apsaugos tarnybos, taip pat buvo pranešta E. Č. motinai S. Č., kuri atvyko į Kauno klinikų vaikų priėmimo skyrių. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į Kauno klinikas, pabendravus su gydytojais, nurodė, kad E. Č. šiuo metu nustatytas galvos sukrėtimas, bus atliekami tolimesni tyrimai. Gydytojas savanoriškai pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, kuri pridėta prie medžiagos. Dėl išvardintų aplinkybių nebuvo galimybės atlikti įvykio vietos apžiūros (1 t., b. l. 25-34).

Iš 2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus (duomenys neskelbtini). Pasukus į kairę pusę ir važiuojant pievos keliuku 400 metrų tiesiai, matosi poilsiavietė, pažymėta mediniu ženklu, ant kurio pažymėtas stovyklavietės numeris „(duomenys neskelbtini)“. Stovyklavietėje po dešine puse matosi futbolo vartai, kairėje pusėje nuo vartų matosi ant priekabėlės esanti primontuota pirtis, už pirties – keliukas, vedantis (duomenys neskelbtini). Už keliuko, vedančio (duomenys neskelbtini), matosi medinė lauko pavėsinė su joje esančiais mediniais suoliukais ir mediniu stalu, pavėsinės grindys betoninės. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 35-47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G878/2024(04) matyti, kad E. Č. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. E. Č. nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veido kairę pusę. E. Č. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. E. Č. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. E. Č. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 48-75, 129).

Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, nukentėjusiosios E. Č. atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė, pretenzijų dėl įvykio neturi. Nukentėjusioji E. Č. ir įtariamasis A. M. pareiškė valią dėl susitaikymo. Įtariamasis A. M. atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai bei sumokėjo už proceso išlaidas (2 t., b. l. 103, 175-186).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo taip, kad visko neprisimintų, pripažino, kad nukentėjusiajai įspyrė su koja į galvą, norėjo atitraukti ją nuo savęs ir išstumti iš palapinės. Išvadą dėl neteisėtų kaltinamojo A. M. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti bei aukščiau nurodyti įrodymai: kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiosios E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. M., D. B., J. P., S. Č., B. P., O. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. Č. 2024 m. liepos 23 d. tarnybinių pranešimų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. V. 2024 m. liepos 23 d. tarnybinio pranešimo, 2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G878/2024(04) duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą nepilnametei sugyventinei E. Č.. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo sugyventinė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dėl kaltinamojo spyrio koja jai į galvą jai labai skaudėjo, dešimties balų sistemoje skausmą vertina 8-9. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš sugyventinę, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą ir (ar)sužalojimus, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą ir (ar)sužalojimus, nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai kaltinamojo A. M. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.??????????????????????????????

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. M.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek galima laiduotoja R. Z. prašė A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamojo A. M. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina A. M. teisinę padėtį, todėl netaikomi.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-666-1078/2019, 1-1814-1078/2019, 1-1608-1017/2019, 1-3511-1017/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą savo nepilnametei sugyventinei (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis nusikalto būdamas neteistas (2 t., b. l. 149-152; 3 t., b. l. 121-127). Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis yra atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios E. Č. gydymą (1 t., b. l. 136-144, 153-155; 2 t., b. l. 200) ir išlaidas už psichologės dalyvavimą ikiteisminio tyrimo veiksmuose (2 t., b. l. 14-21).

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).??? Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Kaip jau minėta, kaltinamasis smurtavo prieš savo nepilnametę sugyventinę. Kaltinamasis teisme nurodė ir iš byloje esančių įrodymų matyti, kad už smurtinio pobūdžio veiką jis yra teisiamas pirmą kartą. Kita vertus, kaltinamasis Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, pagal BK 284 straipsnį. Šioje nutartyje konstatuota, kad A. M. viešoje vietoje tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia du kartus ranka sudavė į veidą nukentėjusiajam, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (2 t., b. l. 149-152; 3 t., b. l. 121-127). Taigi, anksčiau kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinę nusikalstamą veiką, tačiau iš to nepasimokė ir nepraėjus dvejiems metams jis padarė byloje nagrinėjamą panašaus pobūdžio smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo nepilnametę sugyventinę. Teismo vertinimu, tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, jog byloje nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinis. Be to, kaltinamasis penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus: du kartus už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, transporto priemonės lenkimą sankryžoje, karo prievolininko pareigų nevykdymą, tris kartus už greičio viršijimą, transporto priemonės neapdraudimą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, du kartus už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant, o paskutinį kartą – 2024 m. birželio 15 d. ir už itin šiurkštų pažeidimą – vairavimą neblaiviam (2 t., b. l. 153–160; 3 t., b. l. 114-120). Kaltinamojo padarytų administracinių nusižengimų, nors ir nesmurtinių, o iš esmės daugiausia susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, gausa leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo elgesyje formuojasi polinkis nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, kaltinamasis išvadų iš savo elgesio nedaro.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą ir ne sykį bausto už įvairius, tarp jų ir šiurkštų, administracinius pažeidimus, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. O tai, kaip jau minėta pagal teismų praktiką, reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Tai, jog kaltinamasis dirba (2 t., b. l. 161-162), yra gavęs Lietuvos Respublikos Seimo narių padėkas (2 t., b. l. 90-97, 107-114), kaltinamąjį apibūdina teigiamai, tačiau visų prieš tai pirmiau minėtų aplinkybių kontekste nepaneigia teismo išvados, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-1073/2024). Tačiau teismas nagrinėjamu atveju pasisako ir dėl prašomo skirti laiduotoju asmens tinkamumo būti laiduotoju.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-100-648/2019, 2K-224-1073/2023). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-136/2012, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019). Liudytojos R. Z. paaiškinimai teismo posėdžio metu teismui kelia abejonių, ar ji tinkamai ir kritiškai vertina kaltinamojo nusikalstamą elgesį, taip pat kelia abejonių ir jos galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jos artimi santykiai su kaltinamuoju nuo jo mažens, kaip kad teigia liudytoja ir kaltinamasis, nuo teisės pažeidimų kaltinamojo nesulaiko.

Kaltinamojo gynėjo argumentų, jog įstatymų leidėjas sušvelnino įstatymą, reglamentuojantį laidavimo instituto taikymą, t. y. kad šis institutas būtų taikomas dažniau, kontekste atkreiptinas dėmesys, kad net ir esant visoms sąlygoms taikyti laidavimo institutą, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019, 2K-9-719/2021).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametę sugyventinę. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad ant kaltinamojo nepyksta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį (A. M. viešoje vietoje tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia du kartus ranka sudavė į veidą nukentėjusiajam, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką), vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi, ir A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, A. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (2 t., b. l. 149-152; 3 t., b. l. 121-127). Kaltinamasis penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (du kartus už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, transporto priemonės lenkimą sankryžoje, karo prievolininko pareigų nevykdymą, tris kartus už greičio viršijimą, transporto priemonės neapdraudimą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, du kartus už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant, vairavimą neblaiviam), paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 153–160; 3 t., b. l. 114-120), dirba (2 t., b. l. 161-162). Kaltinamasis yra gavęs Lietuvos Respublikos Seimo narių padėkas (2 t., b. l. 90-97, 107-114). Duomenų apie A. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra (2 t., b. l. 166).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. kaltinamajam skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose ir uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 214,28 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios E. Č. gydymą, kurį kaltinamasis atlygino (1 t., b. l. 136-144, 153-155; 2 t., b. l. 200). Civilinė ieškovė 2025 m. kovo 17 d. rašte nurodė, kad A. M. žalą atlygino, todėl atsisako civilinio ieškinio, jo atsisakymo pasekmės žinomos (1 t., b. l. 153-155; 2 t., b. l. 200; 3 t., b. l. 76). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Byloje yra pateikta 2024 m. rugsėjo 4 d. sąskaita-faktūra 60 eurų sumai už psichologės pasiruošimą, dalyvavimą apklausoje ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir kelionės išlaidas (psichologė J. G. (2 t., b. l. 14-19), kurią kaltinamasis yra apmokėjęs (2 t., b. l. 19-21).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. kovo 4 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji E. Č. galimos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė ir į tai, kad be įgaliotojo atstovo pagalbos jos teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, nukentėjusiajai buvo paskirtas valstybės garantuojamas įgaliotasis atstovas advokatas (BPK 51 str. 1 d. 10 p., 2 d., 55 str. 4 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 13 d. sprendimu nukentėjusiajai E. Č. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatai V. K. ir K. A. (1 t., b. l. 161-166; 2 t., b. l. 75, 82). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 19 d., balandžio 14 d., gegužės 12 d. pažymų matyti, kad nukentėjusiajai E. Č. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1152,68 Eur (3 t., b. l. 89, 111, 132).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios įgaliotų atstovų advokatų dalyvavimo ikiteisminiame ir teisminiame procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis A. M. yra darbingo amžiaus asmuo, dirba (duomenys neskelbtini), pripažįsta, kad iš kaltinamojo priteistina 1152,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 63-67). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, esantis voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš A. M. valstybės naudai išieškoti 1152,68 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt du eurus šešiasdešimt aštuonis centus) proceso išlaidų už nukentėjusiajai E. Č. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medicininį dokumentų išrašą/siuntimą, esantį voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.