Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-257-1060/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-12
Bylos Nr.: e2A-257-1060/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07465-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Tomas Ridikas, Anita Sereikienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kalnarūtė“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“

Civilinė byla Nr. e2A-257-1060/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07465-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4; 3.3.1.19.1.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalnarūtė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalnarūtė“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kalnarūtė“ (toliau – ir atsakovė) 8 059,66 Eur, 176,65 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su draudėja K. A. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 13 d. šis turtas buvo užlietas, o ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 11 160,66 Eur dydžio draudimo išmoką. Grindų remonto išmoka buvo apskaičiuota iš 7 906,26 Eur atėmus jau anksčiau išmokėtą 2 090,40 Eur sumą, todėl papildomai išmokėta 5 815,86 Eur. Atsakovė atlygino tik dalį žalos – 3 101,00 Eur, todėl ieškovė subrogacijos tvarka prašo iš atsakovės priteisti 8 059,66 Eur. Ieškovė teigia, kad už užliejimo metu padarytą žalą atsakinga atsakovė, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

3. Atsakovė UAB „Kalnarūtė“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad siekdama nustatyti realų žalos dydį kreipėsi į ekspertą T. M., kuris 2023 m. spalio 25 d. parengė žalos atstatymo kaštų ataskaitą Nr. 231012. Joje nustatyta, kad ginčo buto atstatymo kaštai po 2023 m. birželio 13 d. užliejimo, įvertinus 2,5 metų nusidėvėjimą, sudaro 3 101,00 Eur. Kadangi draudikės klientė faktiškai neatliko remonto darbų, atsakovė ieškovei atlygino būtent šią sumą, laikydama ją pagrįsta, ir nurodė, kad reikalaujama 8 059,66 Eur suma viršija realiai patirtą žalą, nes žala turi būti atlyginama tik tikrųjų nuostolių apimtimi. Atsakovė pažymėjo, kad ekspertinėje ataskaitoje nustatyti esminiai draudikės pateiktų skaičiavimų trūkumai: nepagrįstai įtrauktas grindjuosčių keitimas vietoje grindų remonto, per dideli sienų ir lubų atstatymo plotai, netiksliai aprašyti defektai, nepagrįstai fiksuoti kai kurie pažeidimai bei netaikytas nusidėvėjimas. Atsakovės vertinimu, pareiga mokėti kompensacines palūkanas nekyla, nes 2023 m. lapkričio 9 d. ji atlygino tą žalos dalį, kurią laikė pagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Kalnarūtė“ 6 509,53 Eur žalos atlyginimą, 142,67 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 652,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 538,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 13,32 Eur teismo patirtas procesines dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus dokumentus, ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus, nustatė, kad ginčo bute po užliejimo buvo pažeistos parketlentės miegamajame, koridoriuje ir kambaryje maždaug 4–5 m² plote, tačiau grindų danga yra vientisa visame bute (apie 80 m²), be slenksčių ir su nuožulomis, kurios lemia grindų estetiką ir neleidžia taikyti įprasto šlifavimo kaip atkūrimo metodo. Nors specialistas T. M. nurodė, kad deformacijos yra nežymios (apie 1 mm), galimai išnykusios ar atsiradusios dėl kitų veiksnių, jo išvados buvo grindžiamos tik vizualiniu nuotraukų vertinimu, be objektyvių matavimų, taip pat nebuvo pagrįsta, kad siūlomi alternatyvūs, ekonomiškesni remonto būdai realiai atkurtų grindų būklę iki buvusios prieš įvykį, išsaugant vienodą atspalvį ir nuožulas. Tuo tarpu UAB „Smart Claims“ ekspertinėje nuomonėje pagrįstai nurodyta, kad dėl parketlenčių su nuožulomis ir vientiso klojimo technologijos dalinis remontas ar šlifavimas nėra tinkamas, o siekiant atkurti grindis iki buvusios būklės būtina keisti visos patalpos grindų dangą. Teismas taip pat konstatavo, kad nors deformacijų aukštis nebuvo tiksliai išmatuotas, ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant dėl tinkamo žalos šalinimo būdo, nes lemiamą reikšmę turi grindų konstrukcinės ir estetinės savybės. Teismo vertinimu atsakovė neįrodė, kad ieškovės pasirinktas žalos atlyginimo būdas yra netinkamas ar neekonomiškas, taip pat neįrodė, jog reikalaujama 7 906,26 Eur suma neatitinka rinkos kainų. Analogiškai dėl grindjuosčių nustatyta, kad specialisto išvadoje užfiksuotos dėmės nebuvo pakankamai ištirtos ir argumentuotos kaip tik paviršinė žala, todėl teismo vertinimu, perdažymas neužtikrintų būklės atkūrimo iki buvusios prieš įvykį, atitinkamai grindjuosčių pakeitimas laikytinas pagrįstu ir tinkamu žalos šalinimo būdu.

6. Teismas pažymėjo, kad turto apžiūros akte buvo nurodyta, kad miegamojo ir kambario sienose, dažytose G.K.P., fiksuojamos dėmės, pūslės ir nutekėjimai, kurių bendras plotas, pagal turto žalos įvertinimo skaičiuoklę, siekia 31,40 m², tuo tarpu atsakovės vertinimu faktiškai dažytų sienų plotas sudaro tik 19,10 m². Ataskaitoje pažymėta, kad miegamojo sienoje virš pakabinto televizoriaus matyti nubėgimo žymė, o kambario sienose – dėmės ir nubėgimai, todėl sienų perdažymas tikslingas ir pagrįstas. Tačiau kambario sienoje su sienine spinta matyti tik dažų netolygumai, susidarantys perdažant sienas nedemontuojant baldų, o tipinių užliejimo požymių (pūslės, dėmės) nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad turto apžiūros aktą rengęs S. F. G. fiksavo defektus tiesiogiai, o nuotraukos, kurias vertino T. M., nepakankamai aiškios, todėl negalima vienareikšmiškai sieti aktą su konkrečiu fotonuotraukoje matomu plotu. Atsižvelgiant į tai, kad miegamojo siena, besiribojanti su kambario siena, buvo užlieta, teismo vertinimu, kambario siena su sienine spinta taip pat buvo pažeista, todėl turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje jos perdažymas įtrauktas pagrįstai.

7. Teismas nurodė, kad turto apžiūros akte buvo nurodyta, kad miegamojo ir kambario lubos, dažytos G.K.P., turi dėmių. Ataskaitoje pažymėta, kad pagal buto planą miegamojo lubų plotas yra apie 12,47 m², o ne 24,56 m², kaip nurodyta apžiūros akte, ir nėra pateikta paaiškinimų, iš kur toks didesnis plotas. Teismas pažymėjo, kad 24,56 m² plotas apskaičiuotas sudėjus miegamojo ir kito užlieto kambario lubų plotus, todėl, kad dėmės buvo nustatytos abiejuose kambariuose, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai skaičiavo lubų dažymo kaštus už abu kambarius.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad turto apžiūros akte buvo nustatyti įvairūs pažeidimai: kambario duryse – kosmetinė dėmė ant durų plokštės, kambario palangėje – dėmės, miegamojo užuolaidose – dėmės, kambario sieninėje spintoje – dėmės ant dviejų plokščių, miegamojo lovoje – dėmės ant gobeleno. Ataskaitoje nurodyta, kad kambario duryse žalos fotofiksacijose nesimato, todėl durų įtraukimas į žalos vertinimą nėra pagrįstas. Kambario palangėje matomos dėmės, tačiau, atsižvelgiant į jų formą ir vietą, jos greičiausiai atsirado dėl augalų laistymo ar kitų buitinių priežasčių, o ne dėl užliejimo, todėl palangės keitimas nevertintinas. Teismas sprendė, kad miegamojo lovos dėmės gali būti siejamos su vandens užpylimu, todėl lovos paviršiaus valymo vertinimas pagrįstas. Miegamojo užuolaidų dėmės nepriskiriamos nuolatiniam turtui, todėl jų valymas taip pat nevertintas. Teismas pažymėjo, kad sieninės spintos lentynose susidariusios dėmės negali būti tiesiogiai siejamos su užliejimu, nes lubose virš spintos pažeidimų nebuvo fiksuota, todėl šis pažeidimas nevertintas. Teismas pabrėžė, kad ieškovė į turto žalos įvertinimo skaičiuoklę neįtraukė žalos už duris, spintos lentynas ir užuolaidas, todėl teismas dėl šių pažeidimų nepasisakė. Tačiau teismo vertinimu, dėl užliejimo atsiradusi žala kambario palangei įrodyta, todėl jos keitimas yra tikslingas.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kokiu pagrindu teigia, kad ieškovė reikalauja priteisti PVM ir pelno mokestį, nepateikė skaičiavimų ir argumentų, todėl teismas nustatė, kad prašoma parketlenčių keitimo suma 7 906,26 Eur yra be PVM, o rinkos kainomis apskaičiuota remonto vertė, įskaitant mokesčius, būtų 14 745,31 Eur, todėl ieškinio suma yra mažesnė. Teismas nurodė, kad ieškovė gali įtraukti į draudimo išmoką netiesioginius nuostolius, tokius kaip PVM ir pelno mokestis, o po draudimo išmokos išmokėjimo subrogacijos tvarka gali reikalauti jų atlyginimo iš atsakingo asmens, nepriklausomai nuo to, ar remonto darbai jau atlikti.

10. Teismas nustatė, kad, remiantis turto apžiūros aktu, paskutiniai remonto darbai bute atlikti 2021 m., todėl skaičiuojant nusidėvėjimą reikia taikyti 2,5 metų periodą. Nusidėvėjimas privalo būti vertinamas pagal ieškovės parengtas Gyventojų turto draudimo taisykles, o ne pagal T. M. metodiką, kurioje numatyta 0,8?proc. metinė nusidėvėjimo norma gyvenamojo turto konstrukcijoms, o kitoms medžiagoms – 10?proc. Remiantis ieškovės pateikta skaičiuokle, medžiagos sudaro 3 552,56?Eur, darbai – 1 852,24?Eur. Grindlenčių ir jų keitimo darbų kaina buvo nustatyta pagal komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad medžiagų kaina siekia 6 187,26?Eur, o kitoms medžiagoms, naudojamoms grindjuosčių keitimui ir medinės palangės atstatymui, taikytinas 10?proc. metinis nusidėvėjimas, o kitoms – 0,8?proc. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 6 682,49?Eur nuostolių, patirtų medžiagoms. Darbų kaina, įvertinus komercinį pasiūlymą, sudaro 2 928,04?Eur. Todėl bendra subrogacijos tvarka ieškovės reikalaujama žalos suma iš atsakovės siekia 6 509,53?Eur.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė žalą iš atsakovės reikalavo 2023 m. rugsėjo 21 d. pretenzija, tačiau atsakovė į ją reagavo tik spalio 9–10 d., o 3 101,00?Eur dalį žalos sumokėjo 2023 m. lapkričio 9 d. Dėl to kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo vėlesnės datos, nei nurodyta pretenzijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės papildomai 6 509,53?Eur žalos atlyginimo, teismas nustatė pagrindą priteisti 142,67?Eur kompensacinių palūkanų (6 509,53?Eur × 0,05 / 365 × 160).

12. Byloje ieškovė patyrė išlaidas – sumokėjo 185,00 Eur žyminį mokestį, 447,70 Eur už ieškinio rengimą ir 211,75 Eur už ekspertinės nuomonės parengimą, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir atitinka maksimalius teisės aktuose nustatytus atstovavimo išlaidų dydžius. Patenkinus 81 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteista 684,00 Eur. Atsakovė prašė iš viso 9 259,41 Eur advokato pagalbai ir 850,00 Eur už specialisto T. M. dokumentus, tačiau teismas nustatė, kad dalis šių išlaidų nepagrįstos, nes susijusios su techniniais procesiniais prašymais arba neįvykusiais teismo posėdžiais, baigiamųjų kalbų rengimu bei įrodymų rinkimu. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir teismo praktiką, pagrįstomis laikytos atsakovės atstovavimo išlaidos sudaro 5 585,84 Eur. Kadangi ieškinys atmestas 19 proc., atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 222,81 Eur, o įskaičius priteistinas sumas, galutinė atsakovei priteistina suma siekia 538,81 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsakovė UAB „Kalnarūtė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

13.1. Byloje žalos faktas ir dydis nebuvo tinkamai nustatytas. Teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad grindų deformacijų aukštis esminės reikšmės neturi, todėl nustatant žalą ginčo grindų nelygumų aukštis nenustatytas. Žalos dydis priklauso nuo grindų nelygumų aukščio, o surinkti įrodymai, įskaitant specialisto T. M. 2023 m. spalio 25 d. ataskaitą ir 2024 m. lapkričio 28 d. patikslinimą su nuotraukomis, rodo, kad nelygumai siekia iki 1 mm. Tokie matavimai yra objektyvūs, nes milimetras yra pasaulyje vienodas mato vienetas, o ieškovas jokiais matavimais ginčo bute neįrodė priešingai. Atsakovė rinko šiuos įrodymus įmonės gynimosi tikslais, todėl jų negalima laikyti subjektyviais. Grindų nelygumų aukštis iki 1 mm rodo, kad grindų remontas apskritai nereikalingas arba, jei būtų atliekamas, pakanka tik vietinio atstatymo, o ne viso buto grindų keitimo. Teismas nevertino galimybės taikyti alternatyvius grindų atkūrimo būdus, tokius kaip klijų injektavimas ar pavienių parketlenčių keitimas, kurie yra ekonomiškesni ir lemia mažesnę žalą. Teismas taip pat nesvarstė, kad, pagal ieškovės ir teismo pateiktus duomenis, užliejimo poveikis grindims siekė tik 4–5 m² plotą iš viso 80 m², tačiau viso buto grindys buvo vertinamos kaip pažeistos.

13.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą: pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas, o ne atsakovas, tačiau skundžiamame sprendime teismas preziumavo žalos faktą ir perkėlė atsakovei įrodinėjimo pareigą, kas prieštarauja įstatymui ir kasacinei praktikai. Taip pat teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus: neteisingai nustatė, kad šlifavimas negalimas grindų atkūrimo būdas, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią išvadą, specialistas S. T. neturėjo objektyvių duomenų apie grindų gamintoją ar specifikacijas, o specialisto T. M. nustatytos aplinkybės dėl užliejimo paveikto lubų ploto (12,47 m²) teismo nebuvo tinkamai įvertintos, nors teismas ir ieškovė nurodė 24,56 m².

13.3. Teismas, nuspręsdamas nepriteisti atsakovei išlaidų už rašytinės baigiamosios kalbos rengimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Be to, teisinės pagalbos išlaidos, patirtos dėl įrodymų rinkimo, turi būti laikomos bylinėjimosi išlaidų dalimi ir priteisinamos pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tačiau teismas nuo šios praktikos nukrypo ir atsisakė vertinti bei priteisti atsakovės patirtas išlaidas šiam tikslui. Taip pat teismas atsisakė priteisti atsakovės išlaidas pasiruošimui 2024 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžiui, motyvuodamas, jog posėdis neįvyko ir kad atsakovas prašo priteisti išlaidas už 2025 m. kovo 12 d. posėdį, tačiau tai posėdis neįvyko ne dėl atsakovės kaltės, o dėl teisėjos ligos, o atsakovė buvo apie tai informuota tik posėdžio dieną. Atsakovė rengėsi 2024 m. gruodžio 2 d. posėdžiui, o posėdžio perkėlimas į 2025 m. kovo 12 d. dieną objektyviai reikalavo naujo pasirengimo, todėl šios išlaidos turi būti priteistos.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti žalą, patirtą dėl grindų, grindjuosčių, sienų, lubų ir palangės pažeidimų, nes ginčo butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančių patalpų, o atsakovė neprieštaravo savo prievolei atlyginti žalą, ginčas kilo tik dėl subrogacijos tvarkos ir priteistinos sumos. Dėl apliejimo žalos dydis sudaro 11 160,66 Eur, iš kurių atsakovė atlygino tik 3 101,00 Eur, todėl ieškovė reikalavo priteisti likusią 8 059,66 Eur sumą. Apeliantės argumentai, kad teismas neįvertino grindų nelygumų aukščio, yra nepagrįsti, nes tiek atsakovės, tiek ieškovės ekspertai nustatė grindų iškilimus vizualinio tyrimo metu, patvirtintus nuotraukomis, ir teismas pagrįstai sprendė, jog nelygumų aukštis bylos išnagrinėjimui esminės reikšmės neturi. Be to, apeliantės argumentai, jog grindų remontas gali būti ribotas ar visai nereikalingas, atmestini, nes ginčo bute parketlentės yra su nuožulomis, o šlifavimas pakeistų jų geometriją, todėl visi pažeisti parketai turi būti keičiami visame 80 m² plote, o ne tik lokaliai. Teismas tinkamai įvertino, kad siūlomos alternatyvios remonto metodikos praktiškai netaikomos, o ekspertų parodymai patvirtino, jog ekonomiškai pagrįsta žalos šalinimo metodika nebuvo nurodyta. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė įrodė žalos atsiradimą ir jos dydį pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad pasirinktas žalos šalinimo būdas yra netinkamas ar neekonomiškas, įskaitant ir palangės pažeidimus. Atsakovės argumentai dėl lubų dažymo sąmatų yra nepagrįsti, nes teisingai apskaičiuotas plotas apima abu užlietus kambarius. Be to, teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už neįvykusio posėdžio pasirengimą bei atstovavimą, nes priteisimas už abu posėdžius sukurtų pakartotinio atstovavimo situaciją, ir nepriteisė išlaidų už baigiamųjų kalbų rengimą, pagalbą renkant įrodymus ir klientų susirašinėjimą, remiantis teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

