Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8108-559/2022 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., R. I. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolis N. A. 2022 m. vasario 18 d. patvarkymu Nr. V/DOK-65193 pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė ir perdavė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Patvarkyme nurodė, kad būtent išieškotojas, o ne bet kuris subjektas, turi išskirtines teises vykdymo procese. Pareiškėjos minimam nutarimo vykdymą kontroliuojančiam organui / pareigūnui (subjektui) įstatymai atskirai tokių įgalinimų nesuteikia, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutapatinti nutarimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) vykdymo kontrolę atliekantį organą ar pareigūną su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nurodytu išieškotoju. Subjekto, kuris gali kontroliuoti nutarimo pagal ATPK įvykdymą ar vykdymą iki poreikio jį vykdyti priverstinai, įgalinimai buvo (galiojant ATPK) tik iki tol, kol neprasidėjo vykdymo procesas, nes tokiu atveju atitinkamas nutarimas jau yra vykdomas pagal CPK VI išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 1 punktas) ir jo vykdymo teisėtumo kontrolę CPK nustatyta tvarka atlieka tik teismas (CPK 594, 510 straipsniai), o ne kitas pareiškėjos minimas subjektas. Vykdomajame dokumente nurodyta bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, todėl šis subjektas ir yra išieškotoju pagal vykdomąjį dokumentą, nes, kaip numatyta CPK 638 straipsnio 2 dalyje, jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI prie LR FM, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Šiuo atveju įstatymas nenustato, kad pareiškėjos minimas kitas subjektas turi atstovauti valstybei vykdymo procese. Šiuo atveju reikšminga tai, kad CPK 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Pagal CPK 584, 587 straipsnius (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Taigi CPK ne tik, kad nesuteikia pirmenybės ATPK nuostatoms tiek, kiek susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais pagal nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų, bet tiesiogiai įtvirtina, kad, esant normų konkurencijai, turi būti taikomos CPK VI dalies nuostatos.

5. Suinteresuotas asmuo R. I. atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Dėl bylos sustabdymo

14. Pareiškėja VMI prie LR FM (toliau – apeliantė) byloje pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2S-1221-480/2022, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą ir priims procesinį sprendimą. Prašyme nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė VMI prie FM kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos VMI prie FM skundą dėl antstolio J. P. veiksmų (kai antstolis skundžiamu patvarkymu neįvykdytą vykdomąją raštą kartu su išieškojimo negalimumo aktu turi grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne VMI prie FM, kuriai baudos skyrimo metu ši kompetencija nebuvo priskirta). Civilinė byla Nr. 2S-1221-480/2022 yra analogiška bylai, kuri su kasaciniu skundu yra priimta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajam Teisme, todėl pastarosios priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos šios bylos galutiniam sprendimui.

15. Kauno apskrities VPK pateikė nuomonę dėl prašymo sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą, nurodydama, jog šiam prašymui neprieštarauja.

16. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Proceso įstatyme pagal bylos sustabdymo pagrindus išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai yra nepakankami stabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika yra kintanti ir teismai, nagrinėdami bylas, remiasi tuo metu galiojančia vėliausia praktika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti fakultatyvius ar privalomus bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163–164 straipsniai), todėl prašymas netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.8.-498-200/2012 dėl 7 240,50 Eur (25 000 Lt) baudos iš R. I. išieškojimo valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai. Antstolis 2022 m. sausio 17 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-165-2021 ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-165-2066, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomasis dokumentas Nr. A2.8-498-200 grąžinamas išieškotojai.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kam turi būti grąžinami teismo vykdomieji dokumentai antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo: VMI prie LR FM, kaip išieškotojai, protokolą surašiusiam organui ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmusiam organui (pareigūnui).

21. Pareiškėjos VMI prie LR FM (toliau – apeliantės) teigimu, antstolis skundžiamu patvarkymu vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai. Teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, neturinčios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Teismas netinkamai aiškino nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

22. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atlikdamas vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (iš lot. viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

23. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

24. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalis). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI prie LR FM, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

25. ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nuostata nereiškia, kad nagrinėjamu atveju nutarimą skirti nuobaudą priėmęs organas (pareigūnas) turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą.

26. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, minėta, valstybei atstovauja VMI prie LR FM, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

27. Remiantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 587 straipsnio 1 dalimi, teismo nutarimai administracinėse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju bauda skolininkui paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – apeliantei.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris šiuo metu yra pasikeitęs. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nepagrįstai nesivadovavo.

29. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog, nors bauda skolininkui paskirta, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją, ir jai yra suteiktos išieškotojos teisės ir pareigos, pateikė 2022 m. sausio 17 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-165-2021 ir priėmė patvarkymą Nr. S-22-165-2066 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, jame nurodė, kad vykdomoji byla užbaigiama CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai.

30. Pažymėtina, kad analogiškose bylose praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-388-513/2022, 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-389-642/2022, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022 ir Nr. 2S-320-513/2022, 2022 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-346-524/2022 ir 2S-356-613/2022, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-375-265/2022).

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

netenkinti apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.