Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-741-480/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
2A-741-480/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00237-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Suinteresuotas asmuo
R. P., V. S., Kėdainių rajono
Pareiškėjas
D. P.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-741-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00237-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S., atstovaujamų advokatės Rimos Šmigelskytės, apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2909-986/2017 pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo arba termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys R. P., V. S., Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė O. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą patikslintais pareiškimais, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra priėmęs palikimą po tėvo A. P. mirties 2 016 m. sausio 28 d., pradėdamas faktiškai valdyti turtą arba atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo mirties. Pareiškėjas nurodė, kad šeimoje buvo keturi asmenys: tėvas A. P., motina R. P., vaikai V. S. ir D. P.. Šeima gyveno nuosavoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Po Nepriklausomybės atkūrimo tėvas nutarė ūkininkauti, nusipirko žemės sklypus. Jis pats baigė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklą ir kartu su tėvu dirbo žemę, padėjo nuimti derlių, prižiūrėjo gyvulius. Gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus tėvas 2005 m. padovanojo dukrai V. S.. 1993 m. ieškovas išsikėlė į (duomenys neskelbtini), kur visą laiką buvo ir yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. 2005 m. tėvai pasistatė namą, po to buvo pastatyti smulkesni sodybos pastatai. Tėvai į sodybą įsikėlė 2005 m. Priestate prie ūkinio pastato ieškovas savo lėšomis ir darbu, padedant tėvui, įsirengė dviejų kambarių ir virtuvės butą. Priestatas buvo užregistruotas tėvo vardu, nes jis pastatytas ant tėvo žemės. Šiame bute ieškovas be pertraukos su savo šeima gyvena apie 20 metų, bendrai su tėvais naudojosi kiemu, jame yra padaryta sporto aikštelė jo sūnui. Kartu su tėvu apie 18 metų dirbo visus žemės ūkio darbus, laikė 10–14 karvių, kurias su tėvu prižiūrėjo. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo sugyventinė V. K., (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. P.. Tėvo ir sugyventinės mirtys jam buvo didelė netektis, pablogėjo sveikata. Po tėvo mirties motina R. P., kalbėdama apie tėvo palikimą, prašė jo nesikreipti pas notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi teisinių žinių neturi, tikėjosi, kad jie trise (motina, sesuo ir jis) kartu eis pas notarą paduoti pareiškimus dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Pokalbių metu motina nesakė, per kokį terminą būtina paduoti pareiškimą notarui. Ieškovas sužinojo, kad motina ir sesuo, jam nieko nepranešusios, nuvyko pas Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę dėl tėvo turto paveldėjimo ir padavė pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Po ieškovo apsilankymo pas notarę bei jam nesutikus atsisakyti palikimo, santykiai tarp šalių pašlijo. 2016 m. gegužės 4 d. gavo atsakymą iš notarės, kuriuo atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą palikimui priimti, kadangi praleistas trijų mėnesių terminas. Motina jam neleidžia dirbti žemės, užsirakino garaže visą techniką. Pareiškėjas su sūnumi, tiek iki tėvo mirties, tiek ir po, gyvena tame pačiame pastate, kuris priklausė A. P., kitos gyvenamosios vietos neturi. