Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-321-826/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
2A-321-826/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04383-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
G. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-321-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04383-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei G. R. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. R. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-945-323/2007 dalį, kuria iš jo nepilnametės dukros G. R., gim. 2003 m. rugpjūčio 25 d., išlaikymui priteista ne mažesnė kaip 1/2 dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išmoka, mokama kas mėnesį iki dukters pilnametystės, sumažinant priteisto išlaikymo dydį iki 130 Eur (teismo posėdžio metu patikslino prašomo priteisti išlaikymo dydį), išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.Nurodė, jog nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daug laiko, pablogėjo jo finansinė padėtis, todėl nebegali mokėti tokio dydžio išlaikymo. Gauna nedidelį darbo užmokestį, nebeturi turto, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, todėl jo pajamų neužtenka patenkinti net būtiniausiems poreikiams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-945-323/2007 iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai G. R. dydį ir priteisė iš ieškovo G. R. nepilnametei dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 13 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės finansinė padėtis yra kiek geresnė, todėl gali didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.

3.2. Nurodė, kad yra pagrindas mažinti 2007 m. kovo 15 d. teismo sprendimu nepilnametei G. R. priteistą išlaikymo dydį, nes per šį laikotarpį pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką R. R., gim. 2012 m. rugpjūčio 11 d., skirdamas jam išlaikymą po 130 Eur per mėnesį.

3.3. Teismas netenkino ieškovo prašymo sumažinti priteistino išlaikymo dydį iki 130 Eur motyvuodamas tuo, jog 13 metų amžiaus vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė pinigų suma nei išlaikant 4 metų amžiaus vaiką. Be to, G. R. yra sveikas ir darbingo amžiaus (byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

3.4. Teismas konstatavo, kad nors atsakovė nurodė, kad dukrai kas devynis mėnesius reikia keisti akinius, taip pat mergaitė turi ortodontinių problemų, dėl ko reikia skirti nemažą pinigų sumą, tačiau G. R. nepateikė teismui jokių duomenų, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, dėl ko jos išlaikymo suma itin padidėtų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo ir prašė sprendimą pakeisti sumažinant priteisto išlaikymo dydį iki 130 Eur. Skundo motyvai: Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymo teisinius kriterijus, apibrėžiamus įstatymo ir išaiškintus teismų praktikos.Teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaikų amžiaus, nes išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo, o šiuo atveju tokių pagrindų nėra.Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog G. R. yra sveika, neturi jokių didelių sveikatos sutrikimų. Šių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nepaneigė. Teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėti ir galimybę mokėti išlaikymą po 150 Eur.Atsakovė G. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo motyvai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 13 metų amžiaus vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė pinigų suma nei išlaikant 4 metų amžiaus vaiką. Toks sprendimas atitinka teisinį išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo keisti sprendimą. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis aktyviai ieškojo bent kokių galimybių papildomai uždirbti ar kad jis realizavo savo galimybes įgyti kitą profesiją. Byloje pateikta tik darbo biržos pažyma, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieškovas, kaip jis teigia, realiai dalyvavo konkursuose, pokalbiuose ir pan. Ieškovo gaunamos pajamos yra labai mažos, o nurodytos išlaidos jas viršija (tiek 2015 m., tiek 2016 m.). Šie duomenys leidžia teigti, kad ieškovas realiai turi kitų pajamų, kurių nenurodė. Teismas sprendime neteisingai nurodė momentą, nuo kurio turi būti mokamas mažesnis išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus, t. y. UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ pažymą, UAB „KRAUJAŽOLĖ“ medicinos dokumentų išrašą, išlikusius akinių receptus ir kvitus. Paaiškino, kad nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes jie tik patvirtina teismo motyvus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama remiantis tik tais duomenimis, kuriuos turėjo, tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. UAB „Klaipėdos ortodontijos centras“ pažymą, UAB „KRAUJAŽOLĖ“ medicinos dokumentų išrašą, išlikusius akinių receptus ir kvitus. Paaiškino, kad nauji įrodymai patvirtina, kad mergaitė turi sveikatos problemų, todėl ieškovo prašomas nustatyti 130 Eur išlaikymo dydis netenkins vaiko būtinųjų poreikių. Šių įrodymų priėmimas neužvilks bylos nagrinėjimo, nes jie patvirtina sprendime nurodytas aplinkybes. Remdamasi išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. R., gim. 2003 m. rugpjūčio 25 d., yra ieškovo G. R. ir atsakovės G. R. dukra. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-945-323/2007 iš ieškovo G. R. nepilnametei G. R. priteistas ne mažesnis kaip 1/2 dalies MMA išlaikymas, mokamas kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį motyvuodamas pasikeitusia ir sunkia savo finansine padėtimi, prie kurios prisideda ir išlaikymo mokėjimas dar vienam nepilnamečiam vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas nesutinka.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnametei G. R. iš apelianto buvo priteistas 2007 m. kovo 15 d. sprendimu, nustatytas išlaikymo dydis – 1/2 dalis MMA per mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovas prašė sumažinti išlaikymo dydį iki 130 Eur motyvuodamas tuo, kad sumažėjo jo pajamos ir padidėjo išlaidos dėl atsiradusios prievolės išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis po šio teismo sprendimo dienos pasikeitė, t. y. pablogėjo, tačiau prašomas priteisti 130 Eur išlaikymo dydis nepatenkins vaiko būtinųjų poreikių. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis išlaiko dar vieną nepilnametį ir abiem vaikams mokamas išlaikymas turi būti vienodas.Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Nustatant, ar yra pagrindas pakeisti išlaikymo sumą, reikia įvertinti du kriterijus, pirma – tėvo pasikeitusią finansinę padėtį, antra – ar pasikeitė vaiko poreikiai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise neturi jokio kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto. Ieškovas taip pat nėra juridinių asmenų dalyvis. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, ieškovas niekur nedirba. Nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. jis registruotas darbo biržoje, todėl jo pajamas sudaro gaunama pašalpa iš darbo biržos. G. R., be dukters G. R., turi sūnų R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu priteistas išlaikymas po 130 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki R. R. pilnametystės. 2015 m. lapkričio 1 d. jis iš AB „Swedbank“ pasiėmė 2 500 Eur kreditą vartojimo reikmėms, per mėnesį grąžintina pinigų suma 90,54 Eur. Tuo tarpu atsakovės finansinė padėtis geresnė, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turi transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė augina dar vieną nepilnametį vaiką M. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovė vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius gauna 439,55 Eur. 2015 m. gegužės 8 d. iš AB „Swedbank“ pasiėmė kreditą iki 2020 m. balandžio 22 d., moka po 83,70 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagal šias aplinkybes sprendė, jog atsakovės finansinė padėtis bylos nagrinėjimo metu buvo geresnė, todėl ji turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas jam priklausiusį valčių garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu 2016 m. kovo 31 d. perleido I. R. neatlygintinai. Turėtą būstą pardavė už 30 000 Eur ir šiuos pinigus gavo grynaisiais. Nors ieškovas nurodė, kad jo sunki finansinė padėtis ir jis privalėjo šį turtą parduoti, tačiau teismui rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat nėra duomenų, kur jis panaudojo 30 000 Eur sumą, gautą pardavus būstą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir jų nesiaiškino. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas šių aplinkybių, nesiaiškino priežasties, dėl ko ieškovo finansinė padėtis prieš pat kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo pablogėjo. Analizuojant ieškovo darbovietes matyti, kad jis dirbo IĮ T. A. įmonėje nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2016 m. birželio 16 d., gaudavo vidutiniškai 25,42 Eur per mėnesį. Iš darbo išėjo 2016 m. birželio mėn. savo noru (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 d.). Ieškovas dirbo UAB „Kingstonas LT“, jo gaunamas darbo užmokestis – apie 54,46 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas buvo šios įmonės steigėjas, akcininkas ir direktorius nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. Vadinasi, jo dispozicijoje buvo visos galimybės nusistatyti darbo užmokesčio dydį, kuris šiuo atveju nesiekė net minimalaus dydžio. Šios įmonės akcijas ieškovas pardavė I. R. už 620 Eur. Nors ieškovas nurodė, kad jo sunki finansinė padėtis, tačiau jis nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. atliko praktiką VĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre neatlygintinai. Kaip ši praktika susijusi su jo siekiu pagerinti savo finansinę padėtį, teismas nesiaiškino. Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovo tikrųjų finansinės padėties pablogėjimo priežasčių, nevertino paties ieškovo veiksmų, t. y. turimo turto pardavimo, darbo sutarties nutraukimo, nesiaiškino, kokia ieškovo finansinė padėtis buvo 2007 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-945-323/2007 priėmimo metu, ir jos nelygino su ta, kuri yra šios bylos nagrinėjimo metu. Todėl prie bylos medžiagos tikslinga pridėti civilinę bylą N2-945-323/2007. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).Pirmosios instancijos teismas sumažino išlaikymo dydį iki 150 Eur. Apeliantas su šia sprendimo dalimi nesutinka motyvuodamas tuo, jog jis teikia išlaikymą dviem vaikams, todėl teikiamas išlaikymas turi būti vienodas abiem vaikams, t. y. po 130 Eur.CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Apeliantui išaiškintina, kad įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos nustatyti vienodą išlaikymo dydį visiems vaikams, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei pažeistų vaikų interesus. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas konkretų priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vaikų amžių ir pan. Šiuo atveju teismas įvertino tai, kad ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą dviem vaikams, kurių amžius 4 ir 13 metų, šių vaikų poreikiai skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 13 metų amžiaus vaikui išlaikymo suma turėtų būti didesnė nei skirta 4 metų vaikui išlaikyti. Analizuojant vaiko poreikius paminėtina, kad 2007 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo beveik 4 metai, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme dukrai buvo suėję 13 metų. Tikėtina, kad per beveik 10 metų laikotarpį padidėjo vaiko aprangos, higienos, laisvalaikio poreikiai. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis 3K-3-209-916/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 380 Eur). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MMA suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.Nagrinėjamu atveju iš pateiktų atsakovės naujų rašytinių įrodymų matyti, kad G. R., gim. 2003 m. rugpjūčio 25 d., turi sveikatos problemų, t. y. jai diagnozuota apatinio žandikaulio nepakankamo išsivystymo, sąkandžio ir dantų kreivumo anomalija, Angle II sąkandžio tipas, paskirta gydymo metodika – funkcinis aparatas apatinio žandikaulio augimo modifikacijai, šiuo metu vyksta aktyvus gydymas ir numatomas gydymas 2 metus, nuo gydymo pradžios sumokėta 315 Eur. UAB „KRAUJAŽOLĖ“ medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad per metus nuo 2015 metų dukra užaugo 10 cm ir priaugo 3 kg, dėl trumparegystės stebima kas 6 mėn., regėjimas blogėjo, paskutinis akinių keitimas buvo 2016 m. rugsėjo mėn. Akinių receptai ir kvitai patvirtina, kad akinius duktė pradėjo nešioti nuo 4,5 metų: pirmieji akiniai pirkti 2008 m. vasario 12 d., po metų (2009 m. kovo 26 d.) – kiti, 2015 m. gruodžio 2 d. keisti lęšiai, 2016 m. rugpjūčio 3 d. keisti akiniai ir lęšiai. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šiuos įrodymus, nustatyti, koks išlaikymo dydis atitiktų vaiko poreikius, įvertinti ieškovo turtinę padėtį, jo turtinės padėties pasikeitimą ir to pasikeitimo priežastis, įvertinti ieškovo pastangas susirasti darbą ir spręsti, ar yra pagrindas sumažinti priteistino išlaikymo dydį, o jei toks pagrindas yra, tai kiek nepilnamečio vaiko išlaikymui skirta suma gali būti sumažinta. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės vertinimu, kad mažesnis išlaikymas turi būti priteistas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014 pažymėjo, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – mažesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pažymėtina, kad, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikia įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Mažesnis išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad priteisia mažesnį išlaikymo dydį nuo kreipimosi į teismą dienos. Toks aiškinimas neatitinka kasacinio teismo suformuluotos praktikos ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Į tai turi būti atsižvelgiama bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes būtina įvertinti vaiko poreikius dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, įvertinti ieškovo turtinės padėties pablogėjimo priežastis, todėl byla iš esmės turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės ir netinkamai išnagrinėjus bylą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė