Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu esantis vaiko priežiūros atostogose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2020 m. sausio 4 d apie 06.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,83 promilės etilo alkoholio ), pro katilinės langą įsibrovęs į savo sutuoktinės R. M. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš virtuvės pasiėmęs virtuvinį peilį, juo puolė R. M.: sėdinčiai kambaryje ant lovos suėmė rankomis už pečių ir nugriovė ją ant nugaros, užsėdo ant jos kojų ir kairiąja ranka prispaudęs laikė ją, o dešinėje rankoje laikomu peiliu mosikavo jai prie krūtinės (ore durstydamas peilio smaigaliu žemyn ) bei sakydamas, kad ją nudurs, šiuo peiliu jai padarė dešinės plaštakos I-II-o tarpupirščio pjautinę žaizdą, dėl ko nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės R. M. sveikatą. Tokiais smurtiniais veiksmais A. M., išgąsdindamas savo sutuoktinę R. M. bei sukurdamas bauginančią aplinką, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 4 d. apie 06.15 val. jis, būdamas neblaivus, atėjo į savo žmonos R. M. mamos N. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš šių namų po konflikto apie 04.00 val. ryto jis buvo išvežtas pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Išvežė žmonos sesuo S. P. ir jos vyro brolis J. S.. Kadangi jis nenorėjo būti pas tėvus, jis grįžo atgal į uošvės namus. Tačiau uošvienės namai buvo užrakinti. Šalia durų yra katilinės langelis, į kurį vietoj stiklo buvo įdėtas plastmasinis įdėklas. Jis šį įdėklą nuėmė ir įlipo į namo vidų. Name tarp jo ir žmonos R. M. įvyko žodinis konfliktas. Po to jis nuėjo į virtuvę – iš ten atsinešė virtuvinį peilį. Tada R., tuo metu sėdėjusią ant lovos, jis nugriovė ant nugaros, pats atsisėdo jai ant kelių ir mosikuodamas rankoje laikomu peiliu, šaukė, kad ją papjaus. Tuo metu jis buvo labai piktas ir nesuvokė ką darė. Norėjo ją tiktai peiliu pagąsdinti, bet nesiruošė šiuo peiliu jai pjauti ar durti. R. sugriebė už jo rankoje laikomo peilio ir šį peilį iš jo atėmė. Kaip ji įsipjovė ranką, jis nepastebėjo. Jis supranta, kad dėl jo veiksmų R. M. patyrė šį kūno sužalojimą. Kas toliau vyko, neprisimena. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jį į policijos komisariatą. Jis savo kaltę pripažįsta ir dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (b. l. 128–129, 134–136 ).

Kaltinamojo A. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Nukentėjusioji R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su A. M. yra susituokę 5 metus. Augina 3 mažamečius vaikus. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktinis dažnai vartoja alkoholį, 2019 metais lapkričio mėnesį ji su vaikais išvažiavo gyventi į namą pas savo motiną N. Š. į (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 3 d. ryte pas juos į (duomenys neskelbtini). atvažiavo A. M.. Vakare, A. M. būnant girtam, įvykusio konflikto metu N. Š. jį netyčia apipylė karšta kava. Vėliau (sausio 4 d. po 4.00 val. ryto) jos sesuo S. P. išvežė A. M. pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini). Apie 6.15 val. A. M. vėl grįžo. Jis, išėmęs katilinės langą, pateko į namo vidų. Ji su vaikais tuo metu buvo kambaryje. A. pradėjo kabinėtis prie J. S., žodžiais kabinėjosi ir prie N. Š.. Kažkaip to konflikto metu J. ir jos mama išėjo į kiemą ir A. iš namo vidaus užrakino lauko duris. A. iš virtuvės atsinešė peilį (medine rankena, kokių 15 cm ilgio geležte). Ji tuo metu sėdėjo ant lovos. A., suėmęs rankomis ją už pečių, nugriovė ant nugaros, užsėdo ant jos kojų ir kairiąja ranka laikė prispaudęs, o kitoje rankoje laikomu peiliu jai mosikavo palei krūtinę (ore durstydamas peilio smaigaliu žemyn) ir sakydamas, kad ją nudurs. A. buvo labai įpykęs, net buvo apsiputojęs. Ji tikrai buvo išsigandusi ir tikėjo, kad jis tikrai tuo peiliu gali jai durti. Kažkuriuo momentu, kai jis taip peiliu mosikavo jai virš krūtinės, ji, norėdama tą peilį nukreipti nuo savęs, dešine ranka sugriebė už ašmenų, pataikė geležtės smaigaliu į delną (įsipjovė) ir tuo pačiu momentu, sugriebusi už ašmenų, tą peilį pasuko ir ištraukė A. iš rankos. Būtent tuo momentu ji ir įsipjovė delną. Tuomet A. nugriovė per šoną ant lovos ir, kol jis atsikėlė, ji išbėgo iš namų. Peilį ji nešėsi rankoje. Buvo labai išsigandusi. Bėgo pas kaimynę. Pakeliui dar prie šiltnamio peilį išmetė ( vėliau jį pakėlė ir perdavė policijai ). A. M. dar ją vijosi. Iš kaimynės telefonu iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino visą situaciją, GMP ją nuvežę į ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo susiūta žaizda (b. l. 1–2, 25–26 ).

Liudytojas J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 3 d. vakare jis su savo broliu R. P. ir jo žmona S. atvažiavo į svečius pas S. mamą N. Š. ir seserį R. M. į namus (duomenys neskelbtini). Ten vakare, kai visi buvo virtuvėje ir gėrė kavą, girtas R. vyras A. M. pradėjo konfliktuoti. To įvykio metu A. buvo apiplikytas karšta kava. Vėliau dėl šio įvykio buvo atvykę GMP ir policija. Gal iki 4 val. policijos pareigūnai apklausinėjo A. ir S. Po to, kai A. buvo apklaustas, jis su S. A. išvežė į (duomenys neskelbtini) pas jo tėvus. Jis liko nakvoti N. Š. name. Ryte apie 6.30 val. jis išgirdo name vaikštant ir pamatė, kad virtuvėje vaikšto A. Kaip vėliau jie apsižiūrėjo, į namą A. pateko išėmęs katilinės langą. A. vėl pradėjo kabinėtis prie R., triukšmauti, puolė prie jo – jie apsistumdė, jokių muštynių nebuvo. A. pradėjo reikalauti kad jis išeitų iš jo namų, jis išėjo į kiemą. A. iš vidaus užrakino duris. Gal po kokių 5 minučių kieme jis pamatė ir N. Kaip ir kada ji iš namo išėjo, jis nematė. Kai jis išeidinėjo iš namo, A. jokio peilio dar rankose nelaikė ir jokios kalbos apie peilį ir grasinimų nebuvo. Būdamas kieme, jis girdėjo, kad name A. šaukė, barėsi. Jis, būdamas kieme, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo apie konfliktą. Po to, kai iškvietė policiją, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ( b. l. 96–97).

Liudytoja N. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 3 d. vakare savo namuose (duomenys neskelbtini). ji netyčia ant savo dukters R. M. vyro A. M. išpylė karštą kavą. Po to įvykio A. vaikščiojo po namus ir vis kalbėjo, kad šito reikalo jis taip nepaliks – ta prasme, kad jis ruošėsi jai atkeršyti. Todėl jos dukra S. P. ją kartu su R. vaikais išvežė į savo namus (duomenys neskelbtini). Paryčiais, buvo gal kokios 4–5 val., ji kartu su J., R. ir šios vaikais grįžo atgal į savo namus. R. vyro A. M. jos name nebuvo, R. sakė, kad jį išvežė į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Grįžusi į namus ji nuėjo miegoti. R. pasiliko kambaryje migdyti vaikų. Neužilgo ji prabudo nuo triukšmo. Atėjusi į kambarį, kur buvo R. su vaikais, pamatė ten A. M.. Kaip vėliau ji sužinojo, tai A. išėmė katilinės langelį ir pro jį įlindo į namą. Dėl šio A. įsibrovimo į namą, ji jam jokių pretenzijų neturi. Kambaryje A. šaukė, keikėsi. Po to jis su J. apsistumdė. A. J. varė iš namo ir J. S. iš namo išėjo į kiemą. A. lauko duris iš vidaus užkabino kabliu. Būdama kitame kambaryje ji išgirdo, kaip vaikai rėkia: "tete, padėk peilį". Ji įėjo į virtuvę (į R. kambarį eiti bijojo) ir girdėjo, kaip A. rėkė: "pirma uošvienę papjausiu, po to tave". Ji suprato, kad jis turi peilį ir juo grasina papjauti ją ir R. Kada, iš kur ir kokį peilį A. paėmė, ji nematė. A. buvo labai įpykęs, agresyvus (sprendžiant iš balso). Ji išsigando dėl jo neprognozuojamo elgesio, todėl atsidarė duris (nuėmė kablį iš vidaus) ir basomis kojomis išbėgo iš namo į kiemą. Kaip (kokiomis aplinkybėmis) R. buvo sužalota, ji nematė. Kai atvyko policija, ji matė, kad R. dešinioji ranka (delnas) buvo prapjauta, kraujavo. Taip pat R. turėjo peilį, kuriuo ji sakė, kad ją sužalojo A. Tai buvo jų virtuvinis juodos spalvos rankena peilis (b. l.103–104).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatyta dešinės plaštakos I-II-o tarpupirščio pjautinė žaizda, padaryta aštriu pjaunančiu savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 72).

Iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad užfiksuota, jog namo (duomenys neskelbtini) katilinės patalpos langas viršutinėje dalyje yra be stiklo. Virtuvėje ant stalo rastas paimtas peilis, kuris paimtas. Atlikta peilio, kaip daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūra (b. l. 3–15, 51–53).

Iš 2020 m. sausio 4 d. 08.04 val. alkoholio matuokliu "Alcotest 6810" patikros kvito matyti, kad A. M. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 145–148, 149–150).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, bei pobūdį, į tai, kad įvykdyti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas (b. l. 141), administracine tvarka baustas (b. l.142), dirbantis (b. l. 143), tačiau šiuo metu esantis vaiko priežiūros atostogose. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – viešuosius darbus, jų terminą parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad A. M. nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narį – sutuoktinę, be jokios priežasties, padarytos veikos pagal pavojingumą nesiskiria, nusikalstamos veikos sunkių padarinių nesukėlė, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138–140), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (b. l. 55 – 57), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 16,79 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios R. M. gydymo atlyginti (b. l. 81–89). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios R. M. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo A. M. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo A. M. veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo A. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 16,79 eurų turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę A. M. skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. M. neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 16,79 eurų (šešiolika eurų ir 79 centus) Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.

Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 351 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.