Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Be to, visos santuokos metu atsakovas dirbo nepastoviai, vertėsi atsitiktiniais darbais statybose. Atsakovas finansiškai šeima beveik nesirūpino. Jo finansinis prisidėjimas prie šeimos išlaikymo būdavo tik epizodinis ir tik menkomis sumomis. Apie du metus laiko atsakovas neskiria jokio dėmesio šeimai, nerėmė ir neremia šeimos nei finansiškai, nei morališkai, nesirūpina šeimos ūkiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė, kad atsakovas smurtauja prieš ją, santuokos metu nebuvo pakankamai rūpestingas, neprisidėjo prie namų ūkio išlaikymo, niekuomet pakankamai nesistengė užtikrinti šeimos buitį, pragyvenimą. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, teismas pritaria ieškovės argumentams, jog santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko ir atstatyti jų neįmanoma. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio, jų nebesieja jokie šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai. Todėl atsakovui nepateikus priešingų argumentų, teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovės pasirinkimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovui paliekama jo pavardė.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniui gali būti priteisiamas iš kito sutuoktinio išlaikymas, jeigu sutuoktinio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytos transporto priemonės FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei OLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės prašomos turto padalinimo tvarkos neginčijo, prieštaravimų nepareiškė.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

AB ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu yra įregistruotos transporto priemonės FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei OLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo transporto priemones priteisti atsakovui, kadangi jai yra žinoma, kad minėtos transporto priemonės eisme nedalyvauja ir jos yra išardytos. Ieškovė už minėtas transporto priemones kompensacijų nereikalauja. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nereikalauja ir ateityje nereikalaus kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškovės reikalavimas priteisti po lygiai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, t.y. po ½ dalis. Kaip minėta atsakovas atsiliepimo nepateikė, šių ieškovės reikalavimų neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina ½ gyvenamojo namo dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ daržinės dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ tvarto dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ daržinės dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ½ kiemo statinių dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteistina ½ gyvenamojo namo dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ daržinės dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ tvarto dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ daržinės dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ½ kiemo statinių dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui priteistinos transporto priemonės FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) bei OLVO S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)).

Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir prašė pripažinti atsakovo asmeninius kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei ligonių kasai prie SAM remiantis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. e1-541-1036/2020; skola 16,79 Eur. Išieškojimą vykdo antstolė Nijolė Jutkienė; vykd. byla Nr. 0092/22/04364 bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM remiantis pareigūno 2020-05-06 nutarimu administracinėje byloje; skola – 300 Eur. Išieškojimą vykdo antstolė Nijolė Jutkienė; vykd. byla Nr. 0092/20/00327, tačiau teismui patikrinus antstolių informacinės sistemos registro išrašą paaiškėjo, kad minėtos bylos yra užbaigtos, jas visiškai įvykdžius. Atsižvelgiat į tai, vykd. byla Nr. 0092/22/04364 ir vykd. byla Nr. 0092/20/00327 nėra įtrauktinos į rezoliucinę dalį.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų, t.y. M. M., U. M. ir A. M., tėvai.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaikai nuolat gyvena su ieškove, juos sieja stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, gali užtikrinti saugias sąlygas jiems augti, atsakovas dėl reikalavimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove nepasisakė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų M. M., U. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su ieškove, motina R. M. (CK 3.169 straipsnis).

Kartu su vaiku negyvenantis vaiko tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikais nesirūpina, nesidomi jų poreikiais, beveik nesimato su jais, jo fizinis ir emocinis ryšys su vaikais labai netvirtas, atsakovas negali tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

- susitikti su vaikais atsakovas gali vaikų gyvenamojoje vietoje ieškovei neprieštaraujant;

- susitikimo laikas turi būti aptartas abiejų tėvų sutarimu;

- dėl susitikimo ir bendravimo su vaikais atsakovas perspėja ieškovę prieš dvi dienas;

- išsivežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos atsakovas gali pagal išankstinį susitarimą su ieškove ir vaikams sutikus;

- atsakovas pagal išankstinį susitarimą su ieškove, vaikams sutikus, gali praleisti su vaikais kas antrą savaitgalį, Velykų ir Kalėdų antrąsias dienas, Tėvo dieną, atsakovo gimtadienį, pusę vaikų atostogų laiko ne vaikų gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju vaikus į namus atsakovas privalo gražinti paskutinę savaitgalio ar švenčių dieną iki 21 val.;

- iš anksto susitarus atsakovas turi teisę du kartus per savaitę paimti vaikus iš namų ar mokymosi įstaigos ir praleisti su vaikais ne jų gyvenamojoje vietoje. Vaikus į namus atsakovas privalo gražinti tą pačią dieną iki 21 val.;

- ieškovė, esant atsakovo pageidavimui, įsipareigoja teikti informaciją atsakovui apie vaikų sveikatos būklę jų ligų atveju kokioje gydymosi įstaigoje jie lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi;

- ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., o savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.;

- ieškovė įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaikais nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaikų ir motinos santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečių vaikų ligos, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nėra suinteresuotas bendrauti su vaikais, tačiau privalu nustatyti bendravimo tvarką ir numatyti, kad atsakovas prieš dvi dienas turi susitarti su ieškove dėl susitikimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Skyrius neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai tarp nepilnamečių vaikų ir atsakovo, tik pažymėjo, kad pirmiausiai būtina atkurti tėvo ir vaikų tarpusavio ryšio santykius, kad būtų galimybė tėvui vaikus pasiimti su nakvyne. Kadangi tėvas nerodo noro bendrauti su vaikais ir tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, darytina išvada, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Išaiškinti šalims, jog jos turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaikų interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė pateikė patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M., U. M. ir A. M., kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti vaikų piniginėmis lėšomis disponuoti ieškovę.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), U. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad vieno nepilnamečio vaiko realiems ir pagristiems poreikiams per mėnesį reikia: maistui 200 Eur, būsto išlaikymui (šildymas, elektra, dujos, šiukšlių išvežimas) vaikui tenkanti 1/4 dalis - apie 125 Eur, drabužiams, avalynei (įskaitant sportinę aprangą ir avalynę) 80 Eur, vaistai, vitaminai, maisto papildai (pagal gydytojų receptus) ir vitaminai 30 Eur, mokymo priemonės 30 Eur, higienos prekėms 30 Eur, kirpyklos paslaugos 15 Eur, išlaidos patalynei, rankšluosčiams 10 Eur, išlaidos kurui (vaikų vežiojimui į mokyklą, polikliniką, giminių lankymui, laisvalaikio praleidimui 30 Eur, išlaidos užklasinei veiklai (išvykos, kelionės, smulkūs pirkiniai) 20 Eur, nenumatytos išlaidos 30 Eur, iš viso patenkinti vaiko poreikiams per mėnesį reikia 600 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad reikalingos lėšos tik vaiko minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti. Į nepilnamečio vaiko poreikius ieškovė neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Taip pat vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, minimalų mėnesinės algos dydį, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į nepilnamečių vaiko amžių, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma 600 Eur suma vaikui yra pagrįsta ir pakankama tik vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba, jos vidutines šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis bei gaunami iš savivaldybės pinigai skirti vaikams. Ieškovė gyvena nuomojamame bute. Bute yra visi būtiniausi daiktai ir baldai. Vertinant ieškovės indėlį į vaikų išlaikymą, teismas pažymi, kad faktiškai ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, jais rūpinasi, dėl to objektyviai negali gauti didesnių pajamų ar papildomai dirbti. Ieškovė savo nepilnamečiais vaikais rūpinasi viena, atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, jais nesidomi ir nesirūpina, todėl pareiga išlaikyti vaiką tenka tik ieškovei. Jai taip pat neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog jis nedirba. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, atsakovui nėra nustatytas neįgalumas. Pagal LR kelių transporto priemonių registro išrašą nustatyta, kad atsakovas turi dvi transporto priemones registruotas jo vardu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti pajamų nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimui. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog atsakovas visiškai neišlaiko savo vaikų, jais nesidomi ir jų nelanko.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskiriama ieškovė R. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).