15. Įstatyme numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Be to, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies regreso tvarka pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo apliejus butą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami žalos fakto (apimties), dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. 2023 m. birželio 13 d. buvo užlietas butas Nr. 35, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 3313864. Turto žalos įvertinimo skaičiuoklės duomenimis buvo aplietos: lubos, sienos, grindys, palangė (el. b. t. 1, l. 7 – 30). Išmokėjus draudimo išmoką, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei, kuri yra virš buto Nr. 35 esančio buto Nr. 39 savininkė (el. b. t. 1, l. 31 – 32).

19. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra kalto asmens, padariusio žalos, nustatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Minėta, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

20. Šioje byloje ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovės kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, taip pat galioja ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis.), rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis).

21. Atsakovė neginčija neteisėtų veiksmų, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, nesutinka su žalos faktu ir dydžiu. Atsakovė įrodinėja, kad žala viso buto grindims (80,40 m²), kurios išklotos grindlentėmis, nėra susijusi su apliejimu, o jeigu ir susijusi, tai žalos mastas yra tik 4 – 5 m² plote, kurį galima remontuoti pigesniais alternatyviais būdais: klijų injektavimu po grindų danga švirkštu arba specialiu injektoriumi bei prispaudimu prie grindinio su klijais arba vienos ar kelių pažeistų parketlenčių lokaliu keitimu. Atsakovė nesutinka, kad palangė buvo sugadinta dėl apliejimo ir taip pat tvirtina, kad tik 12,47 m², bet ne 24,56 m², plotas buvo paveiktas vandens.

22. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

23. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad aplieto buto grindų danga – natūralaus medžio parketas, jo plotas 80 m². Parketlentės paklotos eglutės raštu vientisai visame bute, be slenksčių, be sujungimų. Parketlentės sujungtos T&G tvirtinimo būdu, priklijuotos prie pagrindo. Lentelės yra su nuožulomis (el. b. t. 1, l. 125-133). Nuožula – tai specialiu kampu nusklembtas parketlentės briaunos kraštas. Kai dvi tokios lentelės sujungiamos, jų sandūroje susiformuoja V formos griovelis (žr. el. b. t. 1, l. 130).

25. Turto apžiūros akte nurodyta, kad: „Apžiūros metu fiksuojami pažeidimai galėjo atsirasti dėl drėgmės poveikio. Vanduo tikėtina prasisunkė iš aukščiau esančių patalpų“; „Miegamojo, koridoriaus, kambario grindys medinės parketlentės. Atsirado iškilimai 4-5 m² ~ plote (80 m²) Visų vienodų grindų plotas patalpose: 80,4 m²“; „Kambario grindjuostės, dažytos, dėmės. 4,6 m²“ (el. b. t. 1, l. 9 – 10). Fotonuotraukose matosi, kad ant grindų laša vanduo, pastatyti puodai vandeniui surinkti (el. b. t. 1, l. 19). 2024 m. birželio 28 d. Ekspertinėje nuomonėje dėl nuostolio grindų dangai įvertinimo Nr. CLT3020888 nurodyta, kad 4-5 m² plote parketlentės yra deformuotos dėl koncentruoto drėgmės poveikio: išsikraipė, pakilo kraštai. Deformacijos sudaro iki 2 mm aukščio iškilimus (el. b. t. 1, l. 127). Aplinkybę, kad ginčo parketinių lentelių tarpusavio aukščių skirtumai yra 1 mm arba šiek tiek didesnis, patvirtinama ir atsakovės pateikta specialisto T. M. 2023 m. spalio 25 d. parengta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 231012 (el. b. t. 1, 71 – 72).

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga pakeisti natūralaus medžio parketą viso ploto, t. y. 80 m², apimtyje. Pirmosios instancijos rėmėsi 2024 m. birželio 28 d. Ekspertinėje nuomonėje dėl nuostolio grindų dangai įvertinimo Nr. CLT3020888 pateikta išvada, kuri išaiškina: „Eglute paklotų ir prie pagrindo klijuotų parketlenčių demontavimas yra darbui imlus procesas, nes pažeidžiamas ir išlyginamasis pagrindas. Todėl prie perklojimo, klijavimo darbų prisideda ir pagrindo išsiginamieji darbai. <...> Klijuojant parketą prie betono pagrindo, nepriklausomai nuo kraštų jungimo būdo, yra galimas dalinis, pažeistos vietos išardymas, pagrindo remontas, ir naujų lentelių įklijavimas. Tačiau išlaikyti tikslius tarpų išmatavimus nėra galimybės, taip pat skiriasi senų – naujų lentelių atspalviai. Todėl po dalies ploto perklijavimo, visas lentelių dangos plotas turi būti šlifuojamas ir naujai aliejuojamas/ lakuojamas. Atkreipiamas dėmesys, kad esant lentelių dangai su nuožulomis, kaip yra objekte, šlifavimas nėra leidžiamas. Nušlifavus paviršių, kartu nušlifuojama, pakeičiama nuožulos geometrija: gylis ir plotis. Nuožulos su tikslia geometrija sukuria vienodų tarpų vaizdą. Šlifavimo rezultate nebelieka vizualiai aiškiai identifikuojamų nuožulų vienodo pločio, nes nuožulų plotas nuo 2 mm sumažėja iki minimumo, arba visai panaikinamas. Tai sukelia lentelių nelygumo, išsikraipymo vaizdą. Parketo remonto darbų kainą apsprendžia galima remonto darbų technologija. PVZ.: jei parketlentės be nuožulų, galimas dalinis pakeitimas, ir viso ploto šlifavimas, siekiant suvienodinti spalvą ir paviršiaus tekstūrą. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, parketlentės yra su nuožula, ir šlifavimas nėra leistinas. Šlifuojant yra sumažinama arba visai pašalinama nuožula, kas nėra objekto atkūrimas iki būsenos, buvusios iki įvykio. Siekiant parketo dangą atkurti iki būsenos, buvusios iki užliejimo, reikalingas pažeistų vietų parketlenčių perklijavimas. Perklijavimą teoriškai galima padaryti lokaliai, dalyje ploto. Tačiau tai reikalauja ypatingo tikslumo, labai aukštos kompetencijos meistrų, darbas analogiškas medienos inkrustavimui, kas naudojama tik prabangiuose balduose. Lietuvos rinkoje tai gali padaryti restauratoriai, tačiau dėl tokios kompetencijos stokos ir ypatingai aukštų darbo kaštų, praktikoje nėra taikoma. Esant daliniam klijuoto parketo su nuožulomis sugadinimui turi būti ardomas ir keičiamas visos patalpos parketo plotas“.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirma, skirtingai nei nurodo apeliantė, žalos faktas nustatytas – 4-5 m² plote, parketlentės yra deformuotos dėl koncentruoto drėgmės poveikio. Kad deformacija yra būtent dėl koncentruoto drėgmės poveikio, t. y. ūmaus drėgmės šaltinio, patvirtina fotonuotraukos, kuriose nėra fiksuojami parketinių lentelių tarpusavio aukščių skirtumai. Antra, 4-5 m² plote parketlenčių keitimas, įskaitant parketo dalies, kad būtų galima pasiekti sugadintas vietas, ardymo darbus, dėl savo darbo kaštų, t. y. itin kruopščių gebėjimų, tokių kaip restauratoriaus, yra netaikomas, pakeitus lenteles, reiktų pašalinti naujų lentelių atspalvius, dėl to visas plotas turėtų būti šlifuojamas ir lakuojamas. Kadangi lentelės su nuožulomis, šlifavimas negalimas, nes tokiu būdu parketas su nuožulomis taptu grindimis, padengtomis vientisu medžio masyvu (be griovelių). Trečia, nėra galimybės injektuoti klijų po paviršiumi, kadangi lentelė yra ne atšokusi, o deformuota dėl drėgmės. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas S. T. 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu. Kaip jau nurodyta aukščiau, visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Taigi, teisingiausias būdas atkurti natūralaus medžio parketo su nuožulomis (be slenksčių) grindis iki būsenos, buvusios iki įvykio, yra parketo pakeitimas 80 m² plote.

28. Teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįsta apeliantės argumentą, kad nėra būtinas remontas, nes pagal Lietuvos statybininkų asociacijos statybų taisyklių ST 121895674.210.01:2014 9 punktą 1 mm ar panašaus dydžio iškilimas grindų eksploatacijai, naudojimo saugai įtakos neturi, o byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai pagrindžia, jog ginčo grindų nelygumai (ginčo parketinių lentelių tarpusavio aukščių skirtumai) būtent ir yra iki 1 mm aukščio.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis teisės aktas reglamentuoja grindų eksploataciją, naudojimą saugumo prasme. Jeigu šioje byloje būtų sprendžiamas klausimas ar finansiškai vertinga atlikti remontą, nes deformacija nekelia grėsmės grindų eksploatacijai, būtų aktualus apeliantės nurodytas teisės aktas ir aktuali kritika dėl konkretaus parketlenčių tarpusavio aukščio neįvertinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, t. y. dėl sugadinto objekto atstatymo į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai, kad parketinių lentelių tarpusavio aukščių skirtumai yra 1 mm aukščio arba šiek tiek daugiau, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, t. y. nepašalina daikto (lentelės su nuožula) deformacijos. Dėl aukščiau nurodytų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju grindų deformacijų / iškilimų / nelygumų aukštis teisingam bylos išnagrinėjimui esminės reikšmės neturi.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė esą atsakovė neįrodė, kad ginčo palangė buvo sugadinta dėl kitų priežasčių, o ne dėl užliejimo, todėl esą ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti žalą už palangės remonto darbus. Kitaip tariant, palangės sugadinimo užliejimu faktą (žalos faktą ir dydį) pirmosios instancijos teismas iš esmės preziumavo ir nurodė, kad atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę sprendžia, kad atsakovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

31. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant palangės yra vandens žymės, ji yra deformuota nuo drėgmės, virš palangės esančiose lubose matosi susikaupusio vandens žymės, ant užuolaidų šalia palangės matosi nutekėjusio vandens žymės (el. b. t. 1, l. 16, 18, t. 2, l. 127, 128, ). Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos ir turto apžiūros akte (el. b. t. 1, l. 9 – 10). Kaip jau nurodyta aukščiau pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Kadangi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra atsakovės teisė ir pareiga, atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų, nepateikdama jokių įrodymų, kad palangės apgadinimai atsirado dėl kitų, nei vandens užliejimas iš atsakovei priklausančio buto, priežasčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prezumpcija yra tam tikra prielaida arba faktas, kuris laikomas teisingu, kol neįrodoma priešingai. Įstatymai numato prezumpcijų turinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė įgyvendino savo teisę ir pareigą įrodyti žalos faktą ir tai yra įrodytas ir nepaneigtas faktas, bet ne prezumpcija.

32. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino specialisto T. M. ataskaitoje nustatytų aplinkybių, kad užliejimo paveiktų lubų plotas, pagal ginčo buto plano duomenis, sudaro tik 12,47 m². Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apgadintas lubų plotas yra 24,56 m² plotas, pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad vanduo apgadino miegamojo ir kito kambario grindis, sienas, lubas. Turto apžiūros akte aiškiai įvardinta, kad: miegamojo ir kambario lubos – 24,56 m² plotas (el. b. t. 1, l. 9 – 10). Specialisto T. M. 2023 m. spalio 25 d. parengtoje Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 231012 įvertintas tik miegamojo lubų plotas, liko neįvertintas kito kambario lubų plotas (el. b. t. 1, 64 – 65).

33. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už rašytinės baigiamosios kabos rengimą; pasirengimą 2024 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžiui, kuris neįvyko; įrodymų rinkimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė taip pat prašo priteisti išlaidas už atstovo rengimąsi (taigi, pakartotinį) kitam teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, teismas sprendžia, jog šiuo atveju pagrįstomis laikomos tik tos išlaidos, kuriomis buvo apmokėtos atstovavimo išlaidos, susijusios su rengimusi ir atstovavimu 2025 m. kovo 12 d. teismo posėdyje; atsakovės atstovas paskutiniame teismo posėdyje pagarsino baigiamąsias kalbas ir, atitinkamai, apskaičiavo išlaidas už atstovavimą šiame teismo posėdyje, teismas laiko nepagrįstomis bylinėjimosi išlaidas už baigiamųjų kalbų rengimą, įrodymų rinkimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos išvada yra pagrįsta.

34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas neturi toleruoti nepagrįsto šalies išlaidavimo ir turi siekti, kad priteistos teisinės pagalbos išlaidos atitiktų pagrįstumo kriterijus.

35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylinėjimosi išlaidų dydžiai ir jų vertinimo kriterijai nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla nėra sudėtinga, taip pat nedidelės apimties, joje nėra keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė du kartus už pasirengimą teismo posėdžiui.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už įrodymų rinkimą atitinka formuojamą teismų praktiką.

38. Pirmosios instancijos, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už baigiamosios kalbos rengimą ir įrodymų rinkimą, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-78-467/2025, kurioje nurodyta, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už kitas ieškovės nurodytas teisines paslaugas (pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, baigiamosios kalbos rengimą ir pagalbą renkant papildomus įrodymus ir jų pateikimą) atitikimo Rekomendacijose nustatytiems dydžiams, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog neturi būti skirstomos atstovavimo išlaidos, susijusios su procesinių prašymų, kurių pateikimo poreikis kyla dėl nuo paties proceso dalyvio priklausančių aplinkybių (pvz., prašymų dėl termino procesiniam veiksmui atlikti pratęsimo, teismo posėdžio atšaukimo), rengimu ir teikimu, taip pat kai prašymai yra techninio pobūdžio, o jų parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių, kompleksiškai turi būti vertinamos ir paslaugos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui ir dalyvavimu jame (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 63–64, 66 punktai). Taigi už baigiamosios kalbos rengimą ir pagalbą renkant papildomus įrodymus ir jų pateikimą neturi būti atskirai atlyginama.

39. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad teisinės pagalbos išlaidos, patirtos dėl rašytinės baigiamosios kalbos rengimo, yra laikomos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų dalimi. Tokios išlaidos teismų yra priteisinėjamos pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-94-1041/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1027-513/2024; Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-351-324/2024).

40. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

41. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, turi vadovautis ne bet kokiais, o aktualiais (naujausiais) savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, suformuotos aukštesnės instancijos teismo, ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad rengimas rašytinės baigiamosios kalbos ir atstovavimas teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu pagal suteikiamų teisinių paslaugų tikslą yra tapatus procesinis veiksmas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo priteistas žalos atlyginimas, yra tesėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įrodymų vertinimo taisykles, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

46. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 700,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisimo bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (el. b. t. 3, l. 10). Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 387,00 Eur × 1,3 = 3 103,10 Eur pagal 2025 m. spalio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Seriją RB Nr. 793). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalnarūtė“, juridinio asmens kodas 1123753741, 348,48 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir keturiasdešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RidikasAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė