- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-375-265/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08962-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.2.4Bylos sustabdymas kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti būtina
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų prašė panaikinti 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-21-172-49310 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, šiuo atveju vykdymo veiksmų užbaigimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas pagal aktualias ATPK nuostatas. Remdamasi ATPK 309 straipsnio 2 dalimi pareiškėja nurodė, kad įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų vykdymo klausimus paveda kontroliuoti VMI, o iki 2015 m. liepos 1 d. klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendžia arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas). Šiuo atveju bauda skolininkei buvo paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-3342-380/2009 pagal ATPK 309 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2015 m. liepos 1 d., kur nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė buvo pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), arba protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Taigi VMI nebuvo pavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių baudų išieškojimu ar jų kontrole, todėl antstolis nepagrįstai vadovavosi ANK nustatytu reglamentavimu ir išieškojimo negalimumo aktą, patvarkymą ir vykdomąjį raštą grąžino VMI. Vertina, kad antstolis skundžiamu patvarkymu anksčiau nurodytą vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), kurio kompetencijai buvo priskirta spręsti klausimą dėl tolimesnio nurodyto vykdomojo rašto vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar antstolis pagrįstai konstatavo išieškojimo negalimumą ir užbaigė vykdyti vykdomąją bylą. Byloje ginčas kilo dėl to, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, susijusį su administracinių nuobaudų išieškojimu, pažymėjo, kad nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Remdamasis CPK 1 straipsnio 2 dalimi, kad jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms, teismas vertino, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų, ir šiuo atveju iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos.
3.2. Teismas, remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies ir CPK 638 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai (pareiškėjai), todėl teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti VMI skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėja nurodo, kad byloje esminę reikšmę turi tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII‑1869 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena turi vykti pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Kadangi skolininkei administracinė nuobauda paskirta 2009 m. liepos 10 d., todėl nagrinėjant šį ginčą turėjo būti taikoma ATPK teisena. Vadovaudamasi 2013 m. lapkričio 19 įstatymo Nr. XII‑601 reglamentavimu pareiškėja teigia, kad iki 2015 m. birželio 30 d. galiojusioje ATPK redakcijoje apeliantei nebuvo numatyta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2015 m. birželio 30 d., administravimu, išieškojimu ir jų kontrole, minėtus veiksmus įstatymas apeliantei pavedė atlikti tik nuo 2015 m. liepos 1 d.
4.2. Teigia, kad šiuo atveju antstolis vykdė 86,89 Eur administracinės nuobaudos išieškojimą iš skolininkės pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-3342-380/09. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė turi būti pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai, kaip kad nagrinėjamu atveju, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) (ATPK 309 straipsnio 2 dalis).
4.3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos poziciją pagrindžia ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 26 straipsnio 12 punktas, kuriame nustatyta, jog mokesčių administratorius šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka administruoja baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas ANK nustatyta tvarka ir, kad šio punkto nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai baudos paskirtos už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, tačiau nustatyta ir tai, kad tais atvejais, kai bauda už ATPK numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurio teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, vyksta pagal ATPK, taikomos iki įstatymo Nr. XII-2312 įsigaliojimo (2017 m. sausio 1 d.) galiojusios MAĮ nuostatos. Pareiškėjos teigimu, tai reiškia, jog baudų už administracinį teisės pažeidimą, paskirtų pagal teismų nutarimus iki 2015 m. birželio 30 d. administravimą vykdo institucija, kurios organas (pareigūnas) surašė protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje.
4.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK 309 straipsnio normas bei neatsižvelgė į ATPK 304 straipsnio 4 dalies ir 314 straipsnio normas, kurios irgi reglamentuoja administracinės nuobaudos vykdymo procesą, ir iš kurių matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiga pateikti nutarimą vykdyti buvo nustatyta protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), ir apeliantei nebuvo nepavesta atlikti kokių nors veiksmų, susijusių su 2009 m. rugpjūčio 24 d. vykdomojo rašto vykdymu ir kontrole.
4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ne administracinių nuobaudų (baudų) vykdymo tvarką, bet priverstinio baudų išieškojimo tvarką, nors šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs ne iš privatinių teisinių santykių, kuriuose vyrauja lygiateisiškumo principas ir kuriuos reglamentuoja CPK nuostatos, o iš administracinių teisinių santykių, kuriuose dominuoja subordinacijos (pavaldumo) principas ir kuriuos reglamentuoja būtent ATPK ir MAĮ nuostatos. Vertina, kad šis ginčas ir turėjo būti nagrinėjimas pagal ATPK įtvirtintas taisykles. Teigia, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, pvz., 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi metu turėtas advokato teisinių paslaugų 120 Eur dydžio išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK ir CPK nenumatyta galimybė grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
5.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti.
5.3. Esant įstatymų kolizijai antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės.
5.4. Antstolio nuomone, apeliantei VMI taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui bei įrodyti savo menamą viršenybę prieš antstolį, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja 2022 m. kovo 22 d. pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės analogiško pobūdžio bylą pagal VMI 2022 m. vasario 3 d. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl civilinės bylos sustabdymo
8. Apeliantė VMI byloje 2022 m. kovo 22 d. pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės priimtą pareiškėjos VMI kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs apeliantės kasacinį skundą dėl analogiško pobūdžio bylos, tačiau kasacinis skundas dar neišnagrinėtas.
9. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės. CPK 164 straipsnyje reglamentuojama teismo teisė sustabdyti bylą. Fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punktu teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos 2022 m. kovo 22 d. prašyme nurodytas pagrindas nesudaro kliūčių išnagrinėti pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo (privalomojo ar fakultatyvaus) yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą, jei nustatoma būtinybė tokiam procesiniam veiksmui atlikti.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo stabdyti civilinę bylą iš esmės motyvuodama tuo, kad kitoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys šioje civilinėje byloje aktualiu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp bylų nėra jokio tiesioginio teisinio ryšio, o stabdyti civilinę bylą nurodytu fakultatyviuoju pagrindu galima tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima išnagrinėti apeliantės atskirojo skundo, o aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja civilinę bylą, kurios faktinės ir teisinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos civilinės bylos, nesudaro išimtinio teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, nes tai neatitiktų proceso tikslų ir paskirties, būtų pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.
Dėl bylos esmės
12. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą VMI, kaip išieškotojai, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįgrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias bendrąsias priverstinio išieškojimo taisyklės, taip pat netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo procesą reglamentuojančias ATPK normas bei pažeidė imperatyviąsias MAĮ nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu.
13. Bylos duomenimis, antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01320, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. rugpjūčio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-3342-380/2009 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Vykdomąjį dokumentą vykdyti 2009 m. rugsėjo 22 d. pateikė išieškotoja, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Antstolis 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S‑21‑172‑49308, kuriame konstatavo, kad išieškojimas iš skolininkės negalimas. 2021 m. lapkričio 26 d. priimtas patvarkymas Nr. S-21-172-49310 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01320 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.‑3342-380/2009 grąžino išieškotojai VMI.
14. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad antstolis pagrįstai konstatavo išieškojimo negalimumą ir užbaigė vykdyti vykdomąją bylą. Byloje iš esmės kilo klausimas dėl taikytinų teisės normų, sprendžiant klausimą, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) ar protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
15. Apeliantė, remdamasi 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, teigia, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena turi vykti pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Apeliantė akcentuoja, kad tik nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja ATPK redakcija, kurios 309 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama apeliantei.
16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. rugpjūčio 24 d. vykdomasis raštas Nr. A2.2.-3342-380/2009 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo valstybės naudai išduotas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. liepos 10 d. nutarimą, kuriuo A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą paskirta 86,89 Eur (300 Lt) dydžio bauda.
17. Baudos skyrimo metu galiojusios redakcijos ATPK nuostatos numatė, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) (ATPK 304 straipsnio 4 dalis); klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) (ATPK 309 straipsnio 1 dalis); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) (ATPK 309 straipsnio 2 dalis). Baudos skyrimo metu galiojusios redakcijos ATPK 312 straipsnyje buvo numatyta, jog nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu ATPK skirsnyje, reglamentuojančiame nutarimo skirti baudą vykdymo procesą, priverstinis baudos vykdymas buvo reglamentuotas tik viename – 314 straipsnyje, kuriame buvo aptarti tik patys bendriausi priverstinio baudos išieškojimo klausimai, taigi iš esmės antstoliui perduoto vykdyti vykdomojo dokumento dėl priverstinio baudos išieškojimo procesas vyksta pagal CPK nuostatas.
18. Remiantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 587 straipsnio 1 dalimi, teismo nutarimai administracinėse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės.
19. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. Vadovaujantis CPK 1 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK reglamentavimo, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Be to, vertindamas apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, nes administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
20. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra numatyti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai, tarp jų, kaip vienas iš atvejų vykdomajam dokumentui, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinti išieškotojui yra tas atvejis, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Vykdomoji byla, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, laikoma baigta, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK nebuvo reglamentuoti antstolio veiksmai grąžinant neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, kai vykdymas neįmanomas dėl skolininko turtinės padėties, taigi nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai veikė pagal CPK nuostatas. Antstolis, vadovaudamasis CPK 631 ir 632 straipsniais, 2021 m. lapkričio 26 d. surašęs išieškojimo negalimumo aktą Nr. S‑21‑172‑49308 ir patvarkymą Nr. S-21-172-49310 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pagrįstai vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai VMI.
22. Pažymėtina ir tai, kad ir nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje nurodyto ATPK 309 straipsnio redakcijoje nurodyta, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, sprendžia ir nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama VMI.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris, kaip minėta, pasikeitė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nepagrįstai nesivadovavo.
24. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju bauda skolininkei paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – pareiškėjai VMI.
25. Analogiškose bylose praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022 ir 2S‑320‑513/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S‑346‑524/2022 ir 2S-356-613/2022).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nekeičia anksčiau nurodyto skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl CPK 95 straipsnio taikymo
28. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė nuomonę, kad pareiškėjai taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat nurodė, kad pareiškėja teikė identiškus atskiruosius skundus.
29. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
30. Pažymėtina, kad konkretus prašymas taikyti atsiliepime į atskirąjį skundą konkrečią sankciją nebuvo suformuluotas. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo nepareikštas, o įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikytinas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo pareiškėjos veiksmus pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu ir taikyti teisinę atsakomybę CPK 95 straipsnio pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 120 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
32. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
33. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos (apeliantės) ir suinteresuoto asmens antstolio interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingi, kadangi dalyvaujantys byloje asmenys siekė skirtingo procesinio sprendimo rezultato – pareiškėja (apeliantė) siekė antstolio patvarkymo panaikinimo, o antstolis laikėsi pozicijos dėl savo veiksmų teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui antstoliui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. e3K-3-215-XX/2022.
Suinteresuotam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.