Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialui, ir atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei J. N., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Dėl ieškinio

1. Ieškovė J. N. pateikė ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 7 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisijos) 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 56-44 (toliau – ir sprendimas) dalį palikti nepakeistą.

Dėl priešieškinio

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, grindžiamos atsakovės gydymo įstaigoje nekokybiškai suteiktomis dantų protezavimo paslaugomis, atlyginimo ir atmestas priešieškinis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama gydytojų profesinė civilinė atsakomybė už pacientui padarytą žalą, pagal šioje byloje susiklosčiusias faktines ir teisines situacijos aplinkybes.

Dėl priešieškinio reikalavimų

49. Apeliantė, pareikšdama priešieškinį, priešieškinio reikalavimus suformulavo taip: panaikinti Komisijos sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

50. PTŽSA įstatymas numato galimybę į teismą kreiptis tik dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės ir nenustato galimybės prašyti peržiūrėti Komisijos sprendimą, panaikinant jį visiškai ar iš dalies, pakeičiant ar kitaip modifikuojant. Bet kuriai iš ginčo šalių nesutinkant su Komisijos sprendimu (jo dalimi) ir kreipusis į teismą su ieškiniu, nepriklausomai nuo Komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, (ne)pripažintos teisės į žalos atlyginimą, nustatyto atlygintinos žalos dydžio, šis Komisijos sprendimas teismo nesaisto. Ginčui persikėlus į teismą, jis nagrinėjamas civilinio proceso tvarka iš esmės, o Komisijos sprendimo turinys vertinamas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-910/2022). Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-914-450/2019).

51. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas ir formuojama teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad PTŽSA įstatymas numato galimybę į teismą kreiptis tik dėl paties ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės ir nenumato galimybės kreiptis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo. Dėl šių priežasčių priešieškinyje prašant panaikinti ikiteismine tvarka priimtą Komisijos sprendimą, toks priešieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme iš esmės ir byla šioje dalyje turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-910/2022, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-757-464/2022).

52. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės priešieškinį, kuriuo ji reikalavo panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą Nr. 56-44, turėjo ne atmesti, o bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodytą pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą apeliacinės instancijos teismas ištaiso.

53. Aplinkybei, kad civilinė byla apeliantės priešieškinio pagrindu negalėjo būti pradėta, paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalis, kuria atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinis atmestas, naikintina, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nustačius, kad civilinės bylos nagrinėjimo procesas pagal pareikštą priešieškinį nėra galimas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiuo reikalavimu, atskirai nepasisakoma.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

54. Apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, grindžiamos atsakovės gydymo įstaigoje nekokybiškai suteiktomis dantų protezavimo paslaugomis, atlyginimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama gydytojų profesinė civilinė atsakomybė už pacientei padarytą žalą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

55. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą: ištrauką iš tinklalapio https://licencijavimas.vaspvt.gov.lt/License/PublicSpecialistIndex, kuria įrodinėja aplinkybę, kad gydytoja periodontologė (duomenys neskelbtini) neturi kompetencijos diagnozuoti ir gydyti sinusitą.

56. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

57. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

58. Pažymėtina, kad gydytojos (duomenys neskelbtini) konsultacinė išvada apeliantei buvo pateikta iki 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio, ji turėjo laiko su šiuo dokumentu susipažinti ir duomenis apie (duomenys neskelbtini) licenciją galėjo pateikti anksčiau, t. y. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o ne tada, kai buvo priimtas nepalankus atsakovei skundžiamas teismo sprendimas. Be to, apeliantės naujai teikiamame rašytiniame įrodyme nėra nurodyta minėtos gydytojos kvalifikacija, tik spaudo tipas (gydytojo odontologo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gydytojos (duomenys neskelbtini) konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog tai periodontologės konsultacija, todėl byloje ginčo dėl gydytojos (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos nėra. Taigi, nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimamas.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės

59. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra vien iš civilinės atsakomybės rūšių. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra PTŽSA įstatymas, kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (neteikimo ar netinkamo suteikimo), atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta minėto įstatymo V skyriuje, CK ir kituose teisės aktuose (PTŽSA įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).

60. Samdantis darbuotojus asmuo turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, atitinkamai, tokia atsakomybė kyla ir sveikatos priežiūros įstaigai už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams (CK 6.264, 6.283, 6.284 straipsniai).

61. Ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinė atsakomybė dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma nustačius bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

63. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

64. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio specialistų išvados priskirtinos rašytiniams įrodymams, nes jose yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai. Vien tai, kad šios specialistų išvados negali būti prilyginamos teismo ekspertų išvadoms CPK prasme, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepaneigia ir įrodomosios reikšmės aspektu nesumenkina šiose išvadose pateikiamų duomenų, gautų atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, nes nei specialisto išvada, kaip rašytinis įrodymas, nei ekspertizės išvada teismui nėra privalomi.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.

66. Byloje nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba, priimdama sprendimą, rėmėsi specialių žinių turinčių Akreditavimo tarnybos konsultantės burnos chirurgės (duomenys neskelbtini), konsultanto burnos, veido ir žandikaulio chirurgo (duomenys neskelbtini), konsultantės gydytojos odontologės ortopedės (duomenys neskelbtini) išvadomis. Akreditavimo tarnyba, įvertinusi atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir faktus, atsižvelgusi į Akreditavimo tarnybos odontologijos specialistų konsultantų gydytojo ortopedo, burnos chirurgo, veido ir žandikaulio chirurgo, vertinusių pacientės klinikinį atvejį, išvadas, konstatavo, kad metalo keramikos dantų protezas pacientei buvo pagamintas nukrypęs nuo žandikaulio natūralios formos, lenktas į gomurio pusę bei neatitiko anatominės dantų lanko formos, dantų protezo kairės pusės krūminiai dantys buvo netinkamos anatominės formos. Dėl šių priežasčių pacientei buvo sudėtinga prie pagaminto dantų protezo adaptuotis, jis trynė liežuvį bei trukdė artikuliacijai. Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad burnos chirurgui (duomenys neskelbtini) atliekant pacientei įsriegimo operaciją, įvyko dešinės pusės žandikaulio ančio gleivinės perforacija. Tai buvo įvertinta kaip implantacijos metu įvykusi komplikacija, kurią lėmė tai, kad dešinės pusės 12 ir 14 dantų srityje įsriegti implantai (didžioji dalis jų ilgio) yra žandinio ančio ertmėje. Tokia implantų pozicija yra negalima, nes provokuoja ir (ar) palaiko uždegiminius pakitimus dešiniajame žandiniame antyje. Akreditavimo tarnybos odontologijos specialistas konsultantas burnos chirurgas įvardino kaulo rezorbcijos aplink 16 danties srityje esančio implanto priežastis: plona bukalinė kaulo sienelė, kaulo trūkumas (defektas), išimamo dantų protezo spaudimas pooperaciniu gijimo periodu, fiksuotų dantenų ar dantenų storio trūkumas iki gleivines plastikos.

67. Specialistų išvadose yra nuosekliai, detaliai ir išsamiai atsakyta į specialių mokslo, medicinos žinių reikalaujančius klausimus, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Taigi, specialių žinių turinčių asmenų išvadų pagrindu nustatyta, kad atsakovė (jos specialistas) pacientei parinko ir jai atidavė netinkamą naudojimui viršutinio žandikaulio metalo keramikos dantų protezą, kurio kairės pusės krūminiai dantys buvo netinkamos anatominės formos bei pagamintas dantų protezas neatitiko anatominės dantų lanko formos, atliko dešinės pusės žandinio ančio perforaciją, dėl kurios kilo dešiniojo žandinio ančio gleivinės uždegimas, skauda ties 12 danties sritimi, reikalingas sudėtingas ir ilgalaikis gydymas, todėl reikalinga šalinti dešinės pusės (jei ne visus) viršutinio žandikaulio implantus ir dėl to nežinomos kramtymo funkcijos atkūrimo galimybės.

68. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti valstybinės institucijos pasitelktų specialistų kvalifikacija. Be to, jie buvo apklausti liudytojais teismo posėdžio metu ir savo pateiktas išvadas iš esmės patvirtino.

69. Pasak apeliantės, gydytojos (duomenys neskelbtini) darbas ir kompetencija yra ortopedija, t. y. protezo ant implantų pagaminimas, todėl šiuo atveju nei burnos, veido ir žandikaulių chirurgo (duomenys neskelbtini), nei burnos chirurgės (duomenys neskelbtini), nei gydytojos (duomenys neskelbtini) išvados nėra niekaip susijusios su gydytojos ortopedės (duomenys neskelbtini) darbo sritimi ir kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Akreditavimo tarnybos pasitelkti specialistai išvadas teikė būtent jų kompetencijai pavestais klausimais: (duomenys neskelbtini) vertino pacientės atvejį pagal Lietuvos medicinos normoje MN 48:2021 „Gydytojas odontologas ortopedas“ nustatytas gydytojo odontologo ortopedo teises, pareigas ir kompetenciją ir išvadoje konstatavo, kad pacientei buvo sudarytas teisingas viršutinio žandikaulio protezavimo planas. Tačiau prieš protezuojant pastoviais dantų protezais, esant tokiai situacijai, reikėjo fiksuoti sukandimo aukštį ir pradėti apatinio žandikaulio protezavimą, darant laikinus protezus, kas nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad viršutinio žandikaulio funkcijos atstatymui buvo pagamintas fiksuotas ant implantų metalo keramikos protezas. Tai buvo tinkama konstrukcija ir buvo naudojamos tinkamos medžiagos. Nurodė, kad metalo keramikos tilto kairioji puse (ypač krūminių dantų srityje) nukrypusi nuo žandikaulio natūralios formos, lenkta į gomurio pusę, todėl krūminių dantų pozicija nebuvo pacientei patogi, vėliau protezas buvo koreguotas, krūminiai dantys sulyginti, praradę savo anatominę formą. Taigi, pacientei buvo sudėtinga prie jo adaptuotis, nes tai neatitiko anatominės dantų lanko formos. Minėta specialistė analizavo jos kompetencijai pavestą klausimą dėl protezavimo. Remiantis Akreditavimo tarnybos pasitelktų specialistų išvadomis, taip pat ir gydytojos (duomenys neskelbtini) konsultacine išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl atsakovės įstaigoje suteiktų paslaugų (tiek burnos chirurgo, tiek odontologo ortopedo) ir dėl to kilusių padarinių ieškovė priversta tęsti gydymą kitoje gydymo įstaigoje ir iki šiol negali tinkamai naudotis jai suteikta paslauga.

70. Tai pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgas prof. habil. dr. (duomenys neskelbtini), gydytojas odontologas ortopedas doc. dr. (duomenys neskelbtini), atlikę byloje paskirtą deontologinę medicininę ekspertizę, nurodė, jog, remdamiesi gipsiniais modeliais ir byloje esančiomis nuotraukomis, tiksliai įvertinti, ar viršutinio žandikaulio protezo dantų lankas atitinka alveolinės ataugos lanką ir protezavimui keliamus reikalavimus negalėjo (6 klausimas). 11 klausimu minėti gydytojai nurodė, kad apžiūros metu pastebėjo nedidelius liežuvio paraudimus 28 danties projekcijoje. Pažymėtina, kad Kauno klinikų gydytojai, vertindami protezų dantis ir darydami išvadą, kad protezų dantys yra galimos anatominės formos, rėmėsi byloje pateiktomis nuotraukomis. Kauno klinikų gydytojai odontologai neskyrė ir neatliko ieškovei jokių 3D vaizdo tyrimų ir nepateikė tyrimo vertinimų (išvadų), taip pat nepateikė jokių išvadų dėl viršutinio žandikaulio metalo keramikos protezo, kadangi pati atsakovė, kuri prašė teismo ekspertizės, nepateikė apžiūrai ir vertinimui viršutinio žandikaulio metalo keramikos protezo. Taigi, Kauno klinikų gydytojų odontologų atsakymai, neatlikus visų reikiamų tyrimų ir paties metalo keramikos protezo įvertinimo, nepaneigia Akreditavimo tarnybos gydytojų odontologų išvadų ir parodymų, duotų teisme, kurie šiuo atveju laikytini išsamesniais. Minėtų ekspertų parodymai negali būti vertinami kaip išimtinė ir vienintelė įrodinėjimo priemonė, paneigianti Komisijos rašytines išvadas bei kitus jas patvirtinančius ir papildančius duomenis.

71. Teismo paskirtos ekspertizės išvada (28 klausimas), kad nėra poreikio šalinti nė vieno implanto, padaryta po 2021 m. gruodžio 23 d. posėdžio, kurio metu paskirti ekspertai išnagrinėjo teismo pateiktus dokumentus ir atliko ieškovės burnos apžiūrą. Burnos chirurgė (duomenys neskelbtini) ir gydytojas chirurgas (duomenys neskelbtini), vertindami tuos pačius medicininius dokumentus, savo išvadose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad implantai, esantys dešinėje pusėje, gali lemti esančius nusiskundimus, simptomus. Esant uždegiminiams pakitimams dešiniajame žandiniame antyje (sinuse), yra tikslinga galvoti apie implantų, kaip uždegimą provokuojančių ir (ar) palaikančių priežasčių pašalinimą. Šios tiek burnos chirurgės, tiek gydytojo chirurgo prognozės dėl uždegiminių pakitimų dešiniajame sinuse pasitvirtino jau 2022 m. sausio 16 d. gydytojai (duomenys neskelbtini) nustačius dešinio sinuso uždegimą. Apeliantė teigia, kad minėta gydytoja neturėjo kompetencijos diagnozuoti pacientei sinusito, nes ji gydytoja periodontologė. Pažymėtina, kad apeliantė yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos argumentai dėl gydytojos (duomenys neskelbtini) pateiktos diagnozės, nepateikiant jokių įrodymų šiai diagnozei paneigti, vertinami kritiškai. Nors ieškovė gydytojos periodontologės (duomenys neskelbtini), kuri pagal Lietuvos medicinos normos MN 41:2021 „Gydytojas periodontologas“ išmano veido ir žandikaulių bei gretimų sričių organų (klausos, regos, nosiaryklės, galvos ir kaklo) anatomiją, fiziologiją ir patologiją, surašytus dokumentus pateikė prieš paskutinį pirmosios instancijos teismo posėdį, tačiau atsakovė neprašė šio teismo posėdžio atidėti, siekdama paneigti minėtą diagnozę, su apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad minėtas dešinysis sinusitas ieškovei diagnozuotas nepagrįstai.

72. Apeliantė teigia, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovei protezai buvo atiduoti ir dantys atitiko anatominę formą, buvo su visais gumburais ir būtent dėl ieškovės nusiskundimų, jog jai trukdė kairės pusės krūminiai dantys, šie dantys buvo pašlifuoti, siekiant patenkinti pacientės pretenzijas. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad byloje nustatyta, jog metalo keramikos tilto kairioji puse (ypač krūminių dantų srityje) nukrypusi nuo žandikaulio natūralios formos, lenkta į gomurio pusę, todėl krūminių dantų pozicija nebuvo pacientei patogi, todėl vėliau protezas buvo koreguotas, krūminiai dantys sulyginti, praradę savo anatominę formą. Taigi, esant protezo nukrypimui nuo žandikaulio formos, natūralu, kad ieškovei tai sukėlė diskomfortą ir ji išreiškė pageidavimą, jog protezai būtų patogūs, netrukdytų kalbant bei nesukeltų liežuvio skausmų.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nesiekė racionaliai išspręsti pacientės nusiskundimų dėl protezo netinkamumo ir sukeliamų nepatogumų. Apeliantė skunde nurodo, kad teismo paskirti ekspertai teigė, jog implantų šalinti nėra poreikio, tačiau pats apeliantas pacientei buvo pateikęs tokį pasiūlymą. Nors 2020 m. vasario 24 d. buvo padarytas atspaudas naujam dantų protezui gaminti, tačiau jau 2020 m. vasario 25 d. burnos chirurgas (duomenys neskelbtini) ambulatorinėje kortelėje parašė, kad „paaštrėjus protezų gamybos nesusipratimui, nusprendžiu išsriegti implantus ir grąžinti visą gautą pinigų sumą, septynis tūkstančius eurų, procedūra numatoma 2020 m. vasario 29 d. 14.00 val., apie atvykimo laiką pacientę informavo trumpąja žinute“. Toks apeliantės gydytojo elgesys pacientei pareiškus pretenzijas dėl jai netinkamo ir diskomfortą sukeliančio protezo, siūlant išsriegti visus įsriegtus implantus, negali būti laikomas sąžiningu. Šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta reikšminga, nes, ekspertų teigimu, jei nėra medicininių priežasčių, visų implantų išsriegimas laikomas pacientės sveikatą žalojančia procedūra. Taigi, toks atsakovės gydytojo elgesys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad dantų protezavimas galėjo būti suteiktas nekvalifikuotai ar netinkamai.

74. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas vertindamas atsakovės darbuotojo veiksmus gydant ieškovę, maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo aspektu, konstatuoja, kad šiuo atveju pasirinktas gydymo planas nors ir buvo tinkamas, tačiau įgyvendintas netinkamai. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis Akreditavimo tarnybos išvadas buvus atsakovės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus (trūkumus), nepakankamą atsakovės gydytojo profesinės pareigos atlikimą, dėl kurio pacientei nebuvo atkurta viršutinio žandikaulio kramtymo funkcija. Taigi, ieškovę gydžiusio atsakovės gydytojo nepakankamai atidūs ir rūpestingi veiksmai lėmė, kad ieškovei 12 ir 14 dantų srityje esantys implantai įėjo į sinusą ir sukėlė infekciją, o metalo keramikos tilto kairioji puse (ypač krūminių dantų srityje) nukrypusi nuo žandikaulio natūralios formos, lenkta į gomurio pusę.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sprendžiant, koks žalos dydis laikytinas pagrįstu, svarbi nustatyta aplinkybė, kad iš esmės dalis atsakovės paslaugų buvo suteiktos tinkamai, dalis implantų yra kokybiški, ieškovė gali jais naudotis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nesutiko grąžinti protezų atsakovei, o kairiosios pusės implantai tinkami, jų keisti nebuvo pagrindo, todėl pagrįstai visų implantų kainos ieškovei nepriteisė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju visiško nuostolių atlyginimo principas įgyvendinamas bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinka Komisijos nustatytas turtinės ir neturtinės žalos dydis.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės ieškinio reikalavimus tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir šioje dalyje priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą dalyje dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

77. Pasak apeliantės, teismas pagal sprendimo turinį ieškovės ieškinį, atsakovės priešieškinį atmetė, o ne ieškovės ieškinį tenkino iš dalies bei atsakovės priešieškinį atmetė, kaip nurodoma sprendime, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės bei išlaidos valstybei neturėjo būti priteistos.

78. Su tokiu apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Teismas tokio pobūdžio ginčuose nevykdo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo (peržiūrėjimo) procedūros. Minėta, ginčui persikėlus į teismą, jis nagrinėjamas civilinio proceso tvarka iš esmės vertinant, ar yra visos būtinos sąlygos sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kilti, taip pat sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo, o pats Komisijos sprendimas nėra modifikuojamas (panaikinamas, keičiamas ar pan.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinį, nes teismas priteisdamas iš apeliantės 3 000 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Komisijos sprendime nurodytą sumą), išnagrinėjo tarp pacientės ir sveikatos priežiūros įstaigos kilusį ginčą iš esmės.

79. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai, kad sprendimo rezoliucinė dalis sukonstruota taip, kad, būtų galima priteisti bent dalį ieškovės išlaidų iš atsakovės. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, įvertinęs tiek ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos, tiek neturtinės žalos pagrįstumą, todėl nepriteisė ieškovei visų jos prašomų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias ne tik su jos pateiktu ieškiniu ir jo nagrinėjimu, bet turėjo atsikirsti ir į atsakovės pateiktą priešieškinį. Tai taip pat lėmė papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

80. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, o konkrečiai – į ieškovės bei atsakovės byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį ir turinį, ginčo pobūdį, sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių skaičių, trukmę, advokato darbo laiko sąnaudas, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 2 000 Eur suma už ieškovės atstovavimą laikytina protinga ir teisinga. Taigi, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręsti kitaip, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

81. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

82. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas: 2022 m. gegužės 2 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2022 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. MSF-29/2022. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos (1,3 koef. x 1 679,30 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 2 183,09 Eur), todėl jos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinis dėl 2020 m. lapkričio 12 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo Nr. 56-44 panaikinimo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.