- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-914-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00109-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
- Atsakovas
- S. V., A. V., G. V.
- Trečiasis asmuo
- J. N., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį atsakovams S. V., A. V. ir G. V., tretieji asmenys J. N. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, veikiančios prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 56-46 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Panevėžio ligoninė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, veikiančios prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija; Komisija) 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 56-46, kuriuo buvo iš dalies patenkinti S. V., G. V., A. V. pareiškimai ir nustatyta, kad S. V. patyrė 1 198,37 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalą, G. V. patyrė 22 903,86 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, A. V. patyrė 9 389,16 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ieškovei VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei 10 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – į bylos nagrinėjimą įtraukti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 56-46, tačiau institucijos, t. y. Komisijos, priėmusios minėtą sprendimą, į bylos nagrinėjimą neįtraukia. Atsakovais byloje įtraukti asmenys, kurių atžvilgiu Komisija priėmė sprendimą. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodyti atsakovai pagal tokį reikalavimą koks suformuluotas ieškinyje atsakyti negali.
4. Teismas pažymėjo, kad įtraukus į bylos nagrinėjimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, ieškovė turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą apygardos teismams ir spręsti kuriam teismui pateikti ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pradėti teiseną civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Komisija yra privaloma ikiteisminė ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėjanti institucija, kuri nėra pavaldi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai; ji taip pat nėra ir ministerijos struktūriniu padaliniu; Komisija neturi Juridinio asmens statuso, todėl negali būti proceso dalyviu. Ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi Komisija taip pat nėra suinteresuota šios bylos baigtimi.
5.2. Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, ginčydami Komisijos sprendimą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra išaiškinusi, kad ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo yra ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, ginčo dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išnagrinėjimas Komisijoje, kuri ikiteisminė institucija šiems ginčams spręsti, paties ginčo pobūdžio nekeičia. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, ir ginčo šalys tarp jų kilusio ginčo sprendimą perkelia nagrinėti į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis).
9. Iš esmės analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatuose (2013 m. balandžio 19 d. redakcija), kuriuose yra pažymima, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nustato padarytą žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą, neturtinės žalos dydį (7 punktas). Pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 32 punktas).
10. Iš nutarties 8–9 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas, kitas suinteresuotas asmuo, sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į civilinius ginčus nagrinėjantį bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu ginčydami Komisijos sprendimą, kuris Komisijos sprendimo teisėtumą įvertina tiek materialiniais, tiek ir procesiniais aspektais. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos. Nors ieškovė prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 56-46, kuriuo buvo iš dalies patenkinti atsakovų S. V., G. V., A. V. pareiškimai, nustatant, kad S. V. patyrė 1 198,37 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalą, G. V. – 22 903,86 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, A. V. – 9 389,16 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, t. y. reikalavimas nagrinėti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą Komisijai pateikusių asmenų iš esmės.
11. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog ikiteisminė institucija negali būti atsakovu byloje dėl žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, nes ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Minėta, kad ginčo objektas šioje byloje yra ne Komisijos sprendimas, o ginčas, kilęs tarp suinteresuotų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigos. Komisija šiuo atveju nėra materialaus teisinio santykio, iš kurio kildinamas žalos padarymas, dalyviu ir jai nėra (ir neturi būti) reiškiamas joks materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas.
12. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas į bylos nagrinėjimą įtraukti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinio atsakovams S. V., A. V. ir G. V., tretieji asmenys J. N. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, veikiančios prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 56-46 dalies panaikinimo, priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.