- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-167-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13994-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., E. K.
- Pareiškėjas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – E. K., E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. M. prašė atnaujinti jam terminą priimti K. E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą, praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Nurodė, kad testatorė K. E. Ž. Kauno 1-ajame notarų biure 2004 m. rugsėjo 23 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko giminaičiams – pareiškėjui V. M., E. B. (J.) ir dukterėčiai E. K., t. y. kiekvienam po 1/3 turto. Pareiškėjas daugelį metų gyvena ir dirba Norvegijoje, todėl jo atvykimas į Lietuvą dėl karantino sąlygų Norvegijoje ir darbo pobūdžio po palikėjos mirties tapo sudėtingas dėl taikomų judėjimo suvaržymai. Be to, jis neturėjo elektroninio parašo, o įgaliojimui sudaryti neturėjo galimybės dėl ambasados darbo laiko, vietovės ir kt. Žinodamas testatorės valią ir, kad ji visą jai priklausantį turtą paliko jam, V. M., ir suinteresuotiems asmenims, pareiškėjas protingai tikėjosi, kad testamentiniai įpėdiniai vykdys testatorės valią sąžiningai ir netrukdys priimti palikimą. Į Lietuvą pareiškėjas grįžo tik 2021 m. rugpjūčio 8 d. ir nedelsiant kreipėsi į Kauno miesto 1-ąjį notarų biurą. Pareiškėjas aktyviais veiksmais rūpinosi dokumentais, bendravo su suinteresuotais asmenimis ir suinteresuotas asmuo E. K. sutiko pareiškėją įtraukti į palikimą priėmusių asmenų ratą. Su E. K. jis rūpinosi K. E. Ž. laidojimo klausimais. Mano, kad suinteresuotas asmuo E. B. nenori jo įtraukti į palikimą priėmusių asmenų ratą, dėl savanaudiškų tikslų. Terminas palikimui priimti praleistas tik dviem mėnesiais, todėl šis terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbių objektyvių priežasčių.
3. Suinteresuotas asmuo E. K. prašė tenkinti V. M. pareiškimą ir atnaujinti terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo E. B. prašė pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad tiek V. M., tiek E. K. teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjui V. M. praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios K. E. Ž. palikimui testamentu priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.
7. Teismas nurodė, kad terminas mirusios K. E. Ž. palikimui testamentu priimti baigėsi 2021 m. birželio 10 d. Pareiškėjas įrodinėjo, kad negalėjo priimti palikimo, kadangi elektroninio parašo neturi, įgaliojimui sudaryti neturėjo galimybės dėl ambasados darbo laiko, vietovės, karantino sąlygų Norvegijoje ir darbo pobūdžio. Taip pat pasaulinė pandemija dėl COVID-19 buvo priežastimi, jam sukliudžiusia įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą.
8. Teismas nurodė, kad tai, jog 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo pasaulinė pandemija dėl COVID-19 yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat pareiškėjo nurodomu laikotarpiu, kada jis turėjo teisę į notarą kreiptis dėl palikimo priėmimo, buvo nustatyti judėjimo per sieną ir šalies viduje ribojimai, dėl ko buvo apsunkintas pareiškėjo atvykimas į Lietuvą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovės paaiškinimu, kad palikimo priėmimo metu V. M. buvo gavęs tik vieną skiepą, antrą skiepą gavo vėliau, todėl iki to judėjimas tiek pačioje Norvegijoje, tiek tarp valstybių buvo apsunkintas, kad Norvegijoje karantino ribojimai buvo panaikinti tik 2021 m. rugpjūčio mėnesį, teismas darė pakankamai tikėtiną išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių kreiptis į ambasadą jos darbo laiku dėl savo darbo pobūdžio ir atstumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas objektyviai galėjo neturėti kvalifikuoto elektroninio parašo ir juo nenaudoti ir šią aplinkybę pripažino svarbia, trukdančia priimti palikimą.
9. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjos valia, pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus ir tokiu būdu aiškiai išreiškė valią per atstovą priimti mirusios motinos palikimą, pareiškėjas elgėsi pakankamai atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, t. y. trumpam atvykęs į Lietuvą, nedelsdamas surašė broliui įgaliojimą atstovauti jį paveldėjimo santykiuose.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjui gyvenant ir dirbant užsienio valstybėje (Norvegijos Karalystėje) dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos jam buvo suvaržyta galimybė laiku išreikšti valią priimti palikimą, todėl pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažintino svarbiomis.
11. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, remdamasis teisingumo, protingumo principais, teismas atnaujino pareiškėjo praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą testatorės palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).
12. Nurodė, kad pareiškėjo atstovei teismo posėdžio metu patvirtinus, kad pareiškėjas iš priešingos šalies nereikalauja jokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjo turėtos išlaidos neatlyginamos.
13. Tenkinus pareiškimą, suinteresuoto asmens E. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti, priteisti apeliantei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjas prie pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis, išskyrus abstraktaus pobūdžio paaiškinimą apie pandemiją. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokie buvo ribojimai, kad dėl savo darbo vietos, pobūdžio, grafiko negalėjo nuvykti į Ambasadą Norvegijoje, kuri, kaip įrodė apeliantė, dirbo, priiminėjo klientus, atliko visus reikalingus notarinius veiksmus, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo negalėjo atvykti į Lietuvą. Nepagrįsta teismo išvada, kad pateisinama, jog 46 metų amžiaus pareiškėjas neturi elektroninio parašo, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė kompiuterinio raštingumo pagrindų.
14.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ne objektyviai, bet subjektyviai be įrodymų vertinimo ir analizės darė išvadą, jog pareiškėjas elgėsi pakankamai atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti pareiškėjui iš apeliantės jo turėtas išlaidas procese. Nurodo, kad apeliantė tiesiog piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia užkirsti kelią teisėtam įpėdiniui gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir akivaizdžiai dėl savanaudiškų tikslų vilkina procesą, reikšmingų aplinkybių nenurodo, todėl skundas yra nepagrįstas.
16. Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su skundžiama teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškimą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios testatorės palikimui priimti. Palikimo priėmimo termino praleidimą iš esmės grindė susidariusia situacija dėl pasaulinės COVID-19 viruso sukeltos pandemijos sukeltų apribojimų ir jo gyvenimo ne Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą tenkino, pripažinęs termino praleidimo priežastis svarbiomis bei nenustatęs pareiškėjo nesąžiningumo bei nepakankamo rūpestingumo. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas priežastis.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja teismų praktiką, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017 ir kt.)
21. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kodėl pareiškėjas negalėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo atvykti į Lietuvą iš Norvegijos Karalystės, kuo visuomenei reikšmingas pareiškėjo darbas, kad darbo režimas sutrukdė nuvykti jam į Lietuvos Ambasadą Norvegijoje, t. y. neįrodė termino praleidimo priežasčių. Pagal skundžiamos nutarties turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo šalių nurodytas faktines aplinkybes, vadovavosi visuotinai žinomomis aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, vertino visus pateiktus įrodymus, nurodydamas, kurie iš jų nekelia abejonių, ir jų pagrindu darė išvadas, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo grįžti į Lietuvą iki karantino panaikinimo, kad neturėjo galimybių kreiptis į ambasadą jos darbo laiku, kad objektyviai galėjo neturėti kvalifikuoto elektroninio parašo ir jo nenaudoti. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, pažymi, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo neprivalo turėti kvalifikuotą elektroninį parašą, todėl apeliantės teiginiai, kad pareiškėjas neįrodė savo gebėjimų naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, yra pertekliniai ir nesudaro pagrindo išvadai dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių neegzistavimo.
22. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su aptartais apeliantės argumentais, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas. Apeliantė, nesutikdama su teismo įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymų buvimo, jų turinio ir reikšmės, siekia įrodyti jai reikšmingas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo nurodytų termino palikimui priimti praleidimo priežasčių netinkamo įvertinimo yra nepagrįsti ir atmestini.
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija kitų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių svarbumo, dėl pareiškėjo valios ir aktyvių bei sąžiningų veiksmų priimti palikimą, dėl testatorės valios dėl jai priklausančio turto paveldėjimo, kurios pagal suformuotą teismų praktiką būtinos taikant CK 5.57 straipsnio 1 dalį dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
25. Apibendrinus nurodytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).
26. Atmetus suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą, jai turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad turėjo 150 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal pateiktą atstovavimo sutartį, mokėjimo nurodymą, atsiliepimą į atskirąjį skundą surašė advokato padėjėja, kuriai pinigai ir sumokėti.
28. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).
29. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, jam nepriteisiamos. Taip pat pareiškėjas pateikė ir duomenis, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymu advokato padėjėjai sumokėjo 200 Eur už teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie duomenys turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o ne apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.