Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

9. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės. CPK 164 straipsnyje reglamentuojama teismo teisė sustabdyti bylą. Fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punktu teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos 2022 m. kovo 22 d. prašyme nurodytas pagrindas nesudaro kliūčių išnagrinėti pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo (privalomojo ar fakultatyvaus) yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą, jei nustatoma būtinybė tokiam procesiniam veiksmui atlikti.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo stabdyti civilinę bylą iš esmės motyvuodama tuo, kad kitoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys šioje civilinėje byloje aktualiu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp bylų nėra jokio tiesioginio teisinio ryšio, o stabdyti civilinę bylą nurodytu fakultatyviuoju pagrindu galima tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima išnagrinėti apeliantės atskirojo skundo, o aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja civilinę bylą, kurios faktinės ir teisinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos civilinės bylos, nesudaro išimtinio teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, nes tai neatitiktų proceso tikslų ir paskirties, būtų pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

Dėl bylos esmės

13. Bylos duomenimis, antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01320, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. rugpjūčio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-3342-380/2009 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Vykdomąjį dokumentą vykdyti 2009 m. rugsėjo 22 d. pateikė išieškotoja, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Antstolis 2021 m. lapkričio 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S‑21‑172‑49308, kuriame konstatavo, kad išieškojimas iš skolininkės negalimas. 2021 m. lapkričio 26 d. priimtas patvarkymas Nr. S-21-172-49310 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0172/09/01320 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.‑3342-380/2009 grąžino išieškotojai VMI.

14. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad antstolis pagrįstai konstatavo išieškojimo negalimumą ir užbaigė vykdyti vykdomąją bylą. Byloje iš esmės kilo klausimas dėl taikytinų teisės normų, sprendžiant klausimą, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, – VMI, nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) ar protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

15. Apeliantė, remdamasi 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, teigia, kad dėl administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal ATPK ir nebuvo perkvalifikuoti pagal ANK, teisena turi vykti pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Apeliantė akcentuoja, kad tik nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja ATPK redakcija, kurios 309 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama apeliantei.

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. rugpjūčio 24 d. vykdomasis raštas Nr. A2.2.-3342-380/2009 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo valstybės naudai išduotas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2009 m. liepos 10 d. nutarimą, kuriuo A. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą paskirta 86,89 Eur (300 Lt) dydžio bauda.

17. Baudos skyrimo metu galiojusios redakcijos ATPK nuostatos numatė, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) (ATPK 304 straipsnio 4 dalis); klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) (ATPK 309 straipsnio 1 dalis); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) (ATPK 309 straipsnio 2 dalis). Baudos skyrimo metu galiojusios redakcijos ATPK 312 straipsnyje buvo numatyta, jog nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu ATPK skirsnyje, reglamentuojančiame nutarimo skirti baudą vykdymo procesą, priverstinis baudos vykdymas buvo reglamentuotas tik viename – 314 straipsnyje, kuriame buvo aptarti tik patys bendriausi priverstinio baudos išieškojimo klausimai, taigi iš esmės antstoliui perduoto vykdyti vykdomojo dokumento dėl priverstinio baudos išieškojimo procesas vyksta pagal CPK nuostatas.

18. Remiantis CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 587 straipsnio 1 dalimi, teismo nutarimai administracinėse (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai, kurie vykdomi CPK nustatyta tvarka. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės.

19. Vykdomieji raštai yra vykdomi pagal vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas. Vadovaujantis CPK 1 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju esant prieštaravimų (kolizijai) tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK reglamentavimo, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės. Be to, vertindamas apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK nuostatas, nes administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d., vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 9 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Atsižvelgiant į ginčijamą vykdymo veiksmų atlikimo laiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šiuo metu galiojančias CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

20. Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra numatyti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai, tarp jų, kaip vienas iš atvejų vykdomajam dokumentui, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinti išieškotojui yra tas atvejis, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Vykdomoji byla, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, laikoma baigta, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Atkreiptinas dėmesys, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame ATPK nebuvo reglamentuoti antstolio veiksmai grąžinant neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, kai vykdymas neįmanomas dėl skolininko turtinės padėties, taigi nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai veikė pagal CPK nuostatas. Antstolis, vadovaudamasis CPK 631 ir 632 straipsniais, 2021 m. lapkričio 26 d. surašęs išieškojimo negalimumo aktą Nr. S‑21‑172‑49308 ir patvarkymą Nr. S-21-172-49310 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir pagrįstai vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai VMI.

22. Pažymėtina ir tai, kad ir nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje nurodyto ATPK 309 straipsnio redakcijoje nurodyta, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, sprendžia ir nutarimo skirti baudą vykdymo kontrolė pavedama VMI.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2009 priimta vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris, kaip minėta, pasikeitė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika nepagrįstai nesivadovavo.

24. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju bauda skolininkei paskirta vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai – pareiškėjai VMI.

25. Analogiškose bylose praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-314-889/2022 ir 2S‑320‑513/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S‑346‑524/2022 ir 2S-356-613/2022).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nekeičia anksčiau nurodyto skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl CPK 95 straipsnio taikymo

28. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė nuomonę, kad pareiškėjai taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos už nesąžiningai reiškiamus, tikėtina, nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, galbūt siekiant daryti poveikį antstoliui, t. y. sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat nurodė, kad pareiškėja teikė identiškus atskiruosius skundus.

29. CPK 7 straipsnio 2 dalyje dalyvaujantiems byloje asmenims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

30. Pažymėtina, kad konkretus prašymas taikyti atsiliepime į atskirąjį skundą konkrečią sankciją nebuvo suformuluotas. Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo nepareikštas, o įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikytinas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo pareiškėjos veiksmus pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu ir taikyti teisinę atsakomybę CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 120 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

32. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos (apeliantės) ir suinteresuoto asmens antstolio interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingi, kadangi dalyvaujantys byloje asmenys siekė skirtingo procesinio sprendimo rezultato – pareiškėja (apeliantė) siekė antstolio patvarkymo panaikinimo, o antstolis laikėsi pozicijos dėl savo veiksmų teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui antstoliui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. e3K-3-215-XX/2022.

Suinteresuotam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.