Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens F. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ecoplaneta“, F. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria tenkintas antstolio J. P. pareiškimas ir UAB „Ecoplaneta“ vadovui F. P. skirta 5 Eur bauda už kiekvieną antstolio J. P. 2023 m. kovo 31 d. patvarkymo Nr. S-23-172-19204 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ nevykdymo dieną, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

12. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00508 vykdo išieškojimą pagal 2023 m. vasario 22 d. kitos institucijos (pareigūno) išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)467-44873, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, dėl 14 485,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Ecoplaneta“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. UAB „Ecoplaneta“ vadovu nuo 2012 m. lapkričio 5 d. paskirtas F. P. Antstolis J. P. 2023 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. S-23-172-19204 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ įpareigojo skolininkės UAB „Ecoplaneta“ vadovą ar kitą atsakingą asmenį per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo raštu pateikti duomenis ir dokumentus apie įmonės turtinę padėtį, t. y.: bankų, kuriose yra įmonės sąskaitos, rekvizitai ir sąskaitų numeriai, piniginių lėšų likučius; įmonės balansą; turtines teises (pas kitus asmenis esantį įmonei priklausantį turtą (taip pat ir pinigines lėšas; kitų asmenų turtinius įsipareigojimus įmonei); vertybinius popierius; įmonės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sąrašą ir jo faktinę buvimo vietą; sudarytų nuomos, lizingo ir kitų sutarčių kopijas; įmonės kasos knygą. Minėtas patvarkymas 2023 m. kovo 31 d. išsiųstas skolininkei UAB „Ecoplaneta“ registruotos buveinės adresu, išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), UAB „Ecoplaneta“ vadovo Juridinių asmenų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu.

13. Teisinė valstybė grindžiama visuotiniu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas, inter alia, užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

14. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

15. CPK 644 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad skolininkas privalo vykdyti kitas CPK jam numatytas pareigas. Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

16. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais Civilinio proceso kodekso taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Taigi teismas, gavęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, turi įvertinti antstolio reikalavimo nevykdymo aplinkybes, priežastis, to pasekmes.

17. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Byloje nėra ginčo, jog skolininkės UAB „Ecoplaneta“ vadovas F. P. antstolio J. P. 2023 m. kovo 31 d. patvarkymą Nr. S-23-172-19204 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ gavo, buvo informuotas apie pareigas ir įspėtas apie atsakomybę už patvarkymo nevykdymą, tačiau reikalavimo neįvykdė. Skolininkės vadovas tik deklaratyviai nurodo, jog antstolio nustatytas 5 dienų terminas neproporcingai trumpas. Sutiktina, jog skolininkės vadovas turėjo galimybę per antstolio nustatytą terminą pateikti bent dalį prašomos informacijos, prašyti pratęsti terminą, paaiškinti ir nurodyti priežastis, dėl kurių negali pateikti prašomos informacijos, nurodyti, kada ją pateiks ir pan., tačiau šių veiksmų neatliko. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, kad antstolis į teismą su pareiškimu dėl baudos skolininko vadovui skyrimo kreipėsi tik 2023 m. balandžio 24 d., t. y. beveik mėnesį laiko antstolis laukė skolininkės vadovo atsakymo.

18. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7-8, 10, 12 punktuose nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui keliami didesni apdairumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-456-790/2020). Įmonės vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-418-459/2021, 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1411-459/2019). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog bendrovės vadovo nuolatiniai išvykimai asmeniniais reikalais iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes šiuo atveju neatleidžia jo nuo atsakomybės.

19. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams, jog įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad skolininkė ir jos vadovas nebendradarbiauja su antstoliu, skolininkės vadovas nepagrindė teisėtų antstolio reikalavimų neįvykdymą pateisinančių priežasčių, skolininkė savo neveikimu ir antstolio reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą. Todėl, įvertinus išieškomą sumą, patvarkymo nevykdymo trukmę, tai, jog skolininkės vadovui bauda skiriama pirmą kartą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą skolininkės vadovui pagrįstai paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną, baudos skyrimo terminą skaičiuojant už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skolininkės vadovui paskirta bauda, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. balandžio 26 d nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

23. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

24. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkintinas ir paliekama nepakeista skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio prašymu šiam suinteresuotam asmeniui paskirta bauda, laikytina, jog viso teismo proceso rezultatas yra sprendimas, priimtas antstolio naudai. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad suinteresuoto asmens ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

25. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. šioje byloje atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

26. Antstolio 200 Eur dydžio sumokėtas užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš suinteresuoto asmens priteistinas atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti antstoliui J. P. iš suinteresuoto asmens F. P. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.