Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Densanas“ dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.2. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

17. Šioje byloje nagrinėjamam ginčui yra aktuali Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. PTŽSAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

18. PTŽSAĮ garantuoja pacientui teisę į žalos (turtinės ir neturtinės), padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatytos PTŽSAĮ V skyriuje, CK, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13, 24 straipsniai). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą, jeigu nustatomos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

19. Ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinė atsakomybė dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma nustačius bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (ar neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose.

22. Apeliaciniame skunde iš esmės yra nesutinkama tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo išspręstas apelianto ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi būtent šis klausimas ir sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką. Nors savo apeliaciniame skunde apeliantas prašo patenkinti jo ieškinį visiškai, jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto turtinės žalos dydžio bei atmesto dalies reikalavimo, susijusio su turtinės žalos atlyginimu, nenurodo. Todėl teisėjų kolegija tokiu aspektu nepasisakys (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu (ar apeliaciniais skundais) taip pat nekvestionuojamos ir teismo nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, be kita ko, jos neteisėti veiksmai ir kaltė, suteikus apeliantui nekokybiškas gydymo paslaugas, todėl ir dėl jų nustatymo pagrįstumo nebus sprendžiama. Atsakovės atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą dėstomos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų jos civilinės atsakomybės sąlygų kitokios teisėjų kolegijos išvados nesuponuoja, nes šios abejonės išsakytos netinkama procesine forma.

Dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, atlyginimo

23. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Jeigu neturtinė žala atsirado dėl pacientui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai yra neturtinės žalos padarymas paciento sveikatai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2009).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti bei įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

26. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad apeliantas nagrinėjamu atveju nėra įrodęs neturtinės žalos fakto. Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas ir aptarta teismų praktika neabejotinai patvirtina, kad neturtine žala pripažįstamas tiek asmens patirtas fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai ar nepatogumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų tokių išgyvenimų bei nepatogumų buvimo faktui pagrįsti.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui net kelis kartus teko kreiptis į skirtingas gydymo įstaigas tam, jog būtų diagnozuotos ir pašalintos atsakovės netinkamo gydymo sukeltos pasekmės. Tai reiškia, kad apeliantas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė ne tik turtinę žalą (gydymo išlaidas, kurias neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsakovė įpareigota jam atlyginti), bet ir neturtinę žalą, t. y. asmeninius nepatogumus. Apeliantas 2019 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į odontologijos kliniką (duomenys neskelbtini) mieste, kurioje buvo nustatyta, kad dantyje yra svetimkūnis, o jo pašalinimui reikalinga operacija. Apeliantas, 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje sugrįžęs į Lietuvą, susisiekė su atsakove ir tarėsi dėl svetimkūnio pašalinimo bei patirtos žalos kompensavimo (šias aplinkybes yra pripažinusi ir pati atsakovė), tačiau jokio susitarimo šalys nepasiekė. Apeliantas 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į UAB Aukštaitijos implantalogijos kliniką, kurioje atlikus rentgenogramą taip pat buvo pastebėtas svetimkūnis (lūžgalis) 12-to danties periodonto plyšyje ir, atitinkamai, pradėtas endodontinis danties gydymas. Kadangi taikytas endodontinis gydymas nebuvo veiksmingas ir apelianto danties būklė nepagerėjo, apeliantas 2019 m. spalio 22 d. kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Panevėžio respublikinę ligoninę, kurioje buvo rekomenduota dantį pašalinti ir taikyti implantaciją. UAB Aukštaitijos implantalogijos klinikoje 2019 m. lapkričio 20 d. apeliantui buvo atlikta operacija, kurios metu pašalintas dantis ir atliktos procedūros (nuimti atspaudai, sąkandžio registras) 12-to danties kosmetinės plokštelės gamybai.

28. Byloje taip pat yra ir duomenų, patvirtinančių apelianto patirtą fizinį skausmą, kurį lėmė atsakovės neteisėti veiksmai (t. y. netinkamas gydymas, paliktas svetimkūnis, savalaikis jo neidentifikavimas dėl neatliktos rentgenografijos – rentgeno tyrimo). Tokią aplinkybę, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, visų pirma nurodė pats apeliantas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Apeliantas 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje tvirtino, kad dantį jam skaudėjo 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., skausmas iš pradžių buvo ypač stiprus, nepadėjo net vaistai, o galutinai jis (skausmas) išnyko tik tada, kai buvo pašalintas dantis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apelianto duotais paaiškinimais, jie yra nuoseklūs, atitinka tiek susiklosčiusią faktinę situaciją, tiek apelianto procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją. Antra, apelianto paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu bei aplinkybe, kad jis iš tiesų patyrė fizinį skausmą, leidžia įsitikinti ir kiti byloje esantys įrodymai – medicininių dokumentų kopijos, teismo paskirtos ekspertizės išvada.