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė rūpintis kitu tėvo paliktu turtu. Po tėvo mirties atlikti žemės ūkio darbus nebuvo reikalo, nes šie darbai buvo padaryti dar rudenį. Pareiškėjas rūpinasi patalpa, kurioje gyveno ir teritorija aplink ją.Suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui buvo žinomas terminas, per kurį jis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes po savo sugyventinės mirties jis tvarkė palikimo priėmimo klausimus sūnaus vardu. Pareiškėjas ne kartą lankėsi pas notarę dėl tėvo palikimo, jam turėjo būti žinoma apie įstatymo numatytą terminą palikimui priimti, todėl, nesant svarbių priežasčių, nėra pagrindo atstatyti terminą palikimui priimti. Palikimo priėmimui reikalingi aktyvūs veiksmai, rodantys, kad asmuo ketina paveldėti turtą. Pareiškėjas tokių veiksmų neatliko, nesirūpino turtu. Pastatas, kuriame gyvena pareiškėjas, reikalauja remonto, kurio pareiškėjas neatliko. Patalpų pašildymas reikalingas jo išgyvenimui ir nelaikytinas patalpų rūpinimusi, priežiūra. Palikėjo ūkis užsiėmė ir gyvulininkyste, augino karves, tačiau pareiškėjas neprisidėjo prie gyvulių priežiūros. Už elektrą ir vandenį taip pat nemokėjo. Nesaugojo turto, išvežė daiktus, kuriuos galima parduoti, išleido kurą, nors jis, kaip savininkas, turėjo visa tai panaudoti ūkyje.Suinteresuotasis asmuo notarė O. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus A. P. į ją kreipėsi pareiškėjo motina ir sesuo. V. S. padovanojo paveldėjimo teises R. P.. Pareiškėjas pas ją taip pat lankėsi, nes tvarkėsi dokumentus dėl savo nepilnamečio sūnaus palikimo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis gali priimti palikimą, pateikdamas pareiškimą, nekreipdamas dėmesio į mamos ir sesers prašymus, tačiau pareiškimo pareiškėjas nepateikė. Praėjus trijų mėnesių terminui priimti palikimą, pareiškėjas pateikė prašymą priimti palikimą, tačiau ji paruošė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. P. priėmė palikimą po jo tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajam priklausiusį turtą; juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu; priteisė valstybei iš pareiškėjo D. P. 26,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens notarės O. O. nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas po tėvo mirties nuolat lankydavosi jos biure ir jai teigė, kad jam siūloma nepriimti palikimo leidžia teigti, jog pareiškėjas siekė paveldėti tėvo palikimą. Tai, jog pareiškėjas siekė paveldėti jam priklausančią palikimo dalį ir jos neatsisakė, bei ją priėmė faktiniu valdymu, rodo ir tai, kad jis po tėvo mirties toliau liko gyventi ir iki šiol su nepilnamečiu sūnumi gyvena jo tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienoje iš patalpų, ką patvirtino tiek suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S., taip pat liudytoja I. S.. Teismas iš pareiškėjo, liudytojų ir suinteresuotų asmenų R. P. ir V. S. paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas pagal išgales, taip kaip pats norėjo ir sugebėjo, po tėvo mirties rūpinosi tėvui priklaususia patalpa, joje pastoviai gyveno, kūreno krosnį. Tai kad patalpa galimai yra neprižiūrėta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat suinteresuoti asmenys neginčijo ir aplinkybių, jog pareiškėjas, R. P. pasiūlius, priėmė ir palikėjo daiktus - peiliukus, skaitymo akinius. Be to iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas sodyboje yra nepageidaujamas asmuo - jos nurodė, kad su juo labai sunku gyventi, jis turto nesaugojo, priešingai jį vogė, išsivežė įvairiausius daiktus (kurą, grūdus), dėl ko R. P. aktyviais veiksmais pareiškėjui buvo sudaromos kliūtys pareiškėjui priimti palikimą faktiniu valdymu - patekti į patalpas, dirbti su žemės ūkio technika. Teismo vertinimu, tam tikrų daiktų paėmimas savo žinion, net ir neturint kitų įpėdinių bendro sutikimo, esant tarp šalių susiklosčiusiai situacijai, kai vienam iš paveldėtojų trukdoma priimti palikimą, taip pat turi būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai, išreiškiantys jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėjas po savo tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai atliko veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S., atstovaujamos advokatės Rimos Šmigelskytės, prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują - pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 158-160). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai pareiškėjo veiksmus, kuriais teismas grindžia jo interesą įgyvendinti teises į visą palikimą, laikė aktyviais veiksmais, kuriais pareiškėjas siekė paveldėti tėvo palikimą. Paprastai įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir šį veiksmą atlieka vieno apsilankymo metu. Pareiškėjas dažnai lankėsi pas notarę, melavo notarei apie tai, kad jo motina ir sesuo nori iškeldinti jį iš sodybos, žinojo, kad yra nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, tačiau atsisakė tokį pareiškimą laiku pateikti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pagal išgales, taip kaip pats norėjo ir sugebėjo, po tėvo mirties rūpinosi tėvui priklausiusia patalpa, joje pastoviai gyveno, kūreno krosnį. Nei vienas iš paties pareiškėjo kviestų liudytojų nenurodė, kad pareiškėjas būtų rūpinęsis gyvenama patalpa. Atvirkščiai, liudytojas A. B. nurodė, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos tragiškos, sienos nedažytos, neremontuotos. Pareiškėjas nėra neįgalus ar senyvo amžiaus žmogus, yra pakankamai išsilavinęs be to, turintis pakankamai pinigų, tad neturėtų rūpintis tėvui priklausiusia patalpa tik pagal išgales.Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas niekada nesirūpino tėvo turto išsaugojimu tiek iki tėvo mirties, tiek po jo mirties. Pareiškėjui buvo leista apsigyventi prie ūkinio pastato įrengtoje patalpoje, kuri buvo tinkamai įrengta, suremontuota, nors pareiškėjas nedirbo ūkyje ir nepadėjo tėvui. Pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemones dėl girtavimo, nebenorėjo dirbti ir kitų darbų. Pritrukęs pinigų vogė iš ūkio grūdus, kurą ir juos pardavinėjo. Tam tikrą laiką gyveno su sugyventine jos bute, o šiai 2015 m. mirus vėl persikėlė su vaiku gyventi į tėvų sodybą. Tai, kad jam nerūpėjo saugoti ir rūpintis tėvo turtu įrodo ir tas faktas, kad jis nugyveno ir apleido net tas patalpas, kuriose jam buvo leista gyventi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. P. aktyviais veiksmais buvo sudaromos kliūtys pareiškėjui priimti palikimą faktiniu valdymu - patekti į patalpas, dirbti žemės ūkio technika. Nors patalpos ir būdavo rakinamos, siekiant apsaugoti turtą, nes ūkis šalia miesto, tačiau net ir spynos nesutrukdydavo pareiškėjui naktimis patekti į garažą, sandėlį, supjaustyti ten esančią žemės ūkio techniką ir parduoti metalą, pasisavinti kitus ūkyje reikalingus daiktus. Matydama vagiamą turtą R. P., bijodama kerštingo pareiškėjo būdo tylėdavo ir niekur nesikreipė. Niekas netrukdė pareiškėjui šerti gyvulius, nukasti sniegą apie ūkio pastatus. Tačiau tai turėdavo atlikti arba pati R. P., arba kiti jos prašomi asmenys, ką patvirtino liudytoja I. S..Nepagrįsta teismo išvada, kad tam tikrų daiktų paėmimas savo žinion, net ir neturint kitų įpėdinių bendro sutikimo, taip pat vertintini kaip aktyvūs veiksmai. Apeliantės tokius veiksmus vertina kaip vagystę, o ne siekimą priimti palikimą, nes be kitų įpėdinių sutikimo paimtas turtas sumažina ir kitų įpėdinių paveldimo turto dalį, suteikia naudą tik tam asmeniui, kuris be teisėto pagrindo pasiėmė jam nepriklausančius daiktus ir juos realizavo.Apeliančių nuomone, pareiškėjo gyvenimas patalpose, kuriose jis gyveno ir iki tėvo mirties, dar neduoda pagrindo manyti, kad jis priėmė palikimą, kadangi po tėvo mirties pareiškėjas nesirūpino namais ir ūkiu, nemokėjo mokesčių, nedirbo žemės, nesirūpino auginamais gyvuliais ir kt. Kito pareiškėjo prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas nenagrinėjo.Pareiškėjas D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 166-167). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai ir tinkamai, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, aiškino ir taikė palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Suinteresuoti asmenys R. P. ir V. S. (toliau – apeliantės arba suinteresuoti asmenys) ginčija teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas D. P. priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, argumentuodami įrodymų nepakankamumu ir netinkamu jų vertinimu. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama vertinant pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektų dalį sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį priestatą prie ūkinio pastato, buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.Apeliantės skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo veiksmus laikė aktyviais, kuriais jis siekė paveldėti tėvo palikimą. Siekdamos pagrįsti šiuos teiginius nurodo, kad įpėdinis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą kreipiasi vieno apsilankymo metu, pareiškėjas dažnai lankėsi pas notarę, žinojo, kad yra nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, tačiau atsisakė tokį pareiškimą laiku pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios apeliančių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais negalėjo priimti palikimo, faktiškai pradėjęs valdyti turtą po tėvo mirties. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad palikimo priėmimui faktiškai pradėjus valdyti turtą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminami, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (šios nutarties 13 pastraipa). Jeigu pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos būtų padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys), tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CK 5.50 str. 2 d., CPK 444 str. 1 d. 8 p.). Nagrinėjamos bylos atveju, faktą, kad po tėvo mirties pradėjo valdyti jam priklausantį turtą, visų pirma, pareiškėjas įrodinėjo žodiniais paaiškinimais. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po tėvo mirties toliau liko gyventi ir gyvena su nepilnamečiu sūnumi jo tėvų sodyboje, vienoje iš patalpų, patvirtino ir suinteresuoti asmenys (CPK 187 str. 1 d.). Teisme apklausti liudytojai A. K., A. B. ir I. S. taip pat parodė, kad pareiškėjas pagal išgales, taip kaip pats norėjo ir sugebėjo, po tėvo mirties rūpinosi tėvui priklausančia patalpa, joje pastoviai gyveno, kūreno krosnį. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje apklaustų liudytojų parodymus, juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas siekė paveldėti jam priklausančią palikimo dalį ir jos neatsisakė, bei ją priėmė faktiniu valdymu. Apeliantės ypač sureikšmina atskirus šių liudytojų teiginius. Liudytojas A. B. nurodė, kad ūkiniame pastate yra prastos sąlygos gyventi su vaiku, reikia remonto, o pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tokios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne gauto turto vertė, bet palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai sudaro pagrindą vertinti, jog įpėdinis priėmė plikimą faktiniais veiksmais. Palikimui priimti aktyvūs veiksmai gali būti atlikti su keletu ar tik vienu daiktu iš palikimą sudarančių daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Liudytoja I. S. parodė, kad ji žino, jog pareiškėjas nemoka už elektrą, o taip patvirtino, kad atskirų skaitiklių nėra. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tas byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų santykiai nėra draugiški. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjas sodyboje yra nepageidaujamas asmuo. Suinteresuotas asmuo notarė O. O. teisme paaiškino, kad pareiškėjas po tėvo mirties lankėsi jos biure ir jai teigė, kad jam siūloma nepriimti palikimo. Viena vertus, tokie pareiškėjo veiksmai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rodo pareiškėjo siekį paveldėti tėvo palikimą, Kita vertus, leidžia vertinti, kad esant įtemptiems pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų – jo motinos bei sesers tarpusavio santykiams, nesant atskiro elektros skaitiklio, pareiškėjas neturėjo realios galimybės mokėti už elektrą mokesčius.Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018.Skundžiamame apeliacine tvarka sprendime pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog pareiškėjo priimti palikėjo A. P. daiktai – peiliukai, skaitymo akiniai, kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (nutarties 19 ir 21 pastraipos) patvirtina, kad jais buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises (nutarties 22 pastraipa).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė