Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – A. A., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (trijų alkoholinių butelių vagystę iš L. M. namo) ir, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 67, 70, 71 straipsniais, A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos nustatant atlikti per vienerius metus, ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėti ją per vienerius metus. A. A. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, pagal žodinį susitarimą gyvendamas L. M. priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasarą, laikotarpiu iki rugpjūčio 29 d., tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, ištraukęs durų pakabinamos spynos ąsą įsibrovė į kambarį, kuriuo jam nebuvo leista naudotis, ir iš kambario pagrobė litrą škotiško viskio, kurio vertė 16,99 Eur, litro talpos butelį degtinės „Moskovskaja“, kurio vertė 16,99 Eur, vieną pusės litro talpos butelį degtinės „Zelionaja marka“, kurio vertė 7,99 Eur, iš viso padarydamas nukentėjusiajai 41,97 Eur turtinę žalą.

2. A. A. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: pagal žodinį susitarimą gyvendamas L. M. priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasarą, laikotarpiu iki rugpjūčio 29 d., tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, iš šalia namo esančio ūkinio pastato, kuriuo jam buvo leista naudotis, pagrobė ruloną tinklinės tvoros, kurio vertė 49 Eur, ruloną cinkuotos tinklinės tvoros, kurio vertė 45 Eur, du kirvius, kurių vieno vertė 10 Eur, šašlykinę, kurios vertė 30 Eur, 15 litrų talpos bidoną, kurio vertė 20 Eur, 10 litrų talpos bidoną, kurio vertė 20 Eur, ir dujų balioną, kurio vertė 20 Eur, iš viso padarydamas nukentėjusiajai 204 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir siekia, jog A. A. dėl minėto nusikaltimo padarymo būtų pripažintas kaltu bei jam būtų paskirta atitinkama bausmė. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą teisėjų kolegija skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tikrina tokia apimtimi, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas taikyti A. A. BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo. Kita vertus, atleisdamas A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir tuo pačiu nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, apylinkės teismas netinkamai pritaikė BPK nuostatas. Dėl to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

8. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. A. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (trijų alkoholinių butelių vagystė iš L. M. namo). To neginčija ir pats A. A.. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl minėto nusikaltimo mažareikšmiškumo. Anot prokuroro, nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes BK 178 straipsnis nustato ne tik nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Su tokiais prokuroro argumentais sutikti negalima.

9. BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017). Taigi, vien tai, kad BK 178 straipsnyje yra numatyta ne tik nusikaltimo (1, 2, 3 dalys), bet ir baudžiamojo nusižengimo (4 dalis) sudėtis, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, savaime nereiškia, jog asmeniui, padariusiam BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, nėra galimybės taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo institutą. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo LAT nutartį kasacinėje byloje Nr. 2K-568/2007, kurioje buvo taikytos BK 37 straipsnio nuostatos dėl padaryto nusikaltimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir LAT nutartį kasacinėje byloje Nr. 2K-133/2011, kurioje buvo netaikytos BK 37 straipsnio nuostatos dėl padaryto nusikaltimo pagal BK 219 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis šiais LAT procesiniais sprendimais, kaip precedentais, dėl visiškai skirtingų nusikalstamų veikų ir jų padarymo aplinkybių bei dalyko.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad iš tiesų prokuroro paminėtoje 2011 m. kovo 29 d. nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-133/2011 LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad kasatoriui nėra galimybės taikyti BK 37 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes BK 219 straipsnis numato ne tik nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kita vertus, iš vėlesnės LAT bei kitų teismų praktikos matyti, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) klausimas buvo svarstomas ir tais atvejais, kuomet BK specialiosios dalies straipsnis, be nusikaltimo sudėties, numato ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį, tai yra, pavyzdžiui, dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaip ir nagrinėjamu atveju, ar BK 178 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų pripažinimo ar nepripažinimo mažareikšmiais ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu (LAT 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2011, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-69-875/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-396/2019). Dėl to, akivaizdžiai nėra pagrindo remtis vien prokuroro nurodyta kasacine nutartimi ir daryti išvadą, jog nėra galimybės BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padariusiam A. A. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas tik dėl to, kad BK 178 straipsnis nustato ne tik nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju išvadą, ar galima taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, galima padaryti tik įvertinus, ar jo padarytas, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas, nusikaltimas gali būti pripažįstamas mažareikšmiu. Tai nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ir padarė.

11. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Be to, ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, Nr. 2K-284-696/2017).

12. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trijų alkoholinių butelių vagystė iš L. M. namo) dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) priėmė įvertinęs tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, atspindinčius A. A. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas įvertino tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp A. A. šeimos ir nukentėjusiosios L. M. šeimos buvo susiklostę specifiniai ryšiai – ilgalaikiai nuomos santykiai, šios šeimos draugiškai bendravo, kartu A. A. nuomojamame name savaitgaliais leisdavo laiką, A. A. šeimai buvo leista naudotis didžiąja dalimi name esančių daiktų. A. A. alkoholinius gėrimus paėmė, kaip nurodė pats, blogai jausdamasis ir neturėdamas kaip įsigyti alkoholinių gėrimų, iš kambario, į kurį žinojo, kad negali patekti, ir juos suvartojo, tačiau vėliau, nukentėjusiajai tai pastebėjus ir paprašius grąžinti paimtus daiktus, atpirko išgertus alkoholinius gėrimus ir tokiu būdu savo noru atitaisė nukentėjusiajai L. M. padarytą žalą. Dėl visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad A. A. nusikalstama veika, nors formaliai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius (svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą), tačiau vis tik nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju, spręsdamas dėl A. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, apylinkės teismas akcentavo ne padarytos žalos dydį ar nedidelę pagrobto turto vertę, kas, esant BK 178 straipsnyje įtvirtintai ir baudžiamojo nusižengimo sudėčiai, nebūtų pakankamas pagrindas laikyti A. A. padarytą nusikaltimą mažareikšmiu, bet būtent nusikaltimo padarymo vietą, būdą ir jo įvykdymo aplinkybes. Įvertinus aukščiau nurodytus A. A. padaryto nusikaltimo ypatumus matyti, kad būtent BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą (alkoholinius gėrimus A. A. pagrobė įsibrovęs į namo, kuriame tuo metu, taip pat ir po padarytos veikos, gyveno, kambarį) – nagrinėjamu atveju nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Be to, nors nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys neturi tiesioginės įtakos sprendžiant, ar padarytas nusikaltimas gali būti laikomas mažareikšmiu, tačiau teigiama A. A. asmenybė (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių nuobaudų, paskutinį administracinį nusižengimą buvo padaręs 2012 metais, turi šeimą, dirba), įvertinus ją kartu su nukentėjusiosios L. M. siekiu – teisingumo įgyvendinimu, pirmosios instancijos teismui taip pat leido spręsti, kad šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti be baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras apeliaciniame skunde be anksčiau aptartų aplinkybių daugiau nenurodo jokių nesutikimo su apylinkės teismo sprendimu atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija laiko, kad apylinkės teismas, atleisdamas A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo ir paskyręs jam baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

13. Kita vertus, atleisdamas A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 303 straipsnio nuostatas. BPK 303 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė tik apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tuo tarpu, jeigu yra BK 36–40 straipsniuose, taigi ir dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nuosprendžiu nutraukia bylą (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas, atleisdamas A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo, tai yra vadovaudamasis BK 37 straipsniu, nuosprendžiu, kaip to reikalauja BPK 303 straipsnio 4 dalis, baudžiamosios bylos A. A. nenutraukė, nors ir nurodė, kad vadovaujasi ir šia dalimi. Be to, pirmosios instancijos teismas tuo pačiu nuosprendžiu A. A. pripažino ir kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (trijų alkoholinių butelių vagystė iš L. M. namo), nors nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio nepriėmė, tai yra nepagrįstai vadovavosi BPK 303 straipsnio 2 dalimi. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. gruodžio 3 d. pirminę pažymą Nr. (12.32 Mr)PT-8621 (2 t., b. l. 5–6), kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. A. 98,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato A. Aleknos suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. A. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

15. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal LAT formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – A. A., gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo A. A. valios. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Be to, nagrinėjamu atveju A. A. baudžiamoji byla apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris, išnagrinėjus bylą, yra atmetamas. Pats A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Taip pat pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla A. A. yra nutraukta. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. A. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (trijų alkoholinių gėrimų butelių vagystę iš L. M. namo), ir vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

A. A., padariusį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (trijų alkoholinių gėrimų butelių vagystę iš L. M. namo), vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei iš A. A. 98,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.