29. VšĮ Panevėžio respublikinės ligoninės 2019 m. spalio 22 d. burnos chirurgės S. G. užpildytame gydytojo įraše prie anamnezės nurodyta, kad apeliantui skaudėjo 12-tą dantį, kuris pūliavo. Po lėtinio danties apikalinio periodontito diagnozės nustatymo suteiktas gydymas – atlikta vietinė nejautra, atkeltas gleivinės antkaulio lopas 12-to danties srityje, išvalytos granuliacijos, rasta plati perforacija ties šaknies viduriu, kaulo rezorbcija, praplauta ir susiūta.

30. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje paskirtą ekspertizę atlikusi gydytoja odontologė V. R. 2021 m. lapkričio 23 d. išvadoje, be kita ko, nurodė, kad periodonto plyšyje esantis lūžgalis galėjo sukelti uždegiminį procesą, kuris lydimas skausmo. Ekspertės teigimu, uždegiminio proceso vystymasis ir eiga priklauso nuo daugelio faktorių – individualių paciento savybių, imuninės sistemos, gretutinių ligų, danties gaunamo krūvio, todėl nėra bendros taisyklės, kada pacientui gali atsirasti skausmas. Ekspertės išvadoje pažymėta ir tai, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose taip pat fiksuotas skausmas, uždegiminis židinys danties šaknies viršūnės srityje, kaulo destrukcija ir nekokybiškai užpildytas kanalas.

31. Taigi, aptarti bylos įrodymai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad apeliantas yra patyręs ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, nepatogumais ir su tuo susijusiais išgyvenimais priverstinai lankantis gydymosi įstaigose, kuriose jam buvo suteiktas endodontinis gydymas, danties rovimo, jo protezavimo ir kitos paslaugos, siekiant pašalinti atsakovės netinkamo gydymo sukeltas komplikacijas. Todėl apeliantas turi teisę į įstatymo garantuojamą neturtinės žalos kompensaciją, o atsakovė – prievolę ją sumokėti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, PTŽSAĮ 13, 24 straipsniai).

32. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 5 dalyje detalizuota, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

33. Teisėjų kolegija neįžvelgia nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovė galėtų būti atleista nuo prievolės kompensuoti apelianto patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apelianto patirtus nepatogumus nulėmė jo paties veiksmai – pigesnių ir greitesnių gydymo paslaugų pasirinkimas, dėl ko atsirado ir didesnė komplikacijų tikimybė, akivaizdžiai stokoja pagrįstumo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės padaryta remiantis tik pačios atsakovės subjektyviais paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis, dar daugiau, prieštarauja pirmiau aptartiems byloje esantiems įrodymams, tarp jų ir teismo ekspertės išvadai.

34. Gydytojos odontologės V. R. 2021 m. lapkričio 23 d. išvadoje nurodyta, kad prieš atliekant danties trepanaciją nebuvo gautas paciento sutikimas procedūrai, pacientas nebuvo supažindintas su komplikacijomis, nėra ir paciento sutikimo, jog jis sutinka su gydymo būdu norėdamas sutrumpinti gydymo laiką. Ekspertės išvadoje atkreiptas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad visa tai turėjo būti patvirtinta raštiškai. Raštiškas patvirtinimas iš paciento buvo gautas tik 2017 m., kai buvo atliekamos kitos procedūros – dantų protezavimas. Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad atliekant danties trepanaciją ir pergydant danties šaknies kanalus būtinos net kelios kontrolinės rentgeno nuotraukos su endodontiniais instrumentais kanale tam, kad būtų galima nustatyti ir kontroliuoti danties šaknies kanalo darbinį ilgį, plotį, ar teisingai formuojama ertmė kanalo plombavimui, o tokių nuotraukų šiuo atveju nėra. Ekspertės teigimu, dėl atsakovės pacientui teiktų gydymo paslaugų pobūdžio buvo būtina atlikti ir kontrolinę rentgeno nuotrauką po kanalo užpildymo tam, kad būtų įsitikinta, jog gydymas pavyko, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra.

35. Gydytojos odontologės V. R. išvados kitais bylos įrodymais nepaneigtos. Atsakovė nepateikė į bylą trūkstamų rentgeno nuotraukų ir (ar) apelianto rašytinio patvirtinimo apie supažindinimą su teikiamu gydymu. Todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantui buvo išaiškintos atsakovės teiktų gydymo paslaugų (trepanacijos) galimos pasekmės, įskaitant svetimkūnio riziką ir su tuo susijusius uždeginimus procesus, lėmusius danties skausmą ir kitus nepatogumus. Atsižvelgus į apelianto jauną amžių (gydymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini)), medicininio išsilavinimo neturėjimą, apelianto sutikimu prisiimti su taikytu gydymu susijusias rizikas, nesant duomenų apie tai, kad apeliantui iš viso jos buvo paaiškintos, negali būti laikoma apelianto byloje išsakyta pozicija apie tuo metu jam labiau priimtiną pigų ir greitą gydymo būdą. Be to, aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti ir tokią labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovei laikantis visų būtinų procedūrų (atlikus kontrolinę rentgeno nuotrauką), žala apeliantui nė nebūtų kilusi, kadangi svetimkūnis būtų pastebėtas iš karto po gydymo. Dėl šių priežasčių apeliantas negali būti laikomas prisidėjusiu prie jam kilusios neturtinės žalos, o atsakovė – atleista nuo pareigos ją kompensuoti (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

36. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus bei konkrečiu atveju teismo reikšmingais pripažįstamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

37. Teisėjų kolegija, nustatydama apelianto patirtos neturtinės žalos dydį, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš labiausiai saugomų teisinių vertybių – žmogaus sveikatai. Ginčo atveju esminę reikšmę turi tai, kad apeliantui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis neabejotinai patyrė nepatogumus, stresą ir įtampą dėl pablogėjusios dantų būklės, reikalingo gydymo kilusioms komplikacijoms pašalinti. Šios ir kitos prieš tai jau aptartos bylos aplinkybės, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas turtinės žalos dydis, t. y. patirtos kilusių komplikacijų šalinimo išlaidos (347,75 Eur), kurios iš dalies atspindi ir apelianto patirtos neturtinės žalos mastą, pastarąją žalą teisėjų kolegijai leidžia įvertinti 500 Eur suma. Nurodytas neturtinės žalos dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas visiems apelianto patirtiems nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

38. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas ieškinyje nepagrįstai savo neturtinės žalos dydį (3 000 Eur) sieja su trijų darbo užmokesčių suma, kurią jis galėjo gauti dirbdamas (duomenys neskelbtini). Pirma, į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad apeliantas būtent dėl kilusių gydymo komplikacijų turėjo palikti darbą (duomenys neskelbtini) ir neturėjo galimybės į jį sugrįžti po gydymo. Vien darbo sutarties sudarymo faktas ir vėlesnis apelianto prašymas darbdaviui nutraukti darbo sutartį pats savaime tokių apelianto teiginių nepagrindžia. Antra, neturtinės žalos dydžio nustatymas, kokį pasirinko apeliantas, yra iš esmės klaidingas, kadangi tokiu būdu gali būti apskaičiuojama ne patirta neturtinė, o turtinė žala, pasireiškianti negautų pajamų forma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau apelianto ieškinyje tokio pobūdžio turtinės žalos, t. y. negautų pajamų, nebuvo prašoma priteisti, todėl apelianto neuždirbtų pajamų suma šiuo atveju nėra aktuali neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. ji negali būtu prilyginama neturtinei žalai, kuri yra skirtingos prigimties ir nustatoma pagal kitus kriterijus (žr. šios nutarties 26, 37 punktus).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Apibendrindama savo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas neturtinės žalos sampratą bei nustatydamas jos įrodinėjimo sąlygas, tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl, visiškai atmesdamas pareikšto ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, šalių ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė neteisingai. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

40. Atskirai pažymėtina, kad PTŽSAĮ numato galimybę į teismą kreiptis tik dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis), tačiau nenustato galimybės prašyti peržiūrėti komisijos sprendimą, panaikinant jį visiškai ar iš dalies, pakeičiant ar kitaip modifikuojant. Bet kuriai iš ginčo šalių nesutinkant su komisijos sprendimu ir kreipusis į teismą su ieškiniu, nepriklausomai nuo komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, (ne)pripažintos teisės į žalos atlyginimą, nustatyto atlygintinos žalos dydžio, šis komisijos sprendimas teismo nesaisto. Ginčui persikėlus į teismą, jis nagrinėjamas civilinio proceso tvarka iš esmės, o komisijos sprendimo turinys vertinamas kitų bylos įrodymų kontekste.

41. Dėl šių priežasčių ieškinyje prašant ne tik priteisti iš sveikatos priežiūros įstaigos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, bet ir suformavus atskirą ieškinio reikalavimą panaikinti ikiteismine tvarka priimtą komisijos sprendimą, pastarasis ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme iš esmės ir byla šioje dalyje turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Toks aiškinimas yra pateiktas ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-363-910/2022).

42. Nagrinėjamu atveju padaręs iš esmės teisingą išvadą, kad komisijos, kuri yra tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka institucija, sprendimas nesukliudė apeliantui kreiptis dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į teismą, pirmosios instancijos teismas neturėjo apelianto reikalavimo dėl komisijos sprendimo panaikinimo nagrinėti iš esmės ir (ar) spręsti dėl jo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Šioje ieškinio dalyje pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nutraukti, o ne atmesti reikalavimą. Nurodytą pirmosios instancijos teismo procesinę klaidą apeliacinės instancijos teismas taip pat ištaiso.

43. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdyje, taip pat sumokėjo 800 Eur už pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės atlikimą. Apelianto patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius. Duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šių asmenų išlaidų kompensavimo klausimas nekyla.

45. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

47. Kita vertus, tam tikrais atvejais įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Toks nukrypimas, jeigu egzistuoja tam tikros priežastys ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, leistinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

48. Kitaip tariant, apeliantui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytas ne tik pagal aritmetinę (skaitmeninę) reikalavimų išraišką (patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją), bet ir atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pastarosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos (nukrypstant nuo proporcijų) iš esmės laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad tokia teismo pozicija apeliacine tvarka nėra kvestionuojama.

49. Apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturi pagrindo spręsti kitaip, nei spręsta pirmosios instancijos teisme, ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant ir į turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, egzistuoja prielaidos nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Apeliantui kompensuotinos visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, antraip susiklostytų bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams neatitinkanti situacija, kad apelianto išleistų ir jam neatlyginamų bylinėjimosi išlaidų dalis iš esmės atitiktų priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suminę išraišką. Kitaip tariant, pats bylinėjimasis apeliantui taptų beprasmis, kadangi jam nebūtų kompensuota atsakovės veiksmais sukelta žala, o priteistas žalos atlyginimas padengtų tik dėl šio bylinėjimosi patirtas išlaidas.

50. Svarbu ir tai, kad tikslus išankstinis neturtinės žalos dydžio, kuris ir sudarė pagrindinę ieškinio sumos dalį, įvertinimas apeliantui nebuvo įmanomas, kadangi jo nustatymas teisminiame procese nėra paremtas konkrečią piniginę išraišką turinčiais kriterijais. Tai reiškia, kad apeliantas bet kokiu atveju būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė atlyginti pirmosios instancijos teismo, nes inicijuojant civilinę bylą buvo būtina parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Be to, minėta, apelianto prašyta atlyginti bendra 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra kelis kartus mažesnė nei Rekomendacijoje nustatyti priteistinų bylinėjimosi išlaidų vidurkiai, o teismo ekspertizės atlikimas ir dėl to patirtos išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos, juo labiau kad jos išimtinai susijusios su atsakovės neteisėtų veiksmų nustatymu.

51. Remiantis šiais argumentais apeliantui visiškai kompensuojamos ir jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 400 Eur išlaidos advokato teisinės pagalbai už apeliacinio skundo parengimą, kurios taip pat yra gerokai mažesnės už maksimalius rekomenduojamus dydžius.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Densanas“, juridinio asmens kodas 302335438, 347,75 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 75 ct) turtinės ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 56-46 nutraukti.“

Priteisti ieškovui L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Densanas“, juridinio asmens kodas 302335438, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.