- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-388-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00036-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Irma Čuchraj (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., K. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė panaikinti antstolio 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymą Nr. S-21-172-51458 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
2. Antstolis 2022 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. S22-11 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00393, pradėtą pagal 2014 m. sausio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-139-613/2014 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko K. S. valstybės, atstovaujamos VMI naudai. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51453, kuriuo nustatė, kad išieškojimas iš skolininko negalimas, todėl vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-51458, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00393 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-139-613/2014 grąžino išieškotojai VMI.
5. Teismas nurodė, jog CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nebuvo perkvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ATPK nuostatas VMI buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), tačiau tokį reglamentavimą nustatanti ATPK redakcija įsigaliojo tik 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. įstatyme Nr. XII-601, kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
7. Teismas nurodė, kad kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalis).
8. ATPK, kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d., 309 straipsnio 1-2 dalis klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendė nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Teismas vertino, šios nuostatos nereiškia, jog nutarimą priėmęs organas, šiuo atveju, Klaipėdos apylinkės teismas, turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą ir esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Teismas konstatavo, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje yra išieškotoja, pateikė 2021 m. gruodžio 9 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51453 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-51458 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
10. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, bei pažeidė imperatyviąsias Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) nuostatas, iš kurių matyti, kad VMI nepavesta atlikti jokių veiksmų, susijusių su administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d., administravimu ir jų išieškojimu bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Šalies argumentai
11. Pareiškėja nurodo, kad byloje esminę reikšmę turi tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII 1869 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena turi vykti pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Vadovaudamasi 2013 m. lapkričio 19 įstatymo Nr. XII 601 reglamentavimu pareiškėja teigia, kad iki 2015 m. birželio 30 d. galiojusioje ATPK redakcijoje apeliantei nebuvo numatyta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d., administravimu, išieškojimu ir jų kontrole, minėtus veiksmus įstatymas apeliantei pavedė atlikti tik nuo 2015 m. liepos 1 d.
12. Šiuo atveju antstolis vykdė 86,89 Eur skolos išieškojimą iš skolininko pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. A2.2-139-613/2014, todėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė turi būti pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai, kaip, kad nagrinėjamu atveju, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) (ATPK 309 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
13. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos poziciją pagrindžia ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 26 straipsnio 12 punktas, kuriame nustatyta, jog mokesčių administratorius šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka administruoja baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas ANK nustatyta tvarka ir, kad šio punkto nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, tačiau nustatyta ir tai, kad tais atvejais, kai bauda už ATPK numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal ATPK, taikomos iki įstatymo Nr. XII-2312 įsigaliojimo (2017 m. sausio 1 d.) galiojusios MAĮ nuostatos. Pareiškėjos teigimu, tai reiškia, jog baudų už administracinį teisės pažeidimą, paskirtų pagal teismų nutarimus iki 2015 m. birželio 30 d. administravimą vykdo institucija, kurios organas (pareigūnas) surašė protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje.
14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK 309 straipsnio normas bei neatsižvelgė į ATPK 304 straipsnio 4 dalies ir 314 straipsnio normas, kurios irgi reglamentuoja administracinės nuobaudos vykdymo procesą, ir iš kurių matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiga pateikti nutarimą vykdyti buvo nustatyta protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), ir apeliantei nebuvo nepavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su 2014 m. sausio 3 d. nutarimo vykdymu ir kontrole.
15. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ne administracinių nuobaudų (baudų) vykdymo tvarką, bet priverstinio baudų išieškojimo tvarką, nors šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs ne iš privatinių teisinių santykių, kuriuose vyrauja lygiateisiškumo principas ir kuriuos reglamentuoja CPK nuostatos, o iš administracinių teisinių santykių, kuriuose dominuoja subordinacijos (pavaldumo) principas ir kuriuos reglamentuoja būtent ATPK ir MAĮ nuostatos. Vertina, kad šis ginčas ir turėjo būti nagrinėjimas pagal ATPK įtvirtintas taisykles. Teigia, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, pvz., 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
17. Argumentuoja, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenumatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti.
18. Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
19. Antstolio nuomone, apeliantei VMI taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui bei įrodyti savo menamą viršenybę prieš antstolį, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00393, pradėtą pagal 2014 m. sausio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-139-613/2014 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko K. S. valstybės, atstovaujamos VMI naudai. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51453, kuriuo nustatė, kad išieškojimas iš skolininko negalimas, todėl vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. 2021 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-51458, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00393 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-139-613/2014 grąžino išieškotojai VMI.
24. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad antstolis pagrįstai konstatavo išieškojimo negalimumą ir užbaigė vykdyti vykdomąją bylą. Byloje iš esmės kilo klausimas dėl taikytinų teisės normų sprendžiant klausimą, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) ar protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
25. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).
26. Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
27. ATPK (kuris galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir CPK nebuvo numatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus atvejį, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nuostata nereiškia, kad nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą išdavęs ir nutarimą skirti nuobaudą priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Antstolis pagrįstai teigia, jog teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese, nes ši funkcija yra pavesta būtent pareiškėjai VMI. Tokią išvadą patvirtina ir VMI teisinį statusą apibrėžiantis teisinis reglamentavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-380 redakcija) patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 1 punktą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įstaiga, veikianti kaip centrinis mokesčių administratorius ir esanti Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos struktūros dalis – šiai struktūrai vadovaujanti įstaiga, kuriai pavaldžios ir atskaitingos yra teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai (11 punktas). Viena iš vietos mokesčių administratoriaus funkcijų yra baudų už administracinius nusižengimus, paskirtų Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, administravimas (Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi ir šis teisinis reglamentavimas patvirtina išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nagrinėjamo klausimo kontekste nėra teisiškai reikšminga, kuri institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
28. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Todėl nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Tai reiškia, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, minėta, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
29. Remiantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 587 straipsnio 1 dalimi, teismo nutarimai administracinėse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės.
30. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju bauda skolininkei paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – pareiškėjai VMI.
31. Analogiškose bylose praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021, 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022 ir Nr. 2S-320-513/2022, 2022 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-346-524/2022 ir 2S-356-613/2022, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-375-265/2022).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lakpričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris, minėta, šiuo metu yra pasikeitęs, o kitose nurodytose administracinių teisės pažeidimų bylose buvo sprendžiami nutarimų skirti baudą vykdymo proceso nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui klausimai, o ne nagrinėjamu atveju aktualus klausimas.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos apeliantei
35. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė nuomonę, kad pareiškėjai taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat nurodė, kad pareiškėja teikė identiškus atskiruosius skundus.
36. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
37. Pažymėtina, kad konkretus prašymas taikyti atsiliepime į atskirąjį skundą konkrečią sankciją nebuvo suformuluotas. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo nepareikštas, o įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikytinas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo pareiškėjos veiksmus pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu ir taikyti teisinę atsakomybę CPK 95 straipsnio pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Antstolis J. P. prašo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priteisti 120 Eur bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti (t. y. paskirstyti) turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis.
40. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinis (procedūrinis) klausimas – kam antstolis turėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą. Akivaizdu, kad tai nėra išieškotojo ir skolininko ar panašaus pobūdžio ginčas, jokio priešingo intereso nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti antstoliui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
netenkinti antstolio J. P. prašymo skirti baudą pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.