- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-1972-965/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04859-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Targetas“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė SEB bankas, B. P., PlusPlus Capital, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė IPF Digital Lietuva, Aktiva Finance Group, OU, UAB „Ignitis“, akcinė bendrovė Swedbank
- Pareiškėjas
- S. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Targetas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė SEB bankas, B. P., PlusPlus Capital, AS, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė IPF Digital Lietuva, Aktiva Finance Group, OU, uždaroji akcinė bendrovė „Targetas“, UAB „Ignitis“, akcinė bendrovė Swedbank, antstolis R. S., antstolė R. G., antstolė G. A., antstolė N. B., antstolis S. U., antstolis V. Z., antstolis R. B., Antstolės A. kontora.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja) prašo iškelti jai bankroto bylą; patvirtinti 800,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, teismo nuožiūra paskirti bankroto administratorių; nustatyti 4 mėn. terminą teismui pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja nurodo, kad pradelstų skolų suma, paskutiniais turimais duomenimis, yra 56 529,14 Eur, t. y. viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pareiškime nurodė, jog:
1.1. skoliniai įsipareigojimai susidarė paėmus ir savo poreikiams, pragyvenimui panaudojus vartojimo kreditus, dėl finansinės padėties neišgalint jų grąžinti bei susidarius skoloms už komunalines paslaugas. Pareiškėja kartu su šiuo pareiškimu teismui teikia rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį, buvusią paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo dienos, ir nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki. Pareiškėja teigia, kad per pastarųjų trejų metų laikotarpį nebuvo sudariusi jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti nesąžiningais ar dėl kurių atsirado skola ir fizinis asmuo tapo nemokus.
1.2. Pareiškėja augina nepilnametį sūnų M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro apie 557 Eur, kurias sudaro darbo užmokestis 140 Eur, 155 Eur IDV pajamos, 260 Eur socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Gaunamų pajamų, atskaičius privalomus mokėjimus vykdant priverstinį išieškojimą, nepakanka pareiškėjos nepilnamečiam vaikui išlaikyti bei būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pareiškėja ketina įsidarbinti kitoje įmonėje, kurioje sutartas darbo užmokestis į rankas sudarys apie 1 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad neturi santaupų grynaisiais pinigais. Šiuo metu materialiai remia ir padeda išgyventi artimieji. Pareiškėja imasi visų įmanomų priemonių vykdyti įsipareigojimus.
1.3. Pareiškėjos vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 326 Eur, buityje kasdieniams poreikiams tenkinti naudojami daiktai. Nekilnojamam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), 2005-10-26 įregistruota Sutartinė hipoteka. Kreditas mokamas. VI „Regitra“ išduotoje pažymoje nurodomas automobilis „Ford Orion“, valst. / Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. gruodžio 28 d. išregistruotas pardavimui ir parduotas. Tikėtina, kad pirkėjas jo neįregistravo savo vardu. Šio automobilio pareiškėja neturi, juo nesinaudoja nuo 2000 m. gruodžio 28 d.
1.4. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jos bendrai kartu su vaiku gaunamos pajamos sudaro apie 700,00 Eur. Vaikas gauna 232,00 Eur socialinę pašalą ir 122,00 Eur vaiko pinigų. Vaiką išlaiko pati, tėvas išlaikymo neteikia, pareiškėja nėra prisiteisusi išlaikymo iš tėvo. Be vaiko išmokos, pareiškėja gauna 350,00 Eur pajamų. Pareiškėja nurodė, kad jai ir sūnui lieka 450 Eur pragyvenimui, iš kurių labai sunku išgyventi, o visos kitos šią sumą viršijančios pajamos yra nurašomos išieškojimams. Darbų apimtys ir kartu atlygis sumažėjo, gimus vaikui, kai reikėjo vienai jį prižiūrėti, auginti, slaugyti sergant, todėl nebeišgalėjo vykdyti visų finansinių įsipareigojimų. Finansiškai padeda artimieji. Nurodė, kad turi universitetinį išsilavinimą, šiuo metu veda apskaitą, tačiau darbdaviams yra nepatraukli dėl vykdomų išieškojimų gausos – darbdaviai nenori prisiimti įsipareigojimo išskaičiuoti net kelioms dešimtims antstolių išieškomas sumas. Dėl to kelių darbų ir neteko. Pareiškėjai yra 56 metai, todėl dar ir dėl to darbo paieškos yra sudėtingos. Pareiškėja siekia bankroto, nes šiuo metu vykdant išieškojimą pirmiausia yra dengiamos palūkanos, delspinigiai, išieškojimo išlaidos, todėl pagrindinė skola yra išieškoma tik labai maža dalimi. Pareiškėjai priklauso pusė buto, kurio vertinimas nėra atliktas, tačiau nesutinka, kad jos turto dalies vertė yra lygi pusei viso buto vertės, nes buto dalis yra mažiau patraukli potencialiems pirkėjams.
2. Suinteresuoti asmenys AB Swedbank, antstolė A. A., AB SEB bankas, UAB „Julianus Inkaso“ pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjos prašymo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Targetas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos pasyvumas vykdomajame procese ir ilgalaikis situacijos / veiksmų nekitimas (14 metų), įskaitant vertinamąjį laikotarpį, nėra sąžiningas kreditorių atžvilgiu ir tokie veiksmai parodo tiesioginį veikimą, kad antstoliai negalėtų atskaityti daugiau pajamų ir taip dengti kreditorių skolas. Suinteresuotas asmuo teigia, kad bandė susitarti su skolininke (pareiškėja), tačiau sutarimas nerastas, kaskart paskambinus skolininkei, buvo atsakoma, kad nėra apie ką kalbėti ir ji gali neskambinti. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. pareiškėja į suinteresuoto asmens sąskaitą pervesdavo po 5–7 Eur per mėnesį, tai per nurodytą laikotarpį sudaro tik 199,00 Eur sumą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos pastangas susitarti, ieškoti kompromisų, tartis dėl dalies skolų padengimo atsisakant dalies reikalavimo. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos pastangas vertinamuoju laikotarpiu rasti geriau apmokamą darbą ar keisti kvalifikaciją, kad pasididintų pajamas. Teigia, kad pareiškėja dirba už labai mažą atlygį, palyginus su tokio darbo skelbimais rinkoje. Suinteresuoto asmens teigimu, šiuo metu pareiškėjos gaunamos pajamos, prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui ir ketinamos gauti beveik 1 000,00 Eur pajamos rodo jos nesąžiningumą ir rengimąsi bankroto bylai. Nurodo, kad vaikui gaunant išlaikymą iš kitų asmenų, jeigu jis teikiamas, būtų galima skirti didesnę pareiškėjos pajamų dalį kreditorių reikalavimų tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, jei teismas nustatytų, kad pareiškėja yra nemoki ir nėra LR fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo bankroto byla negalėtų būti iškelta.
5. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital, AS, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdoma ½ dalis buto, esanti (duomenys neskelbtini), nepagrįstai pareiškėjos vertinama tik 9 326,00 Eur, nes, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso buto vertė yra 58 600,00 Eur, todėl pareiškėjos turima ½ buto dalies vertė būtų 29 300,00 Eur. Paprastai butų vertės yra faktiškai didesnės, nei nurodoma VĮ Registrų centre, ir teigia, kad pareiškėjai kartu su bendraturčiu priklausančio buto rinkos vertė yra didesnė ir gali siekti netgi 98 000,00 Eur, todėl pareiškėjos turima turto dalis gali būti netgi didesnės vertės nei 29 300,00 Eur. Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai į mokėtinas sumas įtraukia mokėjimus, kurių terminai nėra suėję, o būtent mokėjimus antstoliams. Teigia, kad iš pareiškėjos nurodomos 56 529,14 Eur įsiskolinimo sumos atėmus mokėjimus antstoliams (4 969,92 Eur) ir buto vertę (29 300,00 Eur) pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų suma yra mažesnė, nei nustatyta Fizinių asmenų bankroto įstatyme. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja yra nesąžininga, nes nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, iš individualios veiklos gaunamų lėšų nėra skyrusi kreditiniams įsipareigojimams padengti, o per 8 metus iš pareiškėjos išieškota tik 70,39 Eur. Suinteresuotas asmuo papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad neegzistuoja jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja nebūtų galėjusi gauti geresnio darbo užmokesčio. Net uždirbdama minimalų darbo užmokestį pareiškėja aptariamu laikotarpiu būtų gavusi kelis kartus didesnes pajamas. Toks pareiškėjos pasyvumas ne tik kad neleido sumažinti esamų skolų, tačiau jas išaugino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjai S. D. iškėlė bankroto bylą.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos nemokumo, pažymėjo, jog pareiškėjos skolos, kurios mokėjimo terminas yra suėję, suma (56 529,14 Eur) viršija 25 MMA (25 950,00 Eur).
8. Pasisakydamas dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, teismas vertino laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. Teismas pažymėjo, kad nenustatė, jog yra pagrindas neabejotinai teigti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. atliko nesąžiningus veiksmus, galėjusius turėti reikšmingą įtaką jos nemokumui. Teismas pareiškėjos veiksmuose nenustatė nesąžiningumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Targetas“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjos S. D. prašymo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. bankrutuojantis asmuo nepateikė teismui pakankamų įrodymų apie savo turto vertę, trūko objektyvaus ir detalaus turto vertinimo, kuris leistų tiksliai nustatyti bankrutuojančio asmens turtinę padėtį, t. y. turimo turto vertės santykį su turimais įsiskolinimais. Teismo sprendimas turto vertę laikyti lygią 20 000 Eur yra nepagrįstas įrodymais.
9.2. Pareiškėja iki šiol nėra įsidarbinusi už didesnį atlyginimą (kaip nurodė, už 1 000 Eur/mėn.), neįrodė aktyvių darbo paieškų. Peržiūrėjus vieno iš darbo skelbimų portalo duomenis (CV bankas), iš viso rasti 68 darbo skelbimai, atlyginimai svyruoja nuo 1 200 iki 2 800 Eur į rankas (buhalterio specialybė, darbo vieta – Kaunas). Taigi pareiškėja, norėdama pagerinti savo situaciją ir siekdama uždirbti didesnes pajamas, taip dalį pajamų skiriant skolų dengimui, turėjo galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, dalyvauti atrankose.
9.3. Byloje pareiškėja nurodo, kad augina nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Minėtas asmuo už keleto metų taps pilnametis, turės galimybę dirbti, o pareiškėja galės didesnę pajamų dalį skirti savo poreikiams, taip pat ir skolų dengimui. Todėl pirmosios instancijos teismo skaičiavimai nėra teisingi. Be to, pareiškėja nėra prisiteisusi išlaikymo vaikui. Taigi turėjo galimybę pasididinti savo pajamas, įpareigojant vaiko tėvą prisidėti prie vaiko išlaidų. Toks neveikimas rodo, kad pareiškėja nėra sąžininga kreditorių atžvilgiu.
9.4. Mano, kad bankrutuojantis asmuo galėjo turėti lėšų užsienyje, tačiau teismui nebuvo pateikta informacija apie bankrutuojančio asmens sąskaitas užsienio bankuose.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja S. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1 Suinteresuotas asmuo nenurodė aplinkybių, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas S. D. būtų negalimas.
11.2 Pažymėjo, jog pareiškėjos įsiskolinimai viršija 25 MMA. Atsižvelgiant į pareiškėjos gaunamas pajamas bei turimus įsipareigojimus, įsiskolinimai yra gerokai didesni ir jų neįmanoma padengti per protingą terminą. Jei pareiškėja bankroto proceso metu gautų didesnes pajamas ar, sūnui tapus pilnamečiu, pasikeistų lėšos, skiriamos jo išlaikymui, kreditorių reikalavimai būtų tenkinami didesne dalimi, keičiant mokumo atkūrimo planą, o ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
Šalies argumentai
11.3 Pareiškėjos nuomone, jos nurodyta turto vertė yra pagrįsta, vertinant tai, kad tai yra ½ dalis buto. Išsamus buto vertinimas būtų atliekamas bankroto proceso metu, tačiau net ir pardavus turtą (1/2 dalį buto) už nurodytą didesnę kainą, kreditiniai reikalavimai nebūtų patenkinti visa apimtimi.
11.4 Nurodė, jog neturi santaupų grynaisiais pinigais ir sąskaitų užsienio bankuose. Pareiškėja ilgus metus pagal galimybes vykdo skolinius įsipareigojimus, sąžiningai nurodė visas sąlygas, kurioms esant kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog vertinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. pareiškėja neatliko nesąžiningų veiksmų, kurie galėjo turėti reikšmingą įtaką jos nemokumui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog per vertinamąjį laikotarpį pareiškėja dėjo pastangas gauti pajamas iš individualiai vykdomos veiklos. Nors šios pajamos yra mažos, vien tai negali būti laikoma pareiškėjos nesąžiningumu. Įsipareigojimus kreditoriams (dėl suteiktų vartojimo kreditų) pareiškėja prisiėmė tuo metu, kai jos finansinė padėtis buvo geresnė ir ji buvo pajėgi vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Duomenų, kad pareiškėjai negalėjo būti išduoti vartojimo kreditai ar kad kreditai buvo gauti nesąžiningu būdu, byloje nėra. Dalis skolų susidarė pablogėjus pareiškėjos finansinei padėčiai ir nebepajėgiant susimokėti už jai suteiktas komunalines paslaugas. Bylos duomenimis, pareiškėja siekė pagerinti savo finansinę padėtį – susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau tokio darbo kol kas susirasti nepavyko.
16. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pareiškėja yra nesąžininga, kadangi: (i) pareiškėja elgiasi pasyviai skolinių įsipareigojimų atžvilgiu, neieško geriau apmokamo darbo, nesiekia prisiteisti vaikui išlaikymo; (ii) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta turto verte; (iii) nurodė, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie užsienyje turimas banko sąskaitas bei lėšas. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pareiškėjos (ne)sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste.
17. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
18. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reglamentuota, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
19. Taigi, pagal FABĮ, teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: (i) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; (ii) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; (iii) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (iv) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
20. Tai reiškia, jog, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu šio įstatymo tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Be to, pažymima, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
23. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 180–193).
24. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).
25. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
26. Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą.
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra nemoki, skolos viršija 25 MMA. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai preliminariai sudaro 56 529,14 Eur. Minėti skoliniai įsipareigojimai kilę iš vartojimo kredito sutarčių bei skolų už komunalines paslaugas. Tačiau kilo ginčas dėl pareiškėjos nesąžiningumo teikiant informaciją apie jos finansinę būklę, t. y. turto vertę, bei nepateikiant duomenų apie turimas banko sąskaitas užsienyje.
28. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja nepateikė jai priklausančio turto vertinimo, jos nurodyta turto vertė (9 326 Eur) neatitinka tikrovės.
29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad buto dalies vertė yra 9 326 Eur, suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital, AS, teigia, kad buto dalis mažiausiai verta 29 300,00 Eur, nes, byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso buto vertė yra 58 600,00 Eur. Teismas laikė, kad ieškovės turimos ½ dalies buto vertė yra 20 000,00 Eur.
30. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai). Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), nuspręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą).
31. Nagrinėjamoje byloje būtent suinteresuoti asmenys, tvirtinantys, kad nurodyta turto vertė yra nepagrįsta, turi pareigą įrodinėti šias aplinkybes, o ne pareiškėja, kurios sąžiningumas yra preziumuojamas. Pareiškėja, nurodydama jai priklausančios turto dalies vertę, rėmėsi 2024-11-08 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta viso buto vidutine rinkos verte (18 652 Eur). Tuo tarpu suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital, AS, teigia, kad buto dalis mažiausiai verta 29 300,00 Eur, nes, byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso buto vertė yra 58 600,00 Eur. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta turto verte, turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus ir įrodinėti kitokią turto dalies vertę. Skolininko nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme turi būti pagrįstas ne prielaidomis, o aiškiai įrodytas.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pradinėje stadijoje nustatant preliminarią nekilnojamojo turto vertę, VĮ Registrų centro išrašas yra pakankamas įrodymas turto vertei nustatyti. Detalesnė turto vertė nustatoma, sprendžiant klausimą dėl turto realizavimo, ir tai atitinka protingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, užtikrina skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyrą. Reikalavimas pateikti detalią bei išsamią turto vertinimo ataskaitą, kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai sunkintų ir taip finansinių sunkumų turinčio fizinio asmens galimybes siekti atkurti savo mokumą bankroto proceso metu.
33. Nors pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės turimos ½ dalies buto vertė yra 20 000,00 Eur, yra neparemta jokiais byloje esančiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybės, vis dėlto sutiktina, jog net ir laikant, kad ½ dalis buto yra verta 29 300,00 Eur, šios sumos vis tiek nepakaktų visiems pareiškėjos skoliniams įsipareigojimams padengti.
34. Be kita ko, apeliantė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėja galbūt turi banko sąskaitų ar santaupų užsienyje. Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu šias aplinkybes paneigė, tvirtindamos, kad užsienio bankuose jokių sąskaitų pareiškėja neturi. Teismo vertinimu, apeliantei nepateikus įrodymų ar kitaip nepagrindus pareiškėjos banko sąskaitų turėjimą užsienio bankuose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino. Įrodinėjimo procese įrodinėjimo pareigą turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl pirmosios instancijos neprivalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis iš visų užsienio bankų apie tai, kad ji ten sąskaitų neturi.
35. Apeliantė taip pat argumentuoja, jog pareiškėja nesiekė grąžinti skolos vertinamuoju laikotarpiu, pažymėjo, kad pareiškėja gauna tik minimalias pajamas, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, neprisiteisia vaikui išlaikymo. Tai, apeliantės įsitikinimu, sudaro pagrindą pareiškėją vertinti kaip nesąžiningą.
36. Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl FABĮ 2 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, nusprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: i) skolų suma turi viršyti 25 MMA; ii) šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir iii) asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
39. Remiantis bylos duomenimis bei iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog jos pajamas vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 350,00 Eur. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad jos pajamos per mėnesį už vykdomą individualią veiklą sudaro apie 350,00 Eur. Pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką. Nepilnametis vaikas gauna 232,00 Eur socialinę pašalą ir 122,00 Eur vaiko pinigus. Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai pareiškėjos elgesį vertinti kaip nesąžiningą kreditorių atžvilgiu.
40. Vien tai, kad pareiškėja gauna mažas pajamas, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo pareiškėją laikyti nesąžininga. Vien tik intensyvus skolinimasis savaime dar nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjos elgesio nesąžiningu.
41. Bylos medžiaga nustatyta ir pareiškėja nurodė teismo posėdžio metu, kad vartojimo kreditai buvo paimti pragyvenimui ir savo poreikiams patenkinti ir tuo laikotarpiu, kai pareiškėja dirbo ir gavo didesnes pajamas. Taip pat nurodė, kad, gimus vaikus, kadangi juo rūpinosi viena be niekieno pagalbos, buvo priversta sumažinti darbų apimtis, dėl vaiko priežiūros, dažnų ligų negalėjo dirbti visą dieną, todėl atitinkamai sumažėjo ir pajamos. Blogėjant finansinei padėčiai, nebegalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, skolos bei palūkanos augo, nebeišgalėjo susimokėti už komunalines paslaugas. Šiuo metu, antstoliams atskaičius dalį sumos, jai ir sūnui kartu pragyvenimui lieka tik 450 Eur, kurių nepakanka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja, kaip teigia, siekia susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau tokio kol kas susirasti nepavyko. Nors apeliantė teikia duomenis apie darbo skelbimus Kauno mieste, tačiau vien šie duomenys nepatvirtina, kad visais atvejais į darbo vietą būtų / galėtų būti atrinkta pareiškėja, nes nepateikti duomenys apie reikalavimus kandidatui, išsilavinimą, darbinę patirtį ir pan. Priešingai, pareiškėjos teigimu, darbdaviai, sužinoję, kad iš jos pajamų vykdomi išieškojimai net keliose dešimtyse vykdomųjų bylų, atsisako priimti į darbą ar tęsti su ja darbinę veiklą. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės byloje nepaneigtos.
42. Nepilnamečiam sūnui išlaikymas iš tėvo neteikiamas, tačiau vaikas gauna socialinę pašalpą bei vaiko pinigus, kurių dydis atitinka pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį. Kadangi, pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, antstoliams atskaičius išieškomas sumas, jai ir sūnui bendrai pragyvenimui lieka tik 450 Eur suma, teigti, kad pareiškėja iš savo gaunamų pajamų prisideda prie vaiko išlaikymo, taip mažindama savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, nėra jokio pagrindo.
43. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus pareiškėjos nurodytus tikslus, dėl kurių buvo sudaromos kredito sutartys (pragyvenimui, poreikiams), įvertinus argumentus dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių nepalankių aplinkybių, lėmusių poreikį skolintis, bei pasunkėjus finansinei padėčiai bei galimybei vykdyti įsipareigojimus (gimus vaikui, apribotos galimybės dirbti ir uždirbti), esant apsunkintai galimybei susirasti geriau apmokamą darbą, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos veiksmų neadekvatumą buvusiai situacijai bei jos nesąžiningumą.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos finansiniai sunkumai kilo ne dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, bet dėl objektyvių, ne visada nuo jos valios priklausančių aplinkybių, todėl nesudaro pagrindo pareiškėjos elgesį dėl anksčiau nurodytų aplinkybių pripažinti nesąžiningu.
45. Remiantis išdėstytais argumentais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neturi galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Vertinant pareiškėjos turto dalį pagal suinteresuoto asmens pateiktus duomenis, kad jo vertė 29 300 Eur, ir, realizavus turimą ½ dalį buto už šią sumą, pareiškėjos skola sudarytų 27 292,14 Eur, be to, atsirastų poreikis ieškotis kito gyvenamo būsto, tai taip pat lemtų didesnes pareiškėjos būtinąsias išlaidas. Pareiškėjai toliau gaunant 350,00 Eur pajamas bei vaikui skiriamą socialinę paramą ir vaiko pinigus, skolų dengimui skiriant visas 450,00 Eur viršijančias pajamas (būtent taip dabar vykdomas priverstinis išieškojimas) ar susiradus geriau apmokamą darbą, skolų dengimui skiriant bent apie 200,00 Eur per mėnesį, skoloms grąžinti pareiškėjai prireiktų apie 136 mėnesių (daugiau kaip 11 metų). Įvertinus pareiškėjos amžių, teismo vertinimu, tai nėra protingas laikotarpis.
46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas pareiškėjai iškelti bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki, o šioje bylos stadijoje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytos sąlygos objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakymas iškelti bankroto bylą nepašalintų pareiškėjos nemokumo, o fizinio asmens bankroto proceso metu būtų sudarytos sąlygos atkurti pareiškėjos mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
47. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad pareiškėjos sąžiningumo aspektas gali būti vertinamas ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bankroto proceso metu. Pareiškėjos nesąžiningumas gali būti pagrindas teismui nutraukti iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos sąlygos, kurių nors vienai esant, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bankroto byla nutraukiama, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms įstatyme įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl iškeltos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal FABĮ 24 straipsnio 9 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjai bankroto bylą iškėlė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.